Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš

teisėjų B.Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), G.Kryževičiaus ir R.Piličiausko,

sekretoriaujant V.Stukaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams J.Butkutei, adv. pad. A.Kučinskui, V.Kucharskui, R.K.Augūnui,

atsakovo atstovams L.Darulienei, D.Stadalnikienei,

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams L.Streleckiui ir R.Korovaičik,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ ir UAB „Baltekslita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 irs rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V.Brajo PĮ „Fotoservisas“, UAB „TIM“, UAB „Arfa“, UAB „Fotogama“, UAB „Fudžija“, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Baltekslita“ skundą atsakovui LR Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Konkurencijos tarybos 2000 12 28 nutarimą kuriuo vadovaujantis LR Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 41 str. 1 d. bei 42 str. 1 ir 2 d., pareiškėjams paskirtos tokios baudos: V.Brajo PI „Fotoservisas“ - 20000 Lt, UAB „TIM“- 3000 Lt, UAB „Arfa“- 6000 Lt, UAB „Fotogama“ - 5000 Lt, UAB „Fudžija“- 10000 Lt, S.Kirvelos IĮ „Adityvas“ -6000 Lt ir UAB „Baltekslita“ - 20000 Lt.

Skundą motyvavo tuo, jog pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. atsakomybėn už minėto įstatymo pažeidimą galima traukti ūkio subjektus, jeigu yra tarp jų nustatytas susitarimas, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, tačiau jie tokių veiksmų neatliko, kadangi jokio susitarimo didinti paslaugų kainas tarp jų nebuvo, o tai buvo tik tam tikra iš anksto nederintų veiksnių sutaptis nuo 2000 03 01 nebeteikti nuolaidų fotojuostų ryškinimui ir pradėti imti už šią paslaugą nuo 3 iki 5 Lt, nes padidėjo įmonių sąnaudos ryšium su kuro, šilumos ir elektros energijos pabrangimu. Be to, mano, kad atsakovas, bausdamas dešimtį iš šešiolikos ūkio subjektų ir parinkdamas skirtingus baudų dydžius, nesilaikė Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatų neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos baudos diferencijuotos.

Atsakovo atstovai prašė skundus atmesti, nurodė, pareiškėjų teiginiai, jog nebuvo įrodyti suderinti pareiškėjų veiksmai, kuriais atsisakyta teikti fotojuostų ryškinimo nuolaidas, nepagrįsti, nes atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad nubausti ūkio subjektai 2000 02 22 dalyvavo susirinkime, vykusiame Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje, kurio tikslas padaryti poveikį konkurentų elgesiui rinkoje ar pasirinkti elgesio kryptį rinkoje ir tuo tikslu buvo panaikintos nuolaidos. Iš susirinkimo dalyvių paaiškinimų matyti, kad apie nuolaidų panaikinimą susirinkime buvo kalbama ir koordinuojami veiksmai. Atskirų įmonių vienodas sprendimas atsisakyti nuolaidų nuo 2000 03 1 negali būti paprastas sutapimas, nes individualių paslaugų tiekėjų kainų politiką sąlygojo skirtingos ekonominės sąlygos, priklausančios nuo teikiamų paslaugų kiekio. Nesutiko ir su kitu pareiškėjų argumentu dėl netinkamo baudų dydžio diferencijavimo, nes parinkdama baudų dydžius, Konkurencijos taryba vadovavosi Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatomis ir atsižvelgė: 1) į pažeidimu padarytos žalos apytikslį dydį, kurį apskaičiavo kaip kainos, kuria mokėjo vartotojas iki pažeidimo ir po jo skirtumą bei nustatė, kad Vilniaus m. vartotojai nuo 2000 03 1 iki ginčijamo nutarimo priėmimo už nuotraukų ryškinimą ir jų padarymą sumokėjo 19-20 tūkst. litų daugiau negu mokėjo iki to, 2) į pažeidimo trukmę, kurią skaičiavo nuo pažeidimo padarymo - 2000 02 22 iki nutarimo priėmimo - 2000 12 28, 3) į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, 4) į ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusią pajamų dalį kuri tiesiogiai priklauso nuo bendrųjų pajamų, atspindinčių įmonės veiklos mastą, 5) į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, ir todėl nusprendė baudos dydžio kriterijumi pasirinkti ne daugiau kaip 1 procentą kiekvienos įmonės bendrųjų metinių pajamų.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai, palaikydami pareiškėjų argumentus, prašo nutarimą panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė ir išdėstė tokius argumentus:

Pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Teismas pripažino nustatytu, jog visų pareiškėjų atstovai dalyvavo 2000 02 22 susirinkime, kurio metu susitarė nebetaikyti nuolaidų fotojuostų ryškinimo paslaugoms ir šį veiksmą atliko nuo 2000 03 01, todėl sutiko su atsakovo išvada apie tai, kad šie bendri veiksmai negalėjo būti paprastu sutapimu ir, atmesdamas pareiškėjų argumentus, konstatavo, jog Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimai buvo pažeisti.

Teismas atmetė ir antrą pareiškėjų argumentą apie tai, kad diferencijuodamas baudų dydžius atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatas, nes pripažino, kad Konkurencijos taryba neviršijo minėto įstatymo 41 str. numatyto baudų dydžio, atsižvelgė į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, konkretaus ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kiekvienam pažeidimo metu tekusią pajamų dalį bei į įtaką pažeidimo padaryme, taigi, visiškai įvykdė 42 str. reikalavimus ir pagrįstai kriterijumi pasirinko baudos dydį neviršijantį 1 procento kiekvienos nubaustos įmonės bendrųjų metinių pajamų.

V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ apeliaciniu skundu prašo minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjų veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. Vienų rinkos dalyvių informacijos pateikimas ir to pagrindu kitų dalyvių paslaugų pardavimo tvarkos koregavimas negali būti laikomas jų susitarimu, kurį draudžia Konkurencijos įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nesiejo atsakomybės dydžio su kaltės laipsniu.

UAB „Baltekslita“ padavė apeliacinį skundą, kurio reikalavimai analogiški V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ apeliacinio skundo reikalavimams. Skunde išdėstyti tokie argumentai: Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamam sprendime be pagrindo konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkto reikalavimai buvo pažeisti, nes visų pareiškėjų atstovai dalyvavo 2000 02 22 susirinkime, kurio metu susitarė nebetaikyti nuolaidų fotojuostelių ryškinimo paslaugoms. Tačiau atsakovas nustatė, jog buvo atsisakyta nemokamos fotojuostelių ryškinimo paslaugos, o nuolaidų sistema šiame nutarime vertinama nebuvo. Nemokamas juostelių ryškinimas ir nuolaidų sistema nėra tapatūs dalykai.

Dėl teismo sprendime išdėstyto baudos dydžių vertinimo apeliantas pasisako, kad padarytos žalos dydžio teismas ir Konkurencijos taryba nevertino ir tokio paskaičiavimo byloje nėra. Konkurencijos taryba paskaičiavo, kiek visi Vilniaus miesto vartotojai nuo 2000 03 01 iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, tai yra beveik per metus, sumokėjo už nuotraukų ryškinimą ir jų padarymą. Tačiau šios išlaidos nesietinos su nemokamo paslaugų teikimo atsisakymu nuo 2000 m. kovo 1 d., nes jos būtų tokios pačios, įmonėms paslaugos atsisakius palaipsniui. Žala atsiranda dėl to, kad atsisakyta nemokamos paslaugos, o ne dėl to, kad jos atsisakyta vienu metu.

Tiek teismas savo sprendime, tiek ir Konkurencijos taryba neįvertino ir kitos Konkurencijos įstatyme numatytos aplinkybės - pažeidimo trukmės. Šią aplinkybę įvertinti praktiškai ir nebuvo galimybės, kadangi vadinamasis pažeidimas tęsiasi ir dabar, nes įmonės, kurios prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas), o pasekmių atsiradimas gali turėti reikšmės tik baudos diferencijavimui.

Susitarimas (suderinti veiksmai) tarp konkuruojančių ūkio subjektų yra draudžiamas nepriklausomai nuo to, kokį realų poveikį jis turėjo rinkoje, t.y. nepriklausomai nuo to, ar susitarimas sąlygojo konkurenciją ribojančias pasekmes rinkoje ar ne.

Taip pat nurodo, kad draudžiamas yra ne prekės ar paslaugos kainos didinimas ar mažinimas, bet susitarimas su konkurentais tai daryti. Ir jeigu šiuo metu toks susitarimas veikia (kaip nurodo apeliantas juostelių ryškinimas išliko mokamas), tai ūkio subjektai, susitarę tokio susitarimo laikytis ar kitaip prie jo prisidėdami, ir dabar pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nesutinka su apelianto teigimu, kad bendrąsias pajamas reikėtų suprasti kaip jos numatytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme, nes ūkio subjektai nėra fiziniai asmenys ir jiems taikytinos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nuostatos, kurios bendrąsias pajamas apibrėžia kaip realizavimo.pajamų ir nerealizacinių pajamų sumą.

Pareiškėjai S.Kirvelos IĮ „Adityvas“, UAB „Fotogama“, UAB „Arfa“, UAB „Fudžija“ ir trečiasis suinteresuotasis asmuo L.Streleckio individuali įmonė pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose dėsto nuomonę, jog apeliaciniai skundai tenkintini. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto UAB „Baltekslita“ atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Apelianto V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškėjų UAB „Fotogama“ ir UAB „Arfa“ bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų L.Streleckio individualios įmonės ir UAB „Mėgstamas darbas“ atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Atsakovo atstovai su apeliaciniais skundais nesutiko, prašė juos atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytais motyvais.

Kolegija konstatuoja:

apeliaciniai skundai atmetami. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti ūkio subjektų veiklą reglamentuoja LR konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo 5 str. l“d. nustato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Įstatymo 3 str. 10 d. susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis ar ūkio subjektų suderintus veiksmus. Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2000 m. vasario 22 d. Vilniaus aukštesniojoje technologijos mokykloje vykusiame susirinkime buvo kalbama apie nuolaidų panaikinimą, dominuojančią padėtį rinkoje užimantys ūkio subjektai atskleidė informaciją apie tam tikrų nuolaidų panaikinimą nuo 2000 03 01. Ta aplinkybė, ar visų ūkio subjektų, kuriuos nubaudė Konkurencijos taryba, atstovai dalyvavo minėtame susirinkime ir ar turėjo kvietimus jame dalyvauti, nėra reikšminga, kadangi nėra svarbu, kokiu būdu jie gavo informaciją apie planuojamą nemokamos paslaugos (fotojuostelių ryškinimo) atsisakymą nuo 2000 m. kovo 1 d.. Svarbu, kad jie apie planuojamą veiksmą žinojo ir prie jo prisijungė, kitaip tariant - kad buvo jų ir kitų ūkio subjektų suderinti veiksmai. Kaip minėta, konkuruojančių ūkio subjektų kontaktai, kuriais siekiama padaryti arba padaroma įtaka konkurentams, yra draudžiami. Nuolaidų juostų ryškinimui nutraukimas vienu metu negalėjo būti paprastas sutapimas, kaip kad aiškina proceso šalys, kadangi jis nebuvo nulemtas objektyvių priežasčių, kiekvieno paslaugų tiekėjo kainų politiką apsprendžia skirtingos ekonominės sąlygos. Šios sąlygos, remiantis surinkta ir atsakovo tyrimo medžiagoje užfiksuota informacija, išsamiai aptartos ginčijamame nutarime.

Apelianto UAB „Baltekslita“ apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendime konstatuota, jog susirinkime buvo susitarta nebetaikyti nuolaidų fotojuostų ryškinimo atsisakė nuo nemokamos juostelių ryškinimo paslaugos ir dabar jos neteikia nemokamai. Iš to darytina išvada, jog atsisakymas nuo nemokamos juostelių ryškinimo paslaugos nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas ir nėra šio pažeidimo trukmės.

Niekas neatsižvelgė ir į kitą Konkurencijos įstatyme nurodytą aplinkybę, tai - ūkio subjektai dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį. Kaip jau minėta, Konkurencijos taryba paskaičiavo tik bendrą juostelių ryškinimo paslaugos kainą per tam tikrą laikotarpį. Kiek pajamų gavo UAB „Baltekslita“ ir apskritai ar ji gavo pajamų iš to, kad ji atsisakė nemokamo juostelių ryškinimo kartu su kitomis įmonėmis, niekas neskaičiavo.

Konkurencijos taryba baudas paskyrė po 1 procentą nuo bendrųjų įmonės pajamų, o pajamos buvo suprastos kaip realizacinės įplaukos. Konkurencijos įstatymo ir Konkurencijos tarybos nutarime tokių kategorijų kaip bendrosios įplaukos ar realizavimo įplaukos nėra. Pagal L R fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą pajamų mokestis skaičiuojamas nuo pajamų gautų iš bendrųjų įplaukų atėmus išlaidas.

2000 m. vasario 22 d. Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje įvyko įmonių ir asmenų užsiimančių fotografijos verslu susitikimas, kuriame buvo pasikeista informacija, bet nei vienas šio susirinkimo dalyvių nenurodė, jog susirinkime dalyvavę asmenys nutarė, susitarė, sudarė susitarimą vieningai pakeisti ar padidinti fotografijos paslaugų kainas. Informacijos skleidimas yra laisvas ir nedraudžiamas ir negali būti traktuojamas kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

UAB „TIM“ padavė prašymą dėl prisidėjimo prie V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ apeliacinio skundo.

Atsakovas pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašo apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ apeliacinio skundo pateikia tokius argumentus: Nors reikalavimas rinkoje elgtis nepriklausomai neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje.

Įstatymas draudžia tiek tiesioginį, tiek ir netiesioginį kainų nustatymą tad įmonės, kurios tariasi apmokestinti paslaugą, kuri iki to momento vartotojams buvo teikiama nemokamai, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Suderinti veiksmai tarp konkuruojančių ūkio subjektų yra draudžiami nepriklausomai nuo to, kokį realų poveikį jie turėjo rinkoje, t.y. nepriklausomai nito to, ar susitarimas sąlygojo pastebimas konkurenciją ribojančias pasekmes rinkoje ar ne.

Atskirų įmonių vienodas sprendimas atsisakyti juostų ryškinimo nuolaidų nuo 2000 m. kovo 1 d. negalėjo būti paprasčiausias sutapimas nepriklausomai nustatant kainas ir nuolaidas, kadangi individualaus paslaugų tiekėjo kainų politiką sąlygojo skirtingos ekonominės sąlygos.

Konkurencijos taryba, parinkdama baudų dydžius, vadovavosi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje numatytais baudos diferencijavimo kriterijais. Atsižvelgiant į juos baudos, paskirtos ūkio subjektams, buvo ne didesnės kaip 1 procentas nuo kiekvienos įmonės bendrųjų metinių pajamų.

V.Brajo PI „Fotoservisas“ skirta 20 000 litų bauda sudaro 0,7% įmonės bendrųjų metinių pajamų

Dėl UAB „Baltekslita“ apeliacinio skundo papildomai pateikia tokius argumentus:

Įmonės, veikusios fotopaslaugų rinkoje, buvo nubaustos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, tai yra už susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, todėl nesvarbu, ar nemokamą foto juostelių ryškinimą viena įmonė vadino nuolaida savo klientui-vartotojui už teikiamas foto nuotraukų darymo paslaugas, o kita -savarankiška vartotojui teikiama paslauga. Dėl apelianto argumentų, kad diferencijuojant baudų dydžius buvo neįvertinta pažeidimu padaryta žala, nenustatytas priežastinis ryšys su vartotojų išlaidų atsiradimu, pasisako, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo konstrukciją yra formalioji, t.y. konstatavimui, kad padarytas teisės pažeidimas, pakanka įrodyti, kad buvo atlikta pati veika (susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros paslaugoms, kai tuo tarpu skundžiamame atsakovo nutarime nuolaidų sistema vertinama nebuvo. Tačiau nemokamas juostų ryškinimas ar kitų paslaugų toks teikimas ir yra nuolaidų sistemos dalis, o iš teismo sprendimo aišku, kad kalbama būtent apie nemokamo juostų ryškinimo atsisakymą. Todėl apelianto argumentas, kad atsakovo nutarime ir teismo sprendime vertinami veiksmai dėl skirtingų dalykų, yra nepagrįstas.

Pareiškėjo UAB „Arfa“ atstovas apeliacinio teismo posėdyje aiškino, jog šioje įmonėje foto juostų ryškinimo kainų politika nuo 2000 03 01 nesikeitė, t.y., iki ir po šios datos nemokamai buvo ryškinamos juostos, pirktos šios bendrovės parduotuvėse. Tačiau apklausiamas Konkurencijos tarybos pareigūnų ir pateikdamas šiai institucijai informaciją raštu tas pats atstovas nurodė, kad nemokamo juostų ryškinimo nuo 2000 03 01 atsisakyta visoms juostoms, t.y. nepriklausomai nuo jų įsigijimo vietos (Konkurencijos tarybos byla Nr.00-00-1-1-02-07-015, 2 tomas, 2 dalis,'b.1.56, 59).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog teismo išvada dėl to, kad pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, pagrįsta.

Apeliantai taip pat nesutinka su paskirtų baudų dydžiais ir jų diferencijavimu atskiriems ūkio subjektams.

Konkurencijos įstatymo 41 str. nustato, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai tokie pažeidimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2000 12 28 nutarimo, šie dydžiai viršyti nebuvo.

Minėto įstatymo 42 straipsnis nustato, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, jo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

Kaip ir nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, atsakovas, skirdamas baudas, atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir skiriamų baudų dydį motyvavo.

V.Brajo PĮ „Fotoservisas“ apeliaciniame skunde net nenurodyta, į kuriuos faktorius jo manymu neatsižvelgta, o kurie įvertinti netinkamai ir kodėl.

UAB „Baltekslita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsisakymu nuo 2001 03 01 teikti nemokamas paslaugas žala nepadaryta, papildomas išlaidas klientai turėjo dėl nemokamos paslaugos atsisakymo (kas nėra draudžiama), o ne dėl jos atsisakymo būtent nuo minėtos datos. Teikdamas tokį argumentą apeliantas visiškai ignoruoja pažeidimą, už kurį paskirta bauda (susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas) ir neatsižvelgia į tai, kad žalos padarymas nėra būtina sąlyga tokio susitarimo konstatavimui, o ji vertinama kaip aplinkybė, turinti įtakos baudos dydžiui. Be to, apelianto teigimas, kad klientai būtų turėję tokias pačias išlaidas ir nesant susitarimo, grįsta tik prielaidomis.

Nepagrįstas ir šio apelianto tvirtinimas, kad atsakovas ir teismas neįvertino kitos baudos dydžiui reikšmingos aplinkybės - pažeidimo trukmės. Atsakovas pažeidimo trukmę fiksavo kaip laikotarpį nuo 2000 03 01 (susitarimo taikymo pradžios) iki 2000 12 28 (nutarimo priėmimo dienos) ir jį įvertino kaip trukusį neilgai, t.y. parenkant baudas jis buvo vertinamas kaip baudų dydį mažinantis veiksnys. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pažeidimas ir po baudų skyrimo tęsiasi ir niekas to nebetraktuoja kaip pažeidimo, jau paskirtų baudų dydžiui įtakos turėti negali, o tokie veiksmai, tebesitęsiant susitarimui, gali būti vertinami kaip naujas pažeidimas.

Dėl apelianto argumento, kad buvo neteisingai nustatytos bendrosios įmonės pajamos, pasakytina, kad UAB „Baltekslita“ yra ne fizinis, o juridinis asmuo ( LR CK (galiojusio baudų skyrimo metu) 23 str., Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 1 d.)), todėl jos atžvilgiu Fizinių, asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatos netaikytinos. Be to, Konkurencijos įstatymo 41 str. kalbama apie bendrąsias metines pajamas, o ne apmokestinamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos iš bendrųjų pajamų atėmus joms tenkančias išlaidas, todėl apelianto samprotavimai ir šiuo aspektu neteisingi. Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ140 str. 1 d. 1 p.,

apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis kasacine tvarka neskundžiamą.

 

Teisėjai

B.Janavičiūtė

G.Kryževičius

R.Piličiauskas