SAVIVALDYBIŲ ORGANIZUOJAMI KONKURSAI: ŽAIDŽIU KAIP MOKU, PERKU KAIP NORIU
Konkurencijos tarybos atliekami tyrimai verčia aptarti naują, bet labai ydingą tendenciją – savivaldybės, suorganizavusios konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos ar kitų atitinkamų paslaugų teikimo bei pasirašiusios su konkurso laimėtoju sutartį, vis dažniau keičia tiek paties konkurso, tiek ir sudarytų sutarčių sąlygas. Tai sudaro prielaidas nesąžiningai konkurencijai.
Kiekvieno organizuojamo konkurso esmė – užtikrinti, kad visos konkursinius reikalavimus atitinkančios įmonės galėtų varžytis dėl atitinkamų paslaugų teikimo. Konkurso tikslas – pagal nustatytas konkurso sąlygas konkurencingu būdu parinkti paslaugų teikėją, galintį optimaliausiai įgyvendinti konkurso sąlygose ir vėliau pasirašytoje sutartyje nustatytus įpareigojimus.
Todėl organizuodamos konkursą, parinkdamos jo laimėtoją bei įgyvendindamos konkurso ir sutarties sąlygas, savivaldybės turi užtikrinti, kad bus pasiekti konkurso tikslai bei bus išvengta bet kokių galimų konkurencijos ribojimų ar prielaidų ribojimams rinkoje atsirasti.
Paklausiu paprastai: ar patiktų krepšinio žaidėjams ir žiūrovams, jei teisėjai kurtų taisykles žaidimo eigoje? Esu tikra, kad atsakymas tik vienas – NE. Tad kodėl toleruojame tai, kad konkursų organizatorės – savivaldybės – taisykles keičia konkurso eigoje, o savo veiksmams pateisinti sugalvoja gan išradingų motyvų?
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba pakeitė Kalvarijų turgavietės konkurso nuostatų ir nuomos sutarties atitinkamas sąlygas (pvz., sumažintas būtinas įrengti prekybos vietų skaičius, pakeistas išnuomoto žemės sklypo plotas, pailgintas sutarties vykdymo laikotarpis), motyvuodama tuo, jog atsirado papildomos aplinkybės, kurių nebuvo galima iš anksto žinoti rengiant konkurso nuostatus bei pasirašius sutartį su konkurso laimėtoju.
Panaši situacija pastebėta ir Kauno mieste, kuomet Kauno miesto savivaldybė, paskelbusi viešojo transporto stotelių stoginių koncesijos konkursą ir nustačiusi šio konkurso laimėtoją, koncesijos sutartyje galiausiai įtvirtino kitokias paslaugų teikimo sąlygas. Pasirašytoje sutartyje numatytos palankesnės sąlygos konkursą laimėjusiai įmonei (pvz., atleidimas nuo vietinės rinkliavos už išorinę reklamą) labai tikėtina būtų pritraukusios daugiau konkurso dalyvių, jeigu būtų žinomos konkurso paskelbimo metu.
Organizuojamo konkurso sąlygų ar sutarties nuostatų keitimas pasibaigus konkursui ir išrinkus laimėtoją yra iš esmės ydinga praktika, nes tai gali suponuoti konkurencijos ribojimus rinkoje. Tokiais atvejais tiesioginiai ar potencialūs konkurso laimėtojo konkurentai atsiduria nepalankesnėje situacijoje vien tik dėl to, kad jų sprendimus rinkoje (įskaitant ir dėl dalyvavimo konkurse, jame siūlomų kainų ar kitų sąlygų) lemia neteisinga ar ne visa konkurso organizatoriaus teikiama informacija.
Net ir atsiradusios naujos aplinkybės, kurių nebuvo galima iš anksto žinoti, negali būti laikomos svaria priežastimi jau vykstančio konkurso ir sutarties sąlygų pakeitimui. Tai patvirtina pavyzdys iš Kazlų Rūdos, kurios savivaldybė be konkurencingos procedūros nutarė pratęsti sutartį su UAB „Litesko“.
Būtinumą keisti sutarties sąlygas Kazlų Rūdos savivaldybė motyvavo papildomomis UAB „Litesko“ investicijomis, padarytomis pirminiu sutarties galiojimo laikotarpiu. Konkurencijos tarybos nuomone, pasibaigus pirminiam sutarties galiojimo terminui arba ją pratęsus papildomam terminui turėjo būti sudarytos lygios galimybės ir kitiems ūkio subjektams vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje.
Vertindama Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimą Konkurencijos taryba konstatavo, kad „[...] norėję dalyvauti konkurse ūkio subjektai turėjo galimybę susipažinti būtent su tokiomis konkurso sąlygomis, įskaitant ir nagrinėjamų paslaugų teikimo laikotarpį, bei, įvertinę savo galimybes bei rizikas pagal konkurso sąlygas (įskaitant ir investicijų poreikį bei tikėtiną jų grąžą per nustatytą sutarties galiojimo laikotarpį), priimti sprendimą, ar teikti savo pasiūlymus Savivaldybės konkursui dėl atitinkamų paslaugų teikimo, ar ne.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino Konkurencijos tarybos poziciją 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-282/2013.
Taigi, savivaldybės turėtų nepamiršti, kad sąžininga konkurencija – viena pagrindinių prielaidų savivaldybių gyventojų gerovei užtikrinti. O įmonės patyrusios žalą dėl konkurencijos ribojimų turėtų aktyviau ginti savo teisėtus interesus kreipimusi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Suprasdama savivaldybių teisę į nežinojimą, Konkurencijos taryba dar 2012 m. parengė Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires – geriausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gerąja patirtimi pagrįstus patarimus apie tai, kaip užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir nuolat organizuoja nemokamus seminarus. Gairėse yra ir trumpas klausimynas, kurio pagalba galima įvertinti, ar priimtas ar planuojamas priimti sprendimas galėtų turėti įtakos konkurencijos sąlygoms atitinkamoje rinkoje. Klausimynas, kaip atskiras dokumentas yra skelbiamas ir Konkurencijos tarybos svetainės skiltyje KAIP?
O klausimai, kuriuos prieš priimdamos verslui ir visuomenei reikšmingus sprendimus, sau turėtų užduoti savivaldybės yra paprasti: ar siūlomas sprendimas tiesiogiai ar netiesiogiai paveiktų ūkio subjektų įėjimą į rinką? Ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų galimybes konkuruoti? Ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų paskatas konkuruoti?
Nuoroda į straipsnį: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=59097137-7588-4b61-b565-c4c94c117734
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja
