VEIKSMINGA KONKURENCIJA YRA VIENA IŠ ŠALIES EKONOMIKOS AUGIMO PASKATŲ

Šiandien Prezidentūroje vykusiame tarpinstituciniame vadovų susitikime, skirtame ekonomikos augimo ir šešėlio mažinimo klausimams aptarti, dalyvavusi Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pasidalino įžvalgomis apie veiksmingos konkurencijos užtikrinimo svarbą, siekiant ir toliau gerinti ekonomikos augimo rodiklius.

Susitikimas, kuriame dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Konkurencijos tarybos, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovai, daugiausia kalbėta apie Lietuvos ūkio augimo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.

Kaip rašoma Prezidentūros pranešime spaudai, Prezidentas G. Nausėda pabrėžė tolesnio biudžeto pajamų augimo siekį, kad Lietuva galėtų  toliau ir tinkamai finansuoti savo gynybą, ir vykdyti ambicingas socialines programas, ir išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. Šešėlinės ekonomikos mažinimą valstybės vadovas įvardijo kaip vieną iš svarbiausių šiuo metu biudžeto pajamų resursų.

Konkurencijos tarybos pirmininkė J. Ivanauskienė akcentavo, jog valstybei svarbu rūpintis ne tik kaip padidinti biudžeto pajamas, bet ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau.

„Organizuojant strategiškai svarbius pirkimus, veiksminga konkurencija tampa efektyvumo garantu, leidžiančiu tikslingai panaudoti viešuosius finansus ir gauti geresnės kokybės prekes ar paslaugas už mažesnę kainą. Todėl Konkurencijos taryba glaudžiai bendradarbiauja su pirkimus vykdančiomis institucijomis, keičiasi informacija ir teikia konsultacijas, kurios perkančiosioms organizacijoms leidžia lengviau atpažinti galimus kartelinius susitarimus ir užkirsti jiems kelią“, – teigė J. Ivanauskienė.

Aptariant Lietuvos ūkio augimo skatinimo priemones, Konkurencijos tarybos vadovė priminė viešojo administravimo institucijoms tenkančią pareigą vertinti teisės aktų projektų ir savo sprendimų poveikį konkurencijai.

„Poveikio konkurencijai vertinimas neturėtų būti vien formali procedūra, tai reali galimybė teisės aktų pakeitimų iniciatoriams įsivertinti jų pasiūlymų poveikį konkurencinei aplinkai, joje veikiantiems verslams ir galiausiai – vartotojams. Pavyzdžiui, svarstant galimybes plėsti vidaus sandorių taikymą savivaldybėse, kai viešąsias paslaugas be konkurencingos procedūros galėtų teikti savivaldybės valdoma įmonė, sumažėtų erdvė privatiems ūkio subjektams konkuruoti dėl tokių paslaugų teikimo“, – pabrėžė J. Ivanauskienė.