KONKURENCIJOS NETURI RIBOTI NEI ĮMONIŲ SUSITARIMAI, NEI VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTA PARAMA VERSLUI

_DSC9231.jpg

Viena pagrindinių problemų konkurencijos teisės įgyvendinimo srityje yra konkurencijos kultūros stoka. Kodėl sąžininga konkurencija svarbi tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui, Konkurencijos tarybos ekspertai aiškino seminarų ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginyje Panevėžyje.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas susirinkusiems Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio viešojo ir privataus sektoriaus atstovams akcentavo, kad jaunoji karta konkurenciją vertina kaip savaime suprantamą rinkos ekonomikos aspektą. Vis dėlto, anot jo, nemažai daliai mūsų visuomenės konkurencija nėra savaime suprantamas dalykas, nors būtent ji padeda tenkinti būtiniausius žmonių poreikius: dirbti ir uždirbti, išlaikyti šeimą, gauti kokybiškas ir prieinamas prekes bei paslaugas.

Konkurencija, kaip sakė neseniai Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos narė, atsakinga už konkurencijos politiką, Margrethe Vestager, leido žmonėms įgyvendinti svajones: skristi iš vienos šalies į kitą, naudotis išmaniaisiais telefonais ir kitomis inovacijomis. Tačiau jeigu įmonės tarsis tarpusavyje dėl kainų, kai kurios žmonių svajonės gali likti neįgyvendintos.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Jis trumpai pristatė svarbiausias Konkurencijos tarybos veiklos kryptis: atliekamus tyrimus dėl įmonių sudaromų kartelinių susitarimų, sprendimus, leisti ar ne bendrovėms vykdyti susijungimus, viešųjų subjektų sprendimų, klaidinančios reklamos priežiūrą.

Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė ir Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė daugiau dėmesio skyrė svarbiausiems institucijos išaiškintiems karteliams viešuosiuose pirkimuose, apžvelgė požymius, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos galėtų atpažinti galimus kartelius ir imtis priemonių, taip pat pasakojo verslui, kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Karteliai viešuosiuose pirkimuose neleidžia efektyviai panaudoti savivaldybių, valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšų, perkančiosios organizacijos gauna prastesnės kokybės ir brangesnes prekes. Todėl labai svarbu, kad verslas realiai konkuruotų dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosios organizacijos sugebėtų atpažinti situacijas, kai konkurencija tik imituojama.

Kas yra valstybės pagalba, kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai, seminaro dalyviams pristatė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė. Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Milda Kankevičiūtė pasakojo, kaip reklamuojant paslaugas ar prekes išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų, o vartotojams atpažinti klaidinančią reklamą. Ji priminė, kad už klaidinančią reklamą, priklausomai nuo pažeidimų aplinkybių, gali būti skiriamos baudos nuo 289 iki beveik 35 tūkst. eurų už pakartotinį pažeidimą.

Konkurencijos tarybos atstovai susitiko ir su Panevėžio miesto savivaldybės vadovais, su kuriais daugiausia kalbėta apie konkurencijos problemas, kylančias komunalinių atliekų tvarkymo, šilumos, keleivių vežimo paslaugų sektoriuose, taip pat tartasi, kaip nepažeidžiant įstatymų reikalavimų teikti valstybės pagalbą.

Konkurencijos tarybos pirmininkas sakė suprantantis vietos valdžios rūpestį užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir tęstinumą, bet priminė apie įstatyme numatytą pareigą viešųjų paslaugų teikėjus atrinkti konkurencingu būdu.

Seminarų ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginiai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.