ESTT PASKELBĖ IŠAIŠKINIMĄ DĖL VIDAUS SANDORIŲ
Lietuvos įstatymuose įtvirtinti vidaus sandorių sudarymo ribojimai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms – taip nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), šiandien paskelbęs sprendimą.
Į ESTT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs civilinę bylą pagal bendrovės „Irgita“ ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės ir šios valdomos įmonės „Kauno švara“ sudarytą sutartį dėl vejų šienavimo. LAT prašė ESTT išaiškinti, ar ES teisę atitinka Lietuvos teisės aktuose įtvirtinti papildomi vidaus sandorių ribojimai. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniu atveju, jeigu atitinkamos paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo negalima užtikrinti organizuojant viešąjį pirkimą. Tokios pozicijos laikosi ir Konkurencijos taryba, kuri teikė savo išvadą minėtoje byloje LAT ir nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta vidaus sandorių sudarymo išimtis nereiškia, kad savivaldybė gali ignoruoti Konkurencijos įstatyme įtvirtintą pareigą – užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir nediskriminuoti rinkos dalyvių.
ESTT paskelbė, kad valstybė narė gali perkančiajai organizacijai nustatyti vidaus sandorio sudarymo sąlygas, kurios nenumatytos ES direktyvoje, siekiant visų pirma užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Tačiau pasirenkant konkretų paslaugų teikimo būdą turi būti paisoma vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Galutinį sprendimą dėl bendrovės „Irgita“ ir Kauno miesto savivaldybės ginčo turės priimti LAT, remdamasis ESTT sprendimu. Šis taip pat privalomas kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems panašias problemas.
ESTT sprendimą galite rasti čia.
Primename, kad Seimui yra pateikti siūlymai nustatyti tokį reguliavimą, kuris panaikintų vidaus sandorio sudarymo išimtinį pobūdį – siūloma apibrėžti tam tikras viešąsias paslaugas, kurias vietos savivaldos institucijos galėtų pavesti savo valdomoms įmonėms, neorganizuodamos konkurencingos atrankos procedūros. Konkurencijos taryba, savo iniciatyva išnagrinėjusi kelių įstatymų projektus, įvertino juos kaip galinčius pažeisti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą, todėl rekomendavo Seimui nepritarti siūlomoms pataisoms.
