Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

KODĖL SVARBU NUMATYTI BŪSIMO TYRIMO POVEIKĮ?

2019 10 17
T11.jpg

Bausti pažeidėjus ir skirti finansines sankcijas nėra pagrindinis Konkurencijos tarybos tikslas. Vykdydama tyrimus ir šalindama konkurencijos ribojimus, institucija siekia stiprinti veiksmingą konkurenciją, o tuo pačiu – prisidėti prie vartotojų gerovės. Būtent sąžininga konkurencija užtikrina vartotojams optimalų kainos ir kokybės santykį, didesnį prekių bei paslaugų pasirinkimą ir skatina įmones investuoti į inovacijas.

Turėdama ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, Konkurencijos taryba stengiasi kuo efektyviau juos išnaudoti, todėl prieš pradėdama tyrimus institucija siekia iš anksto įvertinti galimus rezultatus, t. y. numatyti, ar būsimas tyrimas reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir vartotojų gerovės, kokio masto poveikį būtų galima pasiekti.

Konkurencijos taryba gina viešąjį interesą, o ne privačius interesus, kuriuos asmenys gali savarankiškai ginti teisme. Gavę skundą dėl galimų konkurencijos ribojimų, turime įvertinti nemažai teisinių bei faktinių aplinkybių ir numatyti, kokia visuomenės dalis pajustų būsimo tyrimo poveikį. Taip pat vertiname, kad tyrimui reikalingi ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems rezultatams, kiek laiko jis užtruktų ar nebūtų pakenkta jau vykdomiems tyrimams.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas

Jis akcentavo, kad Konkurencijos taryba nuo 2011 m. vertina, kaip efektyviai naudoja savo išteklius. Remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengta metodika, institucija skaičiuoja tikėtiną naudą vartotojams ir siekia, kad vienas Konkurencijos tarybai iš valstybės biudžeto skirtas euras atneštų bent 5 eurus naudos. 2016–2018 m. metinės vidutinės trejų metų tiesioginės naudos vartotojams ir institucijos biudžeto santykis buvo 7,6:1.

Dar vienas aspektas, kurį vertina institucija, prieš priimdama sprendimą, ar pradėti tyrimą, – strateginė reikšmė, kuri pasireikštų, jeigu tyrimas suteiktų didesnį teisinį tikrumą dėl veiksmų, kurie anksčiau nebuvo nagrinėti, ar galėtų sukurti precedentą.

2018 m. pabaigoje patvirtintoje ES direktyvoje, kuria siekiama stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų galias, joms taip pat suteikta teisė numatyti veiklos prioritetus, kad institucijos galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirtų tiems tyrimams, kurie šalintų konkurencijos ribojimus ir svariai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos stiprinimo.

Konkurencijos tarybos teisę numatyti ir taikyti veiklos prioritetus, kad būtų ginamas viešasis interesas, o ne privatūs interesai, patvirtina ir teismai. 2019 m. spalio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą ir pripažino, kad institucija pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal bendrovės skundą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu.

LVAT paskelbė, kad privati įmonė yra vienintelis ne viešasis paslaugų teikėjas, tad Konkurencijos tarybos tyrimas galėtų turėti poveikį tik vienam privačiam ūkio subjektui. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms, Konkurencijos taryba pagrįstai nusprendė, jog minėtas tyrimas neatitiktų tarybos veiklos prioriteto – reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę, o tokiam tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nepradėjo tyrimo dėl sostinės savivaldybės sprendimų, kuriais vienai privačiai bendrovei buvo leista statiškus reklaminius skydus pakeisti į kintamo vaizdo ekranus. Teismas patvirtino Konkurencijos tarybos argumentus, kad tyrimas neturėtų reikšmingos įtakos veiksmingai konkurencijai, be to, nenustatyta aplinkybių, jog savivaldybės sprendimai galėjo pažeisti vartotojų interesus.

Rugpjūčio pabaigoje įsiteisėjo VAAT sprendimas, kuriuo pagrįstu pripažintas Konkurencijos tarybos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą pagal VšĮ „Kino pasaka“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų skiriant patalpas ir finansavimą „Skalvijos“ kino centrui. Teismas konstatavo, kad būsimas tyrimas neturėtų strateginės reikšmės, nes Konkurencijos taryba jau atliko tyrimą dėl savivaldybės sprendimų, kuriais neatlygintinai perduodamas turtas (baseinas) jos valdomai įmonei.

Tiek Konkurencijos taryba, tiek teismai pabrėžia, kad pareiškėjams nėra užkirstas kelias dėl galimo konkurencijos pažeidimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginti savo teises bei interesus.