BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, TEIKIANČIŲ AUTOMOBILIŲ NUOMOS IR PARDAVIMO PASLAUGAS, VEIKSMŲ, DALYVAUJANT VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOSĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1295-629/2011
Procesinio sprendimo kategorija 3-61-3-03394-2010-5)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2011 m. birželio 09 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Autodina“ atstovams direktoriui Algimatui Boguševičiui ir advokato padėjėjui Mindaugui Rimkui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Živilei Kičaitei ir Elonui Šatui, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Autoūkis“ atstovams Eugenijui Skrebei ir Žydrūnui Anilioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Autodina“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Autoūkis“ ir UAB „Moller Auto“ dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja su skundu (t. I, b. l. 1-28) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-28 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).
Nurodė, kad skundžiamu nutarimu Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba, Konkurencijos taryba) pripažino, kad AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“, derindamos veiksmus ir kainas teikiant pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus; įpareigojo AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 p. nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas; už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą skirti AB „Autoūkis“ – 210 800 Lt, UAB „Autodina“ – 117 800 Lt ir UAB „Moller Auto“ – 1 266 500 Lt pinigines baudas bei įpareigojo bendroves per 5 (penkias) dienas nuo nurodytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Paaiškino, jog 2007 m. rugsėjo 21 d. UAB „Autodina“ su Simonu Grėbliūnu sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis buvo įdarbintas automobilių prekybos vadybininku; 2007 m. gruodžio 11 d. Simono Grėbliūno, kaip automobilių prekybos vadybininko, iniciatyva, UAB „Autodina“ su AB „Autoūkis“ sudarė dvi automobilių pirkimo–pardavimo sutartis; 2008 m. vasario mėn. į Simoną Grėbliūną kreipėsi iš aukščiau nurodytų dviejų automobilių pardavimų jau pažįstama AB „Autoūkis“ atstovė Laura Zabukienė ir pasiteiravo, ar UAB „Autodina“ dalyvaus keleto komisariatų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dėl veiklos nuomos paslaugų teikimo, tačiau, kadangi UAB „Autodina“ veiklos nuomos paslaugų neteikia, Simonas Grėbliūnas atsakė, jog bendrovė tokiuose pirkimuose nedalyvaus; 2008 m. kovo 5 d. Laura Buivydienė, jau žinodama aukščiau nurodytą UAB „Autodina“ poziciją nedalyvauti būsimuose konkursuose, paprašė Simono Grėbliūno paruošti ir pateikti išvardytų specifikacijų (dyzelinio ~ 1900 cm3 variklio, 100 arklio galių, su automatinio valdymo oro kondicionieriumi, metalizuotos spalvos, su priekiniais rūko žibintais, apsaugos sistema, žieminėmis padangomis ir borto kompiuteriu) automobilio „Opel Vectra“ (sedano) pirkimo–pardavimo (bet ne veiklos nuomos) pasiūlymą AB „Autoūkis“ (bet ne policijos komisariatui); 2008 m. kovo 6 d. Simonas Grėbliūnas parengė pirkimo–pardavimo komercinį pasiūlymą, kuriuo AB „Autoūkis“ buvo siūloma įsigyti iš UAB „Autodina“ automobilį „Opel Vectra“ (sedaną), šį pasiūlymą elektroniniu paštu jis išsiuntė AB „Autoūkis“ atstovei Laurai Buivydienei, kuri 2008 m. kovo 6 d., gavusi automobilio „Opel Vectra“ (sedano) pirkimo–pardavimo komercinį pasiūlymą papildomai paprašė Simono Grėbliūno paruošti ir pateikti dar vieną išvardytų specifikacijų (~ 2000 cm3 dyzelinio variklio, metalizuotos spalvos, su oro kondicionieriumi, CD grotuvu, signalizacija, tonuotais galiniais langais, borto kompiuteriu, mechanine greičių dėže ir tekstiliniais kilimėliais) automobilio „Opel Vectra“ (universalo) pirkimo–pardavimo (bet ne veiklos nuomos) pasiūlymą AB „Autoūkis“ (bet ne policijos komisariatui). 2008 m. kovo 6 d. Simonas Grėbliūnas parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė AB „Autoūkis“ atstovei Laurai Buivydienei pirkimo–pardavimo komercinį pasiūlymą, kuriuo buvo siūloma AB „Autoūkis“ įsigyti iš UAB „Autodina“ automobilį „Opel Vectra“ (universalą).
Pareiškėjos teigimu, 2008 m. kovo 7 d. AB „Autoūkis“ atstovė Laura Buivydienė atvyko pas Simoną Grėbliūną ir atsivežė pasirašyti du komercinius pasiūlymus – Joniškio ir Pasvalio komisariatams. Tai buvo pasiūlymai parengti ant AB „Autodina“ blankų ir teiktini jos vardu, kurie buvo labai panašūs į Simono Grėbliūno siųstus AB „Autodina“ atstovei komercinius pasiūlymus, tačiau buvo perdaryti iš pirkimo–pardavimo pasiūlymų AB „Autoūkis“ į veiklos nuomos pasiūlymus komisariatams. AB „Autoūkis“ atstovė Laura Zabukienė nurodė Simonui Grėbliūnui, jog reikia pasirašyti pasiūlymus, nes konkursuose AB „Autodina“ vis dėlto dalyvaus, tik ne savarankiškai, o bendradarbiaudama su UAB „Autoūkis“, kaip veiklos nuomos paslaugos teikėju, todėl Simonas Grėbliūnas, atsižvelgdamas į nurodyto bendradarbiavimo faktą ir į tai, jog automobilių pardavėjai nuolat bendradarbiauja su automobilių veiklos nuomos paslaugos teikėjais, pasiūlymus pasirašė, kuriuos AB „Autoūkis“ atstovė išsivežė. Pasak pareiškėjos, 2008 m. balandžio 29 d. Simonas Grėbliūnas išėjo iš darbo, kadangi savo agresyviu elgesiu nepritapo prie įmonės kolektyvo. Kai jis išėjo iš darbo, UAB „Autodina“ neturėjo jokios informacijos apie buvusio darbuotojo pokalbius su AB „Autoūkis“ atstove Laura Zabukiene taip pat ir apie Simono Grėbliūno AB „Autoūkis“ siųstus automobilių pardavimo pasiūlymus bei apie jo pasirašytus Lauros Buivydienės atvežtus ir parengtus komercinius veiklos nuomos pasiūlymus Joniškio ir Pasvalio komisariatams.
Nurodė, jog 2009 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-158 dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešojo pirkimo konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams tyrimo pradėjimo. Taryba išnagrinėjo informaciją, gautą dėl UAB „Autodina“ bei kitų, t. y. AB „Autoūkis“ ir UAB „Moller Auto“, Lietuvos Respublikoje veikiančių automobilių pardavėjų veiksmų, ir konstatavo, jog turima medžiaga leidžia įtarti, kad tiriami ūkio subjektai galėjo tarpusavyje suderinti pasiūlymus ir numatyti konkursų laimėtojus. Šiuo pagrindu buvo pradėtas tyrimas. 2009 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį, kuria sankcionavo Tarybos 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1S-158 įgaliotų pareigūnų veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 26 str. 1 d. 1 ir 2 p., t.y. teismas leido Tarybai įeiti į visas UAB „Autodina“ naudojamas patalpas, teritorijas ir transporto priemones bei jose atlikti patikrinimą.
Pareiškėjos teigimu, 2009 m. spalio 21 d. Taryba atliko patikrinimą UAB „Autodina“ patalpose ir padarė įvairių dokumentų (bendrovės įstatų, darbo tvarkos taisyklių, finansinės atskaitomybės dokumentų ir kt.) bei informacijos, t. y. 18,48 GB elektroninio pašto duomenų, poėmį. Pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio 12 d. UAB „Autodina“, išreikšdama savo bendradarbiavimą raštu informavo Tarybą, kad tuo atveju, jei ji, vykdydama patikrinimą nustatys, jog apie tam tikrus UAB „Autodina“ veiklos momentus trūksta informacijos, bendrovė yra pasirengusi visą reikiamą medžiagą pateikti. Be to, jei Taryba nuspręstų, jog be paimtos elektroninės korespondencijos yra reikalingi papildomi bendrovės dokumentai, UAB „Autodina“ įsipareigojo juos pateikti. Pasak pareiškėjos Taryba 2010 m. vasario 25 d., neinformuodama UAB „Autodina“, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 str. 6 d., nutarimu Nr. 1S-27 pratęsė tyrimo terminą 3 mėnesiams, o taip pat tokiu pačiu būdu dar kartą tyrimo terminą 3 mėnesiams pratęsė ir 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 1S-87. Anot pareiškėjos, Taryba 2010 m. liepos 20-21 d. kreipėsi į ją pranešdama apie būsimą vadovo apklausą, pateikė atsakytinų klausimų sąrašą ir, pareiškėjai pareikalavus, įteikė 2010 m. vasario 25 d. bei 2010 m. gegužės 27 d. nutarimus dėl tyrimo termino pratęsimo. Pažymėjo, jog 2010 m. liepos 27 d. UAB „Autodina“ raštu pateikė išsamius atsakymus į Tarybos užduotus klausimus ir 2010 m. liepos 29 d. Tarybos patalpose įvyko pareiškėjos ir Tarybos atstovų susitikimas, kurio metu buvo apklaustas UAB „Autodina“ vadovas Algimantas Boguševičius.
Nurodė, jog Taryba 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1S-144 nutarė patikslinti 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1S-158 pradėto tyrimo antraštę ir išdėstyti ją taip: „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“. Pasak pareiškėjos, ji, atsižvelgdama į apklausos metu duotą įsipareigojimą papildomai išanalizuoti bendrovės žinioje esančius dokumentus ir elektroninę korespondenciją, 2010 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Tarybai UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ sudarytos tarpininkavimo sutarties, kuri atskleidė tarp Tarybos įtariamų subjektų iki tyrimo pradžios buvusius teisėtus santykius, kopiją. Taip pat pareiškėjos teigimu, ji, atsižvelgdama į Tarybos 2010 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimą pateikti darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „Autodina“ ir buvusio darbuotojo Simono Grėbliūno, kopiją, ją 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Tarybai.
Pasak pareiškėjos, ji 2010 m. rugpjūčio 24 d. Tarybai pateikė raštą, kuriuo, remdamasi Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-27, Tarybos prašė tuo atveju, jei ji nuspręstų skirti baudą UAB „Autodina“ už įtariamus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, įvertinti UAB „Autodina“ suteiktą maksimalią informaciją bei bendradarbiavimą viso tyrimo metu ir sumažinti baudą.
Pažymėjo, jog 2010 m. spalio 28 d. įvyko Tarybos posėdis, kuriame pareiškėja dalyvavo ir pristatė išsamią savo poziciją kartu, pasak pareiškėjos, patikslino Tarybos įvertintas aplinkybes. Taryba 2010 m. lapkričio 11 d. priėmė ir 2010 m. lapkričio 16 d. pristatė UAB „Autodina“ skundžiamą nutarimą Nr. 2S-28. Nurodė, kad Taryba, įvykdžiusi tyrimą UAB „Autodina“ pareiškė įtarimus dėl dalyvavimo trijuose viešuosiuose pirkimuose, t. y.: Joniškio rajono policijos komisariato organizuotame viešajame naujų automobilių veiklos nuomos pirkime, įvykusiame 2008 m. kovo 14 d., įprastos komercinės praktikos būdu (toliau – ir „Joniškio pirkimas“); Pasvalio rajono policijos komisariato organizuotame viešajame naujų automobilių veiklos nuomos pirkime, įvykusiame 2008 m. kovo 15 d., įprastos komercinės praktikos būdu (toliau – ir „Pasvalio pirkimas“); Raseinių rajono policijos komisariato organizuotame viešajame naujų automobilių veiklos nuomos pirkime, įvykusiame 2008 m. balandžio 16 d., įprastos komercinės praktikos būdu (toliau – ir „Raseinių pirkimas“).
Pasak pareiškėjos, skundžiamu nutarimu Taryba ją nubaudė pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., t. y. skyrė baudą už „susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas“ visuose trijuose minėtuose viešuosiuose pirkimuose – Joniškio pirkime, Pasvalio pirkime ir Raseinių pirkime. Pareiškėjos manymu, Taryba, priimdama skundžiamą nutarimą nukrypo nuo Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotų minėtos normos taikymo taisyklių.
Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Nr. A502-892/2010. Pasak pareiškėjos, šioje byloje būtina išsiaiškinti ir tiksliai apsibrėžti atitinkamą rinką bei nustatyti, ar karteliu kaltinami subjektai yra konkurentai ir tik tuomet verta analizuoti papildomus šios bylos aspektus, t. y. tariamai draudžiamo susitarimo sudarymo aplinkybes (šalių bendradarbiavimą ir komercinių pasiūlymų turinį), perkančiųjų organizacijų požiūrį į įvykusius viešuosius pirkimus, santykį tarp viešųjų pirkimų teisės ir konkurencijos teisės reikalavimų, mažareikšmiškumo išlygos taikymo galimybę, Tarybos paskirtos baudos dydžio apskaičiavimą įrodymų pakankamumą bei kitus svarbius bylos aspektus. Pareiškėja pažymėjo, jog neginčija Tarybos sprendimo nagrinėjamų paslaugų geografine rinka laikyti visą Lietuvos Respubliką, tačiau nesutinka su tuo, kaip Taryba apibrėžė prekės rinką. Pasak pareiškėjos, nors Taryba nurodė teisingus nagrinėtinų prekių rinkų pavadinimus, t. y. automobilių veiklos nuomos paslaugų rinka ir automobilių pardavimų rinka, tačiau nepagrįstai išplėtė šių rinkų apimtį.
Pareiškėjos teigimu, Taryba, apibrėždama automobilių veiklos nuomos paslaugų rinką, nurodė, kad ši rinka apima tiek automobilių nuomos, tiek automobilių veiklos nuomos paslaugas, tačiau toks aiškinimas, pasak pareiškėjos, visiškai neatitinka pačios Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 17 „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ įtvirtintų taisyklių (toliau – ir „Rinkos apibrėžimo taisyklės“), kurių 6 p. nurodyta, jog apibrėžiant prekės rinką iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita), vėliau – pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes); apibrėžus atitinkamą rinką nustatomi rinkos dalyviai ir apskaičiuojamos jų užimamos rinkos dalys. Pareiškėja pažymėjo, jog automobilių nuomos ir automobilių veiklos nuomos paslaugos neatitinka nei paklausos, nei pasiūlos pakeičiamumo, t. y. iš vartotojų pusės – automobilių nuoma ir automobilių veiklos nuoma savo savybėmis yra skirtingos paslaugos; iš paslaugų tiekėjų pusės – automobilių nuoma ir automobilių veiklos nuoma savo savybėmis yra skirtingos komercinės veiklos. Šie skirtumai lemia tai, jog dažniausiai nuomotojui yra reikalingos patalpos automobilių laikymui, tuo tarpu veiklos nuomotojui pakanka administracinio biuro, kuriame galima aptarnauti klientus. Tad pareiškėja atkreipė dėmesį, jog UAB „Autodina“ vykdo ne automobilių veiklos nuomą, o automobilių nuomą ir ši paslauga yra numatyta įmonės įstatuose bei užima ketvirtą vietą visų bendrovės veiklų sąraše pagal generuojamas pajamas. Pasak pareiškėjos, ji nėra pajėgi teikti veiklos nuomos paslaugų, nes neturi tam reikiamų finansinių galimybių, be to, jos vykdomos automobilių nuomos pagrindinis tikslas yra ne nuomos teikiamos pajamos, bet galimybė amortizacinių atskaitymų pagrindu sumažinti iš klientų atpirktų automobilių vertę ir tokiu būdu, sumažinus automobilių kaštus, juos vėliau realizuoti rinkoje.
Pareiškėja nesutinka su Tarybos teiginiu, jog tam tikrais atvejais atitinkamos rinkos apibrėžti nereikia, kadangi, pasak pareiškėjos, tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai bei Konkurencijos tarybos skundžiamame nutarime nurodomos Europos Sąjungos Pirmos instancijos teismo sprendimo byloje T-213/00 CMA CGM vs. Europos Komisija (2003, ECR 11-913) esmės. Pareiškėjos teigimu, veiklos nuomos ir nuomos paslaugų atskyrimas yra pats pradinis, pagrindinis detalumas, be kurio identifikavimo tyrimas negali vykti. Pasak pareiškėjos, jokiu būdu nebuvo galima nenagrinėti savarankiškų paslaugų rinkų.
Pareiškėja nurodė, jog Taryba tyrimo metu neužfiksavo jokių teisėto ar neteisėto UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ bendradarbiavimo atvejų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog: UAB „Autodina“ negali daryti absoliučiai jokios įtakos perkančiosioms organizacijoms, nusprendžiant dėl rato subjektų, kuriems yra siunčiami pasiūlymai pateikti komercinius pasiūlymus; tyrime nėra nustatyta, kokiais pagrindais Joniškio, Pasvalio ir Raseinių komisariatai nusprendė pasiūlymą atsiųsti UAB „Autodina“, atitinkamai nėra nustatyta, jog šie komisariatai turėtų informacijos apie UAB „Autodina“ teikiamas veiklos nuomos paslaugas; klientai, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas, dažnai klysta dėl konkrečių subjekto teikiamų paslaugų apimties; pasiūlymai pateikti komercinius pasiūlymus iš komisariatų UAB „Autodina“ galėjo būti atsiųsti dėl to, kad komisariatai buvo suinteresuoti veiklos nuomos pagrindu įsigyti „Opel“ automobilius; veiklos nuomos paslaugų įsigijimo konkursuose bendradarbiavimo ar kito susitarimo (pvz.: jungtinės veiklos) pagrindu dažnai dalyvauja kelios bendrovės kartu, todėl pasiūlymus UAB „Autodina“ pateikę komisariatai galėjo tikėtis, jog ši bendrovė nuspręs bendradarbiauti su bet kuriuo iš veiklos nuomos paslaugų teikėjų ir taip dalyvaus konkurse; UAB „Autodina“, bendradarbiaujančios su veiklos nuomos paslaugos teikėju ir taip pardavinėjant bendras paslaugas, statusas visada buvo antraeilis (techninis), t. y. dalyvauja kaip techninis subjektas, suteikiantis techninę galimybę veiklos nuomos paslaugos teikėjui suteikti paslaugą; visuose nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose UAB „Autodina“ pasiūlymus pateikė tik dėl faktinių aplinkybių visumos, nulėmusios pagrįstą jos darbuotojo (pasirašiusio komercinius pasiūlymus) tikėjimą jog UAB „Autodina“ arba parduos automobilį veiklos nuomos teikėjui, arba dalyvaus konkurse bendradarbiaudama su veiklos nuomos teikėju (bet ne savarankiškai).
Pasak pareiškėjos, ji apskritai nėra automobilių veiklos nuomos paslaugos teikimo rinkos dalyvė, kadangi per visą savo veiklos laikotarpį UAB „Autodina“ savarankiškai nėra sudariusi nei vieno veiklos nuomos paslaugos teikimo susitarimo, visais bendrovės veiklos metais (įskaitant ir 2009 m.) pajamos iš veiklos nuomos paslaugų yra 0,00 Lt; iš Tarybos tyrimo metu surinktos medžiagos nematyti, jog UAB „Autodina“ bent vienam klientui būtų suteikusi veiklos nuomos paslaugą; UAB „Autodina“ įstatuose bei pagrindiniame jos veiklos sąlygų viešinimo šaltinyje – internetiniame puslapyje nėra numatyta, jog bendrovė teiktų veiklos nuomos paslaugas, o nurodoma tik prekyba naujais ir naudotais automobiliais, prekyba automobilių dalimis, automobilių remontas ir automobilių nuoma.
Pareiškėja pabrėžė, jog UAB „Autodina“ santykis su kitais dviem skundžiamu Tarybos nutarimu nubaustais subjektais yra skirtingas: UAB „Moller Auto“ yra UAB „Autodina“ konkurentas, t. y. automobilių pardavėjas, tačiau, pasak pareiškėjos, byloje nėra užfiksuotas joks UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ neteisėtas santykis; AB „Autoūkis“ nėra UAB “Autodina“ konkurentas. Pareiškėja pažymėjo, jog AB „Autoūkis“ ir UAB „Autodina“ nekonkuruoja veiklos nuomos paslaugų rinkoje, todėl negalėjo sudaryti Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. draudžiamo susitarimo dėl automobilių veiklos nuomos paslaugų kainų fiksavimo. Pareiškėjos teigimu, UAB „Autodina“ niekada nevykdė veiksmų, kurie būtų tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipti riboti UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ konkurenciją kainomis. Paaiškino, jog AB „Autoūkis“ buvo žinomos UAB „Autodina“ komercinių pasiūlymų kainos tik dėl to, jog AB „Autoūkis“ suklaidino UAB „Autodina“ dėl būsimo bendradarbiavimo, o ne todėl, kad UAB „Autodina“ siekė atskleisti kainas AB „Autoūkis“ ir taip riboti tarpusavio konkurenciją. Pasak pareiškėjos, automobilių pardavėjų ir veiklos nuomos paslaugų teikėjų bendradarbiavimas rinkoje yra įprastas ir dažnai pasitaikantis sandoris, todėl UAB „Autodina“ darbuotojas neturėjo pagrindo abejoti AB „Autoūkis“ atstovės Lauros Zabukienės teiginiais apie būsimą bendrovių bendradarbiavimą. Pareiškėjos teigimu, šalių bendradarbiavimo faktą patvirtina ir tas faktas, jog UAB „Autodina“ darbuotojas Simonas Grėbliūnas pateikdavo AB „Autoūkis“ komerciškai priimtiniausius, t. y. su didžiausiomis nuolaidomis, pasiūlymus. Pareiškėja, be kita ko, pažymėjo, jog Taryba tinkamai neįvertino Simono Grėbliūno AB „Autoūkis“ siųstų komercinių pasiūlymų turinio ir nepagrįstai siųstus pasiūlymus laikė juodraštiniais veiklos nuomos pasiūlymais, kadangi visi Simono Grėbliūno išsiųsti komerciniai pasiūlymai AB „Autoūkis“ buvo ne veiklos nuomos pasiūlymai, bet pirkimo–pardavimo pasiūlymai, skirti AB „Autoūkis“, o ne komisariatams. Tai, pasak pareiškėjos, patvirtina ir tai, jog dar prieš pirmąjį, t. y. Joniškio pirkimą, AB „Autoūkis“ atstovai paskambino UAB „Autodina“ ir pasiteiravo, ar ji dalyvaus paskelbtame viešajame pirkime bei gavę Simono Grėbliūno neigiamą atsakymą, paprašė Simono Grėbliūno paruošti pasiūlymą. Taigi, anot pareiškėjos, Simonas Grėbliūnas veikė siekdamas teisėtų ir pagrįstų tikslų, išsiųsdamas AB „Autoūkis“ automobilių pirkimo–pardavimo pasiūlymus bei pasirašydamas AB „Autoūkis“ atstovės atvežtus jo siųstus pirkimo–pardavimo į veiklos nuomos perdarytus komercinius pasiūlymus.
Pareiškėja nesutinka su Tarybos pateikiamu perkančiųjų organizacijų vertinimu, kuriuo nurodoma, jog akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos įtariamas bendroves laikė savarankiškais konkurentais, pateikiančiais atskirus pasiūlymus konkrečiam viešajam pirkimui. Pažymėjo, jog bylos aplinkybės atskleidžia, kad dviejuose iš trijų pirkimų, kuriuose Tarybos manymu savarankišką pasiūlymą pateikė UAB „Autodina“, t. y. Joniškio ir Pasvalio pirkimuose, perkančiąją organizaciją visi trys komerciniai pasiūlymai pasiekė vokuose, siųstuose vieno iš dalyvių – AB „Autoūkis“. Be to, pasak pareiškėjos, Joniškio pirkime AB „Autoūkis“ ne tik atsiuntė visų dalyvių pasiūlymus, bet ir AB „Autoūkis“ pasiūlymas buvo pateiktas neįdėtas į voką ir neužklijuotas. Šie pažeidimai akivaizdūs, todėl perkančiosios organizacijos turėjo suprasti susidariusią situaciją. Pareiškėjos manymu, perkančios organizacijos tendencingai siekė automobilius įsigyti iš vieno iš anksto žinomo subjekto, todėl ignoravo šiurkščius pažeidimus.
Pažymėjo, jog Raseinių pirkimo aplinkybių tyrimas labai skiriasi nuo kitų dviejų pirkimų – Joniškio ir Pasvalio. Taryba grįsdama draudžiamą susitarimą – kainų suderinimą apsiribojo vieninteliu netiesioginiu įrodymu, t. y. UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ darbuotojų elektronine korespondencija. Anot pareiškėjos, šiuo atveju nėra įrodinėjamas nei pasiūlymų elektroniniu paštu išsiuntimas, nei kokių nors pasiūlymų pasirašymas, nei galiausiai dokumentų išsiuntimas iš vieno adresato. Pareiškėjos teigimu, draudžiamą susitarimą – kainų fiksavimą Taryba kildina išskirtinai iš Simono Grėbliūno ir Lauros Zabukienės susirašinėjimo. Pareiškėjos įsitikinimu, Taryba neįrodė draudžiamo susitarimo tarp UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ Raseinių pirkime, kadangi: Tarybos pateikiami argumentai yra netiesioginiai, neparemti papildomais įrodymais byloje; skundžiamame nutarime nepaaiškino, kuo pasireiškia „susijusių įrodymų kontekstas bei bendradarbiavimo įrodymų kituose viešuosiuose pirkimuose kontekstas“; nenurodė, kokiu lygmeniu komerciniai pasiūlymai buvo suderinti, ar buvo susitarta dėl konkrečių automobilių, ar dėl kainų, ar dėl nuolaidų, ar dėl papildomų paslaugos teikėjo įsipareigojimų, ar paprasčiausiai dėl pasiūlymo formos ir pan.; Taryba neįrodė, jog pateikti pasiūlymai buvo šalių neteisėto pasiūlymų suderinimo padarinys; nepateikė jokių konkrečių argumentų, paneigiančių UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ bendradarbiavimo faktą; nėra pagrindo kasdienės kalbos metaforiškų sakinių laikyti neginčijamu kartelio įrodymu; Taryba apskritai nenagrinėjo klausimo, ar Simonas Grėbliūnas, pasirašęs pasiūlymą įdėjo į voką ir jį užklijavo, ar ne. Be to, pasak pareiškėjos, konkurencinėje teisėje galioja asmenų nekaltumo prezumpcija, tad visi neaiškumai tyrime turi būti aiškinami pareiškėjos naudai.
Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog Simonas Grėbliūnas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad Raseinių pirkime tariamai UAB „Autodina“ pateikto komercinio pasiūlymo jis tikrai nepasirašė, tad buvo atidžiai įvertintos byloje esančios visos tariamai UAB „Autodina“ savarankiškai pateiktų komercinių pasiūlymų Joniškio, Pasvalio ir Raseinių pirkimuose kopijos, ir Raseinių pirkime tariamai UAB „Autodina“ pateiktas automobilio veiklos nuomos komercinis pasiūlymas sukėlė įtarimą, kadangi visiškai neatitiko bendrovės įprastai rengiamų pasiūlymų formos reikalavimų.
Be to, pasak pareiškėjos yra akivaizdu, jog Taryba įvykdė tyrimą ne dėl konkurencijos teisės pažeidimų (bent jau nagrinėjant pirkimus, kuriuose dalyvavo UAB „Autodina“), bet dėl viešųjų pirkimų teisės pažeidimų.
Dėl skirtos baudos pareiškėja pažymėjo, jog, vadovaujantis Konkurencijos tarybos suformuota baudų skyrimo praktika (2010 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-2, 2010 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-29), tuo atveju, kai draudžiamas susitarimas yra sudarytas dėl veiklos, kuri pagal generuojamų pajamų dalį bendrovėje nėra pagrindinė, teisingumo ir proporcingumo principas reikalauja skiriamos baudos dydį skaičiuoti ne nuo bendrųjų baudžiamo subjekto pajamų, o nuo tų pajamų, kurios yra susijusios su veikla, dėl kurios draudžiamas susitarimas buvo sudarytas. Taip pat, pasak pareiškėjos, ir Europos Komisijos patvirtintų Baudų skyrimo gairių (2006/C 210/02) 13 p. vienareikšmiškai nurodoma, jog apskaičiuojant bendrąją skirtinos baudos sumą turi būti įvertinamos baudžiamo subjekto pajamos, susijusios su tiriamu pažeidimu. Pareiškėjos teigimu, nors Baudų skyrimo gairės (kuriose pateikiamas vienokių ar kitokių Europos Sąjungos teisės normų aiškinimas ar jų taikymo praktikoje apibendrinimas), kaip Europos Sąjungos teisės akto forma, per se nėra privaloma valstybėms narėms ir jos institucijoms, tradiciškai tiek Europos Komisija, tiek valstybių narių institucijos į išleistas gaires atsižvelgia savo praktikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendime yra konstatavęs, jog de facto (ne de jure) įpareigojantį gairių vaidmenį „patvirtina ir Konkurencijos tarybos bylų praktika.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja 2010 m. spalio 28 d. įvykusio Tarybos posėdžio metu paprašė vadovautis jau suformuota baudų apskaičiavimo ir taikymo praktika bei Europos Sąjungos teise ir UAB „Autodina“ skiriamą baudą skaičiuoti ne nuo visų jos pajamų, bet nuo tų, kurias Taryba sieja su draudžiamu susitarimu. Pažymėjo, jog toks prašymas akivaizdžiai pagrįstas, kadangi UAB „Autodina“ 2009 m. pajamų struktūroje automobilių veiklos nuomos pajamas sudaro 0,00 proc., t. y. 0,00 Lt,  visų bendrųjų UAB „Autodinos“ pajamų, t. y. 9 857 106 Lt; UAB „Autodina“ 2009 m. pajamų struktūroje automobilių nuomos pajamas sudaro 0,97 proc., t. y. 95 546 Lt, visų bendrųjų UAB „Autodina“ pajamų, t. y. 9 857 106 Lt; UAB „Autodina“ negavo jokios naudos iš Tarybos įtartų pažeidimų, todėl šios naudos vertė sudaro 0,00 proc., t. y. 0,00 Lt,, visų automobilių veiklos nuomos, t. y. 0,00 Lt, ar automobilių nuomos, t. y. 95 546 Lt, pajamų. Tad pareiškėjos manymu, Taryba privalėjo jai skiriamą baudą skaičiuoti ne nuo bendrųjų UAB „Autodina“ 2009 m. pajamų, t. y. 9 857 106 Lt, bet nuo automobilių veiklos nuomos, t. y. 0,00 Lt, arba automobilių nuomos, t. y. 95 546 Lt, pajamų. Pareiškėja pažymėjo, jog tuo atveju, jei būtų nuspręsta, jog ji įvykdė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, prašo perskaičiuoti ir pakeisti Tarybos skirtą baudą.
Atkreipė dėmesį, jog Konkurencijos įstatymo 5 str., kurio pagrindu skundžiamu nutarimu yra nubausta pareiškėja, įtvirtina normą, jog straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Reikalavimus ir sąlygas tokiems susitarimams teisės aktu nustato 2004 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-172 dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu, patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir „Nutarimas dėl mažareikšmiškumo“). Tad pareiškėja pabrėžė, jog net jei UAB „Autodina“ darbuotojo Simono Grėbliūno atlikti veiksmai būtų laikomi pažeidžiančiais konkurencijos teisę, visų byloje užfiksuotų įrodymų loginė – ekonominė analizė atskleidžia, jog toks pažeidimas negali būti traktuojamas kainų fiksavimu (derinimu) bei atitinkamai toks pažeidimas negali būti priskiriamas ir jokiam kitam Nutarimo dėl mažareikšmiškumo 7 p. nurodytam „juodojo sąrašo“ pažeidimui. Tad pareiškėja pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad UAB „Autodina“ pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus, tačiau atliktas pažeidimas nėra horizontalusis kainų derinimas ar prekės rinkų pasidalijimas, prašo byloje taikyti Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 d., t. y. mažareikšmiškumo išimtį. Pasak pareiškėjos, UAB „Autodina“, AB „Autoūkis“ ir UAB „Moller Auto“ neabejotinai neužima 10 procentų automobilių veiklos nuomos paslaugų rinkos Lietuvos Respublikoje, todėl turi teisę naudotis įstatyme įtvirtinta išlyga.
Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 78-91) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir nubaustų ūkio subjektų nekonkuravimo atsakovė nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl Tarybos netinkamai suformuluoto prekės rinkos apibrėžimo. Atsakovės manymu, pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-892/2010 nagrinėjamu atveju nėra pagrindo besąlygiškai remtis, kadangi faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjamoje byloje ir LVAT priimtoje nutartyje, negali būti laikomos analogiškomis ir net nėra panašios. Pažymėjo, jog LVAT nutartyje teismas rinkos apibrėžimą kaip būtiną nurodė todėl, kad to nepadarius, būtų buvę neįmanoma nustatyti, ar įtariami pažeidėjai yra konkurentai. Tuo tarpu, pasak atsakovės, nagrinėjamos bylos atveju UAB „Autodina“, UAB „Moller Auto“ ir AB „Autoūkis“ savo veiksmais, t. y. pateikdamos pasiūlymus tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, parodė, kad jos yra konkurentai, t. y. konkuruoja dėl automobilių veiklos nuomos paslaugų teikimo pirkimo organizatoriams. Tad, atsakovės teigimu, būtent todėl skundžiamame nutarime buvo akcentuojama, jog nėra būtinybės prekės rinką apibrėžti itin tiksliai, kadangi nagrinėjamų bendrovių pripažinimas konkurentėmis būtų konstatuotas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kaip plačiai ar siaurai būtų apibrėžta prekės rinka.
Atsakovė pažymėjo, kad skundžiamame nutarime aiškiai nurodoma, jog nagrinėjant draudžiamą konkurentų susitarimą dėl viešiesiems pirkimams pateikiamų komercinių pasiūlymų derinimo, kuris vertintinas kaip pagal savo tikslą ribojantis konkurenciją, nebuvo būtinybės tiksliai įvertinti teikiamos paslaugos ypatumų ir tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką. Tokiu atveju, anot atsakovės, pakanka nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose ūkio subjektai veikė kaip konkurentai, siūlydami pirkėjų pageidaujamą įsigyti paslaugą. Kaip nurodoma Europos Sąjungos institucijų praktikoje apibrėžiant atitinkamą rinką, tais atvejais, kai akivaizdu, jog draudžiamas susitarimas turi antikonkurencinį tikslą ar poveikį, nėra būtinybės ypač tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką. Atsakovė taip pat remiasi Europos Komisijos 2007 m. vasario 21 d. sprendimu byloje Nr. COMP/E-1/38.823 – PO/Elevators and Escalators, kuriame nurodyta, jog komercinių pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas laikytinas karteliu, t. y. susitarimu dėl kainų, o tokiais atvejais būtinybė apibrėžti prekės rinką net nekeliama – tiesiog įvardijama, kokioje veiklos srityje šalys derino komercinius pasiūlymus. Pasak atsakovės, ji nagrinėjamoje byloje pasielgė iš esmės analogiškai, t. y. nustatė, kokioje veiklos srityje bendrovės derino savo komercinius pasiūlymus, pagrįstai jas pripažino konkurentėmis būtent toje veiklos srityje. Taip pat atsakovė remiasi ir Bendrojo teismo sprendimu byloje Nr. T-213/00 CMA CGM prieš Komisiją, kurioje konstatuota, kad horizontalaus kainų fiksavimo atveju Komisijai pakanka nustatyti, kad draudžiamo susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, dėl ko jis per se daro poveikį prekybai ir konkurencijai, nereikalaujant tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos. Taigi, pasak atsakovės nagrinėjamoje byloje nustačius, kad bendrovės teikė konkuruojančius komercinius pasiūlymus konkrečiai veiklai pirkti, vadovaujantis jau minėta Europos Komisijos praktika Elevators and Escalators byloje, to pakako norint bendroves pripažinti konkurentėmis, net neapibrėžiant prekės rinkos. Pasak atsakovės, analogiška išvada, jog nagrinėjant pažeidimus pagal tikslą ribojančius konkurenciją, nėra būtinybės griežtai apibrėžti prekės rinką, ne kartą yra prieita ir ankstesniuose Konkurencijos tarybos priimamuose nutarimuose. Taigi, atsakovės teigimu, nagrinėjamoje byloje apibrėžiant prekės rinką iš esmės būtų pakakę nustatyti, kokioje veiklos srityje bendrovės save pateikė kaip konkurentes, tačiau Taryba, be kita ko, taip pat analizavo ir pagrindines nagrinėjamos paslaugos savybes, taip pat atsižvelgė į paklausos pakeičiamumą, todėl, pasak atsakovės, nėra jokio pagrindo sutikti, jog prekės rinka buvo apibrėžta nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais.
Paaiškino, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėti ūkio subjektai UAB „Autodina“, UAB „Moller Auto“ bei AB „Autoūkis“ neturi vieningos nuomonės dėl automobilių veiklos nuomos, kaip paslaugos, atribojimo nuo kitų panašių paslaugų, tai skundžiamame nutarime buvo išsamiai išdėstyta. UAB „Moller Auto“ bei AB „Autoūkis“ nurodė, kad automobilių veiklos nuoma iš esmės laikytina panašiu sandoriu į paprastą automobilių nuomą, taigi, pasak atsakovės, vertinant iš pasiūlos pusės, šių paslaugų teikimo pakeičiamumas yra galimas. Anot atsakovės, tai, kad pareiškėja nesutinka su kitų ūkio subjektų nuomone ir mano minėtus sandorius esant visiškai skirtingus, nutarime taip pat įvertinta, todėl atsakovės manymu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog nutarime visiškai neišskiriami šių minėtų sandorių skirtumai. Be to, pabrėžė, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad tyrimo tikslais automobilių veiklos nuomą galima išskirti kaip specialią paslaugą, turinčią tam tikrų ypatumų. Tačiau, pasak atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad nėra būtinybės itin tiksliai apibrėžti prekės rinką, nutarime automobilių veiklos nuoma nėra itin detaliai atribojama nuo kitų panašių paslaugų, t. y. nutarimu siekiama parodyti automobilių veiklos nuomos paslaugų ypatumus bei savybes, tačiau atsakovė nesutinka su pareiškėjos teigimu, jog dėl tokio neatribojimo prekės rinka buvo apibrėžta kaip tiek automobilių veiklos nuomos, tiek paprastos nuomos paslaugas apimanti prekės rinka. Pažymėjo, jog galutinė išvada prekės rinkos apibrėžimo dalyje yra tik veiklos nuomos paslaugos bei automobilių pardavimo paslaugos, į šias rinkas neįtraukiant paprastos automobilių nuomos. Be to, pasak atsakovės, nepriklausomai nuo to, kaip plačiai ar siaurai ji būtų apibrėžusi prekės rinką, tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimas vis tiek nesikeistų, kadangi visi nagrinėti ūkio subjektai teikė tarpusavyje konkuruojančius automobilių veiklos nuomos komercinius pasiūlymus viešiesiems pirkimams, o to pakanka ūkio subjektus pripažinti konkurentais. Tad, atsakovės teigimu, apibrėžiant prekės rinką esminis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kaip nagrinėjami ūkio subjektai veikė kiekvienu konkrečiu tirtu atveju, t. y. buvo vadovaujamasi paklausos pakeičiamumo aspektu ir situacija vertinta iš perkančiųjų organizacijų pusės.
Nurodė, jog vertinant situaciją iš objektyvios perkančiųjų organizacijų pozicijos, komerciniai pasiūlymai jas pasiekdavo kaip savarankiškai pateikti automobilių veiklos nuomos paslaugas teikiančių ūkio subjektų, be to, daugumos nagrinėtų viešųjų pirkimų atvejų, tokie komerciniai pasiūlymai buvo gauti perkančiųjų organizacijų individualiai UAB „Autodina“, UAB „Moller Auto“ bei AB „Autoūkis“ išsiųstų kvietimų dalyvauti pirkimuose, pagrindu. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Taryba, apibrėždama prekės rinką, neatsižvelgė į paklausos pakeičiamumą, kadangi tyrimo metu prekės rinka buvo analizuojama bei apibrėžiama siekiant tyrimo tikslų, tad paklausos pakeičiamumas buvo vertinamas būtent iš perkančiųjų organizacijų pusės, t. y. tikslinių šios paslaugos pirkėjų, o ne abstrakčiai analizuojama, ar automobilių veiklos nuoma ir paprasta automobilių nuoma ar dar kitos panašios paslaugos yra tarpusavyje pakeičiamos ar nepakeičiamos.
Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu atidžiai vertinta, kaip nagrinėjami ūkio subjektai objektyviai pateikė save rinkoje, t. y. UAB „Autodina“ nesiėmė jokių veiksmų, kad perkančiosios organizacijos galėtų būti informuotos apie šios bendrovės teikiamas ar/ir neteikiamas paslaugas. Atsakovė sutinka su pareiškėjos argumentu, kad kvietimas dalyvauti viešajame pirkime nelaikytinas oferta sudaryti sandorį, ir juo remiantis nėra pagrindo tvirtinti, kad vien tokio kvietimo išsiuntimas suponuoja, kad perkančioji organizacija pareiškėją traktuoja kaip automobilių veiklos nuomos paslaugų teikėją, tačiau atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja, gavusi jai adresuotus kvietimus dalyvauti viešuosiuose automobilių veiklos nuomos pirkimuose, juose dalyvaudavo su savarankiškais jos vadybininko pasirašytais komerciniais pasiūlymais bei pirkimui įvykus būdavo informuojama, kad jos automobilių veiklos nuomos (o ne pirkimo) komercinis pasiūlymas nelaimėjo ar buvo atmestas. Taigi, anot atsakovės, tariamos subjektyvios aplinkybės – UAB „Autodina“ aplaidumas ir nesidomėjimas, kodėl ji informuojama, jog jos teikti komerciniai automobilių veiklos nuomos pasiūlymai nelaimi, kitos subjektyvios aplinkybės nepaneigia UAB „Autodina“, kaip automobilių veiklos nuomos paslaugos teikėjos vertinimo iš paklausos pakeičiamumo pusės, statuso.
Pasak atsakovės, pareiškėjos argumentas, jog tyrimo metu turėjo būti išsiaiškinta, kokiais pagrindais Joniškio r. PK, Pasvalio r. PK bei Raseinių r. PK nusprendė išsiųsti kvietimą dalyvauti viešajame pirkime UAB „Autodina“, kadangi ji automobilių veiklos nuomos paslaugų neteikia, nepagrįstas, kadangi pareiškėja, gavusi tokius kvietimus, dalyvaudavo viešuose pirkimuose kaip savarankiškas konkurentas, taip pat ji būdavo informuojama, kad jos komerciniai pasiūlymai nelaimėjo, taigi pačios bendrovės formalių veiksmų vertinimas parodo, kad automobilių veiklos nuomos paslaugų teikėju ji buvo traktuojama pagrįstai.
Atsakovė nesutinka pareiškėjos teigimu, jog UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ yra konkurentai automobilių pardavimo rinkoje, tačiau negali būti traktuojami konkurentais veiklos nuomos rinkoje, nes šių paslaugų abi bendrovės neteikia, bei jog tyrimo metu nebuvo nustatyta šių bendrovių neteisėto bendradarbiavimo atvejų, kadangi, pasak atsakovės, visuose trijuose veiklos nuomos viešuosiuose pirkimuose, kuriuose dalyvaujant UAB „Autodina“ veiksmai traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, taip pat dalyvavo ir UAB „Moller Auto“, o šios bendrovės policijos komisariatų buvo traktuojamos kaip konkurentai, nes pateikė savarankiškus automobilių veiklos nuomos komercinius pasiūlymus.
Atsakovė daro išvadą, kad prekės rinka nutarime buvo apibrėžta tinkamai, paklausos pakeičiamumo kriterijus įvertintas teisingai, bei, remiantis tuo, automobilių pardavėjai UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ bei automobilių veiklos nuomos paslaugas teikiantis ūkio subjektas AB „Autoūkis“ pagrįstai pripažinti konkurentais automobilių veiklos nuomos rinkoje nagrinėtų viešųjų pirkimų atvejais.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad norint konstatuoti, kad buvo sudarytas draudžiamas kainų derinimo susitarimas, t. y. pažeidimo buvimą, būtina nustatyti, kad visi draudžiamo susitarimo dalyviai supranta arba bent jau turi galimybę suprasti, jog jų veiksmai yra tiesiogiai ar netiesiogiai nukreipti į konkurencijos kainomis varžymą, kadangi, pasak atsakovės, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant ir susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Taigi, anot atsakovės, šie susitarimai pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. laikomi ribojančiais konkurenciją visais atvejais, todėl nereikia įrodinėti tokių draudžiamų pažeidimų neigiamų pasekmių. Taip pat, atsakovės teigimu, pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 10 d. susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai. Pažymėjo, jog Teisingumo Teismas, aiškindamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. nuostatas, konstatavo, kad suderintais veiksmais laikytina veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų forma, kuri, nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus; Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas. Tad atsakovės įsitikinimu, remiantis tokia praktika, tyrimo metu nagrinėtų bendrovių UAB „Autodina“, UAB „Moller Auto“ ir AB „Autoūkis“ elgesys pagrįstai buvo vertinamas kaip suderinti veiksmai, kuriais siekiama išvengti tarpusavio konkurencijos, nes buvo nustatyta, kad viešuosiuose pirkimuose visos nagrinėtos bendrovės dalyvaudavo iš anksto suderinusios savo veiksmus dėl pirkimo baigties, t. y. prieš viešuosius pirkimus UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ atskleisdavo konkurentui AB „Autoūkis“ savo komercinių pasiūlymų kainas.
Pažymėjo, jog tokios nustatytos aplinkybės pakanka norint veiksmus konstatuoti kaip kainų derinimą, ir visiškai nėra būtinybės nustatyti, jog UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ taip pat turėtų žinoti AB „Autoūkis“ pasiūlymo kainą. Taigi atsakovės teigimu, nustatant, ar susitarimas turi tikslą riboti konkurenciją, nėra būtina įrodyti, kad susitarimo šalių ketinimai būtent ir buvo riboti konkurenciją. Taigi, anot atsakovės, net ir tuo atveju, jei susitarimo šalys veikia neturėdamos subjektyvaus ketinimo riboti konkurencijos, t. y. pačios nežinodamos AB „Autoūkis“ komercinio pasiūlymo kainos, ši aplinkybė nėra svarbi taikant nagrinėjamą teisės normą, kadangi nagrinėjamas pažeidimas bet kuriuo atveju laikytinas padarytu tyčia. Pažymėjo, jog pagal Teisingumo Teismo praktiką, tam, kad pažeidimas būtų laikomas padarytu tyčia, nėra būtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad jis pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. (ir Konkurencijos įstatymo 5 str.). Taip pat, anot atsakovės, jei koks nors tarp konkurentų sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas turi ir teisėtų tikslų ar subjektyvūs susitarimo dalyvių siekiai sudarant susitarimą nėra sąmoningas konkurencijos ribojimas, tai bet kuriuo atveju nepašalina ir nepaneigia susitarimo tikslo riboti konkurenciją. Taigi, pasak atsakovės, Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą galima konstatuoti ir pareiškėjos nurodytu atveju, t. y. kai ji pati, konkurentui atskleidusi savo komercinio pasiūlymo kainą, pastarojo siūlytinos kainos nežinojo. Beje, atsakovė vertindama pareiškėjos argumentus dėl draudžiamo susitarimo nebuvimo, pabrėžė, jog pareiškėjos vadybininkas savo laisva valia UAB „Autodina“ vardu pasirašydavo ant jau perskaičiuotų veiklos nuomos komercinių pasiūlymų, taigi nurodytas klaidinimas, taip pat tariamas pareiškėjos vadybininko neatidumas pasirašant ant pasiūlymų ir neva nepastebėjus, jog jie buvo perskaičiuoti, negali būti vertinamas kaip atleidžiantis UAB „Autodina“ nuo atsakomybės už Konkurencijos įstatymo normų pažeidimą. Pasak atsakovės, nustatyti veiksmai, jog bendrovės prieš viešuosius pirkimus atskleisdavo trečiajai bendrovei savo komercinių pasiūlymų kainas, kuri, tuo pasinaudodama, parengdavo savo komercinį pasiūlymą, bei visos šios bendrovės konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose pateikdavo savo pasirašytus, tarpusavyje neva turinčius konkuruoti komercinius pasiūlymus, nesant būtinybės pripažinti, kad būtinai visos susitarime dalyvaujančios bendrovės turi žinoti viena kitos kainas, pagrįstai laikytini Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu.
Paaiškino, jog skundžiamame nutarime konstatuota, kad UAB „Autodina“ pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus dalyvaudama trijuose viešuosiuose pirkimuose – Joniškio r. PK, Pasvalio r. PK bei Raseinių r. PK. Bendra viso įvertinto pažeidimo schema buvo tokia – tarp AB „Autodina“ vadybininko bei AB „Autoūkis“ darbuotojos vyko kontaktas, t. y. AB „Autoūkis“ darbuotoja Laura Zabukienė susisiekdavo su UAB „Autodina“ darbuotoju Simonu Grėbliūnu bei UAB „Moller Auto“ darbuotoju V. Černiausku, susižinodavo, ar šios įmonės ketina dalyvauti pirkime, susitikdami gyvai ar elektroniniu paštu suderindavo komercinių pasiūlymų sąlygas; Laura Zabukienė perskaičiuodavo automobilių pardavimo kainą į automobilių veiklos nuomos konkrečiam viešajam pirkimui kainą, duodavo šių įmonių darbuotojų parengtus atspausdintus komercinius pasiūlymus jiems pasirašyti bei išsiųsdavo per AB „Autoūkis“ kurjerių paštą perkančiajai organizacijai; visais nagrinėtais atvejais viešuosius automobilių veiklos nuomos pirkimus laimėdavo AB „Autoūkis“. Tad, pasak atsakovės, šie nustatyti faktai liudija, kad įtariamos bendrovės, būdamos konkurentėmis, sudarė Konkurencijos įstatymu draudžiamą susitarimą, kadangi susitarė pateikti suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas. Pažymėjo, jog AB „Autoūkis“ faktiškai viešuosiuose pirkimuose nekonkuravo su UAB „Autodina“ bei UAB „Moller Auto“, tokiu būdu sudarant sąlygas minėtai bendrovei laimėti. Atsakovės teigimu, skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. elektroninės žinutės dėl konkursinių pasiūlymų derinimo, komercinius pasiūlymus derinusių bendrovių darbuotojų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, komercinių pasiūlymų siuntimo aplinkybės – visų šių veiksmų, kuriuos atliko konkurentai, analizė leidžia daryti išvadą, kad konkurentai derino savo veiksmus. Pažymėjo, jog bendrovėms derinant tarpusavio veiksmus, AB „Autoūkis“ žinojo apie UAB „Moller Auto“ ir UAB „Autodina“ pasiūlymus ir juose pateiktas kainas , o pastarosios, nors ir nežinodamos pačios AB „Autoūkis“ kainos, leido bendrovei tą informaciją sužinoti, dėl ko ji turėjo galimybę atitinkamai koreguoti savo pasiūlymą taip, kad jos siūloma kaina būtų mažiausia, ir tokiu būdu laimėtų pirkimą. Pareiškėjos vaidmuo buvo parodyti, kad konkursas vykdomas konkurenciniu būdu, neva jame dalyvauja visos dalyvauti viešajame pirkime pakviestos bendrovės, siūlančios skirtingas kainas, tačiau iš tiesų, anot atsakovės, viešasis pirkimas iš esmės buvo fiktyvus.
Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju ūkio subjektai nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl preziumuojama, jog jiems gerai žinomos pagrindinės Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo procedūros bei jų laikymosi svarba, kartu užtikrinanti ir sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų metu. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamos bendrovės negalėjo nežinoti apie draudimą atskleisti viena kitai savo komercinių pasiūlymų kainas, tačiau AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ buvo suinteresuotos, kad viešuosius pirkimus laimėtų AB „Autoūkis“, todėl, anot atsakovės, minėtų bendrovių bendradarbiavimas rengiant komercinius pasiūlymus, susirašinėjimas skaičiuojant konkursinių pasiūlymų kainas, pasyvus vaidmuo leidžiant konkurentui sužinoti savo komercinio pasiūlyme kainas, pagrįstai leidžia tokį konkurentų elgesį vertinti kaip kainų derinimą, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kas yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.
Atsiliepime atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog jos dalyvavimo Raseinių r. policijos komisariato organizuotame viešajame pirkime neteisėtumas nėra įrodytas, nes Taryba remiasi tik vienu įrodymu, t. y. UAB „Autodina“ vadybininko ir AB „Autoūkis“ darbuotojos elektroniniu susirašinėjimu, kadangi, anot atsakovės, nutarime, nustatant UAB „Autodina“ veiksmų, dalyvaujant minėtame viešajame pirkime, neteisėtumą, buvo atsižvelgiama inter alia ir į kitų tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Nurodė, jog iš susirašinėjimo su AB „Autoūkis“ darbuotoja Laura Zabukiene matyti, jog, prieš paskelbiant viešojo pirkimo rezultatus, ji bendravo su UAB „Autodina“ darbuotoju Simonu Grėbliūnu apie įvykusį pasiūlymų šiam pirkimui derinimą bei pasirašymą. Todėl atsakovės teigimu, nutarime deramai nurodyta, kad vertinant kai kuriuos pavienius pateikto elektroninio susirašinėjimo teiginius (pvz., apie tai, kad UAB „Autodina“ darbuotojas S. Grėbliūnas ketina paruošti pasiūlymą AB „Autoūkis“ darbuotojai L. Zabukienei) gali susidaryti įspūdis, jog bendrovės tariasi dėl bendro dalyvavimo teikiant vieną pasiūlymą, tačiau vertinant šį susirašinėjimą visų su konkrečiu pirkimu susijusių įrodymų kontekste bei nustatytų UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ bendradarbiavimo įrodymų kituose viešuosiuose pirkimuose (Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK) kontekste, galima pagrįstai teigti, kad tarpusavyje buvo suderinti komerciniai pasiūlymai, kurie pirkimui buvo teikiami atskirai. Atsakovės teigimu, ji daro tokią išvadą, atsižvelgdama į tai, kad bendrovės atitinkamu laikotarpiu, kuriuo vyko ir susirašinėjimas, buvo pakviestos kaip konkurentai dalyvauti Raseinių r. PK vykdytoje apklausoje (apie kvietimą dalyvauti šioje apklausoje turėjo ateiti raštas, skirtas UAB „Autodina“) ir savo elgesiu minėtame viešajame pirkime patvirtino, kad veikia kaip konkurentai, t. y. pateikė savarankiškus (konkuruojančius) pasiūlymus šiam pirkimui. Pažymėjo, jog susirašinėjime kalbama apie pasiūlymų teikimą Raseinių r. PK bei apie tai, kad Simonas Grėbliūnas jau pasirašė Lauros Zabukienės parengtą pasiūlymą, todėl, atsakovės teigimu, toks susirašinėjimas laikytinas pagrįstu įrodymu, kad buvo veikiama pagal įprastą ankstesniuose nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose taikytą modelį.
Remiasi Teisingumo Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu byloje Nr. C-407/08 P.
Į pareiškėjos teiginį, jog Taryba neįrodė, kad perkančiajai organizacijai pateikti komerciniai pasiūlymai buvo šalių neteisėto komercinių pasiūlymų derinimo padarinys, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja viso tyrimo metu ne kartą Tarybai nurodė, jog automobilių veiklos nuomos paslaugų neteikė, šiuo metu neteikia bei artimiausiu metu neketina to daryti ir ateityje. Tad, atsakovės teigimu, ji, atsižvelgdama į tokią pareiškėjos poziciją, pagrįstai nedarė išvados, jog pareiškėja savarankiškai, prieš tai nepateikusi AB „Autoūkis“ savo automobilio pardavimo komercinio pasiūlymo perskaičiuoti į veiklos nuomos komercinį pasiūlymą, galėtų teikti viešiesiems pirkimams komercinius automobilių veiklos nuomos pasiūlymus.
Atsakovės teigimu, tyrimo medžiagoje esamas UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas parodė, kad nagrinėjamame viešajame pirkime Simonas Grėbliūnas pasirašė pasiūlymą („Jau mes ją aptarėme, kai buvau atvažiavusi paskutinį kartą. Tada ir pasirašei“), o Simonas Grėbliūnas neginčijo, kad šio pasiūlymo nepasirašė („Pasirodo jau nebežiūriu kur pasirašinėju“), todėl nekyla abejonių dėl to, kad UAB „Autodina“ darbuotojas žinojo, kad jo atstovaujama bendrovė dalyvauja šiame viešajame pirkime ir kad savo vardu yra pateikusi pasiūlymą perkančiajai organizacijai, kurį jis ir pasirašė. Atsakovė daro išvadą, kad ji, remdamasi tyrimo metu objektyviai nustatytų aplinkybių bei jų visumą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, neteisėtai bendradarbiaudama su AB „Autoūkis“ prieš Raseinių r. policijos komisariato organizuotą viešąjį pirkimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus.
Atsakovė nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl jai skirtos baudos apskaičiavimo, pasak atsakovės, ji neatitinka nusistovėjusios praktikos, Konkurencijos įstatymo, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 nuostatų, taip pat ir Europos Sąjungos teisminių institucijų formuojamos praktikos. Remdamasi Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 str. 2 d., nurodė, jog bendra taisyklė, taikoma apskaičiuojant ūkio subjektams skirtinas baudas už konkurencijos teisės pažeidimus, yra atsižvelgimas į ūkio subjektų gautas bendrąsias pajamas praėjusiais ūkiniais metais, tad Taryba, skirdama baudas ūkio subjektams, didžiąja dauguma atvejų būtent šia bendra taisykle ir vadovaujasi. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog baudos apskaičiavimą lemia tik ta aplinkybė, ar veikla, kuria versdamasis ūkio subjektas įvykdė pažeidimą, yra pagrindinė ar nepagrindinė, kadangi, anot atsakovės, skiriant baudą būtina atsižvelgti ir į ūkio subjektų teikiamų paslaugų pobūdį, jų tarpusavio sąsajumą (nurodė, jog pareiškėjos nurodytais 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 2S-29 ir 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 2S-2 kaltais buvo pripažinti ūkio subjektai, kurie vykdė visiškai skirtingas veiklas, dėl ko skiriant baudas buvo atsižvelgiama tik į tas pajamas, kurios gautos iš konkrečios veiklos, susijusios su Konkurencijos įstatymo pažeidimu), todėl, atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, jog skiriant pareiškėjai baudą nebuvo galima remtis jos gaunamomis bendrosiomis pajamomis.
Pažymėjo, jog UAB „Autodina“ yra ūkio subjektas, teikiantis su automobilių verslu susijusias įvairias paslaugas – prekyba naujais ir naudotais automobiliais, prekyba automobilių dalimis, automobilių remontas bei automobilių nuoma, tad įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovė konstatavo, kad tiek UAB „Autodina“ pajamos, gautinos iš veiklos nuomos paslaugų, tiek ir pajamos, gautinos iš automobilių pardavimo veiklos, nagrinėjamu atveju laikytinos susijusiomis su įvykdytu pažeidimu. Be to, atsakovės teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu veiklos nuomos viešąjį pirkimą (pvz., organizuotą Joniškio r. PK) laimėtų UAB „Autodina“, tuomet AB „Autoūkis“ būtų nupirkęs iš UAB „Autodina“ automobilį ir pats jį išnuomavęs konkrečiai perkančiajai organizacijai, todėl, pasak atsakovės, ne tik nulinės pajamos, kurias pareiškėja gavo iš veiklos nuomos paslaugų, bet ir jos gautos pajamos iš automobilių pardavimo veiklos pagrįstai laikytinos susijusiomis su pažeidimu bei, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, nebuvo pagrindo baudos skaičiuoti ne nuo bendrųjų pajamų.
Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, jog, jei bauda būtų skaičiuojama nuo veiklos nuomos pajamų, kurių, kaip nurodė pareiškėja, ji visai negauna, jai negalėtų būti skiriama bauda, todėl akivaizdu, kad tai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, taip pat sveikam protui, kadangi UAB „Autodina“, padariusiai patį sunkiausią Konkurencijos įstatymo pažeidimą, negalėtų būti skiriama jokia bauda. Tad, pasak atsakovės, toks Konkurencijos įstatymo nuostatų, susijusių su baudų apskaičiavimu, aiškinimas neužtikrintų atgrasomojo poveikio, nes skatintų įmones daryti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, kadangi joms už tai negrėstų jokios sankcijos. Todėl atsakovė daro išvadą, jog ji teisėtai ir pagrįstai už Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatų pažeidimą pareiškėjai skirtiną baudą apskaičiavo nuo bendrųjų jos pajamų, o ne nuo nulinių pajamų automobilių veiklos nuomos paslaugų teikimo srityje.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teigimu, jog Taryba vykdė tyrimą ne dėl konkurencijos teisės pažeidimų, o dėl viešųjų pirkimų teisės pažeidimų, kadangi, pasak atsakovės, konkurencijos teisės ir viešųjų pirkimų teisės reguliavimo sritys yra skirtingos ir, nors tyrimo metu buvo nagrinėtos viešųjų pirkimų vykdymo bei komercinių pasiūlymų jiems rengimo aplinkybės, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėta sritis priklauso viešųjų pirkimų sričiai. Pažymėjo, jog skundžiamo nutarimo tekste nurodytos faktinės aplinkybės yra išimtinai vertinamos tik atsižvelgiant į konkurencijos teisės reikalavimus, be to, jame nėra konstatuota, jog būtų buvęs įvykdytas ne konkurencijos, o viešųjų pirkimų teisės pažeidimas.
Atsakovės manymu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl mažareikšmiškumo išlygos taikymo, kadangi Taryba pagrįstai įrodė, jog nagrinėjamų ūkio subjektų veiksmai traktuotini kaip pažeidimas, turintis antikonkurencinį tikslą, o tokiais atvejais nėra pagrindo pareiškėjai taikyti nurodytą išimtį.
Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame nutarime apibrėžiant atitinkamą rinką nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime buvo nagrinėjami horizontalūs konkurentų susitarimai dėl kainų derinimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, tokio pobūdžio pažeidimams nėra taikomos nuostatos dėl susitarimo mažareikšmio poveikio, negalinčio itin riboti konkurencijos, todėl, anot atsakovės, šioje byloje nėra poreikio nustatyti ūkio subjektų užimamų rinkos dalių. Pažymėjo, jog suderinti veiksmai, nustatant kainas, pripažįstami ribojančiais konkurenciją pagal tikslą, todėl nėra būtina kiekvienu atveju nustatyti, kokį konkretų antikonkurencinį poveikį (pasekmes) tokie suderinti veiksmai sukelia, o tokiems susitarimams (suderintiems veiksmams) netaikomos ir išimtys, kai dėl susitarimo mažareikšmio poveikio Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatos gali būti netaikomos (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172 patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 p.).
Atsakovė, be kita ko, nurodė, jog pareiškėja ginčija draudžiamo susitarimo buvimą visų viešųjų pirkimų, kuriuose ji dalyvavo, atvejais, t. y. ne tik Raseinių r. PK organizuoto viešojo pirkimo atveju, bet ir Joniškio r. PK bei Pasvalio r. PK, todėl tokia pareiškėjos pozicija yra skirtinga nuo laikytosios viso Tarybos atlikto tyrimo metu, kadangi pareiškėja Tarybos nustatytas aplinkybes Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK viešųjų pirkimų atvejais pripažino. Tai, kad šias aplinkybes pareiškėja pripažįsta, ji patvirtino ir Konkurencijos tarybos 2010 m. spalio 28 d. bylų nagrinėjimo posėdžio metu, tad Taryba, atsižvelgdama į tokį faktinių aplinkybių pripažinimą, nutarimu skirdama pareiškėjai baudą, tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir skirtiną baudą sumažino 7 proc., todėl atsakovei kyla abejonių dėl pareiškėjos skunde pateiktų argumentų pagrįstumo. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį, kad situacija, kai ūkio subjektai iki Tarybai priimant nutarimą dėl pažeidimo pateikia (raštu ar posėdžio metu žodžiu) pripažinimus dėl padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo, o vėliau ginčija pažeidimo padarymą teisme, yra dviprasmiška ir sudaro ūkio subjektams galimybes piktnaudžiauti Konkurencijos įstatymo nuostatomis, ypač atsižvelgus į tai, kad Taryba po to, kai priima nutarimą, nebeturi jokių galimybių atitinkamai reaguoti ir atitinkamai pakeisti ūkio subjektams skirtų baudų dydžių. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į tokį pareiškėjos pozicijos dėl jos atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatų pažeidimus pasikeitimą, daro išvadą, jog pareiškėja savo veiksmais parodė, kad jai buvo nepagrįstai pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dėl faktinių aplinkybių pripažinimo baudos dydis sumažintas 7 proc. Todėl, anot atsakovės, pareiškėjai turi būti iš naujo nustatytas baudos dydis, tačiau nebeatsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – esminių aplinkybių pripažinimą, o pritaikius tik 20 proc. baudos sumažinimą dėl sunkios ekonominės situacijos, koks buvo taikomas visiems ūkio subjektams. Tad, atsakovės teigimu, UAB „Autodina“ turėtų būti skirta 127 700 Lt bauda, t. y. 9 900 Lt didesnė, nei buvo skirta skundžiamu nutarimu. Atsakovė, remdamasi Konkurencijos įstatymo 39 str. 4 p. mano, kad teismas turi teisę ir galimybę padidinti nepagrįstai sumažintas baudas ūkio subjektams ir tik teismui įgyvendinus šią teisę būtų užkirstas kelias ūkio subjektų piktnaudžiavimui savo teisėmis ir skirtos baudos atspindėtų realius ūkio subjektų veiksmus tiek pažeidimo darymo, tiek jo nagrinėjimo Konkurencijos taryboje metu. Pažymėjo, jog tokia pozicija yra ir Europos Bendrijų teismų praktikoje.
Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Autodina“ atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Rimkus prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (t. II, b. l. 177-192, t. III, b. l. 122-130). Papildomai paaiškino, kad siekiant pagrįsti baudos už kainų fiksavimą skyrimą, nagrinėjamu atveju privalo būti įrodyti du pagrindiniai elementai: 1) tai, kad UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ yra konkurentai; ir 2) tai, kad šios bendrovės tarpusavyje suderino viešuosiuose pirkimuose pateiktų komercinių pasiūlymų kainas ir pareiškėjos įsitikinimu, Taryba neįrodė nei vieno iš šių privalomų įrodytinų aspektų. Advokato padėjėjo Mindaugo Rimkaus teigimu, būtina vertinti ne tai, kaip perkančiosios organizacijos teoriškai galėtų, bet tai, kaip turėtų vertinti pasiūlymus teikiančius subjektus. UAB „Autodina“ komercinis pasiūlymas būdavo atsiunčiamas kartu su AB „Autoūkis“ pasiūlymu iš AB „Autoūkis“ būstinės, fakto, kad du pasiūlymus siunčia tas pats subjektas, neslėpimas rodo šių pasiūlymų sąsają, tad perkančiosios organizacijos, kaip kompetentingos valstybės institucijos, gavusios iš vieno adresato kelis pasiūlymus, tačiau neturinčios jokių duomenų apie šiuose pasiūlymuose nurodytų subjektų atstovavimo santykius, negalėjo pasiūlymų traktuoti kaip konkuruojančių. Perkančiosios organizacijos išskirtinai dėl savo kaltės AB „Autoūkis“ pateiktą antrąjį pasiūlymą įregistravo kaip konkuruojantį, tokiu būdu pirkimuose dirbtinai užtikrinant reikiamą minimalų dalyvių skaičių ir pirkimo laimėtoju paskelbti perkančiųjų organizacijų norimą subjektą AB „Autoūkis“. Perkančiosios organizacijos iš tiesų nelaikė UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ konkuruojančiais subjektais. Tai paneigia Tarybos poziciją, kad dviejų subjektų dalyvavimas viename viešajame pirkime nagrinėjamu atveju savaime reiškia konkuravimą. Pažymėjo, jog UAB „Autodina“ įgyvendino visus teisės aktų reikalavimus ir savo komercinio pasiūlymo sąlygas atskleidė subjektui, kuris atskleidimo metu nebuvo ir pagal visas aplinkybes neturėjo tapti konkurentu, todėl pareiškėja negali būti baudžiama dėl kainų derinimo su konkurentu, nes visas informacijos atskleidimas buvo išskirtinai teisėtas. Tad, pasak advokato padėjėjo Mindaugo Rimkaus, tarp UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ buvo susiklostę teisėti bendradarbiavimo santykiai. Advokato padėjėjo Mindaugo Rimkaus teigimu, net jei ir būtų UAB „Autodina“ elgesys pripažintas neteisėtu, šioje byloje nėra jokio pagrindo pareiškėjos veiksmų laikyti horizontaliuoju kainų derinimu (fiksavimu), o daugių daugiausia tai galėtų būti konkurencijos teisės pažeidimas sudarant fiktyvią konkurenciją. Pažymėjo, jog pripažįstant, kad UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“ pažeidė teisės aktų reikalavimus, reikia pripažinti tai, jog buvo siekiama išvengti viešųjų pirkimų procedūros, o ne derinti abiejų bendrovių paslaugų kainas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Autodina“ niekada procese nepripažino savo atsakomybės dėl bent vieno iš pirkimų.
Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Autodina“ atstovas direktorius Algimatas Boguševičius prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (t. II, b. l. 177-192, t. III, b. l. 122-130). Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėja tikėjosi parduoti automobilius ir darbuotojo veiksmai bendradarbiaujant ir stengiantis parduoti automobilį, tame tarpe ir AB „Autoūkis“, yra teisėti.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė Živilė Kičaitė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais (t. II, b. l. 177-192, t. III, b. l. 122-130). Papildomai paaiškino, kad tai, jog Raseinių rajono policijos komisariatui buvo parengtas veiklos nuomos komercinis pasiūlymas, suponuoja, kad yra kainos atskleidimo elementas ir nors įrodymai nėra pakankamai gausūs, remiasi Europos Teisingumo Teismo byla, kurioje nurodyta, kad daugeliu atveju Europos Komisijai, taigi ir Konkurencijos tarybai, pakanka remtis tam tikrais sutapimais ar nuorodomis, ar pasinaudoti dedukcijos metodu, kadangi net nėra pagrindo tikėtis, kad kiekvieno draudžiamo susitarimo atveju galima nustatyti visas tas aplinkybes. Pasak atsakovės atstovės Živilės Kičaitės, AB „Autoūkis“, žinodamas savo konkurentų kainas, turėjo galimybę tas savas kainas keisti ir nėra svarbu, jog ji tuo nepasinaudojo, kadangi draudžiamas ne tik realus konkurencijos ribojimas, bet ir potencialus, todėl galimybės turėjimas taip pat laikomas pažeidimu.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovas Elonas Šatas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais (t. II, b. l. 177-192, t. III, b. l. 122-130). Papildomai paaiškino, kad subjektyvūs šalių ketinimai neturi visiškai jokios reikšmės vertinant, ar buvo sudarytas draudžiamas susitarimas konkurencijos teisės prasme. Dėl baudos skaičiavimo atsakovės atstovas Elonas Šatas nurodė, jog remiantis LVAT praktika pagal Konkurencijos įstatymą bauda skaičiuojama nuo bendrųjų ūkio subjektų pajamų, todėl Taryba pagrįstai paskaičiavo baudą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens AB „Autoūkis“ atstovas Žydrūnas Anilionis prašė skundą tenkinti (t. II, b. l. 177-192, t. III, b. l. 122-130). Papildomai paaiškino, kad svarbu tai, jog AB „Autoūkis“ darbuotoja Laura Zabukienė parengdama ir išsiųsdama komercinį pasiūlymą nuo UAB „Autodina”, jos aiškinimu, siekė, jog įvyktų viešojo pirkimo konkursas, o ne tai, kad AB „Autoūkis“ būtų pripažinta laimėtoja. Viešieji pirkimai nebūtų įvykę, jei perkančiosios organizacijos būtų gavusios vieną ar du siūlymus, todėl Laura Zabukienė ir turėjo tikslą, kad būtų pateikti bent 3 pasiūlymai. Kitos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo tartasi dėl kainos ir tuo pačiu nebuvo kartelinio susitarimo. Pasak AB „Autoūkis“ atstovo Žydrūno Anilionio teigimu, visuose viešuosiuose pirkimuose buvo trijų markių automobiliai, kainų skirtumas tarp jų buvo akivaizdus, prekės buvo brangesnės pagal savo vertę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo kartelinio susitarimo, o nuomos kaina buvo paskaičiuota imant automobilio vertę kaip atskaitos tašką ir paskaičiuojant pelno maržą. Joniškio r. policijos komisariato organizuotam viešajam pirkimui, UAB „Autodina“ ir UAB “Moller Auto” siūlomos kainos viršijo 50 tūkst. Lt sumą, o AB „Autoūkis“ siūloma kaina sudarė tik 37 tūkst. Lt., todėl, jei būtų buvęs kartelinis susitarimas, ir AB „Autoūkis“ žinant, jog laimės, būtų norėjęs didesnio pelno, tačiau AB „Autoūkis“ to nesiekė ir tai paneigia kartelinių susitarimų buvimą. Pažymėjo, jog AB „Autoūkis“, dalyvaudamas šiuose viešuosiuos pirkimuose nesiekė pelningumo, o siekė suteikti galimybes policijos komisariatams išsinuomoti naujus automobilius, nes nei viena privati įmonė nesiimtų tokios rizikos, tačiau Taryba neatsižvelgė į pagrindinius AB „Autoūkis“ siekius dalyvaujant tirtuose pirkimų konkursuose.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens AB „Autoūkis“ atstovas Eugenijus Skrebė prašė skundą tenkinti (t. II, b. l. 177-192). Papildomai paaiškino, kad darbuotoja Laura Zabukienė buvo neseniai priimta į darbą ir kaip Simonas Grėbliūnas dar buvo nepatyrusi. Bendradarbiavimas, kuriuo buvo siekiama išnuomoti automobilius, vyko vadybininkų lygyje.
Teismo posėdžio metu liudytojas Simonas Grėbliūnas parodė, jog viešasis pirkimas buvo eilinis sandoris, t. y. bendras projektas tarp UAB „Autodina“ ir AB „Autoūkis“, kuri teikia veiklos nuomos paslaugas (t. II, b. l. 177-192). Buvo paskelbtas konkursas dėl automobilių veiklos nuomos, bet kadangi UAB „Autodina“ tame konkurse tiesiogiai negalėjo dalyvauti, nes neteikė tokių paslaugų, reikėjo kooperuotis su įmone, kuri teikė klientui veiklos nuomos paslaugas, tačiau pati negali prekiauti naujais automobiliais. AB „Autoūkis“ atstovė kreipėsi ir prašė atsiųsti komercinius pasiūlymus. AB „Autoūkis“ pageidavimu elektroniniu paštu buvo nusiųsti automobilių pirkimo pasiūlymas. Tuomet AB „Autoūkis“ atstovė atvažiavusi pasakė, kad abi įmonės dalyvaus konkurse, ji pateikė tokį pasiūlymą, kuriame buvo nurodyti automobiliai ir veiklos nuomos pasiūlymas, kurį Simonas Grėbliūnas ir pasirašė. Simono Grėbliūno teigimu, jam neatrodė, kad AB „Autoūkis“ yra konkurentas. Pasak Simono Grėbliūno, AB „Autoūkis“ buvo svarbi kaina ir gauti kuo didesnę nuolaidą, kad jie galėtų daugiau uždirbti. Jis manė, kad UAB „Autodina“ kartu su AB „Autoūkis“ teiks bendrą pasiūlymą ir UAB „Autodina“ bus kaip automobilių pardavėjas. Jis nusiųsdavo Laurai Zabukienei pardavimo pasiūlymą, o ji perskaičiuodavo į veiklos nuomos pasiūlymą ir duodavo pasirašyti. AB „Autoūkis“ nebuvo konkurentas UAB „Autodina“, kadangi AB „Autoūkis“ parduodavo paslaugą, o UAB „Autodina“ parduodavo automobilį. Pažymėjo, jog jis neteikė automobilių nuomos pasiūlymo nuo UAB „Autodina“, bet jį pasirašė, tačiau neprisimena, kuriam komisariatui pasiūlymas buvo skirtas.
Teismo posėdžio metu liudytoja Laura Zabukienė parodė, jog bendravimas su UAB „Autodina“ vadybininku vyko dėl automobilių pardavimo. Simonas Grėbliūnas siųsdavo pirkimo–pardavimo pasiūlymus, bankas nuperka, o AB „Autoūkis“ pateikia automobilį veiklos nuomai, kadangi patys automobilių neturi (t. III, b. l. 122-130). AB „Autoūkis“ dažniausiai peržiūri kainas ir užklausia ne vieną automobilių pardavėją. Kad įvyktų konkursas, buvo išsiųsti trys pasiūlymai, buvo paskaičiuotas AB „Autoūkis“ pasiūlymas ir UAB „Autodina“ pasiūlymas. Kaina perskaičiuojama su programa, kurioje įvedama galutinė kaina, palūkanos ir paskaičiuojama veiklos nuomos kaina, ši perskaičiavimo programa skirta lizingui. Jeigu automobilio kaina didesnė, tai ir nuomos kaina didesnė, todėl ir vykdoma apklausa. Pasak Lauros Zabukienės, Simonas Grėbliūnas pateikė pirkimo pasiūlymą, o ji perskaičiavo pirkimo pasiūlymą į veiklos nuomos pasiūlymą, kurį nuvežė Simonui Grėbliūnui pasirašyti ir iš AB „Autoūkis“ išsiuntė.
Teismo posėdyje nedalyvavo UAB „Moller Auto“ atstovas, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 115, 128, 194).
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 2S-28 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo, be kita ko, buvo pripažinta, kad AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“, derindamos veiksmus ir kainas teikiant pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus bei, be kita ko, pareiškėjai už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą buvo skirta 117 800 litų bauda.
Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį visų pirma būtina atskleisti byloje taikytino teisinio reguliavimo turinį, o po to įvertinti, ar atsakovė jį tinkamai taikė priimdamas ginčijamą Nutarimą.
Ginčijamame Nutarime atsakovė konstatavo, jog pareiškėja UAB „Autodina“ kartu su AB „Autoūkis“ sudarė draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK organizuotuose automobilių veiklos nuomos paslaugų viešuosiuose pirkimuose; AB „Autoūkis“ ir UAB „Autodina“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo 2008 m. balandžio 4 d. Raseinių r. PK organizuotame viešajame automobilių veiklos nuomos pirkime įprastos komercinės praktikos būdu ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. bei šio straipsnio 1 d. 1 p. reikalavimus (t. I, b. l. 29-64).
Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados taip pat buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 6 d. pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (t. VI, b. l. 18-48).
Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija visų pirma konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. (2008 m. liepos 3 d. redakcija) taip pat nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. turinį pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinti draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, galima teigti, jog sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, anot Konstitucinio Teismo, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294-11).
Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Konkurencijos įstatymas inter alia įtvirtina konkurenciją ribojančių susitarimų draudimą. Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reglamentuojama, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 d. 1, 2, 3 ir 4 p. išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.
Nors nagrinėjamu atveju Europos Sąjungos konkurencijos teisės normos tiesiogiai netaikytinos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d., kurioje numatyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, pažymėtinos ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) nuostatos, reglamentuojančios draudžiamus susitarimus Europos Sąjungos konkurencijos teisėje. SESV 101 str. įtvirtinta:
,,1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos; <...>“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ir Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d., ir SESV 101 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas yra pakankamai panašus (savo turiniu, tikslais ir kt.), kad šiuo atveju aiškinant Konkurencijos įstatyme nustatyto draudimo turinį ir esmę būtų galima atsižvelgti į Europos Sąjungos teismų praktiką taikant ir aiškinant konkurencijos teisės nuostatas, reglamentuojančias labai panašius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294-11).
Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pirmiausiai yra draudžiami tie susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Išdėstytų teisės normų sisteminė analizė, t. y. alternatyvus, o ne kumuliatyvus sąlygų, kurioms esant galima pripažinti susitarimą draudžiamu, pobūdis, suponuoja būtinybę skirti susitarimus, ribojančius konkurenciją pagal tikslą (Konkurencijos įstatymas: ,,siekiama riboti“), ir susitarimus, ribojančius konkurenciją pagal pasekmes (Konkurencijos įstatymas: ,,riboja ar gali riboti“). Konkurencijos teisės pažeidimų išskyrimą į susitarimus, turinčius antikonkurencinį tikslą, ir susitarimus pagal poveikį konkurencijai pripažįsta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) (žr., pvz., ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimą byloje T-Mobile Netherlands BV ir kt. prieš Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit (C-8/08, Rink., p. I‑04529, 28-29 punktus ir juose nurodytą Teismo praktiką).
Teisėjų kolegijos nuomone, Konkurencijos įstatymo 5 str. loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti nagrinėjamo ginčo išsprendimui reikšmingas dar dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: taikant ir aiškinant Konkurencijos įstatymo 5 str., būtina atskirti susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d., konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 d. 1, 2, 3 ir 4 p. išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama. Pastebėtina ir tai, kad apskritai įtvirtinant prezumpciją, jog susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.), pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą bei kartu pačią konkurenciją, kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294-11).
Išdėstytą poziciją dėl susitarimų, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 5 str., konceptualaus ir praktinio atribojimo, atsižvelgiant į šių susitarimų daromo poveikio pobūdį, būtinybės patvirtina LVAT jurisprudencija. Administracinėje byloje Nr. A444-686/2006, kurioje ginčas kilo dėl susitarimo, pasireiškusio suderintais veiksmais nustatyti taksi paslaugos kainas kvalifikavimo Konkurencijos įstatymo 5 str. prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad būtina atskirti Konkurencijos įstatymo draudžiamas veikas, kurių įrodinėjimas reikalauja nustatyti veikos poveikį rinkai, ir tokias ypač pavojingais konkurencijos teisės pažeidimais pripažįstamas veikas, kurių neigiamas poveikis rinkai įstatymo yra preziumuojamas, todėl nereikalaujantis atskiro įrodinėjimo. Aiškindamas Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d., teismas, be kita ko, nurodė, kad minėtieji teisės aktai imperatyviai nustato, jog tam tikros susitarimų kategorijos, įskaitant ir horizontalius susitarimus dėl kainos, laikomos ribojančiomis konkurenciją ab initio. Teisėjų kolegija minėtoje byloje taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareiškėjų suderintus veiksmus (horizontalų susitarimą) dėl kainos, nepagrįstai dar papildomai analizavo to susitarimo poveikį konkurencijai. Šiuo aspektu pareiškėjų argumentai dėl jų veikos poveikio rinkai turėjo būti atmesti Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d. pagrindu (LVAT 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-686/20006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007, p. 107–137).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo suformuotos administracinių bylų praktikos itin panašaus pobūdžio situacijose, daro išvadą, kad nagrinėjamo atvejo pažeidimui konstatuoti Konkurencijos tarybai pakako nustatyti:
1) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir
2) susitarimo objektą – tiesioginį ar netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą).
Šių aplinkybių (elementų) visuma nustato Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. numatyto pažeidimo sudėtį. Atitinkamai, Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog pareiškėjai sudarė susitarimą dėl kainų fiksavimo, neprivalo įrodyti, jog šiuo susitarimu buvo siekta neteisėtų tikslų, arba kad dėl šio susitarimo galėjo ar kilo neigiamos teisinės pasekmės konkurencijai. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekį riboti konkurencijos egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (analogiškai žr., LVAT 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294-11).
Byloje nustatyta, kad tyrimas dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1S-158, gavus informaciją iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ galimų tarpusavio suderintų veiksmų, pateikiant komercinius pasiūlymus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 14 d. organizuotam naujų vidutinės klasės automobilių nuomos viešajam pirkimui įprastos komercinės praktikos būdu (Tyrimo byla t. I, b. l. 128–129).
Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 1S-27 ir Konkurencijos tarybos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 1S-87 (Tyrimo byla t. I, b. l. 196). Konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 1S-144 buvo patikslinta tyrimo antraštė (Tyrimo byla t. I, b. l. 178). Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ naudojamose patalpose (Tyrimo bylos t. I, b. l. 138, 139-140, 155-156, 157-158, 186-187, 188-189). Tyrimo klausimais buvo susirašinėjama su nagrinėjamais ūkio subjektais, Policijos departamentu, policijos komisariatais, kitais ūkio ir viešojo administravimo subjektais, turėjusiais su tyrimu susijusios informacijos, taip pat buvo gauti paaiškinimai iš nagrinėjamų ūkio subjektų darbuotojų.
Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2008 m. laikotarpis.
Nagrinėjama ūkio subjektų AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ veikla  dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose dėl automobilių nuomos ir pardavimo paslaugų. Nutarime viešieji pirkimai suprantami plačiąja prasme, t.y. kaip visi pirkimai, kuriuos organizuodamas pirkėjas kviečia keletą ūkio subjektų pateikti savo komercinius pasiūlymus įskaitant ir pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą vykdomas pirkimo procedūras.
UAB „Autodina“, juridinio asmens kodas 120726810, įregistruota 1991 m. liepos 1 d.
UAB „Autodina“ pagrindinės veiklos sritys: prekyba naujais ir naudotais automobiliais, prekyba automobilių dalimis, automobilių remontas ir automobilių nuoma.
UAB „Autodina“ - įgaliotas Opel atstovas. Opel automobilių prekyba, priežiūros funkcijos, servisas, naudoti automobiliai, atpirkimas, automobilių nuoma. Tiesioginių šalutinių veikų nėra (Tyrimo byla t. III, b. l. 154).
Pagal bendrovės pateiktus duomenis, bendrovės akcininkai yra fiziniai asmenys (didžioji dalis akcijų priklauso bendrovės direktoriui) (Tyrimo byla t. III, b. l. 120).
UAB „Autodina“ įstatų 5.1 str. nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Bendrovei vadovauja bendrovės vadovas (direktorius), kurį renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.
UAB „Autodina“ atstovai, tiek Policijos departamento atlikto ikiteisminio tyrimo dėl Joniškio r. PK rengto viešojo pirkimo aplinkybių metu, tiek ir Konkurencijos tarybai teigė, kad paprastai UAB „Autodina“ savarankiškai, nebendradarbiaudama su veiklos nuomos kompanijomis, neteikia automobilių veiklos nuomos paslaugos (Tyrimo byla t. I, b. l. 24, t. III, b. l. 77). Tą pabrėžė ir Konkurencijos tarybos apklausos metu paaiškinimus davęs buvęs UAB „Autodina“ darbuotojas Simonas Grėbliūnas. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu (t. II, b. l. 177–192).
S. Grėbliūnas UAB „Autodina“ dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. (Tyrimo byla t. II, b. l. 121). S. Grėbliūnas apklausos Konkurencijos taryboje metu savo pareigas įmonėje apibūdino kaip naujų automobilių pardavimą. Su automobilių nuoma, pasak jo, dirbti nėra tekę, tačiau įmonės viduje nebuvo griežto funkcijų paskirstymo, t.y. „Jeigu klientas prašo, galiu išnuomoti“ (Tyrimo byla t. III, b. l. 77).
Policijos pareigūnams duotuose parodymuose AB „Autoūkis“ direktorius E. Skrebė paaiškino, kad tam, kad įvyktų konkursas, jie susisiekia su dalyvaujančiomis bendrovėmis, kurių prašo pateikti pasiūlymus rengiančiai organizacijai. Negalėjo atsakyti, kodėl Joniškio r. PK konkurso atveju L. Zabukienė išsiuntė visų įmonių pasiūlymus (Tyrimo byla, I t., b. l. 102).
2009 m. įmonės bendrosios pajamos buvo 9 857 106 Lt. Bendrovė iš su pažeidimu susijusios veiklos pajamų negavo.
Joniškio r. policijos komisariato (toliau – Joniškio r. PK) buvo organizuotas viešasis naujų vidutinės klasės automobilių veiklos nuomos pirkimas įprastos komercinės praktikos būdu 12 mėnesių (Tyrimo byla t. I, b. l. 17-44).
Viešasis pirkimas skelbtas 2008 m. vasario 11 d., įvyko 2008 m. kovo 14 d.
2008 m. vasario 11 d. Joniškio r. PK raštu Nr. 62-S-1114 kvietė dalyvauti šiame viešajame pirkime AB „Autoūkis“, UAB „Moller Auto“ ir UAB „Autodina“. Rašte nurodyti visi trys adresatai, t.y. kvietimai bendrovėms nebuvo individualūs.
AB „Autoūkis“ paruoštas komercinis pasiūlymas: data – 2008 m. kovo 4 d. Komercinį pasiūlymą AB „Autoūkis“ vardu pasirašė direktorius Eugenijus Skrebė. Komerciniu pasiūlymu siūlyti automobiliai – „Mazda CX-7“ 2,3 Turbo Elegance, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM -1858,61 ir „Škoda Octavia (A5) Ambiente“ 1,9 TDIPD, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM -1240,00. Abiejų siūlomų automobilių 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM - 37 183,32. Bendra apskaičiuota visų keturių automobilių reikalingų pirkėjui, 12 mėnesių nuomos suma litais su PVM -66 943,32 (Tyrimo byla t. I, b. l. 36).
UAB „Autodina“ paruoštas komercinis pasiūlymas: data – 2008 m. vasario 26 d. Komercinį pasiūlymą UAB „Autodina“ vardu pasirašė automobilių prekybos vadybininkas Simonas Grėbliūnas. Komerciniu pasiūlymu siūlyti automobiliai – „Opel Antara“, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM - 2889,11 bei „Opel Vectra Essentia“, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM -1352,43. Abiejų automobilių 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM - 50 898,48. Bendra apskaičiuota visų keturių automobilių, reikalingų pirkėjui, 12 mėnesių nuomos suma litais su PVM -83 356, 80 (Tyrimo byla t. I, b. l. 36).
Viešojo pirkimo nugalėtoju parinktas ir automobilių veiklos nuomos sutartis 2008 m. kovo 17 d. pasirašyta su AB „Autoūkis“. AB „Autoūkis“ laimėto pirkimo vertė – 66 943,32 litų. Apie viešojo pirkimo rezultatus Joniškio r. PK bendru laišku informavo visus pirkimo dalyvius.
Dėl galimo viešojo pirkimo organizavimo neskaidrumo ir nesąžiningumo bei Joniškio r. PK darbuotojos Dainos Kaminskienės galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Policijos departamentas atliko ikiteisminį tyrimą. Šio tyrimo metu buvo apklausti komercinius pasiūlymus teikusių bendrovių atstovai, Joniškio r. PK darbuotojai, taip pat kiti susiję asmenys, kurių duoti paaiškinimai atskleidžia Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimo tyrimui reikšmingas aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta Laura Zabukienė (pavardė pakeista, buvusi Buivydienė), kuri parodė (Tyrimo byla t. I, b. l. 96), kad 2008 m. pavasarį ji gavo pranešimą iš Joniškio r. PK apie tai, kad skelbiamas viešasis automobilių nuomos pirkimas. Anksčiau jokių kontaktų su Joniškio policijos komisariatu ji neturėjo. Kvietime buvo nurodytos kviečiamos dalyvauti konkurse įmonės, t.y. AB „Autoūkis“, UAE „Autodina“, UAB „Moller Auto“ bei konkurso reikalavimai. Ji parengė pasiūlymą AB „Autoūkis“ vardu ir pasiūlė automobilius „Mazda CX-7“ ir „Škoda Octavia Ambiente“. Šie automobiliai turėjo atitikti techninius reikalavimus, kurių pageidavo Joniškio r. PK. Komercinį pasiūlymą pasirašė direktorių E. Skrebė. Ji susiskambino su pranešime nurodytos UAB „Autodina“ vadybininku S. Grėbliūnu, iš kurio sužinojo, kad UAB „Autodina“ konkurse nedalyvaus. Pasiūlė S. Grėbliūnui UAB „Autodina“ vardu paruošti pasiūlymą. UAB „Autodina“ vardu paruoštą pasiūlymą su dviem automobiliais „Opel Antara Enjoy“ ir „Opel Vectra“ pasirašė S. Grėbliūnas. Analogiškai ji paruošusi ir UAB „Moller Auto“ pasiūlymą, kurį pasirašė V. Černiauskas. Visi pasiūlymai buvo išsiųsti iš AB „Autoūkis“ per UAB „Bijusta“ kurjerių paštą. UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ pasiūlymus ji įdėjusi į vokus, AB „Autoūkis“ pasiūlymą perdavė išsiuntimui AB „Autoūkis“ sekretorei A. Šapovalovai, neįdėtą voką. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad konkursą laimėjo AB „Autoūkis“. Paruošė sutartį, kurią pasirašė direktorius E. Skrebė ir persiuntė Joniškio r. policijos komisariatui“.
Buvęs UAB „Autodina“ darbuotojas S. Grėbliūnas, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus policijai, paaiškino (Tyrimo byla t. I, b. l. 51, 93), kad apytiksliai 2008 m. vasario mėn. iš AB „Autoūkis“ darbuotojos L. Zabukienės buvo gautas prašymas sudaryti pasiūlymą konkrečiam automobiliui „Opel Antara Enjoy“ su konkrečiais techniniais reikalavimais. S. Grėbliūnas surašė pasiūlymą ir išsiuntė jį L. Zabukienei elektroniniu paštu. Kam bus teikiamas minėtas pasiūlymas, L. Zabukienė nesakė, t. y. nebuvo žinoma, kad sudarytas ir pasirašytas pasiūlymas bus teikiamas paskelbtam viešajam pirkimui įprastos komercinės praktikos būdu. Anot UAB „Autodina“ darbuotojo, kad pasiūlymas bus teikiamas Joniškio r. PK, jis sužinojo tuomet, kai L. Zabukienė atvyko pas jį, atvežė atspausdintą ant UAB „Autodina“ blanko pasiūlymą, ir S. Grėbliūnas jį pasirašė. Buvo pakeistas adresatas, nes S. Grėbliūnas savo pasiūlyme nurodė AB „Autoūkis“, ir pridėta papildoma lentelė, kur buvo nurodyta automobilio „Opel Antara“ markė, modelis, variklio galia, sutarties mokestis procentais, 1 mėnesio nuomos kaina, 12 mėnesių nuomos kaina. L. Zabukienė neva pasakiusi, kad bus teikiamas bendras pasiūlymas. S. Grėbliūnas pasirašė antrame lape. Pasirašytą pasiūlymą L. Zabukienė pasiėmė su savimi, S. Grėbliūnas Joniškio r. PK pats komercinio pasiūlymo nesiuntė.
Konkurencijos tarybos patikrinimo metu AB „Autoūkis“ patalpose buvo nukopijuota ir paimta darbuotojų kompiuteriuose buvusi informacija, įskaitant elektroniniuose paštuose esantį susirašinėjimą. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog L. Zabukienė su UAB „Autodina“ darbuotoju S. Grėbliūnu palaikė nuolatinius ryšius darbo klausimais. Analizuojant šią medžiagą matyti, jog dėl Joniškio r. PK rengiamo konkurso buvo tariamasi ir elektroniniu paštu:
2008 m. vasario 19 d. S. Grėbliūnas laiške (Tyrimo byla t. II, b. l. 178-180) pavadinimu „RE: Simas (Autodina, UAB)“ L. Zabukienei rašė:
„<...> Kaip pas Jus reikalai? Gal yra ziniu del tu konkursu? Bučiau dėkingas uz bet kokia informacija.“
2008 m. vasario 19 d. L. Zabukienė jam atsakė:
„<...> Turetumete gauti iš Joniskio rajono policijos komisariato del apklausos. As jau paskaičiavau ir kuria diena užsuksiu del Opeliuko. :) O buvusioje apklausoje tiesa pasakius kitka pirko. Dabar del autobuso derinu. Su Živile derinome. Bet kol kas vyksta apmastimai. Ir kartais jii užtrunka, bet kol auto neuzsakyti, tol gali mastyti“.
S. Grėbliūnas į šį laišką atsakė tą pačią dieną, rašydamas, jog: „<...> Tai lauksiu svečiuose Tik praneškite prašau is anksto. <...>“
Konkurencijos taryboje vykusios apklausos metu L. Zabukienė, AB „Autoūkis“ darbuotoja, paprašyta pakomentuoti Joniškio r. PK organizuoto viešojo pirkimo aplinkybes nurodė (Tyrimo byla t. III, b. l. 2-4), jog: „Vyksta pardavimas, ir ieškom automobilių pagal specifikaciją. Prašom, kad jie sudalyvauti konkurse, kad konkursas įvyktų. <...> Kreipiesi į vadybininkus, kai sužinai apie konkursą mes siunčiam savo variantą, kt. įmonė savo, mes paskaičiuojam jiems kainą. <...> Jei laimėtų Moller Auto, tada jie teiktų paslaugas. <...> Simono parašas ant pasiūlymo reiškia, jog jei laimi Autodina Autoūkis nuomos už tokią kainą tą automobilį“.
S. Grėbliūnas apklausos metu šio pirkimo aplinkybes pakomentavo taip:
„Gal L. Zabukienė norėjo eit su mano automobiliu, gal Autoūkis padarė pasiūlymą Autodinos vardu, taip jau gavosi, nesigilinau. Aš pasirašiau ant to pasiūlymo. Jei nebus pareiškėjų kiekio, tada konkurso nebus. Pasirašiau, nes norėjau parduot, mačiau, kad Autodina siūlo veiklos nuoma. Nemanau, kad Autodina turėjo šansų laimėt, mūsų kaina buvo didesnė. <...> Aš pasiūlymo neteikiau, aš jį pasirašiau.“ Paklaustas, ar suvokė, kai jam buvo atvežtas pasirašyti UAB „Autodina“ komercinis pasiūlymas, kad tai neteisėta, S. Grėbliūnas atsakė: „Nelabai, man svarbu parduoti. Dalyvausim konkurse – mums gerai“.
Teismo posėdžio metu Simonas Gėbliūnas taip pat patvirtino, kad jis nusiųsdavo Laurai Zabukienei pardavimo pasiūlymą, o ji pastarąjį perskaičiuodavo į veiklos nuomos pasiūlymą ir duodavo jį jam pasirašyti (t. II, b. l. 177-192).
Teismo posėdžio metu Laura Zabukienė paaiškino, kad Simonas Grėbliūnas pateikdavo  pirkimo pasiūlymą, o ji perskaičiuodavo pirkimo pasiūlymą į veiklos nuomos pasiūlymą, pastarąjį Simonas Grėbliūnas pasirašydavo bei pasirašytas iš AB „Autoūkis“ būdavo išsiunčiamas (t. III, b. l. 122-130)
Nustatyta (Tyrimo byla t. I, b. l. 49), kad iš AB „Autoūkis“ išsiuntimui paimtame laiškų ryšulyje buvo 9 laiškai, tarp kurių buvo 2 laiškai, adresuoti Joniškio r. PK. Iš tų dviejų laiškų vienas buvo iš UAB „Autodina“, nevokuotas. Ana Raibienė (UAB „Bijusta“ rūšiuotoja, o AB „Autoūkis“ buvo sudariusi pašto korespondencijos siuntimo sutartį su pasiuntinių pašto paslaugas teikiančia įmone UAB „Bijusta“) nurodė, kad UAB „Autodina“ laišką ji įdėjusi į voką ir laiško voko viršutiniame kairiame kampe užrašiusi, kad šie laiškai yra gauti iš AB „Autoūkis“. Ana Raibienė taip pat paaiškino, kad UAB „Autodina“ laišką Joniškio r. PK irgi mačiusi, jis buvo į UAB „Bijusta“ pristatytas iš AB „Autoūkis“ (o ne paimtas UAB „Bijusta“ ekspeditoriaus).
Konkurencijos tarybai policijos perduotoje medžiagoje pateikiamos vokų, kuriuose buvo pateikti visų trijų tiekėjų komerciniai pasiūlymai viešajam pirkimui, kopijos. Kiekvienas vokas 2008 m. kovo 6 d. antspauduotas UAB „Bijusta“ antspaudu. Ant voko, kuriame pateiktas UAB „Autodina“ komercinis pasiūlymas, užrašyta (Tyrimo byla t. I, b. l. 23) „2Autoūkis“, nenurodant nei tiekėjo (t.y. UAB „Autodina“), nei perkančiosios organizacijos adreso.
Pagal AB „Autoūkis“ 2008 m. kovo 6 d. pašto siuntų sąrašą (Tyrimo byla t. I, b. l. 75) taip pat matyti, kad Joniškio r. PK buvo išsiųsti du pasiūlymai, kaip ir paaiškino UAB „Bijusta“ darbuotoja.
Taigi, apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad AB „Autoūkis“ darbuotoja L. Zabukienė paprašė UAB „Autodina“ darbuotojo S. Grėbliūno parengti komercinį pasiūlymą Joniškio r. PK organizuotam pirkimui. Pastarasis minėtą pasiūlymą L. Zabukienei atsiuntė, kuri, atlikusi reikalingus pataisymus, jį atspausdinusi, nuvežė S. Grėbliūnui pasirašyti. Parengtas komercinis pasiūlymas Joniškio r. PK buvo išsiųstas per AB „Autoūkis“ paslaugas teikiantį UAB „Bijusta“ kurjerių paštą. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad Joniškio r. PK realiai negalėjo pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, kadangi visų paslaugos tiekėjų, į kuriuos buvo kreiptasi, pasiūlymai buvo iš anksto tarpusavyje suderinti ir laimėtojas buvo nulemtas būtent pačių ūkio subjektų valia, o ne realios konkurencingos procedūros būdu.
Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Pasvalio r. PK) organizuotas automobilių veiklos nuomos viešasis pirkimas įprastos komercinės praktikos būdu (Tyrimo byla, t. II, 51-79). Pirktas vienas automobilis.
Viešasis pirkimas organizuotas 2008 m. vasario 28 d., įvyko 2008 m. kovo 15 d.
Pasvalio r. PK 2008 m. vasario 28 d. raštu pakvietė dalyvauti viešajame pirkime tas pačias tris bendroves - AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“. Rašte nurodyti visi trys adresatai, t.y. kvietimai nebuvo individualūs.
AB „Autoūkis“ paruoštas komercinis pasiūlymas: data - 2008 m. kovo 5 d. Komercinį pasiūlymą AB „Autoūkis“ vardu pasirašė direktorius E. Skrebė. Komerciniu pasiūlymu siūlytas automobilis – „Škoda Octavia (A5) Ambiente“ 1,9 TDIPD, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM –1075,57. Bendra 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM – 12 906,84.
UAB „Autodina“ komercinis pasiūlymas: data – 2008 m. kovo 5 d. Komercinį pasiūlymą UAB „Autodina“ vardu pasirašė automobilių prekybos vadybininkas S. Grėbliūnas. Komerciniu pasiūlymu siūlytas automobilis – „Opel Vectra Sedanas Essentia“, MY2008, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM - 1238,92. Bendra 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM - 14 867,04.
Viešojo pirkimo nugalėtoju parinktas ir automobilių veiklos nuomos sutartis 2008 m. kovo 31 d. pasirašyta su AB „Autoūkis“. AB „Autoūkis“ laimėto pirkimo vertė - 12 906,84 litų. Apie sprendimą atmesti UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ pasiūlymus dėl automobilių veiklos nuomos pirkimo įprastos komercinės praktikos būdu Pasvalio r. PK informavo įmones atskirais raštais (Tyrimo byla, t. II, 70–72).
Konkurencijos taryba 2010 m. liepos 9 d. paprašė Pasvalio r. PK atsiųsti visą su 2008 m. kovo mėnesį rengtu viešuoju automobilių veiklos nuomos pirkimu susijusią informaciją įskaitant pašto vokus, kuriuose buvo pateikti komerciniai pasiūlymai. Pasvalio r. PK 2010 m. liepos 13 d. pateikė prašomą medžiagą.
Konkurse dalyvavo trys ūkio subjektai: minėti AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ bei UAB „Moller Auto“. Prie kiekvieno iš šių ūkio subjektų pasiūlymų pateiktos ir vokų, kuriuose šie pasiūlymai pateikti, kopijos. Pažymėtina, kad ant kiekvieno voko kairiajame viršutiniame kampe, virš komercinio pasiūlymo teikėjo rekvizitų parašyta „Autoūkis“. Be to, visi laiškai į Pasvalio r. PK buvo pristatyti įmonės kurjerių paštas UAB „Bijusta“ (ant kiekvieno voko yra šios įmonės anspaudas). AB „Autoūkis“ bei UAB „Moller Auto“ pasiūlymai buvo išsiųsti 2008 m. kovo 6 d., tuo tarpu UAB „Autodina“ pasiūlymas į Pasvalio r. PK išsiųstas tik 2008 m. kovo 12 d.
AB „Autoūkis“ paprastųjų pašto siuntų sąraše kuriame nurodomi visi adresatai, kuriems 2008 m. kovo 12 d. iš AB „Autoūkis“ buvo išsiųsti laiškai per UAB „Bijusta“, yra įrašas: Gavėjas: Pasvalio rajono policijos komisariatas, Gavėjo adresas: Vilniaus g. 12, Miestas: Pasvalys, Siunta: Komerc.pasiūl. (Autodina), Pastabos: voke.
Policijos departamento prie VRM paaiškinime (Tyrimo byla, t. II, b. l. 51), gautame iš UAB „Autodina“ darbuotojo S. Grėbliūno, taip pat patvirtinama, kad dėl automobilių veiklos nuomos viešųjų pirkimų veiksmai su AB „Autoūkis“ atstove L. Zabukiene buvo derinami bent dėl dviejų konkursų – Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK. 2008 m. vasario mėn. pabaigoje dėl Joniškio r. PK, o 2008 m. kovo mėn. pradžioje dėl Pasvalio r. PK S. Grėbliūnui paskambino AB „Autoūkis“ darbuotoja L. Zabukienė ir informavo, jog minėti komisariatai organizuoja viešąjį pirkimą dėl automobilių įsigijimo. AB „Autoūkis“ atstovė paprašė atsiųsti elektroniniu paštu atitinkamų automobilių šiems abiems pirkimams komercinius pasiūlymus, bei, jei kuris nors iš pasiūlymų laimės, AB „Autoūkis“ nupirks iš AB „Autodinos“ minėtą konkretų automobilį ir išnuomos. S. Grėbliūnas paruošė du komercinius pasiūlymus ir elektroniniu paštu išsiuntė L. Zabukienei. Po kelių dienų L. Zabukienė atvyko į UAB „Autodina“ saloną ir S. Grėbliūnas pasirašė ant jam pateikto komercinio pasiūlymo.
Tikrinant patikrinimo metu iš L. Zabukienės kompiuterio paimtą informaciją elektroniniame pašte rastas susirašinėjimas su S. Grėbliūnu dėl dalyvavimo Pasvalio r. PK skelbiamame viešajame konkurse.
2008 m. kovo 5 d. L. Zabukienė kreipėsi į S. Grėbliūną:
„<...> Pasvalio policijos komisariatas turėjo atsiusti kvietimą apklausai. Gavote? Ten dar šiokia tokia klaidele isivele. As paruošiu sia apklausa. Ar yra kokiu nors nuolaideliu Vectrai? Dyzeliui, Sedanui, apie 1900 m3, apie 100 AG, kad butu oro kondicionierius su automatiniu valdymu, metalizuota spalva, priekiniai ruko žibintai, apsaugos sistema, žiemines padangos, borto (keliones) komp. Laukiu komercinio. Aciu.“
2008 m. kovo 5 d. S. Grėbliūnas į šį laišką atsakė:
„<...> Kvietimas apklausai atėjo. Paskaičiuosiu pasiūlymą dienos bėgyje. Padarysiu kokias tik galiu nuolaidas is savo puses. Malonu su Jumis dirbti. Iki.“
2008 m. kovo 6 d. laiške pavadinimu „OPEL Vectra pasiūlymas Pasvalio rajono policijos komisariatas (Autodina, UAB)“ S. Grėbliūnas su L. Zabukiene susirašinėjo:
„<...> Siunčiu savo pasiūlymą tam konkursui.. Gavau palaiminimą is GM :) Pažiūrėkite prašau ir jeigu yra neaiškumu ar trukumu susisiekite su manim ir visada pagelbėsiu. P.S. pasiūlymą skaičiavau (papildoma iranga dėjau) pagal konkurso sąlygose pateiktus reikalavimus. Jeigu ko nors vistik per daug, tai sakykite prašau ir išmesime. Pvz. padangas gal norėsite pridėti is savo puses.."
L. Zabukienė atsakė:
„Dar vieno pasiūlymo norecau. :) Apie 2.0 dyzelinio universalo, metalizuota spalva, oro kondicionieriaus, CD grotuvas, signalizacija, labiau tonuoti galiniai langai, borto kompiuteris, mechanine gr deze, tekstiliniai kilimėliai. Lauksiu. „
Tą pačią dieną S. Grėbliūnas L. Zabukienei atsakė:
„Dėkoju uz užklausima. Kalbame apie Vectra? 1.9 variklis tiks? Jei taip, tai kiek AG (100, 120, 150)? Atsakykite prašau i klausimus ir tada jau paleisiu procesą J“
L. Zabukienė: „AG 100, 1,9 LABAI TIKS, VECTRA :)“
S. Grėbliūnas: „Dėkui uz info. Šiandien iki darbo pabaigos bus padaryta J“ L. Zabukienė: „ Labai aciu!“
S. Grėbliūnas: „Prašom Jusu pasiūlymas. Atrodo spėjau J“.
Minėtu 2008 m. kovo 6 d. laišku („OPEL Vectra pasiūlymas Pasvalio rajono policijos komisariatas (Autodina, UAB)“ S. Grėbliūnas atsiuntė L. Zabukienei prisegtą komercinį pasiūlymą (Tyrimo byla, t. II, b. l. 176–177).
Apklausos Konkurencijos taryboje metu L. Zabukienė apie Pasvalio r. PK organizuoto viešojo pirkimo aplinkybes, t. y. ar jos buvo panašios Joniškio r. PK pirkimo atveju, paaiškino, jog: „Taip, atitiko automobilių specifikacija“ (Tyrimo byla, t. III, b. l. 3).
S. Grėbliūnas apklausos metu, paklaustas apie šį pirkimą, nieko negalėjo prisiminti.
Išanalizavus šį pasiūlymą bei palyginus su iš Pasvalio r. PK gauta UAB „Autodina“ komercinio pasiūlymo kopija, matyti, kad savo forma šie pasiūlymai yra labai panašūs, nors kai  kurie pasiūlymo elementai skiriasi: skiriasi šių komercinių pasiūlymų data: S. Grėbliūnas užrašė 2008 m. kovo 6 d., Pasvalio r. PK pasiūlyme nurodyta 2008 m. kovo 5 d.; skiriasi adresatas: S. Grėbliūnas pasiūlymą adresavo „p. Laurai“, kitas pasiūlymas adresuotas Pasvalio r. PK; S. Grėbliūno siūloma mašina yra „Opel Vectra Caravan Essentia“, MY 2008, o Pasvalio r. PK pateiktame pasiūlyme nurodyta „Opel Vectra Sedanas Essentia“, MY 2008; skiriasi techninėje charakteristikoje nurodytas automobilio ilgis, plotis, aukštis, ratų bazė, bagažinės talpa, bendroji masė, kuro bako talpa bei tam tikri kiti techniniai parametrai; S. Grėbliūno siųstame pasiūlyme apskaičiuota kaina automobilio pardavimui, tuo tarpu Pasvalio r. PK pateiktas pasiūlymas dėl automobilio veiklos nuomos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirminis S. Grėbliūno siųstas L. Zabukienei komercinis pasiūlymas yra juodraštinis, kuris iki jo išsiuntimo Pasvalio r. PK dar buvo koreguotas (pakeistas automobilis pagal kėbulo tipą suderinti tam tikri techniniai parametrai). Taip pat S. Grėbliūnas savo komerciniame pasiūlyme nurodė automobilio pirkimo–pardavimo kainą mažmeninę bei kitą taikytiną konkrečiai L. Zabukienei („automobilio kaina su nuolaida“), atitinkamai 81 801 litų ir 73 621 litų. Tuo tarpu pasiūlyme, gautame iš Pasvalio r. PK, nurodyta „12 mėnesių kaina su PVM - 14 867,04 litų“. Taigi, nuomos kaina buvo paskaičiuota pakoregavus pirminį S. Grėbliūno pasiūlymą, o tokį nuomos paslaugų pirkimui parengtą pasiūlymą vėliau S. Grėbliūnas pasirašė, ir jis AB „Autoūkis“ buvo išsiųstas perkančiai ai organizacijai per UAB „Bijusta“ kurjerių paštą.
Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) organizuoti du automobilių veiklos nuomos viešieji pirkimai įprastos komercinės praktikos būdu.
Viešasis pirkimas, organizuotas 2008 m. balandžio 4 d., įvykęs 2008 m. balandžio 16 d. (Tyrimo byla t. III, b. l. 29-52).
Pirkta trijų automobilių veiklos nuoma.
Raseinių r. PK 2008 m. balandžio 4 d. raštais pakvietė dalyvauti viešajame pirkime tris bendroves – AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“. Kvietimai dalyvauti viešajame, pirkime buvo individualūs, adresuoti konkrečiai bendrovei.
AB „Autoūkis“ paruoštas komercinis pasiūlymas: data - 2008 m. balandžio 7 d. Komercinį pasiūlymą AB „Autoūkis“ vardu pasirašė direktorius E. Skrebė. Komerciniu pasiūlymu siūlyti automobiliai – „Škoda Octavia (A5) Combi Ambiente“ 2,0 TD1PD, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM - 1299,72 ir „Škoda Octavia Ambiente“ 1,9 (2 vnt), 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM -1128,85. Visų automobilių 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM - 42 689,04.
UAB „Autodina“ paruoštas komercinis pasiūlymas: data -2008 m. balandžio 14 d. Komercinį pasiūlymą UAB „Autodina“ vardu pasirašė automobilių prekybos vadybininkas S. Grėbliūnas. Komerciniu pasiūlymu siūlyti automobiliai – „Opel Vectra Essentia“, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM - 1292,28 ir „Opel Vectra Caravan Essentia“, 1 mėnesio nuomos kaina litais su PVM - 1352,43. Visų automobilių 12 mėnesių nuomos kaina litais su PVM – 47 246,28.
Viešojo pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas AB „Autoūkis“. AB „Autoūkis“ laimėto pirkimo vertė – 42 689,04 litų.
2008 m. balandžio 15 d. L. Zabukienė laiške pavadinimu „Apklausa“ susirašinėjo su S. Grėbliūnu (Tyrimo byla t. II, b. l. 193-194):
„Laba diena Simonai, buvau šiokiu tokiu atostogų išėjusi. Dabar sedau prie darbo. Turejo ateiti apklausa Raseiniu PK. As seniau apie ja kalbėjau. Ja mes paruošėme. Siuo atveju einame kartais su Jusu automobiliu, o kartais pagal kliento reikalavimus. Mes i konkursą eisime su Opeliuku.“
Tą pačią dieną S. Grėbliūnas atrašė L. Zabukienei:
„Laba diena, Laura, <...> O kada ta apklausele turėjo ateiti? Gal turite techninius reikalavimus pagal kuriuos galėčiau paruosti Jums pasiūlyma? Laukiu atsakymo. Dekui. „
L. Zabukienė tą pačią dieną S. Grėbliūnui atsakė:
„Jau mes ja aptarėme, kai buvau atvažiavusi paskutini karta. Tada ir pasirašei :) <...> Tiesiog turėjo pastu ateiti rastas, tad norėjau perspėti. Tad viskas tvarkoje. Si karta einame pagal kliento reikalavimus. <...>“
S. Grėbliūnas:
„Pasirodo jau nebežiūriu kur pasirasineju J as savo akyse nemačiau jokio rasto, nors gal jis ir atėjo tik man neperdavė.. Na, tai laukiu ziniu. Jei dar reikės is manės kokios pagalbos, tai visada prašom kreiptis.“ L. Zabukienė:
„Tada kalbėjome ir labai atidžiai ziurėjai, tiesiog laiko praejo <...>“.
Kaip matyti iš susirašinėjimo, AB „Autoūkis“ darbuotoja L. Zabukienė prieš paskelbiant viešojo pirkimo rezultatus bendravo su UAB „Autodina“ darbuotoju S. Grėbliūnu ir susirašinėjo su juo apie įvykusį pasiūlymų šiam pirkimui derinimą bei pasirašymą. Vertinant kai kuriuos pavienius pateikto elektroninio susirašinėjimo teiginius (pavyzdžiui, apie tai, kad S. Grėbliūnas ketina paruošti pasiūlymą p. L. Zabukienei, t.y. bendrovei „Autoūkis“) gali susidaryti įspūdis, jog bendrovės tariasi dėl bendro dalyvavimo teikiant vieną pasiūlymą tačiau vertinant šį susirašinėjimą visų su konkrečiu pirkimu susijusių įrodymų kontekste bei aukščiau išdėstytų bendradarbiavimo įrodymų kituose viešuosiuose pirkimuose kontekste, galima pagrįstai teigti, kad tarpusavyje buvo suderinti komerciniai pasiūlymai, kurie pirkimui buvo teikiami atskirai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad bendrovės atitinkamu laikotarpiu, kuriuo vyko ir susirašinėjimas, buvo pakviestos kaip konkurentai dalyvauti Raseinių r. PK vykdytoje apklausoje (apie kvietimą dalyvauti šioje apklausoje ir turėjo ateiti raštas, skirtas UAB „Autodina“) ir pateikė savarankiškus pasiūlymus šiam pirkimui. Susirašinėjime kaip tik kalbama apie pasiūlymų teikimą Raseinių r. PK bei apie tai, kad S. Grėbliūnas jau pasirašė L. Zabukienės parengtą pasiūlymą. Taigi, toks susirašinėjimas laikytinas pagrįstu įrodymu, kad buvo veikiama pagal įprastą ankstesniuose pirkimuose taikytą modelį, kai S. Grėbliūnas pateikia pirminį pasiūlymą kurį L. Zabukienė pakoreguoja ir pateikia S. Grėbliūnui pasirašyti.
Apie tai, kad UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ dalyvavo šiame pirkime ir savo vardu teikė pasiūlymus, bendrovės buvo informuotos Pasvalio r. PK, pranešant, kad jų pasiūlymai dėl automobilių veiklos nuomos pirkimo buvo atmesti.
Pažymėtina, kad UAB „Autodina“ nuomonė bei paaiškinimai apie atliktą tyrimą Konkurencijos taryboje gauti 2010 m. rugsėjo 21 d. (Tyrimo byla t. VII, b. l. 1-40), papildomas raštas gautas 2010 m. spalio 25 d. (Tyrimo byla t. VII, b. l. 129-130).
Bendrovė nurodė pripažįstanti tam tikras Pranešime nustatytas faktines aplinkybes – kad jos buvęs darbuotojas Simonas Grėbliūnas pasirašė komercinį pasiūlymą skirtą Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK viešiesiems pirkimams. Dėl Raseinių r. PK organizuoto viešojo pirkimo bendrovė savo atsakomybės nepripažino. Nurodė, kad bendrovės atsakomybę švelnina tai, jog: 1) jos darbuotojas neturėjo reikiamų įgaliojimų pasirašyti komercinį pasiūlymą, 2) tai padarė savarankiškai, be bendrovės žinios, 3) siūlė pirkti bendrovės neteikiamą paslaugą, 4) darbuotojo nusižengimas buvo nulemtas neteisėtų ir sistemingų AB „Autoūkis“ atstovų veiksmų, 5) atleidus minėtą darbuotoją neteisėtas bendradarbiavimas su AB „Autoūkis“ baigėsi. Apie galimą S. Grėbliūno dalyvavimą bendrovės vardu analizuojamuose viešuosiuose pirkimuose bendrovė sužinojo tik susipažinusi su Pranešime išdėstytomis aplinkybėmis.
Bendrovė neigia savo dalyvavimą Raseinių r. PK rengtame viešajame pirkime. Mano, kad šiame konkurse bendrovės darbuotojo S. Grėbliūno parašas pasiūlyme buvo suklastotas. Be to, anot bendrovės, pats S. Grėbliūnas savo paaiškinimuose neigia pasirašęs šį pasiūlymą. Prašė Konkurencijos tarybos įsitikinti šio pasiūlymo autentiškumu.
Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima du kumuliatyvius elementus, ginčijamo atsakovo Nutarimo teisėtumas turi būti vertinamas atskirai pagal kiekvieną iš nurodytų elementų ir jų visumos buvimą pareiškėjų veiksmuose.
Visų pirma pažymėtina, kad vertinant, ar pareiškėjai yra konkuruojantys subjektai (konkurentai), turi būti apibrėžiama atitinkama prekės (paslaugos) rinka, kurioje šie subjektai veikia (konkuruoja). Konkurencijos taryba byloje vertinamu atveju nurodė, kad nagrinėjant draudžiamą konkurentų susitarimą dėl viešiesiems pirkimams pateikiamų komercinių pasiūlymų derinimo nėra būtinybės tiksliai įvertinti paslaugos ypatumus ir tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad viešuosiuose pirkimuose ūkio subjektai veikė kaip konkurentai, siūlydami pirkėjų pageidaujamą įsigyti paslaugą.
Kaip nurodoma Europos Sąjungos institucijų praktikoje, apibrėžiant atitinkamą rinką būtina pabrėžti, jog tais atvejais, kai akivaizdu, jog draudžiamas susitarimas turi antikonkurencinį tikslą ar poveikį, nėra būtina ypač tiksliai apibrėžti atitinkamą rinką. Pirmosios instancijos teismas byloje CMA CGM prieš Komisiją (T-213/00 CMA CMG v Komisija [2003] ECR II-913) konstatavo, kad horizontalaus kainų fiksavimo atveju Komisijai pakanka nustatyti, kad draudžiamo susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, dėl ko jis per se daro poveikį prekybai ir konkurencijai, nereikalaujant tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos.
Konkurencijos taryba, įvertinusi visas aplinkybes, išskyrė dvi prekės rinkas, t. y. automobilių veiklos nuomos paslaugų rinką ir automobilių pardavimo rinką, taip pat padarė išvadą, kad geografinė rinka abiejų išskirtų prekių rinkų atžvilgiu apibrėžiama kaip nacionalinė rinka – Lietuvos Respublikos teritorija (t. I, b. l. 29-64).
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija su tokiu Konkurencijos tarybos pateiktu atitinkamos prekės (paslaugos) rinkos apibrėžimu sutinka. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kaip save vertino pačios įmonės, tai, kad jos teikė atskirus komercinius pasiūlymus tiek dėl automobilių veiklos nuomos paslaugų, tiek ir dėl automobilių pardavimo, darytina išvada, kad jos abi veikė šiose rinkose ir yra konkurentės. Tokia išvada taip pat darytina ir Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d. pagrindu, kurioje nustatyta, kad konkurentai, tai ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.
Konstatavus, jog pareiškėjai byloje aptariamu atveju laikytini konkuruojančiais ūkio subjektais, būtina įvertinti, ar aptariamo konkursinio mokesčio nustatymas laikytinas susitarimu Konkurencijos įstatymo 5 str. prasme.
Sprendžiant, ar Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo buvus tarp minėtų konkurentų susitarimą konkurencijos teisės požiūriu, visų pirma pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 3 str. 10 d. numatyta, jog susitarimas – tai bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjekto junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Analogiškai, SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ,,kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai <...>“.
Konkurencijos teisės reikalavimų neatitinkančio susitarimo draudžiamumo esmė atskleistina per konkurencijos sampratą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos koncepcija, kuri, be kita ko, apima draudimus sudaryti priešingus konkurencijai susitarimus, suponuoja tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, kad jie savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat galima teigti, jog kiekvienas ūkio subjektas, veikiantis rinkoje, turi nepriklausomai pasirinkti savo elgesį joje. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti konkurentų elgesį ar atskleisti jautrią informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Hüls AG prieš Komisiją (Polypropylene) (C-199/92 P, Rink., p. I‑04287, 160 p. ir jame nurodyta Teismo praktika).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (pvz., Europos Teisingumo Teismo 1995 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Nr. T-29/92 SPO prieš Komisiją), pagal kurią horizontalūs konkurenciją ribojantys susitarimai dalyvaujant konkursuose, pavyzdžiui, pasiūlymų kainų derinimas, taip pat gali patekti į SESV 101 str. veikimo sritį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra patvirtinęs, kad ir dalies konkurso pasiūlymo kainos nustatymas dėl savo tikslo ir poveikio gali būti pažeidimu.
Suderinti veiksmai, nepaisant rezultato, yra draudžiami vien dėl jų tikslo, t.y. tam, kad būtų taikomas minėtas straipsnis, nebūtina, kad elgesys rinkoje pasireikštų faktiniu konkurencijos ribojimu. Europos Komisija yra pažymėjusi, kad pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 str., draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, pardavimo sąlygas, nuolaidas, įkainius ir jų keitimo datas.
Kaip buvo nustatyta, tiriamu laikotarpiu L. Zabukienė AB „Autoūkio“ vardu, S. Grėbliūnas UAB „Autodina“ vardu rengdavo komercinius pasiūlymus viešiesiems pirkimams bei juose dalyvaudavo. Komercinių pasiūlymų rengimą šie asmenys aptardavo elektroninėmis žinutėmis, nusiųsdavo vienas kitam parengtus komercinius pasiūlymus, vienas ūkio subjektas vokuodavo ir išsiųsdavo visų tiekėjų viešuosiuose pirkimuose komercinius pasiūlymus perkančiajai organizacijai, vieni iš kitų prašydavo palaikančiųjų pasiūlymų, bei kita.
Tyrimo metu nustatyti faktai liudija, kad įtariamos bendrovės, būdamos konkurentėmis, sudarė Konkurencijos įstatymu draudžiamą susitarimą kadangi susitarė pateikti suderintus komercinius pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas. AB „Autoūkis“ faktiškai viešuosiuose pirkimuose nekonkuravo su UAB „Autodina“, tokiu būdu sudarant sąlygas minėtai bendrovei laimėti. AB „Autoūkis“ buvo paskelbta nugalėtoja visais nagrinėtų viešųjų automobilių veiklos nuomos pirkimų atvejais.
Nagrinėjami ūkio subjektai nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir jiems, preziumuotina, yra gerai žinomos pagrindinės Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo procedūros. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą procedūrą visų dalyvių konkursiniai pasiūlymai pateikiami užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose. Šiuos pasiūlymus perkančiųjų organizacijų pirkimų komisijos atplėšia bei paskelbia konkurso dalyvių kainas tam tikrą dieną tam tikru laiku, o iki vokų atplėšimo viešųjų pirkimų komisijos posėdyje konkursinių pasiūlymų kainos yra konfidenciali informacija. Minėtų bendrovių bendradarbiavimas rengiant komercinius pasiūlymus, susirašinėjimas skaičiuojant konkursinių pasiūlymų kainas, leidžia tokį konkurentų elgesį vertinti kaip kainų derinimą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, kas yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas viešųjų pirkimų tikslas -racionaliai naudoti lėšas.
Suderinti veiksmai, nustatant kainas, pripažįstami ribojančiais konkurenciją pagal tikslą todėl nėra būtina kiekvienu atveju nustatyti, kokį konkretų antikonkurencinį poveikį (pasekmes) tokie suderinti veiksmai sukelia (Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 d.). Tokiems susitarimams (suderintiems veiksmams) netaikomos ir išimtys, kai dėl susitarimo mažareikšmio poveikio Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatos gali būti netaikomos (Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 d., Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172 patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 p.). Todėl tokiais atvejais nėra būtina nustatyti ir draudžiamus veiksmus atliekančių ūkio subjektų užimamų rinkos dalių.
Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d.).
Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, daro išvadą, kad Taryba, nustatydama UAB „Autodina“ skirtinos baudos dydį, vertino pažeidimo pavojingumą (t. I, b. l. 61), jo trukmę (t. I, b. l. 60), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą (t. I, b. l. 62), UAB „Autodina“ vaidmenį pažeidimo padaryme (t. I, b. l. 62–63), susiklosčiusią sunkią padėtį atitinkamoje rinkoje (t. I, b. l. 62–63).
Pagal Taisyklių 3 p., nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos plotą. Konkurencijos taryba, vertindama pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad UAB „Autodina“ dalyvavo trijuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose buvo derinami komerciniai pasiūlymai, todėl už pažeidimo pavojingumą nustatė 1,8 proc. bendrųjų metinių pajamų baudos dydį.
Konkurencijos taryba, vertindama pareiškėjos padarytų pažeidimo trukmę, ją laikė 0, kadangi ji neviršijo vienerių metų, taigi už trukmę bauda nedidinta.
Konkurencijos taryba nutarime, vertindama UAB „Autodina“ įtaką pažeidimo padarymui, įvertino tai, kad UAB „Autodina“ sudarytas draudžiamas susitarimas nebuvo naudingas jai pačiai, nors ir buvo įgyvendintas, kadangi įmonė iš nagrinėtų konkursų negavo jokių pajamų, o jos vaidmuo buvo pasyvus lyginant su AB „Autoūkis“ vaidmeniu, todėl UAB „Autodina“ bauda papildomai sumažinta 10 proc.
Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į tai, jog dėl visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos visi ūkio subjektai šiuo metu susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais, vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principais, skirtinos baudos dydį visiems ūkio subjektams, kurių atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, tarp jų ir pareiškėjai, papildomai baudos dydį sumažino 20 proc.
Individualizuojant baudą taip pat būtina vertinti, ar ūkio subjekto veiksmuose yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas pateiktas Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. (ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis), o atsakomybę sunkinančių – Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. (ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos). Pažymėtina, kad šiose normose įtvirtintas atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis.
Teismas, įvertinęs ginčijamą Nutarimą ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į tai, kad UAB „Autodina“ pripažino derinusi su AB „Autoūkis“ konkursinius pasiūlymus dviejuose iš trijų nagrinėtų viešųjų pirkimų, pagrįstai pastarąją aplinkybę pripažino atsakomybe lengvinančia bei baudą atitinkamai sumažino 7 proc., taip pat kitas pareiškėjos nurodytas aplinkybes pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančiomis.
Teismas daro išvadą, kad papildomų pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar sąlygų, leidžiančių mažinti paskirtą baudą, pareiškėjos veiksmuose nėra, todėl sprendžia, kad Konkurencijos taryba tinkamai individualizavo pareiškėjai skirtiną baudą, ji yra teisinga ir proporcinga.
Teismas taip pat atmeta ir atsakovės argumentus, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teisme ginčija draudžiamo susitarimo buvimą jau visų viešųjų pirkimų, kuriuose ji dalyvavo, atvejais, o tokia pareiškėjos pozicija yra skirtinga nuo laikytosios viso Tarybos atlikto tyrimo metu, kadangi pareiškėja Tarybos nustatytas aplinkybes Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK viešųjų pirkimų atvejais pripažino, bei ši aplinkybė buvo pripažinta lengvinančia atsakomybę ir bauda tuo pagrindu sumažinta 7 proc., teismas turėtų baudą pareiškėjai padindinti, nes teismui tokie įgalinimai nesuteikti.
Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad Taryba vykdė tyrimą ne dėl konkurencijos teisės pažeidimų, o dėl viešųjų pirkimų teisės pažeidimų, yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo nutarimo tekste nurodytos faktinės aplinkybės yra išimtinai vertinamos tik atsižvelgiant į konkurencijos teisės reikalavimus, be to, jame nėra konstatuota, jog būtų buvęs įvykdytas ne konkurencijos, o viešųjų pirkimų teisės pažeidimas.
Teismo vertinimu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad Konkurencijos taryba atliko išsamų bei visapusišką tyrimą ir pagrįstai pripažino, kad AB „Autoūkis“ ir UAB „Autodina“ sudarė draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo Joniškio r. PK ir Pasvalio r. PK organizuotuose automobilių veiklos nuomos paslaugų viešuosiuose pirkimuose bei AB „Autoūkis“ ir UAB „Autodina“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo 2008 m. balandžio 4 d. Raseinių r. PK organizuotame viešajame automobilių veiklos nuomos pirkime įprastos komercinės praktikos būdu ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. bei šio straipsnio 1 d. 1 p. reikalavimus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-28 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kiek jis susijęs su pareiškėja yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjai bauda paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos UAB „Autodina“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjos UAB „Autodina“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Teisėjai
Milda Vainienė
Irena Paulauskienė
Liudmila Zaborovska
KT nutarimas pakeistas – sumažinta bauda