Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

DĖL ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NUOSTATOMS

  • 2000 07 13
  • Nutarimo Nr.: 13/b
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš l.e.p Konkurencijos tarybos pirmininko A.Klimo,
Konkurencijos tarybos narių D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: L.Darulienei, V.Gliebui, P.Kvietkauskienei, E.Navickaitei, D.Stadalnikienei,
dalyvaujant Marinai Bučienei, Audriui Bučui, G.Kuginiui, Architektų sąjungos pirmininkui V.Dičiui, pirmininko pavaduotojui K.Pemepei,
viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Architektų sąjungos veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui (toliau-Konkurencijos įstatymas).
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas buvo pradėtas 1999 m. gruodžio 17 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.28, architektų A.Bučo, M.Bučienės ir G.Kuginio pareiškimo pagrindu. Pareiškime nurodoma, kad 1998 m. gruodžio mėn. jie dalyvavo Ūkio ministerijos ir Lietuvos Architektų sąjungos (toliau-LAS) skelbtame konkurse Lietuvos paviljono pastato Pasaulinėje parodoje EXPO 2000 projektui parengti. Dėl netinkamai parengtų sąlygų (rengėjas-LAS) konkursas buvo nutrauktas. 1999 m. sausio 26 d. buvo iškviesti į Architektų sąjungos Etikos komisijos posėdį, kur buvo svarstomos problemos, kilusios dėl paviljono pastato projektui parengti konkurso organizavimo. Oficialių komisijos išvadų šie architektai negavo, be komisijos posėdžio protokolas buvo paskelbtas 1999 m. vasario 2 d. laikraštyje „Statybų pilotas“ Nr.2. Protokolo 4 punkte konstatuojama: „įrašant nulį į projektavimo darbų kainos grafą galima įžvelgti kaip architekto profesinės etikos principų pažeidimą.“ Nuo to laiko pareiškėjai negavo iš LAS jokios oficialios informacijos. Apie LAS sprendimą atimti iš jų architektų kvalifikacijos atestatus sužinojo perskaitę laikraštyje „Statybų pilotas“ publikaciją „Arogantiški architektai neteks licencijų“, kurioje rašoma, kad naujoji Architektų atestavimo komisija nutarė A.Bučui, M.Bučienei ir G.Kuginiui atimti architektų licencijas, kadangi jie grubiai pažeidė Architekto profesinės etikos kodeksą.
Statybos ir urbanistikos ministerija (dabar-Aplinkos) 1998,01,19 įsakymu Nr.7 yra patvirtinusi „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas“. Šios rekomendacijos taikomos nustatant statinių statybų finansuojamų visuomenės lėšomis skaičiuojamąsias kainas. Kai statinių statyba yra finansuojama visuomenės lėšomis, projekto išlaidos yra apskaičiuojamos kaip procentinis santykis nuo statybos teritorijos paruošimo išlaidų (be sklypo vertės) ir statybos objektų (darbų) išlaidos sumos arba nurodoma pagal užsakovo faktiškąsias išlaidas ar kitus duomenis. Siūloma, kad projektavimo ir inžinierinės paslaugos sudarytų 7 procentus nuo bendrosios sumos. Šios rekomendacijos galioja tik tiems darbams, kurie vykdomi iš statybų finansuojamų visuomenės lėšomis. Jei statybos vykdomos ne iš visuomenės lėšų, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus architektų teikiamų paslaugų įkainiai nereguliuojami.
LAS 1991 m. gegužės mėn. 29 d. patvirtino „Laikinąsias rekomendacijas“ projektavimo darbų kainos apskaičiavimui. Šios rekomendacijos buvo pagrindas minimaliai projektavimo darbų, kuriuose dalyvauja architektas-projekto autorius, kainai apskaičiuoti bei sutartinei projektinės dokumentacijos kainai nustatyti. Rekomendacijose buvo nustatyta, kad projektavimo darbų kaina skaičiuojama kaip procentinė bendrosios statybos kaino išraiška, priklausomai nuo projektavimo objekto sudėtingumo kategorijos ir bendrosios statybos kainos. 1998 m. birželio 9 d. LAS patvirtino Projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijas. Šias rekomendacijas sudaro Bendrosios projektavimo ir konsultacinių paslaugų sąlygos ir Statinių projektų kainynas. Bendrosios projektavimo ir konsultacinių paslaugų sąlygos yra privalomos visiems LAS nariams. Statinių projektų kainynas, remianti šio kainyno 1.2 punktu, nėra privalomas. Pagal šį kainyną projekto kaina nustatoma paskaičiuojant ją procentiniai nuo statybos kainos, diferencijuojant procentą pagal statybos kainos dydį (didėjant statybos kainai-mažėja procentas), pagal statinio techninį sudėtingumą ir jo funkcinę paskirtį, taip pat papildomus veiksnius.
LAS 1993 m. gegužės 28 d. Lietuvos architektų suvažiavime patvirtino Architekto profesijos etinius principus. Šių principų 4 dalies 6 punktas byloja, kad „nustatant projektavimo darbų kainą, architektas vadovaujasi Architektų sąjungos patvirtintais projektavimo įkainiais, o konkuruoja su kolegomis tik profesionalumu“.
Tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriems projektavimo darbams atlikti reikia būti atestuotu architektu. Architektus atestuoja Aplinkos ministro patvirtina komisija ir LAS sudaryta komisija bendruose posėdžiuose. Sutinkamai su Organizaciniu tvarkomuoju reglamento STR 1.02:1996 „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas“ 9.1.1 punktu, Atestavimo komisija, kurią paskyrė Aplinkos ministerijos ministras, gali panaikinti atestatą, jeigu atestuotasis asmuo pažeidė profesinės etikos kodeksą“. Tokiu būdų, architektų, kurie nesilaiko LAS rekomendacijose patvirtintų projektavimo paslaugų ir darbų kainų, veiksmai gali būti traktuojami kaip architekto profesinės etikos principų pažeidimas ir jiems gali būti panaikinti kvalifikacijos atestatai. Be atestato jie negalėtų būti teritorijos bendrojo ir specialiojo plano vadovais, statinio projekto ir autorinės priežiūros vadovais. Taigi, specialistų atestavimas yra tiesiogiai susietas su LAS patvirtintomis projektavimo paslaugų ir darbų kainomis, kurias Architekto profesinės etikos kodekso 4 dalies 6 punktas daro privalomas visiems atestuotiems ir atestuojamiems specialistams.
Posėdyje dalyvavusi pareiškėja M.Bučienė paaiškino, kad konfliktas prasidėjo nuo 1998 m., kai Ūkio ministerijai ir Lietuvos architektų sąjungai (toliau –LAS) paskelbus konkursą Lietuvos paviljono pastato Pasaulinėje parodoje EXPO 2000 projektui parengti ir kaip pagrindinę konkurso sąlygą nurodžius projekto kainą, architektai A.Bučas, M.Bučienė ir G.Kuginis pateikė konkursui projektą, nurodydami nulinę kainą. Pateiktas darbas nebuvo konkurso metu svarstomas. Pateikus skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, pastaroji rekomendavo Ūkio ministerijai pravesti konkursą iš naujo. Naujai organizuotame konkurse A.Bučas, M.Bučienė ir G.Kuginis pateikė savo projektą ir konkursą laimėjo. 1999 m. spalio mėnesį vykusiame Architektų atestavimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta,: kad minėti architektai pažeidė Architekto profesinės etikos kodeksą ir siūloma iš jų atimti architektų licencijas. M.Bučienės nuomone kyla abejonių dėl šios komisijos sprendimų objektyvumo, nes jos daugumą sudaro projektuojantys architektai, privačių architektūrinio projektavimo firmų vadovai, kurie yra suinteresuoti mažinti konkurentų skaičių. Taip pat M.Bučienė akcentavo, kad nėra pasirinkimo pasirašyti ar ne Etikos kodeksą, nes jo nepasirašius negalima gauti architekto atestato.
Posėdyje dalyvavęs LAS pirmininkas V.Dičius paaiškino, kad yra Aplinkos ministro paskirta 5 narių Atestavimo komisija, kartu posėdyje dalyvauja ir turi sprendžiamąjį balsą ir LAS patvirtintos Atestavimo komisijos nariai. Ekspertai, išnagrinėję pateiktus dokumentus, teikia rekomendacijas Atestavimo komisijai. Kiekvienu atveju rašomas protokolas, kurį pasirašo Aplinkos ministras. Dėl Etikos kodekso 6 p. V.Dičius paaiškino, kad tokios nuostatos yra daugelyje Europos Bendrijos šalių. LAS rekomenduodama projektavimo darbų įkainius vadovavosi Aplinkos ministerijos rekomenduotais įkainiais. Dėl atestatų atėmimo iš A.Bučo, M.Bučienės ir G.Kuginio, V.Dičius pareiškė, kad jo kaip Architektų atestavimo komisijos nario nuomone atestatai nebus atimti. Jo nuomone reikia iš Atestavimo nuostatų išbraukti Etikos kodeksą ir palikti jį tik kaip LAS dokumentą.
LAS pirmininko pavaduotojas K.Pempė paaiškino, kad pagrindinė problema yra tai, jog pagal Viešųjų pirkimų įstatymą architektūra perkama kaip paprasta prekė, nes šiuo atveju turėtų būti atskiras įstatymas. LAS Etikos kodekso 6 p. įteisintos nuostatos yra Lenkijoje, Suomijoje, Rusijoje. Architektų sąjungų priimtuose Etikos kodeksuose. Tai nuostata teigianti, kad visų pirma reikia konkuruoti profesionalumu.
Konkurencijos taryba konstatavo:
1998 m. birželio 9 d. Lietuvos architektų sąjungos patvirtino Projektavimo paslaugų ir darbų kainų rekomendacijas, kurias sudaro Bendrosios projektavimo ir konsultacinių paslaugų sąlygos ir Statinių projektų kainynas. Statinių projektavimo kainynas, remiantis šio kainyno 1.2 punktu, nėra privalomas Lietuvos Architektų sąjungos patvirtintų Architekto profesijos etinių principų 4 dalies 6 punktas ir 7 dalies a) punktas nurodantys, kad nustatant projektavimo darbų kainą, architektas vadovaujasi Architektų sąjungos patvirtintais projektavimo įkainiais, o su kolegomis konkuruoja tik profesionalumu, pažeidė Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 5 straipsnį draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus.
Vadovaudamasi LR konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 5 straipsniu, 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba nutarė:
Už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 5 straipsnio pažeidimą įpareigoti Lietuvos Architektų sąjungą pakeisti jos patvirtintų Architektų profesijos etinių principų 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies a) punktą taip, kad jie būtų suderinti su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimais.
Įpareigoti Lietuvos Architektų sąjungą per du mėnesius nuo šio nutarimo gavimo dienos informuoti Konkurencijos tarybą apie šio sprendimo vykdymą.
Kreiptis į Aplinkos ministeriją, prašant, kad Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministrės 1996 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr.153 „Dėl organizacinio tvarkomojo reglamento „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas STR 1.02.01:1996“ patvirtinimo“ patvirtinti „Bendrosios nuostatos ir atestavimo tikslai“ būtų pakeisti taip, kad vienos iš visuomeninių organizacijų – Lietuvos architektų sąjungos, patvirtinti Architekto profesijos etiniai principai nebūtų vienu iš kriterijų, sprendžiant architekto atestato panaikinimo klausimą.
 
KONKURENCIJOS TARYBOS PIRMININKAS R.STANIKŪNAS