Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

KONKURENCIJOS TARYBA RAGINA PERŽIŪRĖTI PLANUS SUTEIKTI IŠIMTINES TEISES LIETUVOS PAŠTUI

samuel-zeller-367977-unsplash.jpg

Iniciatyvos deleguoti išimtines teises Lietuvos paštui, įpareigojant šią valstybės valdomą įmonę ne tik toliau teikti universaliąją pašto paslaugą (UPP), bet ir pristatyti socialines išmokas, gali prieštarauti sąžiningos konkurencijos principams. Tokias išvadas padarė Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministerijos bei Seimo narių grupės parengtus teisės aktus, ir rekomendavo juos peržiūrėti.

Susisiekimo ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo „Dėl įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą“ projektu numatyta įpareigoti Lietuvos paštą toliau teikti UPP visoje šalies teritorijoje dar 7 metus – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.

UPP teikėjo paskirtis yra užtikrinti pašto paslaugų – pašto siuntų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir pristatymo – teikimą. UPP teikėjo statusas suteikia ūkio subjektui tam tikrų privilegijų: žinomumą ir patikimo teikėjo įvaizdį tarptautinėje rinkoje, teisę į paprastesnes muitinės procedūras, galimybę gauti kompensaciją, jeigu minėtų paslaugų teikimas būtų nuostolingas, ir kt. Pašto įstatymu teikti UPP iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra įpareigotas Lietuvos paštas.

Konkurencijos tarybos nuomone, UPP teikėju galėtų siekti tapti ne tik Lietuvos paštas, bet ir kitos pašto paslaugas teikiančios bendrovės.

UPP teikėjo atrankos procedūra nustatyta Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos apraše. Ši tvarka, Konkurencijos tarybos vertinimu, neužtikrina, kad visų pašto paslaugų teikėjų prašymai būtų vertinami vadovaujantis vienodais principais ir taip sudarytų vienodas sąlygas rinkos dalyviams pretenduoti į UPP teikėjo statusą, todėl gali prieštarauti sąžiningos konkurencijos principams, įtvirtintiems Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme.

Susisiekimo ministerijai pasiūlyta tobulinti minėtą aprašą ir organizuoti konkurencingą procedūrą UPP teikėjui atrinkti, užtikrinant galimybę visiems ūkio subjektams vienodomis sąlygomis konkuruoti dėl šių paslaugų teikimo.

Lietuvos paštui norima suteikti ir daugiau privilegijų. Seimo narių grupės siūlomu Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektu ketinama numatyti, kad Vyriausybės paskirtas UPP teikėjas gauna išimtinę teisę teikti ir socialinių išmokų pristatymo paslaugas.

Konkurencijos tarybos vertinimu, šis siūlymas lemtų absoliučius konkurencijos sąlygų apribojimus kitiems ūkio subjektams rinkoje, be to, kelia abejonių, ar jis yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Taip pat abejotina, ar socialinių išmokų pristatymą tikslinga priskirti UPP teikėjui. Pastarasis yra įpareigojamas užtikrinti siuntų pristatymą šalyje, kai dėl ekonominių priežasčių joks kitas paslaugų teikėjas nebūtų suinteresuotas jas teikti. Tuo tarpu pristatomų socialinių išmokų apimtis yra prognozuojama, todėl paslaugų teikėjui nekyla rizikos paslaugas teikti nuostolingai.

Prieš kelis mėnesius nuskambėjusi istorija, kad viešojo pirkimo laimėtoja neišnešiojo pensijų Vilniuje ir Kaune, negali būti pretekstu įstatymo nuostatomis privilegijuoti valstybės valdomą įmonę ir diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus.

Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektu numatoma iš esmės keisti teisinį reguliavimą, kuris darytų poveikį ūkio subjektų galimybėms veikti rinkoje, todėl pasiūlė projekto rengėjams atlikti jo vertinimą ir pasirinkti mažiausiai konkurenciją ribojančias alternatyvas.