VERSLO SIŪLYMUS KEISTI BAUDŲ SKAIČIAVIMO PRINCIPUS REIKIA DERINTI SU VARTOTOJŲ APSAUGA
Konkurencijos taryba atkreipė Seimo dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama keisti baudų už kartelinius susitarimus skaičiavimo principus, silpnintų baudų atgrasomąjį poveikį bei vartotojų apsaugą nuo tokių pažeidimų.
Konkurencijos įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė verslo asociacijos, siūloma iš esmės keisti dabartines pažeidėjams skiriamų baudų skaičiavimo taisykles bei principus, deklaruojant siekį numatyti aiškesnę finansinių sankcijų skyrimo tvarką. Pataisas įvertinusi Konkurencijos taryba mano, kad kai kurie siūlymai skirti ne reglamentavimo aiškumui padidinti, o gerokai sumažinti baudas konkurenciją ribojančių susitarimų dalyviams, apribojant institucijos galimybę atsižvelgti į ES teisėje įtvirtintus baudų apskaičiavimo kriterijus.
Savo rašte (382.7 KB ) Seimo kanceliarijai ir Ekonomikos komitetui Konkurencijos taryba nurodė, kad į Lietuvos teisės aktus yra perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, įpareigojančios ES nares užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių priežiūrą, reikalavimai. Jie sudaro galimybę konkurencijos priežiūros institucijai skirti pažeidimus padariusioms įmonėms atgrasančias sankcijas, siekiančias iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Konkretūs baudų dydžiai apskaičiuojami atsižvelgus į pažeidimo trukmę, pavojingumą bei įmonės (ekonominio vieneto) pajamas. Dabartinis reglamentavimas taip pat numato atvejus, kada įmonės gali būti atleidžiamos nuo baudos ar sankcija už pažeidimą gali būti reikšmingai sumažinta.
Pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, maksimalios baudos skiriamos tik už pavojingiausius konkurencijos taisyklių pažeidimus ir tik tais atvejais, kai pažeidimas yra susijęs su pagrindine draudžiamą susitarimą sudariusios įmonės veikla. Šios taisyklės ir Konkurencijos tarybos praktika visiškai atitinka ES baudų nustatymo principus, Europos Komisijos ir Lietuvos bei tarptautinių teismų praktiką.
Jeigu siūlomos Konkurencijos įstatymo pataisos būtų priimtos, Konkurencijos taryba turėtų mažiau galimybių diferencijuoti skiriamas baudas. Apskaičiuojant baudą faktiškai nebūtų galimybės atsižvelgti į pažeidimo trukmę, vieną iš ES direktyvos privalomų kriterijų, o pažeidėjams būtų galima skirti baudas tik iki 5 proc. bendrųjų metinių pajamų, t. y. perpus mažesnes nei iki šiol, nors direktyva įpareigoja ES valstybes numatyti ne mažesnę nei 10 proc. bendrųjų pajamų siekiančią maksimalią baudą, kuri ES teismų laikoma proporcinga. Siūlomos nuostatos, Konkurencijos tarybos vertinimu, prieštarautų ne tik ES teisei, bet ir ekonominei logikai bei atgrasymo principui, kadangi kuo ilgiau įmonė dalyvautų draudžiamame susitarime ir gautų iš to didesnes pajamas vartotojų sąskaita, tuo už kiekvienus tęsiamo pažeidimo metus grėstų sąlyginai mažesnė piniginė sankcija.
Pagal dar vieną siūlymą, bauda draudžiamų susitarimų dalyviams galėtų būti skiriama tik esant „aiškiems įrodymams apie susitarimo tiesioginę įtaką prekių kainai, kokybei ar pardavimo sąlygoms“. Konkurencijos taryba įspėja, kad toks siūlymas paneigia ES teisėje įtvirtintą draudžiamo susitarimo sąvoką bei tarptautinių teismų praktiką. Įteisinus šią nuostatą, baudos visai negalėtų būti skiriamos už daugelį konkurencijos teisės pažeidimų, pavyzdžiui, už konkurentų sudarytą draudžiamą susitarimą viešuosiuose pirkimuose, kai kartelio dalyviai nelaimi pirkimo arba perkančioji organizacija pastebi kartelio požymius ir nutraukia pirkimą nesudariusi sutarties.
Nors taisyklės, pagal kurias Konkurencijos taryba apskaičiuoja baudas, yra identiškos Europos Komisijos taikomoms taisyklėms, Europos Komisija gerokai dažniau turi pagrindą sumažinti baudas įmonėms, kurios pripažįsta padarytus pažeidimus ir bendradarbiauja su institucija. Konkurencijos tarybos praktikoje tokie atvejai daug retesni, tačiau įmonės skatinamos pripažinti pažeidimus ir bendradarbiauti tyrimo metu, už ką finansinės sankcijos taip pat mažinamos, pavyzdžiui, vien tik 2024 m. iš viso 6 įmonėms baudos buvo sumažintos nuo 15 iki 90 proc.
Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į ūkio subjektų nurodomą siekį gauti daugiau aiškumo apie baudų skyrimo etapus, pateikė Seimui pasiūlymus, kokios baudų apskaičiavimo taisyklės, atitinkančios ES teisės reikalavimus, galėtų būti perkeltos į Konkurencijos įstatymą iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo ar papildomai įtrauktos į įstatymą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, karteliai padidina kainas vartotojams mažiausiai 10–15 proc., todėl sprendimai, keičiantys atsakomybę už tokius pažeidimus, negali būti priimti skubotai ir reikalauja išsamios diskusijos.
Minėtą Konkurencijos įstatymo pataisų projektą inicijavo Seimo Audito komitetas, rengė Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors’ Forum“ ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
