Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Linai Darulienei ir Vilmai Marciulevičiūtei, atsakovės atstovei Giedrei Jarmalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VIASAT AS skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

pareiškėja VIASAT AS (toliau – ir pareiškėja, VIASAT) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2010-05-31 nutarimą „Dėl AS VIASAT veiksmų, skleidžiant skaitmeninės televizijos paslaugų reklamą, atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-14  (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2009-03-26 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-48 „Dėl „Viasat“ paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ (toliau – Pirmasis nutarimas), kuriuo nutarė pradėti tyrimą dėl VIASAT spaudoje, internete, skrajučių bei lankstinukų pagalba platintos reklamos, kurioje vartotojai buvo skatinami užsisakyti pareiškėjos skaitmeninės televizijos paslaugas, reklamoje nurodytomis sąlygomis įvertinimo pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 5 str. nuostatas, kurios draudžia klaidinančios reklamos naudojimą. 2009-10-22 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-170 „Dėl „Viasat“ paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo papildymo ir pratęsimo“ (toliau – Antrasis nutarimas), kuriame nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 16 str. 1 d. 7 punktu ir 17 str. 4 dalimi, Konkurencijos taryba nusprendė papildyti tyrimą Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio atitikties vertinimu. 2010-05-31 Konkurencijos taryba priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriame nurodė, kad ištyrė tokius pareiškėjos reklaminius teiginius: 1) Bendrovės 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamoje buvo skelbiama: „kiekviena Lietuvos šeima „Viasat“ skaitmenine televizija 3 metus mėgausis tik už 29 Lt/mėn.“, „Paslaugos mokestis visą sutarties laikotarpį su tiesioginiu debetu – 29 Lt/mėn., „Abonentinis paslaugos mokestis 1-36 mėn. – 29 Lt/mėn.“, „Paslaugos mokestis 36 mėn. – 29 Lt/mėn.“, „Kortelės nuomos mokestis (1 kartą per metus) – 24 Lt“, „Viasat <...> 29 Lt/mėn., pusė paslaugos mokesčio visą sutarties laikotarpį“ (toliau – 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama); 2) Bendrovės 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamoje buvo skelbiama: „pasirašius „Viasat“ „Auksinio paketo“ 24 mėn. sutartį, paslaugos mokestis 12 mėn. – 29 Lt/mėn. su tiesioginiu debetu“, „Antraisiais sutarties metais – 59 Lt/mėn. su tiesioginiu debetu“, „Kortelės nuomos mokestis (1 kartą per metus) – 24 Lt“ (toliau – 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama); 3) Bendrovės „Auksinio nulio“ akcijos reklamoje buvo skelbiama: „Gaudyk auksinį nulį“ bei „užsisakykite auksinį paketą dabar ir metus matysite daugiau nei 50 TV kanalų nemokamai“ (toliau – „Auksinio nulio“ akcijos reklama), o (visa išvardinta reklama toliau vadinama – Reklama). Įvertinusi šiuos VIASAT reklaminius teiginius, Konkurencijos taryba nusprendė, kad pareiškėjos Reklama yra klaidinanti ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnį bei kad 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos skleidimas yra laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktą. Už šiuos pažeidimus Konkurencijos taryba paskyrė VIASAT 174 600 Lt baudą už nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą.

Pareiškėjos nuomone, Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Tokius savo teiginius VIASAT grindžia šiais argumentais: 1) Konkurencijos taryba neturėjo teisės atlikti tyrimo ir jo pagrindu priimti Skundžiamo nutarimo dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo; 2) VIASAT reklama nebuvo klaidinanti, kaip tai nurodyta Reklamos įstatymo 5 straipsnyje, nes 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos teiginiai jų naudojimo metu buvo teisingi ir pareiškėja juos pagrindė, be to, Konkurencijos taryba neįrodė „Auksinio nulio“ akcijos reklamos teiginių klaidingumo; 3) Konkurencijos taryba negali taikyti Konkurencijos įstatymo už Reklamos įstatymo pažeidimus, kadangi Reklamos įstatymas yra lex specialis Konkurencijos įstatymo atžvilgiu; 4) Konkurencijos tarybos paskirta rekordinio 174 600 Lt dydžio bauda už klaidinančios reklamos naudojimą yra nepagrįsta.

Pareiškėja Konkurencijos tarybos tyrimo, o kartu ir Skundžiamo nutarimo neteisėtumą, visų pirma, grindžia tuo, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės priimti Antrąjį nutarimą ir papildyti tyrimą dėl VIASAT Reklamos vertinimo ir Konkurencijos įstatymo analize, nes tokios galimybės nenumato Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pradėjimo taisyklės. Konkurencijos taryba, prieš priimdama Antrąjį nutarimą papildyti tyrimą, nepateikė pareiškėjai tyrimo išvadų susipažinimui, nenagrinėjo bylos Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasinaudojo Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d. 4 punkte įtvirtinta teise papildomam tyrimui atlikti. Pagal 2002-11-14 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 129 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 57-61 punktų nuostatas Konkurencijos taryba gali grąžinti bylą tyrimui papildyti tose pačiose ribose, kuriose jis buvo atliekamas, tačiau, pareiškėjos nuomone, minėta Darbo reglamento nuostata nesuteikia galimybių Konkurencijos tarybai papildyti tyrimą išplečiant jo ribas ir ar pakeičiant taikytinus teisės aktus, kurių požiūriu atliekamas ūkio subjektų veiksmų vertinimas. Pabrėžė, kad Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2010-03-26 sprendimo išvadą administracinėje byloje Nr. I-414-602/2010, kurioje teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba, atliekamo tyrimo ribose inicijuodama papildomą tyrimą dėl kito (Konkurencijos) įstatymo pažeidimo negu buvo pradėtas tyrimas, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Skundžiamas nutarimas naikinamas.

VIASAT nesutinka su Konkurencijos tarybos išvadomis dėl 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos Reklamos teiginių teisingumo, nes Konkurencijos taryba Skundžiamu nutarimu formuoja praktiką, jog reklamos teiginių teisingumas turi būti vertinamas ne tik pagal reklamos skelbimo metu buvusias aplinkybes, bet ir pagal po reklamos skelbimo atsiradusias aplinkybes. Pareiškėja neneigė, kad Reklamos skelbimo metu su vartotojais sudarytose sutartyse nurodė Reklamoje nurodytas kainas, ir, nesibaigus Reklamoje nurodytam laikotarpiui, kainas padidino. Konkurencijos tarybos nuomone – tai yra galimas Reklamos įstatymo pažeidimas, o pareiškėjos nuomone – tai tik galimas sutarties ar vartotojų teisių pažeidimas (jei toks buvo), kadangi reklamos teiginių teisingumas/klaidingumas turi būti vertinamas pagal reklamos metu buvusias aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, Reklamos įstatyme (5 str. 2 d. 1 p.) aiškiai nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos yra taikomos tik tų teiginių atžvilgiu, kurie egzistavo reklamos naudojimo metu, o ne kilo po reklamos naudojimo. VIASAT nuomone, Konkurencijos tarybos teiginiai apie 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamą yra nepagrįsti ir turi būti panaikinti, kadangi Konkurencijos taryba visiškai neanalizavo šios Reklamos teiginių pagrįstumo Reklamos skelbimo metu ir nepagrįstai nurodė, kad Reklamos teiginių neteisingumą akivaizdžiai įrodo vėlesni pačios VIASAT veiksmai ir sprendimai, susiję su paslaugų mokesčių padidinimu bei kad VIASAT nepateikė ir negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Reklamos naudojimo metu nagrinėjami reklaminiai teiginiai buvo teisingi. Nesutikimą su tokia Konkurencijos tarybos pozicija pareiškėja grindžia, visų pirma, tuo, kad 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamose nurodytos paslaugų kainos buvo įtvirtinamos visose šios Reklamos teiginių skelbimo metu sudarytose sutartyse su vartotojais. Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės, tariamai pagrindžiančios Reklamos neteisingumą, įvyko 2008-09-01 (metinio kortelės mokesčio padidinimas iki 50 Lt/mėn.) ir 2009-02-01 (abonentinio paslaugos mokesčio padidinimas 6 Lt/mėn.), t. y. tuo metu, kai 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama jau buvo nenaudojama mažiausiai 9 mėn., o 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama – 1 mėn. Kadangi VIASAT pateikė Konkurencijos tarybai informaciją apie Reklamos teiginių teisingumą skelbimo metu, mano, kad įvykdė Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte numatytą pareigą įrodyti savo teiginių teisingumą. Standartinės sutarties sąlygos, leidžiančios tam tikrais atvejais pakeisti paslaugų kainą, egzistavimas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamų teiginiai dėl kainos savaime yra klaidingi. Pareiškėjos nuomone, šiems samprotavimams pagrįsti Konkurencijos taryba turėjo nustatyti, kad VIASAT dar Reklamos naudojimo metu, t. y. prieš 9 ar 1 mėnesius, jau buvo suplanavusi ir pradėjusi įgyvendinti paslaugų kainos keitimą. Pareiškėja, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepripažino VIASAT kainos padidinimo nepagrįstu ar nesąžiningu, todėl Konkurencijos taryba šiuo atveju peržengia kitai institucijai priskirtos kompetencijos ribas. Atsižvelgiant į tai,  mano, kad Konkurencijos taryba netinkamai vertino arba visai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, todėl nepagrįstai nusprendė, jog 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos teiginiai yra neteisingi ir priėjo neteisingą išvadą, kad Reklama yra klaidinanti ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalį.

Pareiškėja nesutinka su Konkurencijos tarybos pozicija, kad „Auksinio nulio“ akcijos teiginiai „Gaudyk auksinį nulį“ bei „užsisakykite auksinį paketą dabar ir metus matysite daugiau nei 50 TV kanalų nemokamai“ pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo 7 str. 18 dalyje įtvirtintą draudimą apibūdinti paslaugą kaip „papildomai už tą pačią kainą“, „nemokamas“ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus būtinas išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu, paėmimu ar mokėjimu už jo pristatymą, todėl vienareikšmiškai pažeidė ir Reklamos įstatymo 5 str. 6 dalį. Pareiškėja nesutinka, kad Konkurencijos taryba apskritai yra kompetentinga institucija nuspręsti, ar tam tikros objektyviai egzistuojančios aplinkybės atitinka būtent Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo 7 str. nurodytus požymius ir mano, kad kompetentinga institucija šiuo klausimu yra tik Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri „Auksinio nulio“ akcijos reklamos teiginių nėra pripažinusi klaidingais. Taigi, Konkurencijos tarybos teiginiai apie „Auksinio nulio“ akcijos reklamos teiginių teisingumą yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas.

VIASAT nuomone, Konkurencijos taryba Skundžiamu nutarimu Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą (klaidinančios reklamos naudojimas) įvertinusi ir pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį (nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimas) ir už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą paskyrusi Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas, pažeidė specialaus ir bendro įstatymo santykį, pagal kurį lex specialis derogat lex generalis, todėl Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjos įsitikinimu, Reklamos įstatymas įtvirtina visiškai atskirą klaidinančios reklamos uždraudimo teisinį reguliavimą, kontrolės ir sankcijų sistemą, todėl ir atliekant tyrimą bei baudžiant už veiksmus, draudžiamus pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnį, turi būti taikomas tik šis įstatymas. Ginčai, kylantys dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, paprastai vyksta civilinio proceso tvarka, nes tai liečia tik keleto ūkio subjektų interesus. Tik išimtiniais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmais yra pažeidžiami daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai (Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d.) ir yra iš esmės apribojama konkurencija, į tokius privačius ginčus gali įsikišti Konkurencijos taryba. Pabrėžė, jog tai, kad Reklamos įstatymas yra specialus įstatymas Konkurencijos įstatymo prasme, patvirtina ir įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos Seimo – valia. Šį teiginį VIASAT grindžia 1999-03-23 Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo 4 straipsnio nuostata, Reklamos įstatymo 2000-06-13 aiškinamajame rašte ir Reklamos įstatymo pakeitimo 2007-09-20 aiškinamajame rašte pateiktu išaiškinimu. Taip pat pabrėžė, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažįsta Reklamos įstatymo kaip specialaus įstatymo taikymą Konkurencijos įstatymo atžvilgiu (administracinė byla Nr. A1-931/2005).

VIASAT atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba, neatsižvelgiant nei į reklamos skleidimo mastą, nei į jos trukmę, niekada iki šiol savo atliktuose tyrimuose dėl klaidinančios reklamos naudojimo nėra taikiusi Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto nuostatos. Pareiškėjos nuomone, nepasikeitus teisiniam reguliavimui, Konkurencijos taryba turėjo vertinti jį lygiai taip pat, kaip vertino ir kitus ūkio subjektus analogiškų tyrimų atvejais. Atsižvelgdama į ankstesnę nuoseklią Konkurencijos tarybos praktiką, pareiškėja mano, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės VIASAT atveju pritaikyti Konkurencijos įstatymo, nes taip yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principai.

Nesutinka VIASAT ir su jai paskirtos baudos dydžiu. Mano, kad tokia didelė bauda yra nepagrįsta jau vien dėl to, kad atsakovė neatsižvelgė į visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, susiklosčiusią sudėtingą finansinę situaciją. Be to, kaip minėta, Konkurencijos taryba, apskaičiuodama baudą Bendrovei, turėjo atsižvelgti į savo ankstesnę praktiką skiriant baudas panašaus pobūdžio bylose. Atkreipė dėmesį, kad VIASAT Skundžiamu nutarimu paskirta 174 600 Lt bauda daugiau nei 2,9 karto viršija antrą pagal dydį paskirtą baudą už klaidinančios reklamos naudojimą. Kadangi Konkurencijos taryba visiškai nepagrindžia, kodėl šiuo atveju pareiškėjos skleidžiama Reklama ar jos poveikis skiriasi nuo ankstesnių Konkurencijos tarybos klaidinančios reklamos teiginių vertinimo, pareiškėjos nuomone, Konkurencijos tarybos paskirta bauda yra neprotinga, nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos VIASAT atstovės skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad Skundžiamame nutarime nėra išsamių argumentų, o esantys yra išdėstyti labai lakoniškai. Nesutiko su atsakovės argumentu, jog pažeidimo konstatavimui pakanka, kad būtų suklaidintas vienas vartotojas ir pabrėžė, kad Konkurencijos taryba privalėjo įrodyti realią grėsmę visuomenės suklaidinimui. Mano, jog jei nėra suklaidinta didelė visuomenės dalis, taikyti pareiškėjai tokias sankcijas yra neteisinga.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos VIASAT skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Konkurencijos taryba nepagrįstu laiko VIASAT skunde išdėstytą prielaidą, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės nagrinėti klaidinančios reklamos veiksmų kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, motyvuojant, tuo, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis yra speciali teisės norma Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto atžvilgiu. Atsakovės teigimu, siekiant tinkamai įvertinti Konkurencijos tarybos kompetenciją Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio atžvilgiu, būtina atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo ir Reklamos įstatymo atitinkamas nuostatas ir šiuose įstatymuose įtvirtintas Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas. Pagal Reklamos įstatymo 17 str. 2 dalį Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama yra klaidinanti, t. y. Konkurencijos taryba visais atvejais nagrinėja klaidinančios reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams. Tuo tarpu pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir 17 str. 4 dalies nuostatas Konkurencijos tarybos kompetencija nesąžiningos konkurencijos veiksmų kontrolės srityje apsiriboja atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Daro išvadą, kad įstatymų leidėjas išskiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal jų daromą poveikį vartotojams ar kitiems ūkio subjektams, t. y. nurodo, kad yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie daro poveikį daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesams. Atitinkamai ir klaidinančios reklamos naudojimą įstatymo leidėjas išskiria į klaidinančios reklamos naudojimą, kuris yra savaime draudžiamas pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir kuris yra savaime laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmais (tačiau jų nenagrinėja Konkurencijos taryba), bei  klaidinančios reklamos naudojimą, kuris pažeidžia daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, kuris yra laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir už kurį Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalimi, turi teisę taikyti administracinę atsakomybę ir Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktu bei šio įstatymo 17 str. 4 dalimi, turėjo teisę tirti VIASAT veiksmus, naudojant klaidinančias 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamas, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes tokie veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, bei taikyti atitinkamas sankcijas. Šios išvados nepaneigia ir teismų praktika, nes jokiame teismo sprendime nėra teigiama, kad Konkurencijos taryba negali nagrinėti nesąžiningos konkurencijos veiksmų skleidžiant klaidinančią reklamą, kai tai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus; jokiame teismo sprendime taip pat nėra padaryta ir išvada, kad administracinė atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktą už klaidinančios reklamos naudojimą, kai ji pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, yra negalima. Apibendrinus išdėstytą, padarė išvadą, kad pareiškėja savo skunde nepagrįstai teigia, jog Reklamos įstatymas yra specialus įstatymas Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto atžvilgiu, ypač kai šiame punkte nurodytas klaidinančios reklamos naudojimas pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, t. y. egzistuoja Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalyje numatyta sąlyga. Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba teisėtai ir neperžengdama savo kompetencijos ribų, inter alia vadovaudamasi ir Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalimi, atliko tyrimą dėl VIASAT veiksmų, naudojant klaidinančias 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamas, atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams.

 Dėl Konkurencijos tarybos teisės papildyti tyrimą dėl klaidinančios reklamos tyrimu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų skleidžiant klaidinančią reklamą paaiškino, kad Konkurencijos tarybos teisė papildyti atliekamus tyrimus yra numatyta Darbo reglamento 61.2 punkte. Šią teisę Konkurencijos taryba turi visais atvejais, kai byla nėra pakankamai ištirta, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl įstatymo pažeidimo. Būtent tokia situacija ir buvo susiklosčiusi, kai Konkurencijos taryba priiminėjo Antrąjį nutarimą, kuriuo tyrimas dėl Reklamos įstatymo pažeidimo buvo papildytas tyrimu dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Akcentavo, kad tyrimas dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo buvo papildytas tyrimu dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo dėl tų pačių VIASAT veiksmų, t. y. dėl tos pačios VIASAT skleistos Reklamos. Analizuodama teisės aktus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog jei atliekant tyrimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo paaiškėja, kad dėl galimai klaidinančios reklamos naudojimo gali būti pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, tyrimas negali būti laikomas pakankamai išsamiu, kad Konkurencijos taryba galėtų priimti galutinį sprendimą, nes būtina papildomai įvertinti tokios reklamos naudojimą ir Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto atžvilgiu. Todėl atsiranda būtinybė tokį tyrimą papildyti, kad jis būtų atliktas išsamiai ir Konkurencijos taryba galėtų priimti galutinį motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl ūkio subjekto veiksmų teisėtumo. Būtent tokia būtinybė iškilo Konkurencijos tarybai nagrinėjant VIASAT skleistą Reklamą, kai buvo nustatyta, kad tokios Reklamos skleidimas galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba objektyviai negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik Antruoju nutarimu papildyti tyrimą, o Skundžiamu nutarimu konstatuoti tiek Reklamos įstatymo 5 straipsnio, tiek Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimą. Priešingu atveju, Konkurencijos taryba turėtų atlikti dvigubą tyrimą dėl tų pačių VIASAT veiksmų, kuris ne tik apsunkintų Konkurencijos tarybos galimybes tinkamai ir operatyviai įgyvendinti jai pavestas funkcijas, tačiau taip pat neužtikrintų ir VIASAT interesų, nes vietoje vieno tyrimo šis ūkio subjektas dalyvautų dviejuose tyrimuose, o tai atitinkamai atitolintų ir galutinio sprendimo dėl jo veiksmų teisėtumo priėmimą bei netikrumo dėl jo veiksmų teisėtumo pašalinimą. Todėl mano, kad Konkurencijos taryba teisėtai atliko tyrimą dėl VIASAT veiksmų, skleidžiant klaidinančias 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamas, atitikties tiek Reklamos įstatymo, tiek Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio atžvilgiu. Tačiau pabrėžė, jog net jei būtų pripažinta, kad Konkurencijos taryba padarė procedūrinį pažeidimą, nes neturėjo teisės atliekamo tyrimo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo papildyti tyrimu dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad toks procedūrinis pažeidimas būtų lėmęs kitokį Konkurencijos tarybos galutinį sprendimą, nei yra priimtas Skundžiamu nutarimu. Be to, pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, kad dėl to, jog išvados dėl Reklamos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo padarytos viename Skundžiamame nutarime, iš tikrųjų realiai buvo pažeistos jo procesinės teisės ar kiti teisėti interesai. Nesant tokių įrodymų, toks procedūrinis pažeidimas bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą nutarimą.

Papildomai pabrėžė, kad jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime nėra padaryta išvada, jog Konkurencijos taryba neturi teisės atlikti tyrimo dėl tų pačių ūkio subjekto veiksmų ir Reklamos įstatymo, ir Konkurencijos įstatymo atžvilgiu. VAAT 2010-03-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-414-602/2010, kuriuo remiasi pareiškėja, nebuvo įsiteisėjęs Skundžiamo nutarimo priėmimo metu, nes Konkurencijos taryba šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, todėl Konkurencijos taryba, priimdama Skundžiamą nutarimą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, kadangi privalomi yra tik įsiteisėję teismo sprendimai.

Nesutinka Konkurencijos taryba ir su VIASAT nuomone, kad Skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamų klaidingumo yra nepagrįsta, nes neva Konkurencijos taryba nenustatė, kad šios reklamos buvo neteisingos jų skleidimo metu. Paaiškino, jog kaip matyti iš šiose reklamose naudotų teiginių, VIASAT reklamavo savo paslaugas, siūlydama vartotojams užsisakyti ir naudotis VIASAT paslauga – „Auksiniu paketu“ – tam tikrą aiškiai reklamose apibrėžtą laikotarpį (atitinkamai 3 ar 2 metus) už reklamose nurodytas kainas bei konkretaus dydžio kortelės nuomos mokestį. Atsižvelgę į tokią 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamose nurodytą informaciją, vartotojai galėjo pagrįstai tikėtis, kad sudarę terminuotas 2 ar 3 metų sutartis su VIASAT, galės naudotis paslaugomis reklamose nurodytomis kainomis visą sutarties laikotarpį. Skundžiamame nutarime išsamiai paaiškinta, kad šiose reklamose naudojami teiginiai akivaizdžiai rodo, kad VIASAT įsipareigoja reklamose nurodytas paslaugų kainas taikyti ir ateityje, t. y. aiškiai apibrėžtą laikotarpi – atitinkamai 2 ar 3 metus. Kaip matyti iš skundo argumentų, pastarąjį nagrinėjamų 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamų elementą pareiškėja akivaizdžiai ignoruoja, nors jo vertinimas neišvengiamai būtinas, siekiant tinkamai įvertinti šių reklamų teisingumą jų skleidimo metu bei atitinkamai klaidingumą Reklamos įstatymo 5 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties, pareiškėjos pateikti argumentai yra nepagrįsti ir nepaneigia Skundžiamame nutarime padarytos išvados, kad VIASAT, reklamose iš esmės pažadėjusi vartotojams visą jų sudarytų sutarčių galiojimo laikotarpį taikyti reklamoje nurodytas paslaugų kainas, vis dėlto juos suklaidino, nes toks reklaminis pažadas buvo neteisingas – VIASAT jo nesilaikė ir padidino paslaugų kainas. Pabrėžė, jog ši su mokesčių už paslaugas padidinimu susijusi aplinkybė, priešingai nei teigia pareiškėja, yra reikšminga nagrinėjant būtent reklamos skleidimo metu naudotų teiginių teisingumą. Kainų padidinimas rodo, kad reklamų skleidimo metu naudoti teiginiai, susiję su reklamose nurodytų paslaugų taikymu ir ateityje, t. y. VIASAT įsipareigojimas 2 ar 3 metus taikyti būtent reklamose nurodytas paslaugų kainas, buvo neteisingas, nes akivaizdu, kad VIASAT jau tada negalėjo pagrįsti tokių teiginių teisingumo, nes negalėjo garantuoti, jog įvykdys reklamoje vartotojams pateikiamą įsipareigojimą. Šios faktinės aplinkybės negali paneigti ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai, kad vartotojų sudaromose sutartyse dėl reklamose nurodytų paslaugų teikimo buvo numatyta galimybė VIASAT pakeisti paslaugų kainas, o vartotojai, pasirašydami sutartis, buvo su tokia galimybe supažindinti. Atitinkamų sąlygų buvimas sutartyse bet kuriuo atveju negali pakeisti pačiose reklamose naudotų teiginių teisingumo vertinimo, nes vartotojų ekonominis elgesys, kai jie pasirašo atitinkamas paslaugų teikimo sutartis su VIASAT, jau būna paveiktas skleistos reklamos ir joje nurodytos informacijos apie VIASAT, teikiamų paslaugų kainas ir kitas sąlygas, susijusias su šių kainų taikymo laikotarpiu. Tai, kad su vartotojais sudaromose sutartyse buvo nuostatų, suteikiančių teisę VIASAT pakeisti paslaugų kainas, tik patvirtina, kad ir šių reklaminių teiginių skleidimo metu VIASAT numatė sau galimybę pakeisti mokesčius už paslaugas, o tai reiškia, kad numatė sau galimybę nesilaikyti reklamose nurodyto įsipareigojimo dėl kainų dydžio, taigi, bet kuriuo atveju klaidino vartotojus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad minėtos reklamos Konkurencijos tarybos pagrįstai buvo pripažintos klaidinančiomis reklamomis, pažeidžiančiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

 Dėl „Auksinio nulio“ reklamos klaidingumo paaiškino, kad, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, Konkurencijos taryba yra kompetentinga taikyti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, nes ši teisė yra aiškiai įtvirtinta šio įstatymo 9 str. 2 dalyje. Taigi, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi įstatymuose jai suteiktais įgalinimais, teisėtai ir pagrįstai vertino VIASAT skleistą „Auksinio nulio“ akcijos reklamą, atsižvelgdama į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 18 punktą.

Dėl VIASAT taikytų sankcijų paaiškino, kad pareiškėja savo skunde klaidingai įvardina pagrindą, kokiu jai buvo skirta bauda. Pabrėžė, Konkurencijos taryba baudą VIASAT skyrė ne pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios reklamos naudojimą, bet pagal Konkurencijos įstatymą už nesąžiningos konkurencijos veiksmų, skleidžiant klaidinančias 36 mėn. ir 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamas, kai tokie veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, atlikimą. Dėl šios priežasties pareiškėjos teiginys, kad Konkurencijos taryba nukrypo nuo savo praktikos skiriant baudas pagal Reklamos įstatymą jau vien dėl šios priežasties yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad VIASAT skleista Reklama pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad Konkurencijos taryba baudą VIASAT už Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimą skyrė teisėtai. Nepaisant to, kad Skundžiamame nutarime Konkurencijos taryba savo praktikoje pirmą kartą konstatavo Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkte nurodytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimą, kai jie pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, tai jokiais būdais nereiškia, kad skiriant baudą galėjo būti pažeisti VIASAT  teisėti lūkesčiai, nes Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas bei už nustatytą pažeidimą baudos dydžio nustatymas apima konkrečios individualios situacijos vertinimą. Be to, pareiškėja nenurodė nė vieno argumento, kodėl toks skirtos baudos individualizavimas šiuo konkrečiu Konkurencijos įstatymo pažeidimo atveju yra neteisingas. Papildomai paminėjo, kad pareiškėjai skirta bauda sudaro tik apie 0,15 proc. jo bendrųjų metinių pajamų, nors už tokio pobūdžio Konkurencijos įstatymo pažeidimą šio įstatymo 41 str. 2 dalis numato galimybę skirti baudą, kuri gali siekti ir 3 proc. bendrųjų metinių. Mano, kad Konkurencijos taryba išsamiai įvertino visas su Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimu susijusias aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, nepažeisdama proporcingumo principo skyrė VIASAT 174 600 Lt baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu Konkurencijos tarybos atstovė su VIASAT skundu nesutiko ir, palaikydama visus argumentus, išdėstytus atsiliepime, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. 

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad 2009-03-26 Konkurencijos taryba priėmė Pirmąjį nutarimą (administracinė byla Nr. I-414-602/2010, b. l. 11-12), kuriuo, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 str. 2 dalimi, Reklamos įstatymo 5 straipsniu, 17 str. 2 dalimi, 19 str. 1 dalimi, buvo pradėtas tyrimas dėl VIASAT paslaugų reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos taryba šiame nutarime konstatavo, jog, remiantis pateikta informacija ir vadovaujantis Reklamos įstatyme nustatytu teisingumo kriterijumi, yra pagrindo įtarti, kad spaudoje, internete, skrajučių bei lankstinukų pagalba platinta reklama, kurioje teigiama: „kiekviena Lietuvos šeima „Viasat“ skaitmenine televizija 3 metus mėgausis tik už 29 Lt/mėn.“, „Paslaugos mokestis visą sutarties laikotarpį su tiesioginiu debetu – 29 Lt/mėn. (be tiesioginio debeto – 35 Lt/mėn.)“, „Abonentinis paslaugos mokestis 1-36 mėn. – 29 Lt/mėn.“, „Paslaugos mokestis 36 mėn. 29 Lt/mėn.“, „Kortelės nuomos mokestis (1 kartą per metus) – 24 Lt“, bei lankstinukų pagalba platinta reklama, kurioje teigiama: „Viasat“ <...> 29 Lt/mėn., pusė paslaugos mokesčio visą sutarties laikotarpį“, yra klaidinanti, nes vartotojai turi mokėti 50 Lt kortelės nuomos mokestį vietoje reklamoje numatytų 24 Lt/mėn. ir 35 Lt/mėn. paslaugos mokestį vietoje reklamoje numatytų 29 Lt/mėn.

2009-10-22 Konkurencijos taryba priėmė Antrąjį nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 dalimi, 23 str. 1 d. 5 punktu, 25 str. 5 ir 6 dalimis, Reklamos įstatymo 5 straipsniu, nutarė tyrimą papildyti VIASAT veiksmų, skleidžiant skaitmeninės televizijos paslaugų reklamą, atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams vertinimu (administracinė byla Nr. I-414-602/2010, b. l. 13-14). Šiame nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, jog, atsižvelgus į tai, kad VIASAT teikiamų skaitmeninės televizijos paslaugų reklamoje nurodyti teiginiai ir šių paslaugų teikimo sąlygos gali būti klaidinantys, darytina išvada, kad VIASAT skleidė reklamą, kuri gali būti pripažinta klaidinančia reklama Reklamos įstatymo 5 straipsnio prasme. Dėl šios priežasties yra pagrindo įtarti, kad tokie veiksmai gali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasme. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su VIASAT skleistos galimai klaidinančios reklamos pobūdžiu, rodo, kad tokie veiksmai galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

VIASAT Antrojo nutarimo dalį, kuria tyrimas papildytas Reklamos atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams vertinimu, 2009-11-19 apskundė teismui (administracinė byla Nr. I-414-602/2010, b. l. 4-10). VAAT 2010-03-26 sprendimu VIASAT skundą patenkino pilnai, t. y. panaikino skundžiamą Antrojo nutarimo dalį (administracinė byla Nr. I-414-602/2010, b. l. 116-121). Konkurencijos taryba su VAAT sprendimu nesutiko ir jį apskundė LVAT.  LVAT 2011-02-24 nutartimi VAAT 2010-03-26 sprendimą panaikino ir bylą nutraukė (administracinė byla Nr. I-414-602/2010, b. l. 154-162). LVAT konstatavo, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas papildyti pradėtą tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu jis priimtas, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, jog dar vykstant teisminiams ginčams, t. y. 2010-05-31, Konkurencijos taryba priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo, įvertinusi VIASAT skleistos Reklamos teiginius, nusprendė, kad pareiškėjos Reklama yra klaidinanti ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnį bei kad 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos skleidimas yra laikomas nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktą. Už šiuos pažeidimus Konkurencijos taryba paskyrė VIASAT 174 600 Lt baudą už nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir įpareigojo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ užtikrinti vartotojams, kurie 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos skleidimo laikotarpiu su VIASAT  sudarė sutartis dėl reklamuotų paslaugų teikimo, kad jiems bus taikomos šiose reklamose skelbtos paslaugų kainos, arba sudaryti sąlygas šiems vartotojams su VIASAT sudarytas sutartis dėl reklamuotų paslaugų teikimo nutraukti, jiems nepatiriant papildomų išlaidų (b. l. 63-70).

Nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su Reklamos davėju, Reklamos sklaidos laikotarpiu, priemonėmis ar su Reklamoje pateiktos informacijos turiniu. Šalių pozicijos iš esmės skiriasi dėl to: 1) ar Konkurencijos taryba turėjo teisę atlikti tyrimą bei priimti Skundžiamą nutarimą ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pagrindu; 2) ar VIASAT 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos teiginiai buvo neteisingi jų naudojimo metu; 3) ar Konkurencijos taryba įrodė VIASAT „Auksinio nulio“ reklamos teiginių klaidingumą; 4) ar Konkurencijos taryba pagrįstai taikė VIASAT Konkurencijos įstatymą už Reklamos įstatymo pažeidimus; 5) ar Skundžiamu nutarimu VIASAT paskirta 174 600 Lt dydžio bauda yra pagrįsta.

Konkurencijos įstatymo (byloje aktuali įstatymo redakcija nuo2009-10-10 iki 2011-05-02) 19 str. 1 dalis reglamentuoja Konkurencijos tarybos įgalinimus, tarp kurių yra nustatyta, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektailaikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų (1 p.); tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (5 p.). Šio įstatymo 24 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi viešojo administravimo subjektai (2 p.); ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos (3 p.), o 24 str. 2 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimant motyvuotą nutarimą.

Kaip matyti iš byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, Konkurencijos taryba tyrimą dėl VIASAT Reklamos teiginių įvertinimo pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios draudžia klaidinančios reklamos naudojimą, pradėjo priimdama motyvuotą Pirmąjį nutarimą, kurio pareiškėja neginčijo. Vėliau, atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą informaciją ir vartotojus klaidinantį VIASAT veiksmų pobūdį, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog yra pagrindo įtarti, kad buvo pažeisti ir daugelio kitų ūkio subjektų, teikiančių skaitmeninės televizijos paslaugas, interesai, todėl, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 5 straipsniu bei Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 dalimi, 23 str. 1 d. 5 punktu ir 25 str. 5 ir 6 dalimis, priėmė Antrąjį nutarimą, kuriuo nutarė tyrimą papildyti VIASAT veiksmų, skleidžiant skaitmeninės televizijos paslaugų reklamą, atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams vertinimu.

Kaip minėta, ginčas dėl Antrojo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vyko tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose ir LVAT galutine ir neskundžiama 2011-02-24 nutartimi, išnagrinėjusi Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl VAAT 2010-03-26 sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas buvo tenkintas, VAAT sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog tiek Pirmasis, tiek ir Antrasis Konkurencijos tarybos nutarimai, kurių pagrindu priimtas Skundžiamas nutarimas, nėra panaikinti ar pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, todėl nėra pagrindo sutikti su VIASAT skunde išdėstyta prielaida, kad Konkurencijos taryba Skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydama nustatytų procedūrinių taisyklių ir, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nes Konkurencijos taryba neturėjo teisės papildyti tyrimą dėl klaidinančios reklamos tyrimu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų skleidžiant klaidinančią reklamą pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad VIASAT atskirais laikotarpiais per įvairias priemones (televiziją, radiją, spaudą, internetą, lauko reklamos stenduose) skleidė Reklamą, kuria buvo reklamuojamos VIASAT teikiamos paslaugos „Auksinis paketas“ atskiros akcijos. 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama buvo skleidžiama laikotarpiais nuo 2007-05-01 iki 2007-07-08 ir nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31. Šios reklamos skleidimo laikotarpiais VIASAT su vartotojais dėl reklamuojamų paslaugų sudarė 30 206 sutartis. 24 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklama buvo skleidžiama laikotarpiais nuo 2006-10-01 iki 2007-01-15, nuo 2007-03-21 iki 2007-04-30, nuo 2007-07-01 iki 2007-10-31, nuo 2008-02-01 iki 2008-02-03 ir nuo 2008-04-28 iki 2008-08-07. Šios reklamos skleidimo laikotarpiais VIASAT su vartotojais dėl reklamuojamų paslaugų sudarė 19 033 sutartis. „Auksinio nulio“ akcijos reklama buvo skleidžiama laikotarpiu nuo 2008-08-08 iki 2008-10-12. Šios reklamos skleidimo laikotarpiu VIASAT su vartotojais dėl reklamuojamų paslaugų sudarė 4 948 sutartis.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

VIASAT neneigia, kad nurodytais laikotarpiais skleidė informaciją apie galimybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis jos teikiamomis skaitmeninės televizijos paslaugomis, tokiu būdu skatindama vartotojus užsisakyti ir naudotis šiomis paslaugomis ir neginčija, kad ši skleista informacija laikytina reklama Reklamos įstatymo 2 str. 7 dalies prasme, tačiau nesutinka, kad Reklamoje pateikta informacija buvo neteisinga jos skleidimo metu. Todėl, nagrinėjamu atveju, būtina tinkamai įvertinti susiklosčiusią faktinę situaciją klaidinančią reklamą reglamentuojančių teisės normų ir suformuotos teismų praktikos atžvilgiu.

Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, o 2 str. 4 dalyje apibrėžta klaidinančios reklamos sąvoka, t. y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalis).

Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (LVAT 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad VIASAT reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, todėl, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktu, laikytina klaidinančia reklama.

Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad reklamoje pateikiamiteiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą, ar ypatingo kainos pranašumo buvimą, mokėjimo, pristatymo, grąžinimo sąlygas, garantijas, keitimo, remonto, aptarnavimo sąlygas ir poreikį (Reklamos įstatymo 5 str. 5 d. 3 p.). To paties įstatymo 5 str. 7 dalis nustato, jog, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 dalis nustato, kad vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta aplinkybė, kad VIASAT reklamavo savo paslaugas, siūlydama vartotojams užsisakyti ir naudotis „Auksiniu paketu“ tam tikrą aiškiai apibrėžtą laikotarpį (atitinkamai 3 ar 2 metus) už Reklamose nurodytas kainas (konkretaus dydžio abonentinį mokestį, pvz., 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamoje buvo nurodyta, kad abonentinis mokestis visą sutarties laikotarpį, t. y. 3 metus, bus 29 Lt/mėn.) bei konkretaus dydžio kortelės nuomos mokestį (24 Lt vieną kartą per metus). VIASAT neneigia, kad nuo 2008-09-01 visiems savo klientams padidino metinį kortelės nuomos mokestį iki 50 Lt/metams, o nuo 2009-02-01 visiems „Auksinio paketo“ vartotojams, kurie paslaugų teikimo sutartis su VIASAT pasirašė iki 2008-11-07, padidino abonentinį paslaugų mokestį 6 Lt/mėn., tačiau laikosi pozicijos, kad po Reklamos skelbimo įvykę įvykiai, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktu, neturi retrospektyvios galios reklamos teiginių vertinimui, taigi, ir jų klaidingumo konstatavimui.

Teismas su tokiais VIASAT teiginiais nesutinka, visų pirma, dėl to, kad pareiškėja neteisingai aiškina Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkto nuostatą, kuri nustato, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Aiškinant šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad žodžių junginys „reklamos naudojimo metu“ apima ne tik reklamos sklaidos laikotarpį, bet ir tą laiką, kurį ji buvo naudojama ir kuriuo dėl jos sklaidos kilo ar galėjo kilti pasekmės. Tuo tarpu VIASAT, kontrargumentuodama dėl Konkurencijos tarybos teiginių dėl Reklamos teiginių neatitikimo teisingumo kriterijui vertinimo, visiškai nepagrįstai susiaurina minėto termino „reklamos naudojimo metu“ momentą, tvirtindama, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai Skundžiamu nutarimu pripažino, jog reklamos teiginių teisingumas turi būti vertinamas ne tik pagal reklamos skelbimo metu buvusias, bet ir po skelbimo atsiradusias aplinkybes. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo leidėjas šio įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkto nuostatoje neatribojo reklamos sklaidos nuo jos naudojimo laikotarpio, todėl VIASAT skundo teiginiai, kad Reklamos įstatymo nuostatos yra taikomos tik tų teiginių atžvilgiu, kurie egzistavo Reklamos skleidimo metu, o ne kilo pasibaigus jos sklaidai, vertintini kaip nepagrįstos prielaidos ir yra atmestini.

Įvertinus 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamos teiginių turinį, matyti, kad šia reklama VIASAT vartotojui formavo nuomonę, jog siūlomos paslaugos teikimo sąlygos ir kainos galios atitinkamai 24 arba 36 mėnesius, t. y. VIASAT įsipareigojo šiose reklamose nurodytas kainas taikyti ir ateityje aiškiai apibrėžtą laikotarpį. Todėl, atsižvelgus į tai, kad kainos padidėjimas įvyko nutraukus šių Reklamos teiginių skleidimą, tačiau nesibaigus Reklamos naudojimo laikotarpiui, t. y. nepraėjus atitinkamai 2 ar 3 metams, teismas daro išvadą, kad VIASAT, Reklamose pažadėjusi vartotojams visą pagal šį pasiūlymą su jais sudarytų sutarčių galiojimo laikotarpį taikyti Reklamoje nurodytas paslaugų kainas, vis dėlto suklaidino vartotojus, nes toks reklaminis pažadas nebuvo teisingas.

Tai, kad standartinėse sutarčių, kurias VIASAT sudarė su vartotojais aptariamų reklaminių teiginių skleidimo metu, sąlygose buvo aptarta galimybė tam tikrais atvejais pakeisti paslaugų kainą, tik patvirtina faktą, kad pareiškėjos 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijos reklamos teiginiai nebuvo teisingi. Kaip matyti iš Reklamoje pateiktų teiginių, pareiškėja įsipareigojo vartotojui teikti skaitmeninės televizijos paslaugas už Reklamoje nurodytą kainą visą sutarties sudarymo laikotarpį (atitinkamai 2 ar 3 metus). Todėl faktas, kad sutartyse su vartotojais VIASAT numatė galimybę šias kainas keisti, pati savaime įrodo, kad Reklamos teiginiai buvo klaidinantys.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VIASAT nepagrindė 24 mėn. ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamos teiginių teisingumo šių reklamų naudojimo metu, todėl šias reklamas Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino klaidinančiomis reklamomis, pažeidžiančiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

VIASAT nesutinka, kad skleisdama „Auksinio nulio“ reklamą pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo 7 str. 18 dalyje įtvirtintą draudimą, dėl ko vienareikšmiškai pažeidė ir Reklamos įstatymo 5 str. 6 dalį. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Konkurencijos taryba iš esmės nėra kompetentinga institucija spręsti, ar tam tikros objektyviai egzistuojančios aplinkybės atitinka būtent Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams įstatymo 7 straipsnyje nurodytus požymius ir mano, kad kompetentinga institucija šiuo klausimu yra tik Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri „Auksinio nulio“ akcijos reklamos teiginių nėra pripažinusi klaidingais.

Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą Reklamos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu kaip nurodyta šio įstatymo 2 str. 4 dalyje, reklama yra viena iš komercinės veiklos vartotojams formų.

Kadangi VIASAT „Auksinio nulio“ reklamos teiginių pripažinimą klaidinančia reklama neigia tik tuo aspektu, kad Konkurencijos taryba nėra kompetentinga vertinti, ar objektyviai egzistuojančios aplinkybės atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 nurodytus požymius, teismo vertinimu, šį pareiškėjos argumentą vienareikšmiškai paneigia Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 9 str. 2 dalies nuostata, todėl šiuo aspektu VIASAT skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

VIASAT laikosi pozicijos, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės nagrinėti klaidinančios reklamos veiksmus kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, motyvuojant, tuo, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis yra speciali teisės norma Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto atžvilgiu.

Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, o tarp tokių veiksmų šios dalies 7 punkte yra nurodytas reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas. Lietuvos Respublikoje klaidinančios reklamos požymius nustato Reklamos įstatymas.

Reklamos įstatymo 17 str. 2 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą. Ši nuostata rodo, kad Konkurencijos taryba vienareikšmiškai visais atvejais nagrinėja klaidinančios reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams. Tuo tarpu pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį ir 17 str. 4 dalies nuostatas, Konkurencijos tarybos kompetencija nesąžiningos konkurencijos veiksmų kontrolės srityje apsiriboja atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad VIASAT nekelia ginčo dėl to, kad jos skleista Reklama palietė daugelį ūkio subjektų ar/ir vartotojų interesų. Todėl teismas, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 20 str. 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad reklaminės veiklos subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 5 straipnsio ir Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punktu bei šio įstatymo 17 str. 4 dalimi, turėjo teisę tirti VIASAT veiksmus, naudojant klaidinančias 24 mėn ir 36 mėn. „Auksinio paketo“ akcijų reklamas, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes turėjo pagrindo manyti, kad tokie VIASAT veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus  Konkurencijos taryba nepagrįstai VIASAT skyrė 174 600 Lt baudą.

Atsakydamas į šį pareiškėjos argumentą, teismas daro išvadą, kad VIASAT klaidingai įvardina pagrindą, kuriuo remiantis jai buvo paskirta bauda, nes Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kad bauda VIASAT skiriama ne pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios reklamos naudojimą, bet pagal Konkurencijos įstatymą už nesąžiningos konkurencijos veiksmų, skleidžiant klaidinančias 36 ir 24 mėn. „Auksinio pketo“ akcijų reklamas, kai tokie veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, atlikimą.

Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai vykdė šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiką, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, bei skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste akivaizdu, kad VIASAT už Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimą, konstatavus, jog kartu buvo pažeisti ir daugelio ūkio subjektų bei daugelio vartotojų interesai, gali būti taikomos Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytos sankcijos.

Tačiau, nepaisant to, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo VIASAT Reklamoje esant klaidinančios reklamos požymių, Skundžiamu nutarimu skirdama pareiškėjai baudą už Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimą, Konkurencijos taryba neįrodė, kad VIASAT pažeidė daugelio ūkio subjektų bei vartotojų interesus.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad toje pačioje daugiakanalės televizijos rinkoje Lietuvos Respublikoje veikia ir analogiškas kaip ir VIASAT klaidinančiose reklamose reklamuojamas paslaugas teikia tokie daugiakanalės televizijos paslaugų teikėjai kaip UAB „Balticum TV“, UAB „Vinita“, UAB „Mikrovisatos TV“, UAB „Unit“, UAB „Viginta“ TEO LT, AB ir kiti, tačiau Skundžiamame nutarime nėra nurodytos analogiškos, kaip ir VIASAT, paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugų kainos, nėra paslaugų kainos analizės bei pačių teikiamų paslaugų pobūdžio lyginamosios analizės. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad VIASAT, skleisdama klaidinančia pagrįstai pripažintą reklamą, tokiais savo veiksmais inter alia pažeidė ir daugelio ūkio subjektų bei vartotojų interesus.

Konkurencijos tarybai neįrodžius Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 punkto pažeidimo konstatavimui būtinos sąlygos, t. y. neįrodžius, kad VIASAT pažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus, teismo vertinimu, pareiškėjai negalėjo būti taikytos Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytos sankcijos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo89 str. 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį individualaus administracinio sprendimo priėmimo reguliavimą, daro išvadą, kad Konkurencijos tarybos Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 punktu, 127 str., teismas

pareiškėjos VIASAT AS skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-05-31 nutarimą „Dėl AS VIASAT veiksmų, skleidžiant skaitmeninės televizijos paslaugų reklamą, atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-14.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Arūnas Kaminskas

Mefodija Povilaitienė

Nijolė Šidagienė