UAB „NORFA“ IR UAB „RIVONA“ SUTARTYS PAŽEIDĖ TIEKĖJŲ INTERESUS

2014 12 15

Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sutarčių nuostatos nepagrįstai perkėlė tiekėjams riziką, susijusią su nuostolių kompensavimu ir prekių grąžinimu. Įvertinęs visas  aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumą ir paliko galioti įmonėms skirtą bendrą 90 000 Lt baudą.

„Džiaugiamės, kad įmonės pripažino Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumą ir nebeskundė VAAT sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VAAT sprendimas reikšmingas tuo, kad teismas jame pasisakė dėl didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių su tiekėjais sutarčių – jose neturi būti neaiškių nuostatų, kurios gali būti interpretuojamos tiekėjų nenaudai.“ – sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Konkurencijos taryba š.m. sausio 24 d. pripažino, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ didmeninio pirkimo − pardavimo sutarčių su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais nuostatos prieštarauja Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – MPĮNVDĮ) reikalavimams:

- nuostata, įpareigojanti tiekėjus, kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria prekybos įmonės sumažinusios tam tikrų prekių kainas vartotojams;

- nuostata dėl teisės grąžinti maisto prekes ir gėrimus tiekėjams (pavyzdžiui jei prekės yra nepaklausios, pasibaigė akcijos ar dėl kitų priežasčių).

VAAT patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, veikusios kaip vienas ūkinis vienetas, piktnaudžiaudavo savo rinkos galia ir sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais nustatė MPĮNVDĮ nuostatas pažeidžiančias prekių grąžinimo ir nuostolių kompensavimo sąlygas. Sutartyse tiekėjams buvo perkelta neproporcingai didelė rizikos dalis ir atsakomybė už nuostolius, susijusius su prekybos įmonių jau įsigytų prekių pardavimu.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad būtent mažmeninės prekybos įmonė gali geriausiai įvertinti prekių pardavimo riziką ir, atitinkamai, planuoti užsakomų maisto prekių ir gėrimų kiekius. MPĮNVDĮ yra numatyta, kaip gali būti paskirstyta rizika tarp tiekėjo ir mažmeninės prekybos įmonės. Konkurencijos taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Įmonių veiksmai, susiję su maisto prekių ir gėrimų tiekimo sutartimis, galėjo neigiamai paveikti tiekėjų galimybes planuoti investicijas ir taikyti naujoves dėl sumažėjusių pajamų ir padidėjusio neapibrėžtumo.

Skirdama baudą Konkurencijos taryba vertino pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovavosi objektyvumo ir proporcingumo principais.

Konkurencijos tarybos nutarimas skelbiamas  čia.

Pastaba

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti maisto prekių ir gėrimų tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. Šio įstatymo 3 straipsnis draudžia mažmeninės prekybos įmonėms atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams arba jiems primetami papildomi įsipareigojimai, arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje, įskaitant reikalavimus kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą bei priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas.

Atstovė viešiesiems ryšiams