BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

IŠPARDAVIMŲ PORTALŲ ŽABANGOS: AR TIKRAI PIGIAU?

2014 12 02

Prekyba internetu įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Internete perkame ir lėktuvų bilietus, ir batus, ir maisto produktus. Vienas iš pagrindinių motyvų, skatinantis vartotojus pirkti internete – „gera“ kaina. Savaime suprantama, kad kaina visuomet yra labai svarbi renkantis prekę ar paslaugą, tačiau perkant internetu kaina tampa bene svarbiausiu kriterijumi sprendimui dėl pirkinio priimti. Juk neretai pirkdamas internetu pirkėjas net negali prekės realiai įvertinti (pamatyti ar paliesti), įsitikinti prekės funkcine kokybe, bet gali pasinaudoti proga ir įsigyti prekę už labai patrauklią kainą. O jeigu toks kainos pasiūlymas galioja itin trumpą laiką (čia ir dabar), matyt, dažnas vartotojas neatsilaiko  ir per daug negalvojęs spaudžia mygtuką „PIRKTI“.

Žemiau pateikiame dažniausiai reklamose vartojamus teiginius - tikimės, kad į juos atkreips dėmesį ir reklamos davėjai, ir vartotojai. Reklama privalo būti ir teisinga, ir išsami!

Perbraukta kaina. Jei siūloma įsigyti prekių, kurių aktualios kainos yra lyginamos su perbrauktomis kainomis, nenurodant ką ta perbraukta kaina reiškia, nėra aišku, ar tokia kaina žymi buvusią šios prekės kainą, ar dažnai pasitaikančią (įprastą) prekės kainą, o gal turi dar kitokią reikšmę - pavyzdžiui, prekės kainą kur nors Monake. Be paaiškinimo, vartotojams sunku įvertinti tikrąją pasiūlymo naudą (kiek „gera“ siūloma kaina), tačiau itin lengva siūlomą prekę pervertinti ir įsivaizduoti “unikalią galimybę“ nusipirkti siūlomą prekę gerokai pigiau nei jos tikroji vertė. Taigi jei reklamoje su aktualia prekės ar paslaugos kaina palyginimui pateikta ir didesnė kaina, turi būti aiškiai įvardinta, ką tokia kaina žymi. Priešingu atveju, skirtingi vartotojai gali manyti, jog didesnė kaina žymi skirtingas reikšmes, o reklamos davėjas turės pareigą pagrįsti prekės kainą visomis protingai vartotojų numanomomis prasmėmis.   

Prekės vertė. Jei reklamoje šalia aktualios prekės kainos yra nurodyta prekės vertė (kuri paprastai yra didesnė nei siūloma kaina reklamos davėjas turėtų pagrįsti, jog būtent už tokią mažiausią kainą vartotojas gali įsigyti siūlomą prekę rinkoje. Vargu ar kas drįstų ginčytis, kad pirkėjui prekė verta daugiau nei minimali kaina už kurią galima tokią prekę nusipirkti. Tai reikštų, jog vartotojas vis tik nusprendęs nepirkti prekės „čia ir dabar“ už reklamos davėjo siūlomą kainą, kitur prekės negalėtų įsigyti pigiau nei reklamoje nurodoma prekės vertė. Jei vis tik rinkoje prekė yra parduodama pigiau, reklamoje neturėtų būti nurodoma, jog reklamos davėjo siūloma kaina yra mažesnė nei prekės vertė. Rinkos ekonomikoje kiekvienas pardavėjas laisvai nustato parduodamų prekių kainas ir jas keičia (didina arba mažina) kada panorėjęs, todėl prekės vertė gali pasikeisti labai greitai – tad ar tikrai verta masinti pirkėjus kaina mažesne už vertę?

Jei reklamoje nurodoma, pavyzdžiui, kad prekės vertė „atitinka kitose internetinėse parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu“, reklamoje turėtų būti nurodyta reklamos paskelbimo data. Vartotojas turi matyti, kokio aktualumo yra prekės vertė, pateikta kaip palyginimas greta realiai taikomos pasiūlymo kainos.

Kainų palyginimas. Jei reklamoje lyginamos skirtingų įmonių siūlomos analogiškų prekių kainos, jos turi būti lyginamos objektyviai, t.y. šios kainos turi būti aktualios reklamos skleidimo metu, o jei lyginamos istorinės (anksčiau taikytos) įmonių kainos, turi būti lyginami tie patys kainų laikotarpiai. Jokių būdu neturėtų būti lyginamos vienų įmonių aktualios (reklamos naudojimo metu taikomos) kainos su kitų įmonių istorinėmis (jau nebetaikomomis) kainomis. Tik objektyvus palyginimas sudaro galimybes vartotojams pagrįstai įvertinti, kurios įmonės kainos yra patraukliausios, o tuo pačiu skatina įmones sąžiningai konkuruoti kainomis.

Užrašas reklamoje „* iki akcijos pabaigos liko...“. Reklamoje nurodžius ypač trumpą pasiūlymo galiojimo laiko tarpą įsigyti prekei (24 valandas ar mažiau), vartotojas yra skatinamas priimti sprendimą nedelsiant. Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad „ypatingos akcijos“  neretai būna pratęsiamos. Tuomet užrašas „iki akcijos pabaigos liko“ tampa nesąžininga klientų viliojimo priemone, skatinančia vartotoją kuo greičiau „pagauti gerą kainą“. Taip dirbtinai apribojamos vartotojo galimybės racionaliai įvertinti pasiūlymo naudą, todėl tokia reklama gali suklaidinti vartotoją ir pažeisti Reklamos įstatymą.

SVARBU: Kilus abejonėms, ar reklama nėra klaidinanti, būtent reklamos davėjui tenka pareiga pagrįsti skleidžiamos reklamos teisingumą. Todėl reklamos davėjai privalo turėti įrodymų, pagrindžiančų reklamos teisingumą. Įrodymai turi būti saugomi protingą laiko tarpą, t.y. laikotarpį, per kurį gali būti ar yra atliekamas tyrimas dėl klaidinančios reklamos – ne trumpiau nei vienerius metus nuo reklamos skleidimo pabaigos.

Reklamos davėjams linkime vertinti savo siūlomas prekes; nepervertinti prekių kainų reklamose ir nenuvertinti vartotojų!

Nuoroda į straipsnį: http://www.delfi.lt/verslas/manolitai/e-satas-ispardavimu-portalu-zabangos-ar-tikrai-pigiau.d?id=66493498

Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas

Atnaujinta: 2016 09 07