Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

KONKURENCIJOS INSTITUCIJŲ AKIRATYJE – NUO VERSLO VEIKIMO MODELIŲ SKAITMENINĖSE RINKOSE IKI ŽALOS ATLYGINIMO PASKATŲ

BCC_svetainei.jpg

Verslams keliantis į elektroninę erdvę, skaitmeninių rinkų problemos konkurencijos institucijoms tampa vis aktualesnės. Konkurencijos institucijos turi ne tik stiprinti kompetenciją ir technologinius įgūdžius, bet ir glaudžiau bendradarbiauti su sektorių reguliuotojais bei kolegomis kitose šalyse, kad geriau perprastų skaitmeninio verslo veikimo modelius ir būtų pajėgios nustatyti konkurencijos ribojimo atvejus. Šia ir kitomis aktualiomis temomis diskutuota gegužės 18 d. vykusioje Baltijos šalių konkurencijos teisės konferencijoje.

Šiuolaikinį verslą veikiant skaitmenizacijos ir globalizacijos pokyčiams, pasigirsta abejonių, ar mažų šalių konkurencijos institucijos neliks didžiųjų valstybių šešėlyje, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkose, kur jaučiama vis didesnė technologinių bendrovių ir skaitmenizacijos procesų įtaka. Ar tokios abejonės pagrįstos, diskutavo Konkurencijos tarybos patarėjų komiteto narys, Anglijos banko Vykdomojo sprendimų komiteto pirmininko pavaduotojas Philipas Marsdenas ir Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Jų teigimu, nedidelių šalių konkurencijos institucijos, veikdamos išvien, stiprindamos konkurencijos kultūrą ir tarpusavyje bendradarbiaudamos, gali būti pajėgios išaiškinti skaitmeninių verslų pažeidimus.

Nuotolinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo beveik 120 konkurencijos teisės praktikų, verslo, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės atstovų, nemažai dėmesio skirta naujovėms ir teisėkūros iniciatyvoms privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo srityje. Apie tai, kaip svarbu nukentėjusiems nuo konkurencijos teisės pažeidimų ginti savo teises reikalaujant konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, renginyje kalbėjo Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato pareigūnas, atsakingas už konkurencijos politiką, Niklas Brueggemannas. Anot jo, nepaisant pandemijos, Europoje stebėtas gana didelis ieškinių dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo skaičius. Keletą tokių bylų, kuriose vis dar laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, N. Brueggemannas apžvelgė ir savo pranešime.

Nors Direktyvos dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo nuostatos Lietuvoje galioja nuo 2017 m., privatūs ieškiniai dėl tokios žalos atlyginimo Lietuvos konkurencijos teisės praktikoje vis dar nėra plačiai paplitę. Šią problemą savo pranešime kėlė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Dina Lurje.

„Konkurencijos tarybos skaičiavimais, vien 2017–2019 m. viešųjų pirkimų, kuriuose buvo nustatyti draudžiami susitarimai, vertė siekė beveik 5 mln. Eur, tačiau dėl šių pirkimų valstybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų galimai patirta žala nėra atlyginama, nes perkančiosios organizacijos neteikia ieškinių“, – sakė D. Lurje.

Ji atkreipė dėmesį, kad siekdama spręsti šią problemą, Konkurencijos taryba yra pasiūliusi teisės aktų rengėjams Viešųjų pirkimų ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymų projektuose nustatyti prezumpciją, kad dėl draudžiamų tiekėjų kartelinių susitarimų viešuosiuose pirkimuose padaroma žala būtų prilyginama 10 proc. sumokėtos viešojo pirkimo sutarties vertės. Be to, siekiama, jog centrinė perkančioji organizacija būtų įpareigota kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jeigu Konkurencijos tarybos priimtu nutarimu ar teismo sprendimu būtų pripažinta, kad pirkimo laimėtojas buvo sudaręs draudžiamą kartelinį susitarimą. Tikimasi, kad šie pakeitimai paskatins aktyviau kreiptis į teismus, padės siekiant atlyginti valstybės biudžeto patirtą žalą ir tuo pačiu atgrasys įmones nuo konkurencijos  teisės pažeidimų ateityje.

Konferencijos dalyviai apžvelgė ir teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimo aspektus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Konkurencijos politikos skyriaus l. e. p. vadovas A. Capobianco, pristatydamas EBPO patirtį dėl konkurencijos ribojimo valstybiniame reguliavime mažinimo, pabrėžė, kad teisės aktų rengėjai, prieš imdamiesi reguliavimo pokyčių, turėtų atsakingai įvertinti, kaip numatomas teisinis reguliavimas paveiks rinką, vartotojus, kokios yra alternatyvos, kodėl pasirinktas būtent toks reguliavimas ir ar jis proporcingas siekiamiems tikslams. A. Capobianco taip pat pabrėžė, kad labai svarbus vaidmuo poveikio konkurencijai vertinimo srityje tenka konkurencijos institucijai. Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij pripažino, kad Lietuvoje didesnis Konkurencijos tarybos įsitraukimas į poveikio konkurencijai vertinimo procesą būtų naudingas, bet tam būtų reikalingi papildomi ištekliai. Be to, siekiant, kad Lietuvoje poveikio konkurencijai vertinimas būtų išsamus ir atliekamas sistemingai, labai svarbu, kad teisės aktus priimančios institucijos laikytų išsamų poveikio konkurencijai vertinimą esmine teisėkūros iniciatyvos dalimi. Tai paskatintų projektų rengėjus parengti atitinkamą vertinimą visais atvejais, kai tai būtų aktualu.

Konkurencijos teisės renginys, subūręs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos konkurencijos institucijų atstovus, tęsėsi ir gegužės 20 d., kai ekspertai darbo grupėse dalijosi patirtimi tiriant konkurenciją ribojančius verslo ir viešųjų subjektų veiksmus, įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir susijungimų atvejus, aptarė atsakomybę už konkurencijos pažeidimus ir kitas temas.