ES KONKURENCIJOS INSTITUCIJOS – VEIKSMINGESNĖS IR LABIAU NEPRIKLAUSOMOS

Konferencija.jpg

ES šalių nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmingumas turėtų būti dar labiau stiprinamas, kad gerai veikianti bendroji rinka būtų naudinga Europos vartotojams ir įmonėms. Apie tai bus diskutuojama 14 kartą rengiamoje Tarptautinėje Baltijos šalių konkurencijos konferencijoje, kuri spalio 9–10 d. vyks Vilniuje.

Konkurencijos ekspertai iš trijų Baltijos ir dar devynių pasaulio valstybių daugiausia dėmesio skirs Europos Komisijos pasiūlytoms taisyklėms, kurios turėtų suteikti ES narių konkurencijos institucijoms daugiau galių ir padėti sukurti bendrą konkurencijos teisės aktų vykdymo erdvę. Kaip veiksmingesnės konkurencijos institucijos prisidėtų prie ES ekonomikos augimo, pranešimą skaitys Europos Komisijos narė, atsakinga už konkurencijos politiką, Margrethe Vestager. Konferencijos dalyviai taip pat dalysis patirtimi ir aptars aktualiausius pastarųjų metų tyrimus, teismų praktiką.

Naująja direktyva, kurios projektas šiuo metu dar svarstomas, siekiama stiprinti konkurencijos institucijų veiksmingumą pirmiausia didinant jų nepriklausomumą, užtikrinant tinkamą finansavimą ir suteikiant reikiamus įgaliojimus.

Konkurencijos taryba per 25-erius veiklos metus tapo nepriklausoma institucija, kuriai suteiktos adekvačios galios. Tačiau ne visų kitų ES narių konkurencijos institucijų galios yra pakankamos. Europos Komisija siekia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos veiktų savarankiškai, nešališkai – nevykdytų jokių viešųjų ar privačių subjektų nurodymų.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas

Europos Komisijos nuomone, pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimas yra viena esminių sąlygų, kad institucijos savo funkcijas konkurencijos priežiūros srityje atliktų nešališkai ir nepriklausomai. Tai, kaip pastebėjo  buvęs Prancūzijos konkurencijos institucijos prezidentas Bruno Lasserre, ypač aktualu pastaruoju metu, kai ne vienoje pasaulio šalyje pastebimos stiprėjančio politinio ir ekonominio populizmo apraiškos, ir dėl to kyla grėsmių konkurencijos institucijų nepriklausomumui – tokią nuomonę palaiko ir kitos ES valstybės narės.

Š. Keserausko įsitikinimu, didesnis institucijų nepriklausomumas susijęs su didesniu atskaitingumu, kuris neturi nieko bendro su kai kurių politikų bandymais nurodyti, kokių tyrimų turėtų imtis konkurencijos sargai ir kokius sprendimus priimti.

„Vartotojams konkurencijos institucija yra gera tiek, kiek padeda gauti kuo daugiau naudos iš rinkoje besivaržančių ūkio subjektų, o pastarieji institucijos vertę matuoja jos sugebėjimu užtikrinti vienodas konkuravimo galimybes. Suprasdami atskaitingumo svarbą nuo 2011 m. savo veiklos naudą skaičiuojame remdamiesi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodika. 2016 m. vienas į Konkurencijos tarybos veiklą investuotas euras atnešė beveik 8 eurus grąžos“, – sakė pirmininkas.

Š. Keserauskas neabejoja, kad turint pakankamą ir stabilesnį finansavimą Lietuvoje, padidėtų konkurencijos priežiūros efektyvumas: „Konkurencijos taryba būtų pajėgi įsigyti reikalingos technikos ir programinės įrangos tyrimų įrodymams surinkti, taip pat atlikti daugiau sudėtingų rinkos tyrimų. Jauniems teisės, ekonomikos specialistams galime pasiūlyti įdomų darbą veržlioje ir profesionalioje komandoje. Karjeros pradžioje jų atlyginimai yra konkurencingi, tačiau įgavę patirties jie savo ateitį sieja su advokatų kontoromis, kitu privačiu verslu, taip pat užsienio šalių konkurencijos institucijomis, kur atlyginimai skiriasi keliais kartais.“

Konkurencijos tarybos vadovas pripažino, kad riboti finansiniai ištekliai gali lemti ir atliekamų tyrimų atranką bei jų trukmę. Tai gali didinti riziką ir verslui, jeigu šio planų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Konkurencijos tarybos sprendimų pagrįstumo, bet ir nuo priėmimo laiko.

Nepriklausomo finansavimo patirtis gana įvairi

Jau ne pirmus metus diskutuojama, jog finansavimas galėtų būti reikšminga dalimi nepriklausomas nuo valstybės biudžeto, kad Konkurencijos tarybos veiklos nebūtų mėginta paveikti besikeičiant politinių vėjų krypčiai. 2017 m. iš 2,1 mln. Eur finansavimo tik nedidelė dalis – apie 100 tūkst. Eur – sudaro ūkio subjektų mokamos įmokos už Konkurencijos tarybos atliekamą pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą, o 2 mln. Eur skiriama iš valstybės biudžeto.

Pagal vienam darbuotojui tenkančių asignavimų dalį Konkurencijos tarybą lenkia kitos kontrolės institucijos: Ryšių reguliavimo tarnybos vienam darbuotojui šiemet tenka apie 50 tūkst. Eur, Viešųjų pirkimų tarnybos – 37 tūkst. Eur, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – 36 tūkst. Eur,  Konkurencijos tarybos – 30 tūkst. Eur.

Nepriklausomą finansavimą būtų galima užtikrinti įkūrus valstybinę konkurencijos politikos įgyvendinimo programą, kuri būtų finansuojama ir lėšomis, gautomis iš baudų bei palūkanų, kurias sumoka Konkurencijos įstatymą pažeidusios įmonės, taip pat kiti už administracinių teisės pažeidimus nubausti asmenys. Jeigu Konkurencijos taryba būtų finansuojama dalimi šios programos lėšų, jas panaudotų išskirtinai reikalingai įrangai įsigyti bei prevencijos tikslais didindama konkurencijos kultūros sklaidą: rengdama seminarus, teikdama konsultacijas viešojo ir privataus sektoriaus atstovams.

Nepriklausomas finansavimas Lietuvoje nėra naujiena – kitos rinkos reguliavimą vykdančios institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, gauna tam tikras įmokas iš ūkio subjektų.

Nepriklausomo finansavimo patirtis ES gana įvairi, kaip ir institucijų biudžetai (žr. žemėlapį). Pavyzdžiui, Portugalijos konkurencijos institucija yra finansuojama iš rinkas reguliuojančių institucijų lėšų bei nustatyto dydžio įmokų, kurias jai sumoka ūkio subjektai. Italijos konkurencijos institucija yra finansuojama tiesiogiai ir išimtinai vien tik iš ūkio subjektų, kurių pajamos viršija 50 mln. Eur, jai mokamų nustatyto procentinio dydžio įmokų, į Graikijos konkurencijos komisijos sąskaitą patenka tam tikro dydžio atskaitymai nuo įmonių akcinio kapitalo padidinimų, o Vengrijos konkurencijos prievaizdų biudžetą papildo dalis konkurencijos taisykles pažeidusių įmonių baudų.