NATŪRALI VERSLO PLĖTRA LIETUVOJE NĖRA RIBOJAMA

2018 10 02
52.jpg

Lietuvoje, kaip įprasta rinkos ekonomikos šalyse, organinis verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas neribojamas konkurencijos teisės priemonėmis. Konkurencijos įstatymas riboja tik ūkio subjektų  galimybę augti įsigyjant kitus rinkos dalyvius ar susijungiant su jais. Būtent tokius atvejus nagrinėja Konkurencijos taryba ir, įvertinusi galimas konkurencijos problemas, sprendžia, duoti leidimą sandoriui ar ne.

Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko teigimu, painiavos dėl įstatymais institucijai suteiktų įgaliojimų ir jų interpretacijų viešojoje erdvėje kyla dėl to, kad terminas „koncentracija“ konkurencijos teisėje vartojamas dvejopai.

„Vienu atveju „koncentracija“ reiškia rinkos būseną, kurią nusako rinkoje veikiančių ūkio subjektų skaičius ir jų turimos rinkos dalys. Kuo mažiau rinkoje ūkio subjektų ir kuo didesnės jų rinkos dalys, tuo rinka laikoma labiau koncentruota“, – aiškino įstaigos vadovas.

Koncentracija taip pat vadinamas ir veiksmas, kai įmonės jungiasi ar viena bendrovė įgyja kitos kontrolę. Būtent tokius veiksmus kontroliuoja Konkurencijos taryba ir, jeigu nustato, kad dėl vieno ar kito sandorio tam tikroje rinkoje gali kilti konkurencijos problemų, neduoda leidimo.

Šių metų balandį Konkurencijos taryba neleido įvykti prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimui. Toks sprendimas priimtas, nes „Rimi“ neįgyvendino įpareigojimų parduoti dalį parduotuvių ir taip pašalinti konkurencijos problemas, nustatytas daugiau kaip 30-yje lokalių rinkų, dėl pernelyg didelės koncentracijos, kuri būtų atsiradusi po „Rimi“ ir „Iki“ susijungimo.

Be minėtos būsimų įsigijimų ir susijungimų kontrolės Konkurencijos tarybai taip pat yra suteikti teisiniai įrankiai, numatantys galimybę sumažinti ir jau esamą rinkos koncentraciją. Tai Konkurencijos taryba gali padaryti tik šiais atvejais:

jei institucija nustato, kad buvo įgyvendintas įmonių susijungimas (ar įsigijimas), negavus Konkurencijos tarybos leidimo, o toks leidimas buvo būtinas (nes įmonių pajamos siekė ribas, numatytas Konkurencijos įstatyme, kuomet atsiranda pareiga pranešti apie sandorius), ir nustatoma, kad dėl jau įvykdyto sandorio buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, institucija gali įpareigoti šalis atkurti ankstesnę, iki sandorio buvusią padėtį;

arba

jei institucija nustato, kad buvo įgyvendintas įmonių susijungimas (ar įsigijimas), kuriam nebuvo reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas (nes įmonių pajamos nesiekė minėtos ribos), tačiau dėl įvykdyto sandorio buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, o po sandorio įgyvendinimo praėjo ne daugiau nei 1 metai. Tokiu atveju institucija gali įpareigoti šalis atkurti ankstesnę, iki sandorio buvusią padėtį.

Rinkos ekonomikos šalyse organinis verslo, įskaitant ir prekybos tinklus, augimas konkurencijos teisės priemonėmis nėra ribojamas. Natūralios plėtros ribojimai gali būti nustatomi, pavyzdžiui, teritorijų planavimo priemonėmis ir taikomi būsimai plėtrai.