Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad visi ūkio subjektai, kurie teisiškai ar de facto yra kontroliuojami to paties subjekto, turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu. Europos Komisija atsižvelgė į šį sprendimą ir naujuosiuose De minimis reglamentuose įtvirtino, jog maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Teisingumo Teismas nurodo, kad, kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu[1]).

De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys laikomi susijusiais. Vienas ūkio subjektas apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų:

      a. viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;
      b. viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;
      c. pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;
     d. viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Įmonės, kurios a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos vienu ūkio subjektu.Norintys pasitikrinti, ar ūkio subjektas De minimis reglamente nustatytais kriterijais yra sietinas su kitais ūkio subjektais, kviečiami atsakyti į trumpą Konkurencijos tarybos parengtą klausimyną.

• Jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta atitinkama viršutinė riba, naujai pagalbai šie reglamentai negali būti taikomi.
• De minimis reglamentų nuostatos gali būti taikomos tik skaidriai pagalbai, t. y. tik tokiai, kurios subsidijos ekvivalentą galima tiksliai apskaičiuoti ex ante, neatliekant rizikos vertinimo.
• Jeigu de minimis pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.
• Skaičiuojant de minimis pagalbos sumą visi naudojami skaičiai nurodomi prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą.
• De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai ūkio subjektas pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo ūkio subjektui datos.
• Jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.
• Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.
• Kai įmonė veikia keliuose sektoriuose ir neįmanoma užtikrinti, kad veiklai sektoriuose, kuriems taikomos mažesnės de minimis viršutinės ribos, de minimis pagalba būtų teikiama tik neviršijant tų mažesnių ribų, visai įmonės veiklai turėtų būti taikoma mažiausia viršutinė riba.
• De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.
• De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.

1. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus, suma neturi viršyti 200 000 eurų (arba 100 000 eurų įmonėms, vykdančioms veiklą krovinių vežimo keliais sektoriuje).

Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 200 000 eurų). De minimis pagalba negali būti skiriama krovinių vežimo keliais įmonėms transporto priemonėms įsigyti.

Reglamentas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d.[1]

Šis reglamentas netaikomas:

• pagalbai įmonėms, veikiančioms žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje;
• pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;
• pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
• pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams;
• pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
• pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis).

2. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje 

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vieno ūkio subjekto veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba, suma neturi viršyti 25 000 eurų per 3 mokestinius metus. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 25 000 eurų). Bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos de minimis pagalbos suma Lietuvos Respublikoje per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį taip pat turi neviršyti 41 579 950 eurų nacionalinės ribos.

Reglamentas taikomas iki 2027 m. gruodžio 31 d.[2]

Šis reglamentas netaikomas:

• pagalbai, kurios dydis nustatomas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu;
• pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
• pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis);
• pagalbai, kuriai taikomos kitų De minimis reglamentų nuostatos.

3. 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje 

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vieno ūkio subjekto gamybos, perdirbimo ir prekybos žuvininkystės produktais veiklai, suma neturi viršyti 30 000 eurų per 3 mokestinius metus. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 30 000 eurų). Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi nustatytą pagalbos, kurią ji gali skirti pagal šį reglamentą, sumą, kurios negalima viršyti per 3 mokestinius metus.

Reglamentas taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d.[3]

Šis reglamentas netaikomas:

• pagalbai, kurios dydis nustatomas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu;
• pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;`
• pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis);
• pagalbai žvejybos laivams įsigyti;
• pagalbai žvejybos laivų pagrindiniams ar pagalbiniams varikliams atnaujinti ar pakeisti naujais;
• pagalbai operacijoms, kuriomis padidinamas laivo žvejybos pajėgumas;
• pagalbai žvejybos laivų statybai ar importui;
• pagalbai, skirtai žvejybos veiklai laikinai ar visam laikui nutraukti (išskyrus, kai tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 508/2014);
• žvalgomosios žvejybos vykdymo pagalbai;
• verslo nuosavybės teisių perdavimo pagalbai;
• pagalbai, kuriai taikomos kitų De minimis reglamentų nuostatos.

4. 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms 

Pagal šį reglamentą maksimali de minimis pagalbos riba visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms negali viršyti 500 000 eurų per 3 mokestinius metus. Visa pagal kitus de minimis reglamentus gauta pagalba turi būti sumuojama ir negali viršyti 500 000 eurų. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 500 000 eurų). Tokia de minimis pagalba negali būti sumuojama su kita kompensacija už tą pačią paslaugą, įskaitant Altmark kriterijus atitinkančią paramą.

Reglamentas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d.[4]

Šis reglamentas netaikomas:

• pagalbai įmonėms, veikiančioms žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje;
• pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;
• pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
• pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams;
• pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
• pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis);
• pagalbai įmonėms, veikiančioms anglių sektoriuje;
• pagalbai įmonėms, vykdančioms krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį;
• pagalbai sunkumus patiriančioms įmonėms.

• Skiriant de minimis pagalbą būtina užtikrinti, kad skiriamos paramos suma vienam ūkio subjektui neviršys leistinos pagalbos ribos ir bus vadovaujamasi atitinkamo De minimis reglamento reikalavimais.
• Reikia nustatyti, kiek de minimis pagalbos per einamuosius ir 2 ankstesnius mokestinius metus yra gavęs potencialus pagalbos gavėjas (bei su juo susiję ūkio subjektai) ir numatyti, kiek pagalbos galite skirti nepažeisdami nustatytos maksimalios pagalbos ribos.
• Privaloma informuoti pagalbos gavėją, aiškiai nurodant, kad jam skiriama parama yra de minimis pagalba.
• Per 5 darbo dienas po de minimis pagalbos suteikimo privalu duomenis apie šią pagalbą pateikti Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui.