KONKURENCIJA NUOLAT STIPRĖJA

2007 01 17

Vilnius, sausio 16 d. (ELTA). Konkurencija Lietuvoje, ðaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, dar labiau sustiprėjo, o gamintojai ir paslaugų teikėjai vis labiau

jaučia, kaip konkurentai alsuoja į nugarą, nors pati rinka nepalyginamai iðsiplėtė.

Vienas ið ES, o kartu ir Lietuvos, ambicingų tikslų – ateityje tapti viena konkurencingiausių rinkų pasaulyje, nes tik konkurencija užtikrina prekių bei paslaugų kokybę, didesnį jų pasirinkimą, be to, stumia ekonomiką ir pažangą pirmyn.

Paprastai rinkoje konkurencija vyksta pagal atitinkamas taisykles – visi jos dalyviai ið esmės yra suinteresuoti sąžiningos konkurencijos principų įgyvendinimu rinkose. Lietuvoje konkurenciją stebi ir vertina Konkurencijos taryba (KT). Į ðią valstybės instituciją įmonės ir kiti ūkio subjektai kreipiasi ne tik dėl leidimų

jungtis ar vykdyti kitą koncentraciją, bet ir dėl nesąžiningų konkurentų veiksmų. KT praðoma sutramdyti monopolininkus, piktnaudžiavimą naudojantis turima didele jėga rinkoje, įtarus draudžiamą susitarimą tarp konkurentų, pamačius ar nukentėjus nuo klaidinančios reklamos bei daugeliu kitų atvejų. Apie tai Eltos pokalbis su Lietuvos konkurencijos tarybos pirmininku Rimantu Stanikūnu.

- Kasmet KT specialistai atlieka deðimtis tyrimų, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektams skiria baudas bei kitas ekonomines sankcijas. Be to, jau yra ir naujos darbo patirties taikant ES taisykles. Kokios svarbiausios Jūsų vadovaujamos institucijos darbo kryptys ðiandien?

- Lietuvos KT, vykdydama konkurencijos priežiūrą, aktyviai bendradarbiauja su Europos konkurencijos institucijų tinklu. Tai padeda operatyviai keistis informacija ir kaupti patirtį, atliekant sudėtingus ir didelės apimties tyrimus. Europos Komisijos konkurencijos direktoratas suinteresuotas, kad nacionalinės konkurencijos institucijos pastangas pirmiausia kreiptų karteliniams susitarimams iðaiðkinti, nes jie daro ypač didelę žalą tiek atskirų ðalių, tiek ir bendrai ES rinkai bei vartotojams. Dėl to 2006 m. įkūrėme Kartelių skyrių, kurio specialistai pastangas skiria tam, kad laiku būtų pastebėti draudžiami konkurentų susitarimai ir užkirstas kelias tokiems susitarimams egzistuoti.

– Ar pavyko jų užčiuopti, juk paprastai iðaiðkinti kartelinius susitarimus būna labai sudėtinga.

- Galiu pasidžiaugti, kad KT specialistai pastaraisiais metais sėkmingai baigė keletą kartelinių susitarimų tyrimų. Pernai buvo iðaiðkintas draudžiamas susitarimas konkursuose dėl konsultacinių paslaugų ES struktūrinių fondų paramai gauti. Buvo įrodyta, kad UAB “Eurointegracijos projektai“, VðĮ “Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB “Mag Solutions“ draudžiamus susitarimus sudarė pateikdamos paslaugas pirkusioms organizacijoms suderintus konkursinius pasiūlymus bei konkursines kainas. Minėtos įmonės dalyvavo konkursuose rengiant projektus ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonę “Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“. Pažeidėjams skirtos baudos, tačiau ne mažiau svarbu, kad buvo iðsiaiðkinta, kaip panaðių konkursų dalyviai veikia sudarydami kartelinį susitarimą. Tai mums padėjo atlikti kitus panaðius tyrimus dėl draudžiamų susitarimų dalyvaujant konkursuose. Nutarimus dėl tokių tyrimų netrukus turėtų priimti KT.

Baudos, kurių bendra suma siekė 680,9 tūkst. litų, 2006 metais buvo skirtos ir penkioms popieriaus rinkoje veikiančioms bendrovėms. KT principingai įvertino ðio kartelinio susitarimo pavojingumą bei trukmę, taip pat ir tai, kad jos lygiaverčiai atliko draudžiamus suderintus veiksmus.

- Kokie buvo tie veiksmai?

- Tai buvo ðiek tiek kitoks nei klasikinis kartelio atvejis. Bendrovės keisdavosi informacija apie biuro bei kreidinio popieriaus pardavimų apimtis, o tai leido ne tik apskaičiuoti kiekvieno konkurento pardavimų dinamiką, bet ir planuoti popieriaus didmeninius pirkimus ið tiekėjų, siekiant iðlaikyti stabilias rinkos dalis ir apriboti potencialių konkurentų atėjimą į Lietuvos rinką. Veikdamos viena kitos elgesį bendrovės prarado galimybę nepriklausomai dėl jo apsispręsti, o nepriklausomas elgesys rinkoje yra labai svarbus plėtojant konkurenciją ir modeliuojant savo konkurencines galimybes, verslo perspektyvą ir riziką.

- Šis pavyzdys parodo, kad keitimasis informacija su konkurentais kartais gali skaudžiai įgelti. Vis dėlto visiðkai atsiriboti nuo konkurentų retai pavyksta bet kuriai bendrovei...

- Be abejo, bendradarbiauti nedraudžiama, bet veiklos sprendimus kiekvienas ūkio subjektas turi priimti individualiai, nesitardamas su konkurentais ir nekoordinuodamas su jais veiksmų. Tiek ES konkurencijos taisyklės, tiek Lietuvos konkurencijos įstatymas draudžia konkurentams, ypač asociacijose, kurios jungia tapačią produkciją gaminančias įmones, bendradarbiauti ir keistis tokia informacija, kaip kainos, jų dinamika, rinkos dalys ir jų dinamika. Toks veiksmų “koordinavimas“ prilyginamas karteliniam susitarimui.

Kartais ūkio subjektai būna vieðai apkaltinti konkurentų, neva jie sudarę draudžiamus susitarimus. Atrodytų, KT tokiais atvejais beliktų tik “nugriebti grietinėlę“. Deja, vieði kaltinimai karteliniu susitarimu dažniausiai subliūkðta iðsyk, kai papraðoma pateikti konkrečius įrodymus – abstraktūs priekaiðtai konkurentams neretai vieðinami norint pasiekti savų tikslų.

Karteliniai susitarimai paprastai būna slapti, todėl vieðai prakalbus apie tokią tikimybę užkertamas kelias surinkti galimus įrodymus ir atlikti rezultatyvų tyrimą. Todėl tik tiesiogiai ir su įrodymais kreipdamiesi į KT ūkio subjektai gali tikėtis, kad kartelis bus iðaiðkintas, o jo dalyviai – nubausti.

- Daugiau nei prieð metus KT priėmė principingą nutarimą dėl “Mažeikių naftos“ veiksmų už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi parduodant degalus Baltijos ðalyse. Mažeikių įmonei buvo skirta 32 mln. litų bauda. Tikėtasi, kad už degalus po tokio tyrimo ir Lietuvos gyventojai mokės mažiau, ne vien latviai. Vis dėlto “Mažeikių nafta“ KT sprendimą apskundė teismui, kada galima tikėtis ðio ginčo pabaigos?

- Kol kas vyksta teismų procesai. Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra sustabdęs bylos nagrinėjimą, nes kreipėsi į Konstitucinį Teismą, praðydamas iðaiðkinti kai kurias aplinkybes, todėl komentuoti sudėtinga. Norisi tikėtis, kad teismui pripažinus “Mažeikių naftą“ piktnaudžiavus dominuojančia padėtimi, ji nebegalės daryti vienpusiðkos lemiamos įtakos Baltijos ðalių rinkoje pasiraðydama sutartis ir parduodama naftos produktus. “Mažeikių nafta“ teismams skundė ir ankstesnius KT nutarimus, vienu atveju irgi prireikė Konstitucinio Teismo verdikto, tačiau po ilgai trukusių teismo procesų liko galioti mūsų sprendimai.

- Gal galėtumėte trumpai apibūdinti svarbiausius darbus, kuriuos KT nuveikė praėjusiais metais.

-Kasmet paskelbiame iðsamią darbo ataskaitą. KT 2006 m. ið viso priėmė 159 nutarimus. Tyrėme deðimt atvejų, susijusių su valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtais teisės aktais, kurie galėjo riboti konkurenciją, ir keturiais atvejais konstatavome pažeidimus. Nagrinėjome penkis draudžiamų susitarimų atvejus. Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (nagrinėti 6 atvejai) buvo nubausti “Lietuvos paðtas“ ir TEO LT. Priimti 65 nutarimai dėl koncentracijos kontrolės - 59 atvejais ūkio subjektams suteikti leidimai vykdyti koncentraciją ir pan.

- Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai kartais tvirtina, kad KT neaktyviai gina mažųjų interesus, kad didieji diktuoja savo sąlygas ir riboja konkurenciją. Dažniausiai minimas pavyzdys - didžiųjų prekybos tinklų įsitvirtinimas. Kaip KT sprendžia ðią problemą?

- Laisvė sąžiningai konkuruoti visiems vienoda, įstatymai taip pat. Didžiosios įmonės, ypač užimančios dominuojančią padėtį rinkose, gali labiau nukentėti, jeigu bus įrodyta, kad jos tuo piktnaudžiauja. Be abejo, jei smulkesni tik lauks ir tikėsis, kad valstybės institucija iðspręs jų problemas bei sureguliuos procesus rinkoje, tai lūkesčiai gali ir neiðsipildyti. KT gali pagelbėti tada, kai pažeidžiami Konkurencijos įstatymo reikalavimai ir galima teisiðkai įrodyti padarytus pažeidimus. Todėl smulkios ir vidutinės įmonės turėtų arba specializuotis ir ieðkoti savo niðos rinkoje, arba bandyti koncentruotis – jungtis į stambesnius darinius, kurie galėtų sumažinti didžiųjų rinkos jėgą. Tokių pavyzdžių mažmeninės prekybos rinkoje yra - tai “Aibės“ tinklas, jungiantis daugiausia rajonų, miestelių ir gyvenviečių smulkiuosius prekybininkus. Kitas panaðus savarankiðkų įmonių junginys -“AVS prekyba“- per centralizuotus pirkimus gaunantis didesnių nuolaidų.

Šiuo metu KT baigia tyrimą dėl didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų padėties rinkoje ir rengia iðvadas, kurias bus galima palyginti su 2003 m. tyrimo iðvadomis bei įvertinti pokyčius.

Atstovė viešiesiems ryšiams