KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLA PRISTATYTA AUDITO KOMITETE
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė šiandien dalyvavo Seimo Audito komiteto posėdyje, kur pristatė institucijos veiklą, svarbiausius rezultatus ir atsakė į Seimo narių bei posėdyje dalyvavusių verslo atstovų klausimus.
J. Ivanauskienė akcentavo, kad Konkurencijos taryba siekia saugoti sąžiningą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, nes tik sąžininga konkurencija užtikrina geresnes prekių ir paslaugų kainas vartotojams, didina pasirinkimą, skatina inovacijas.
Apžvelgdama Konkurencijos tarybos funkcijas ir pagrindinius rezultatus, J. Ivanauskienė sakė, kad institucija siekia išlaikyti balansą tarp vykdomų konkurencijos teisės pažeidimų tyrimų ir švietimo veiklos. 2022–2024 m. institucija nustatė 11 Konkurencijos įstatymo pažeidimų, iš jų 6 – konkurenciją ribojančius susitarimus, o minėtu laikotarpiu parengė 16 šviečiamojo pobūdžio priemonių bei išsiuntė iš viso 235 prevencinius raštus ir suteikė konsultacijų verslui bei viešiesiems subjektams.
Pastangos šviesti verslo bendruomenę apie konkurencijos teisės reikalavimus, anot J. Ivanauskienės, duoda rezultatų – institucijos užsakytos verslo įmonių apklausos duomenimis, daugiau kaip 70 proc. respondentų žino pagrindines Konkurencijos įstatymo nuostatas. Konkurencijos taryba ir ateityje sieks dalį savo išteklių skirti šviečiamajai veiklai, kad kuo daugiau įmonių galėtų įsivertinti galimų pažeidimų rizikas. Šiais metais institucija paskelbė atnaujintas gaires asociacijoms, prieš tai gavusi iš verslo atstovų rūpimus klausimus ir pasiūlymus. Gairėse pateikti pagrindiniai konkurencijos teisės reikalavimai ir paaiškinimai asociacijoms, jų nariams, kurie bendradarbiauja tiek asociacijos viduje, tiek su valstybės institucijomis, dalyvauja teisėkūros procese – gairės turėtų padėti asociacijoms, jų nariams ir valstybės institucijoms išvengti konkurencijos ribojimo ir užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi.
Konkurencijos tarybos vadovė taip pat paaiškino institucijos veikla sukuriamos naudos apskaičiavimo principus. Naudą, kuri kasmet nuo 2011 m. skaičiuojama pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiką, lemia ne skirtų baudų dydžiai, o išaiškintų bei nutrauktų konkurenciją ribojančių veiksmų apimtys, išreiškiamos tikėtina vartotojų sutaupymo suma. 2023 m. Konkurencijos tarybos veiklai iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021–2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. Eur.
Vykstant diskusijai dėl poreikio keisti konkurencijos pažeidimų bylose taikomus baudų skaičiavimo principus, J. Ivanauskienė pažymėjo, kad pastarieji atitinka valstybėms narėms privalomus Europos Sąjungos konkurencijos teisės reikalavimus, Europos Komisijos praktiką bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama būtinybė skirti atgrasančias sankcijas konkurencijos taisyklių pažeidėjams. Kiekvieno pažeidimo atveju baudas Konkurencijos taryba skaičiuoja individualiai ir vertina įvairias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo trukmė, pavojingumas, pažeidime dalyvavusios įmonės pajamos, susijusios su pažeidimu, lengvinančios aplinkybės ir kt.
Konkurencijos tarybos vadovė taip pat atsakė į verslo asociacijų atstovų, Seimo narių klausimus, susijusius su verslo konsultavimo, baudų apskaičiavimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą principais, konkurencija energetikos sektoriuje ir kitais aspektais.
Praėjusią savaitę institucija išsiuntė Seimo Audito komitetui išsamią informaciją apie institucijos veiklą 2020–2024 m., taip pat su komiteto nariais Artūru Zuoku ir Roma Janušoniene vyko susitikimas Seimo narių iniciatyva Konkurencijos taryboje vasario 7 d.
