KONKURENCIJOS TARYBA SIŪLO LIBERALIZUOTI VAISTŲ RINKĄ

2013 12 17

Konkurencijos taryba atliko lygiagretaus vaistų importo rinkos tyrimą. Tyrimo tikslas – įvertinti situaciją Lietuvos vaistų rinkoje, nustatyti pagrindines aplinkybes, lemiančias mažą lygiagretaus importo būdu įvežtų vaistų pardavimo Lietuvos rinkoje dalį, bei pateikti pasiūlymus, galinčius paskatinti konkurenciją šioje rinkoje.

Konkurencijos tarybos nuomone, 2005-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.994 patvirtinto Aprašo 19 punkto reikalavimas nepagrįstai stabdo farmacinių įmonių (tiekėjų) tarpusavio konkurenciją, nes pagal šį reikalavimą kompensuojamųjų vaistų lygiagretaus importo deklaruojamos kainos turi būti mažiausiai 4-10% pigesnės už rinkodaros teisių turėtojų vaistų kainas. Lygiagretaus importo tiekėjai negali tiekti į rinką tų kompensuojamų vaistų, kurie, nors ir yra pigesni už rinkos teisių turėtojų vaistus, visgi nėra pigesni reikalaujamais 4-10 procentų. Dėl to šie vaistai lygiagrečiai neimportuojami, o vartotojai neturi galimybės rinktis pigesnių vaistų. Įvertinusi tyrimo rezultatus, Taryba pateikė LR Vyriausybei pasiūlymą minėtą Aprašo 19 punktą panaikinti.

Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos paaiškinimus, ūkio subjektų atsakymus į jiems pateiktus klausimynus, kitų rinkos tyrimų išvadas, publikuotus straipsnius bei kitą viešai prieinamą informaciją. Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat atliko neigiamo ir teigiamo poveikio rinkai ekonominį įvertinimą, liberalizavus kainas.

Konkurencijos tarybos duomenimis, lygiagretaus importo didmeniniu būdu parduodama vaistų dalis Lietuvoje sudaro tik 0,61 proc. rinkos, kai tuo tarpu lygiagretaus importo vaistų dalis Danijoje sudaro apie 20 proc., Vokietijoje – apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje – apie 14 proc., Latvijoje – apie 4 proc.

Konkurencijos tarybos ekspertai tikisi, kad panaikinus apribojimą lygiagrečiam importui, Lietuvos gyventojai galės daugumą kompensuojamųjų vaistų įsigyti pigiau. Tiesa, teigiamas rinkos liberalizavimo efektas gali pasijausti ne iš karto, o po tam tikro laikotarpio, nes reikėtų laiko naujų vaistų registravimui, sutarčių sudarymui, tiekimo organizavimui.

Lygiagretaus vaistų importo rinkos tyrimas skelbiamas Konkurencijos tarybos tinklalapyje.

Pastabos: Šiuo metu Lietuvoje dauguma kompensuojamų vaistų yra parduodami per rinkodaros teisių turėtojus.

(1) Įmonių, užsiimančių lygiagrečiu vaistų importu, veikla yra pagrįsta laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principu, įtvirtintu Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Vaistų kainos Europos Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, todėl pagrindinis įmonių, užsiimančių lygiagrečiu vaistų importu, veiklos principas – vaistus iš valstybių narių, kuriose jų kaina yra žemesnė, importuoti į valstybes nares, kuriose jų kaina yra aukštesnė.

(2) Lygiagretus vaistų importas gali teikti vartotojams ne tik tiesioginę (kai lygiagretaus importo būdu įvežamas vaistas siūlomas už mažesnę kainą nei rinkodaros teisių turėtojų platinamas analogiškas vaistas), bet ir netiesioginę naudą dėl padidėjusios konkurencijos. Lygiagretaus importo veikla skatina vaistų platinimu bei prekyba užsiimančių įmonių tarpusavio konkurenciją, todėl gali lemti rinkodaros teisių turėtojų platinamų vaistų kainų mažėjimą.

(3) Lygiagretus importas gali teigiamai paveikti ne tik vartotojų galimybes įsigyti vaistų, bet ir duoti naudos valstybei: perkant vaistus centralizuotai, o taip pat kompensuojant gyventojams išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus, mažėjant vaistų kainai, mažėja ir išlaidų, apmokamų iš PSDF, suma.

Atstovė viešiesiems ryšiams