ĮMONIŲ KONKURENCIJOJE, KAIP IR SPORTE, GALIOJA TIK SĄŽININGO ŽAIDIMO TAISYKLĖS
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neskundžiamą nutartį laivų agentavimo bendrovių kartelio byloje. Teismas patvirtino, kad Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) nariai buvo susitarę dėl bendrų agentavimo paslaugų tarifų. „Susitarimo tikslas buvo nustatyti aukštesnes laivų agentavimo kainas taip ribojant konkurenciją Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“. LVAT ne tik patvirtino Konkurencijos tarybos (KT) išvadas dėl LLMAA ir jos narių padaryto pažeidimo, tačiau taip pat pateikė keletą reikšmingų konkurencijos teisės išaiškinimų. Į šiuos išaiškinimus dėmesį turėtų atkreipti ne tik LLMAA, kurios vadovas net ir po galutinio teismo sprendimo kaltinimą karteliniais susitarimais vadina absurdišku, bet ir kitos įmonės, dalyvaujančioms įvairių asociacijų veikloje - nuo 2000 m. KT vertino net 11 asociacijų veiksmus. Taigi, ką svarbaus savo nutartyje akcentavo teismas?
Pirma, LVAT pabrėžė, kad susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją ir priminė, kad laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų. Toks teiginys tikrai nėra naujiena konkurencijos teisėje, tačiau, deja, vis dar gali būti atradimas kai kurių įmonių vadovams. Štai š. m. kovo 31 d. „Kauno dienoje“ pasirodė Klaipėdos uosto direkcijos vadovo komentaras, kad „vidinės konkurencijos tame pačiame uoste neįmanoma išvengti“, tačiau“ vidinė konkurencija, nors ja ir "mušamos" kainos, – pats blogiausias dalykas.“ Nuoširdžiai tikiuosi, kad KT atlikto tyrimo pagrindu pateikti LVAT išaiškinimai padės Klaipėdos uoste įsitvirtinti tinkamam sąžiningos konkurencijos supratimui ir sudarys sąlygas uosto klientams pasinaudoti konkurencijos privalumais renkantis ne tik laivų agentavimo, bet ir kitas paslaugas.
Antra, LVAT pakartojo jau ankstesnėse savo nutartyse suformuotą griežtą poziciją dėl asociacijų veiklai taikomų standartų: priklausymas asociacijai pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais. Faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime, ar į asociaciją įstojo vėliau, t.y. po sprendimo priėmimo, dar nereiškia, kad toks subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime. Buvimas asociacijos nariu paprastai reiškia, kad asociacijos narys pritaria jos taisyklėms ir elgesiui, bei remia ne tik įstatuose nurodytą, bet ir faktinę asociacijos veiklą. Ši LVAT suformuota praktika reiškia, kad, dalyvaudamos asociacijų veikloje, įmonės turi elgtis atsakingai bei sąmoningai, domėtis asociacijų priimamais ir praeityje priimtais sprendimais. Atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimą nepašalina subjektyvus įmonių supratimas ar įsivaizdavimas, kad bendrai su konkurentais priimtas sprendimas dėl kainų nėra privalomas, taip pat ir nukrypimas nuo šio susitarimo bei kitokių nei sutarta kainų taikymas.
Skaitant apie tokius griežtus reikalavimus ir aukštus elgesio asociacijoje standartus, gali kilti klausimas, ar gali konkreti įmonė kaip nors atsiriboti nuo draudžiamo susitarimo ir išvengti baudos, jeigu asociacijoje vis dėlto yra padaromas konkurencijos teisės pažeidimas?
Taip, gali. Atsakingai besielgiančiai ir aktyviai savo nepritarimą atitinkamiems asociacijos sprendimams išreiškusiai įmonei baudos tikrai negresia. Tačiau nuo konkurenciją ribojančių veiksmų turi būti atsiribojama viešai, tvirtai ir aiškiai, taip, kad kiti kartelio dalyviai gerai suprastų apie šį įmonės ketinimą. Tylus pamąstymas, kad asociacijoje priimami sprendimai yra neteisėti ir kad jų įmonė neketina laikytis, atsakomybės išvengti nepadės. Kiti susitarimo dalyviai vis tiek galės manyti, kad įmonė prisideda prie kartelio ir jam pritaria. Be to, visada galima kreiptis į KT. Net ir suklydusi bei kartelyje dalyvavusi įmonė gali pasinaudoti atleidimo nuo baudų programa ir pranešusi apie pažeidimą išvengti baudos.
Beje, šioje byloje LVAT pabrėžė ne tik aktyvaus bei sąmoningo dalyvavimo asociacijos veikloje svarbą, tačiau taip pat griežtai įvertino ir įmonių elgesį KT tyrimo metu. Viena iš įmonių, tyrimo metu net kelis kartus ignoravo KT prašymą pateikti duomenis apie pajamas, susijusias su tiriama laivų agentavimo veikla. Teismo sprendimu, vėlesni šios įmonės prašymai atsižvelgti į teisminio nagrinėjimo metu pateiktą atitinkamą informaciją nebuvo tenkinami, todėl bauda buvo skaičiuojama KT tyrimo metu pateiktos informacijos apie pajamas pagrindu.
Įmonių konkurencinėje kovoje, kaip ir sporte, laimi stipriausi. Tačiau ne jėga ar apgaulė, o sąžiningas žaidimas padeda pelnyti visuotinį aistruolių palankumą. Vienas iš KT veiklos tikslų – padėti įmonėms ir asociacijoms perprasti ir taikyti sąžiningo žaidimo taisykles (gairės ir nemokami seminarai asociacijoms jau tapo neatsiejama KT veiklos dalimi), nes tik žaidžiant sąžiningai įmanoma garbingai laimėti.
Nuoroda į straipsnį http://vz.lt/blog/2014/4/22/imoniu-konkurencijoje-kaip-ir-sporte-galioja-tik-saziningo-zaidimo-taisykles
Jolanta Ivanausienė, Konkurencijos tarybos narė
