LIETUVOS PAŠTUI PLANUOJANT KEISTI KAINODARĄ, KONKURENCIJOS TARYBA NEPRADĖS TYRIMO DĖL ŠIOS BENDROVĖS VEIKSMŲ
Konkurencijos taryba nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lietuvos pašto galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nesurinkus pakankamai įrodymų, kad bendrovė galėjo pažeisti prieš kelerius metus prisiimtus įsipareigojimus. Tyrimas neatitiktų ir institucijos veiklos prioriteto – nebūtų racionalu tirti kainodaros, kurią Lietuvos paštas taikė viename viešajame pirkime ir planuoja keisti.
Į Konkurencijos tarybą kreipėsi bendrovė „Unifiedpost“ teigdama, kad Lietuvos paštas galimai piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje. Anot pareiškėjos, dalyvaudamas viešajame pirkime Lietuvos paštas siūlė nesąžiningai mažas kainas, pavyzdžiui, dalį paslaugų – už 0 eurų, ir taip galimai taikė grobuonišką kainodarą bei pažeidė 2019 m. Konkurencijos tarybos patvirtintus įsipareigojimus. „Unifiedpost“ taip pat skundėsi nuolaidų sistema ir vadinamąja projektine kainodara, kuomet viešuosiuose pirkimuose taikomi individualūs tarifai buvo mažesni nei anksčiau verslo klientams taikyti įkainiai.
Išnagrinėjusi surinktą informaciją, Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos paštui dalyvaujant viešajame pirkime buvo vertinamas visas paslaugų paketas, o ne atskiros jo dalys. Todėl vien tai, kad dalis paslaugų buvo pasiūlyta už 0 eurų, savaime nepatvirtina grobuoniškos kainodaros taikymo, – nenustatyta, kad tokie veiksmai būtų sistemingi ar darę reikšmingą poveikį konkurencijai.
Konkurencijos taryba pažymėjo, kad Lietuvos pašto projektinė kainodara buvo pritaikyta pavieniame viešajame pirkime ir nesikartojo kituose konkursuose. Be to, bendrovė nurodė svarstanti keisti projektinės kainodaros sudarymo principus – netaikyti jos tam tikrai daliai paslaugų, kad užtikrintų vienodesnes konkurencijos sąlygas. Įvertinę planuojamus pakeitimus, institucijos atstovai papildomai atkreipė šios įmonės dėmesį, kad svarbu apibrėžti aiškią, objektyvią ir ekonomiškai pagrįstą projektinės kainodaros taikymo metodologiją.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, Konkurencijos taryba nusprendė dėl Lietuvos pašto veiksmų nepradėti tyrimo, nes jis neturėtų reikšmingos įtakos veiksmingai konkurencijai ar vartotojų gerovei, o detalesnis aplinkybių nagrinėjimas bei vertinimas pareikalautų neproporcingų institucijos išteklių, palyginti su tikėtinais tyrimo rezultatais, ir neatitiktų institucijos veiklos prioriteto. Be to, nėra pagrindo įtarti bendrovę pažeidus anksčiau Konkurencijos tarybos nustatytus įpareigojimus.
„Nors galimo pažeidimo tyrimas nebus vykdomas, tikimės, kad mūsų institucijos Lietuvos paštui pateiktas ekspertinis situacijos vertinimas paskatins pozityvius pokyčius siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje ir, bendrovei pakoregavus kainodarą, ateityje konkurencijos ribojimo rizikų mažės“, – sakė Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimo patarėjas Elonas Šatas.
Nutarimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.
Paaiškėjus kitoms aplinkybėms ar gavus papildomos informacijos, leidžiančios įtarti galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, institucija gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.