TEISĖS AKTAI DĖL VIAP TOLIAU KELIA ABEJONIŲ

elektros laidai.jpg

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi du Energetikos ministerijos parengtus teisės aktų projektus, atkreipė dėmesį, kad siekiamas įtvirtinti reguliavimas gali apriboti konkurenciją rinkoje ir sudaryti sąlygas kelioms įmonėms gauti neteisėtą valstybės pagalbą.

Konkurencijos taryba teikė pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo projekto, kuriuo siūloma įtvirtinti galimybę daug elektros naudojančioms įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Remiantis viešai skelbiama informacija, tokia privilegija galėtų pasinaudoti trys bendrovės: „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“. Konkurencijos tarybos nuomone, įstatymo nuostata, numatanti galimybę sugrąžinti dalį VIAP mokesčio, turėtų būti svarstoma tik prieš tai suderinus valstybės pagalbos schemą su Europos Komisija.

Konkurencijos taryba vertino ir Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatytas elektros sistemos rezervo poreikis 2018-iesiems ir jo užtikrinimo paslauga pavedama teikti Lietuvos elektrinei, bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui. Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi pozicijos, jog sistemos rezervų užtikrinimo paslaugai teikėjas ar teikėjai turi būti parinkti įvykdžius konkurencingą atrankos procedūrą, ir yra rekomendavusi įtvirtinti detalius sistemos rezervo paslaugos reikalavimus, kad būtų galima objektyviai parinkti vieną ar kelis teikėjus. Tačiau į Konkurencijos tarybos įspėjimus dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos nebuvo atsižvelgta.

Valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą. Priešingu atveju, teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis.

Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė