Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

LVAT PRIPAŽINO KONKURENCIJOS TARYBĄ UŽ DRAUDŽIAMĄ SUSITARIMĄ PAGRĮSTAI PASKYRUS BAUDAS LIETUVOS KOMUNIKACIJOS AGENTŪRŲ ASOCIACIJAI IR JOS NARĖMS

2011 03 29

- Manau, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, patenkinusi Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą reklamos agentūrų byloje, pasiuntė aiškią žinią ūkio subjektams, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimai, ypač susitarimai, kuriais konkurentai suderina savo paslaugų ar prekių kainas, vertintini kaip kėsinimasis į konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, todėl yra netoleruotini ir už šiuos pažeidimus turi būti skiriamos tokios sankcijos, kurios atgrasytų įmones nuo tokių pažeidimų. Būtent tokia nuostata vadovaujasi Konkurencijos taryba , o atsižvelgusi į ją ir priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai (KOMAA) ir šios asociacijos narėms už draudžiamą susitarimą dėl jų teikiamų paslaugų kainų paskyrė griežtas sankcijas (bendra baudų suma 3,4 mln. litų). Džiugu, kad LVAT pritarė tokiai Konkurencijos tarybos pozicijai, - teigia Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Elonas Šatas.

Primename, kad 2009 m. birželio 4 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių 25 uždarųjų akcinių bendrovių bei jas vienijančios KOMAA veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba pripažino, jog KOMAA ir šios asociacijos narės asociacijoje buvo sudarę draudžiamą susitarimą reikalauti reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo konkursų organizatorių sumokėti jiems 3000 Lt atlygį už tai, kad jie pateikia konkursui savo parengtą pasiūlymą. Tokiais veiksmais minėti ūkio subjektai sutartinai, išvengdami tarpusavio konkurencijos, nustatė dalį pirkimo organizatoriaus perkamos paslaugos kainos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu patenkino KOMAA ir jos narių skundus ir panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą. Tačiau LVAT, atsižvelgęs į Konkurencijos tarybos argumentus, pripažino, kad šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas, panaikino šį sprendimą ir priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtino Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Nors kai kurie KOMAA nariai šioje byloje įrodinėjo, kad jie nedalyvavo asociacijoje priimant atitinkamus sprendimus, LVAT, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pritarė Konkurencijos tarybos pozicijai, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis ir priimtais sprendimais, nesvarbu, ar ūkio subjektas dalyvavo ar nedalyvavo priimant tokius sprendimus. LVAT taip pat palaikė Konkurencijos tarybos poziciją, jog ir tos įmonės, asociacijos narės, kurios nesilaikė sutartų kainų, laikomos dalyvavusios draudžiamame susitarime, jeigu jos aiškiai neišreiškė savo nepritarimo draudžiamam susitarimui ir tuo neleido suprasti kitiems susitarimo dalyviams, kad nesilaikys susitarimo. E. Šato teigimu, į tokią Konkurencijos tarybos ir LVAT poziciją turėtų atkreipti dėmesį įmonės, kuomet jos bendrauja su savo konkurentais, ir suprasti, kad tam tikrais atvejais taip pat ir pasyvus elgesys gali būti vertinamas kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

Nors KOMAA ir jos nariai teigė, kad savo veiksmais jie nesiekė riboti konkurencijos, o Konkurencijos taryba, norėdama įrodyti draudžiamo susitarimo buvimą, turėjo įrodyti dėl tokio susitarimo atsiradusias neigiamas pasekmes konkurencijai, sprendime LVAT, nuosekliai laikydamasis savo ankstesnės praktikos, patvirtino Konkurencijos tarybos išvadą, kad konkurentų susitarimo dėl kainų fiksavimo fakto konstatavimas yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymą kilti, o konkrečios, dėl susitarimo kilusios, neigiamos pasekmės nagrinėtu atveju neturėjo būti nustatinėjamos. LVAT taip pat pripažino, kad Konkurencijos taryba tinkamai apskaičiavo ir individualizavo pareiškėjams paskirtas baudas. LVAT teisėjų kolegijos nuomone, paskirtų baudų dydžiai (pareiškėjams skirtos baudos siekė nuo 2 500 iki 481 000 litų) yra teisingi ir proporcingi.

„Konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio atitinkamoje rinkoje. Kainos laikytinos viena iš svarbiausių konkuravimo sąlygų, todėl bet kokie sprendimai dėl jų taip pat turėtų būti priimami savarankiškai“ – pabrėžia Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Elonas Šatas.

Primename, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nurodo, jog visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Konkurentų susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu, nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, riboti techninę pažangą ar investicijas, panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją. Atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektai, kurie yra sudarę draudžiamus susitarimus, siekdami išvengti jiems gręsiančių sankcijų už tokius veiksmus, arba susimažinti gręsiančias sankcijas gali kreiptis į Konkurencijos tarybą ir pasinaudoti atleidimo nuo baudų bei baudų sumažinimo programa. Išsamią informaciją apie šią programą galima rasti interneto svetainėje www.konkuren.lt

Atstovė viešiesiems ryšiams