KONFERENCIJOJE BUS PAŽYMĖTA IR KONKURENCIJOS TARYBOS 15 METŲ SUKAKTIS

Gegužės 29 – 30 dienomis Vilniuje vyksiančioje 5-oje regioninėje konferencijoje konkurencijos klausimais bus pažymėta ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 15-os metų sukaktis. Paminėdami institucijos sukaktį kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos, taip pat iš Austrijos ir Čekijos, Lietuvos konkurencijos specialistai regioninėje konferencijoje šį kartą pasiūlė išsamiau aptarti konkurencijos politikos raidą ir jos aktualijas atsižvelgiant į skirtingose šalyse taikomų konkurencijos teisės normų veiksmingumą.

Konferencijos dalyviai susipažins, kaip buvo kuriama ir plėtojama Lietuvos konkurencijos teisė, kaip formavosi ją įgyvendinanti institucija, ką ji nuveikė per tuos 15 metų nepriklausomos Lietuvos valstybės labui ir pasidalins savo patirtimi šioje srityje. Konferencijos, kuri vyks viešbutyje „Novotel Vilnius“, antrąją dieną darbo grupėse specialistai nagrinės atskiras temas (koncentracijos kontrolės, konkurencijos plėtojimo paslaugų sektoriuje, kolektyvinės atsakomybės taikymo už draudžiamus susitarimus ir kt.)

„Esu įsitikinęs, kad Konkurencijos tarybos penkiolikos metų įdirbis ir kryptingos pastangos stiprinant sąžiningą konkurenciją turėjo ir turės įtakos ne tik Lietuvos ekonomikos plėtrai ir žmonių gyvenimo kokybei, bet ir šalies verslo įsitvirtinimui Europos rinkose. Atvira ir nesuvaržyta konkurencija, kurios įtvirtinimo ir taikymo patirtimi nuolat dalinamės su kolegomis iš kaimyninių šalių, yra labai svarbi tiek valstybės, tiek kiekvieno vartotojo gerovei,“- tvirtina Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas.

KONKURENCIJOS TEISĖS IŠTAKOS IR RAIDA

Įdomu tai, kad Lietuva savo Konkurencijos įstatymą turėjo dar 1932 metais. Tai buvo vadinamasis Kovos su nedorąja konkurencija įstatymas. Pirmasis šio įstatymo punktas buvo:

„1.Kas verslo reikaluose daro priešingus geriesiems konkurencijos įpročiams veiksmus, kurie gali pakenkti konkurentams, iš to galima reikalauti tų veiksmų nebe daryti ir pašalinti susidariusią dėl tų veiksmų darymo padėtį.

Jei jis žinojo arba turėjo žinoti, kad tie veiksmai gali pakenkti konkurentams, tai iš jo galima dar reikalauti atlyginti tuo padarytus nuostolius.“

Ši ir kitos 75 metų senumo nuostatos tebėra aktualios ir šiandien, pavyzdžiui, jau tada buvo keliamas ir dabar toks visiems aktualus žalos atlyginimo klausimas. Tolimesni istoriniai įvykiai buvo ilgam nutraukę šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl 1990-ųjų pradžioje teko konkurencijos teisę Lietuvoje kurti iš naujo.

1992 m. buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 46 straipsnis skelbia: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. Tais pačiais metais buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Jo pagrindu buvo įsteigta šio įstatymo priežiūros institucija - Konkurencijos tarnyba - ir pradėtos įgyvendinti pagrindinės konkurenciją tarp ūkio subjektų reglamentuojančios taisyklės: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas, ribojančių ar trukdančių konkurencijai susitarimų (suderintų veiksmų) tarp ūkio subjektų draudimas, nesąžiningos konkurencijos apraiškų šalinimas, konkurenciją ribojančių valstybės valdymo organų ir savivaldybių veiksmų vertinimas bei koncentracijos kontrolė. Rengiant 1992 m. Konkurencijos įstatymą dalyvavo ekspertai iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir JAV konkurencijos institucijų, todėl šis įstatymas turėjo kai kurių skirtumų lyginant su Europos Sąjungoje galiojusiomis konkurencijos taisyklėmis.

PENKIOLIKOS METŲ KELIAS

Iki Konkurencijos įstatymo priėmimo konkurencijos problemas Lietuvoje sprendė Ekonomikos ministerijos Kainų ir konkurencijos departamentas. Priėmus Konkurencijos įstatymą, nuo 1993 m. vasario Ekonomikos ministerijos Kainų ir konkurencijos departamentas buvo reorganizuotas į Kainų ir konkurencijos tarnybą prie Ekonomikos ministerijos, o nuo 1993 m. rugpjūčio – į Valstybinę kainų ir konkurencijos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Be Konkurencijos įstatymo priežiūros, įkurta Konkurencijos institucija vykdė ir Kainų įstatyme numatytas funkcijas, o vėliau jos veiklos sritys ir apimtys dar labiau išsiplėtė. 1995 m. Valstybinę kainų ir konkurencijos tarnybą reorganizavus į Valstybinę konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą, jai buvo pavesta įgyvendinti ir Vartotojų teisių gynimo įstatymą, kurio priežiūrą ji vykdė iki 1999 m. pabaigos. Vėliau prisidėjo ir daugiau funkcijų: valstybės pagalbos kontrolė (1997 – 2004 metais), Antidempingo įstatymo priežiūra (1999 – 2002 metais), o nuo 2001 m.- ir Reklamos įstatymo priežiūra.

Dabartinė valstybės institucija - Konkurencijos taryba buvo įkurta 1999 metais priėmus naujos redakcijos Konkurencijos įstatymą. Šis įstatymas – tai Lietuvos konkurencijos teisės pagrindas. Įstatymas nustatė ne tik pagrindines konkurencijos taisykles, bet ir suteikė daugiau nepriklausomybės ir įgalinimų Lietuvos konkurencijos institucijai. Konkurencijos taryba tapo nepriklausoma valstybės įstaiga, jos pirmininką ir 4 narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas, o Konkurencijos taryba yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. Konkurencijos tarybos funkcijas vykdo Konkurencijos tarybos administracija, kurioje šiuo metu dirba 55darbuotojai.

Be Konkurencijos įstatymo priežiūros, Konkurencijos taryba nagrinėja atvejus, susijusius su klaidinančia ir neleidžiama lyginamąja reklama, taip pat koordinuoja valstybės pagalbos projektų teikimą Europos Komisijai bei vykdo kai kurias Kainų įstatyme numatytas funkcijas.

VEIKLOS REZULTATAI

Per 15 savo gyvavimo metų (1993-2007 m.) Lietuvos Respublikos konkurencijos institucija ištyrė 454 Konkurencijos įstatymo pažeidimus, iš jų 96 - dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, 57 - dėl draudžiamų susitarimų, 99 - dėl valstybės valdymo organų neteisėtų veiksmų, 135 - dėl nesąžiningos konkurencijos, 51 - dėl neteisėtos koncentracijos vykdymo, 16 - dėl Konkurencijos tarybos nurodymų nevykdymo. Ūkio subjektams buvo skirta 45 mln. Lt (13 mln. EUR) baudų. Duoti 845 leidimai vykdyti koncentraciją. 85 Konkurencijos tarybos nutarimai buvo apskųsti teismui, iš jų 54 nutarimai liko nepakeisti, 11 – pakeisti iš dalies ir 20 – buvo panaikinti.

1993 m. įsikūrusi Konkurencijos tarnyba iš pradžių nagrinėjo palyginti nesudėtingas nesąžiningos konkurencijos bylas, tačiau jau nuo 1995 m. ji ėmėsi sudėtingų tyrimų. Atgarsio susilaukę tyrimai ir priimti nutarimai buvo susiję su tokiomis stambiomis įmonėmis, kaip SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ (1996 m. - piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - 125 tūkst. Lt bauda), AB „Lietuvos telekomas“ (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, 2000 m. - 150 tūkst. Lt bauda, 2006 m. – daugiau nei 3 mln. Lt bauda), AB „Mažeikių nafta“ (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, 2000 m. - 100 tūkst. Lt bauda, 2005 m. – 32 mln. Lt bauda; draudžiamas susitarimas 2001 m. - 100 tūkst. Lt bauda). Nuo įstojimo į ES 2004 m. Konkurencijos taryba išnagrinėjo du atvejus, susijusius su Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniais. Tai „Mažeikių naftos“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi 2005 m. bei kartelinis susitarimas popieriaus rinkoje 2006 m.

Konkurencijos tarybos veiklos prioritetu ir toliau išlieka kova su karteliais. Praėjusiais metais Konkurencijos taryba priėmė sprendimus dėl 3 draudžiamų horizontaliųjų susitarimų, o šiuo metu Kartelių skyrius tiria 7 įtariamuskartelinius susitarimus.

KONKURENCIJOS TEISĘ TIKSLINA PRAKTIKA

Siekiant užtikrinti efektyvų konkurencijos teisės įgyvendinimą nuolat besikeičiančioje konkurencinėje aplinkoje, iškyla būtinybė toliau tobulinti Lietuvos konkurencijos teisės pagrindus atsižvelgiant tiek į Lietuvos, tiek ir į tarptautinės, o ypač ES konkurencijos teisės taikymo praktiką. 2007 m. Konkurencijos taryba parengė Konkurencijos įstatymo pataisų projektą, kuriame siūloma detalizuoti ir patikslinti kai kurias teisės normas, suderinti kai kurias netikslias šiame įstatyme vartojamas sąvokas su atitinkamą sritį reglamentuojančiais teisės aktais bei išplėsti Konkurencijos tarybos įgalinimus. Šiuo metu įstatymo pataisų projektas yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

Konkurencijos tarybai svarbus dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo tiek su ES valstybių narių konkurencijos institucijomis, tiek su tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas. Ypač veiksmingas yra Konkurencijos tarybos dalyvavimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Konkurencijos komiteto veikloje. Nuo 2000 m. Lietuva šiame komitete turi stebėtojos statusą ir ateityje sieks tikros narystės.