Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forum Cinemas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forum Cinemas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Multikino Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Cinamon Operations“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.   Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-19/2015 dėl kino filmų rodymo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė – (toliau – ir UAB) „Forum Cinemas“ kartu su UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ sudarė du konkurenciją ribojančius susitarimus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Nutarimu Konkurencijos taryba UAB „Forum Cinemas“ paskyrė 1 384 300 Eur baudą, o UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ nuo paskirtų baudų mokėjimo atleido.

2.   Pareiškėjas pateikė skundą teismui ir prašė. panaikinti Nutarimą. Jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo panaikinti Nutarimo, sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą ne mažiau kaip iki 116 927,04 Eur.

3.   Paaiškino, kad Konkurencijos taryba neatliko visapusiško surinktų įrodymų ištyrimo, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir priėmė nepagrįstą Nutarimą. Vieninteliu tariamų draudžiamų susitarimų įrodymu atsakovas laikė bendrovių darbuotojų elektroninį susirašinėjimą. Programinės įrangos „Markus distribution“ (toliau – ir Markus) naudojimo Konkurencijos taryba nelaikė draudžiamo susitarimo įrodymu, o priemone UAB „Forum Cinemas“ stebėti, ar buvo vykdomas draudžiamas susitarimas. Ne visi Nutarimo 3.6 dalyje cituojami laiškai yra susiję būtent su „didžiosiomis“ nuolaidomis pačių populiariausių filmų rodymo pradžioje. Išankstiniai seansai nepatenka į Konkurencijos tarybos nustatytų tariamų draudžiamų susitarimų turinį. Išankstiniai seansai savo organizavimo tvarka ir paskirtimi iš esmės skiriasi nuo įprastinių seansų. Visų pirma, tai, ar bus rodomi išankstiniai kino filmo seansai ir kada jie bus rodomi, priklauso išimtinai nuo kino filmų teisių turėtojo – kino studijos. Antra, išankstinio kino seanso paskirtis yra papildoma filmo reklama, tikslas – pritraukti kuo daugiau žiūrovų į filmą, kai jis bus pradėtas rodyti kino teatre. Trečia, išankstinio kino seanso data ir kino filmų reguliaraus rodymo kino teatruose data nesutampa, o laiko skirtumas gali būti nuo 1 dienos iki pusmečio iki oficialios premjeros pradžios. Nagrinėjamu atveju buvo kalbama apie 2011 m. sausio 26 d. išankstinį seansą, o filmo rodymo pradžia kino teatruose – 2011 m. sausio 28 d.

4.   Konkurencijos taryba, vertindama tariamus draudžiamų susitarimų įrodymus, visiškai neanalizavo to, ar informacija, kuri buvo pateikiama elektroniniais laiškais, atitiko tikrovę ir ar kino teatrai, pateikę tam tikrą informaciją, iš tiesų elgėsi tokiu būdu, kokiu nurodė. Ne visais atvejais kino teatrų faktinis elgesys atitiko elektroniniais laiškais pateikiamą informaciją. Tai, kad UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ teikdavo melagingą informaciją UAB „Forum Cinemas“, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – UAB „Cinamon Operations“ bei UAB „Multikino Lietuva“ atstovų parodymai Konkurencijos tarybos apklausų metu. UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ atstovai patvirtino, kad šie kino teatrai akcijų su UAB  „Forum Cinemas“ nederindavo, kad akcijų neorganizuos, pasakydavo tik tam, kad „nuramintų“ UAB „Forum Cinemas“, iš tiesų elgdavosi kaip suplanavę (vienašališkai mažindavo UAB „Forum Cinemas“ „rentalą“ (pajamų dalį, tenkančią UAB „Forum Cinemas“ nuo kiekvieno bilieto, parduodamo į UAB „Forum Cinemas“ platinamus filmus)).

5.   Konkurencijos taryba, prieš priimdama Nutarimą, taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad net ir cituojamų elektroninių laiškų atveju, kuomet šalys neva susitardavo netaikyti nuolaidų pačių populiariausių filmų rodymo pradžioje, tokios nuolaidos buvo taikomos. Konkurencijos taryba visiškai neanalizavo to, kaip atrodė faktinė kainų situacija minimų elektroninių laiškų atvejais filmų rodymo pradžioje ir po to. Ir praėjus laikotarpiui, kuriuo neva šalys buvo sutarusios netaikyti nuolaidų populiariausių filmų bilietams, kino teatrai, įvertinę filmo populiarumą, toliau drastiškai nesumažindavo kainų, o tam tikrais atvejais kainos net pakildavo.

6.   Visais cituojamais susirašinėjimo atvejais nebuvo šalių suderintos valios dėl nuolaidų bilietams netaikymo, kadangi iš pareiškėjo pusės visais atvejais buvo kalbama apie „rentalo“ apsaugą. Konkurencijos taryba netinkamai įvertino šią labai reikšmingą aplinkybę, visiškai neanalizavo tikrojo elektroninių laiškų konteksto bei tikrųjų šalių ketinimų ir tik formaliai įvertino elektroniniame susirašinėjime naudojamas frazes „akcijos“, „nuolaidos“ ir „bilietų kainos“. G. P. savo, kaip UAB „Forum Cinemas“ platinimo skyriaus darbuotojo, tikrąją valią atskleidė Konkurencijos tarybos apklausos metu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Konkurencijos taryba šių parodymų nelaikė reikšmingu įrodymu.

7.   „Rentalo“ dydis, o kartu ir pareiškėjo siekis jį apsaugoti neturėtų būti tiesiogiai siejamas su bilietų kainų dydžiu. Visu tirtu laikotarpiu kino teatrai UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ turėjo galimybę laisvai nustatinėti savo parduodamų bilietų kainas ir organizuoti „masines“ nuolaidas bet kuriems pareiškėjo platinamiems filmams bet kuriuo jų rodymo metu, bet ne mažindami UAB „Forum Cinemas“ „rentalo“. Tai, kad į UAB „Forum Cinemas“ nuolatinius įspėjimus vienašališkai nemažinti „rentalo“ kino teatrai UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atsakydavo, jog netaikys nuolaidų bilietams, niekaip neįrodo UAB „Forum Cinemas“ noro riboti tarpusavio konkurenciją, susitariant, jog nebus taikomos „drastiškos“ nuolaidos į populiariausius UAB „Forum Cinemas“ platinamus filmus jų rodymo pradžioje.

8.   Konkurencijos taryba Nutarime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad „Markus“ sistemos naudojimas padėjo UAB „Forum Cinemas“ užtikrinti susitarimų laikymosi priežiūrą, o „Markus“ sistemos pagalba UAB „Forum Cinemas“ turėjo galimybę gauti aktualią informaciją ir sekti savo konkurentų UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ tikslius pardavimus, jų apimtis bei bilietų kainų kategorijas. Per „Markus“ sistemą pateiktos kainų informacijos nei UAB „Forum Cinemas“, nei UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nelaikė konfidencialia, ji nepadidino rinkos skaidrumo ir neleido pareiškėjui iš anksto žinoti konkurentų strategijos rinkoje. Visa informacija apie kino filmų demonstruotojų kainas, kuri buvo pateikiama „Markus“ programoje, buvo susijusi su jau pritaikytomis, o ne planuojamomis taikyti kainomis.

9.   Nepagrįsta pareiškėjas laikė Konkurencijos tarybos poziciją, neva prašomos pateikti informacijos pobūdis viršijo sutartyse su kino studijomis numatytus reikalavimus. UAB „Forum Cinemas“ veikloje tokios programinės rangos kaip „Markus“ naudojimas yra būtinas, siekiant tinkamai įgyvendinti sutartis su verslo partneriais – pasauliniais platintojais (kino studijomis). Nepaisant to, kad sutartyse su kino studijomis nebuvo numatyta UAB „Forum Cinemas“ pareiga jiems teikti kasdienes ataskaitas, tačiau tokia pareiga išplaukia iš kino studijų teisės atlikti UAB „Forum Cinemas“ veiklos auditą ir šio audito metu reikalauti labai detalios informacijos apie surinktas pajamas bei parduotų bilietų skaičių. Pareiškėjui svarbu gauti pakankamai tikslią informaciją iš kino teatrų apie kino filmų bilietų pardavimus tam, kad jis išvengtų nepageidaujamų finansinių sankcijų iš kino studijų pusės, kurie, pagal sutarčių nuostatas, turi teisę atlikti patikrinimus (auditus) UAB „Forum Cinemas“ patalpose, patikrinti reikiamą informaciją apie kino filmų bilietų pardavimus, o suradę neatitikimų – pritaikyti sankcijas. Be to, pareiškėjas, kaip ir kiti kino filmų platintojai Lietuvoje, du kartus per savaitę teikdavo ataskaitas Lietuvos kino centrui.

10. Atsakovas netinkamai įvertino UAB „Forum Cinemas“ pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos. UAB „Forum Cinemas“ kino teatrų kainodaros sprendimai yra priimami iš anksto pagal nustatytą procedūrą, o ne „žaibiškai“ reaguojant į pavienius pasikeitimus rinkoje. Pareiškėjas sudarė planus dėl savo kino teatrų Lietuvoje galimų bilietų kainų į 2D ir 3D filmus penkeriems metams. UAB „Forum Cinemas“ taikomos kino filmų bilietų kainos per visą atsakovo nustatytų tariamų draudžiamų susitarimų galiojimo laikotarpį keitėsi 4 kartus: 2009 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. spalio 21 d. ir 2011 m. gruodžio 16 d. Visi šie pasikeitimai buvo suplanuoti mažiausiai prieš du mėnesius iki jų įvedimo. Tiek sprendimų dėl kainodaros pasikeitimų priėmimo, tiek ir faktiniai naujų kainų įvedimo laikotarpiai nesutapo su Konkurencijos tarybos cituojamais atvejais. Akivaizdu, kad pareiškėjas niekaip nereagavo į UAB „Cinamon Operations“ bei UAB „Multikino Lietuva“ teikiamą informaciją elektroniniu paštu.

11. Pareiškėjo taikytų bilietų kainos vidurkiai tiek tiriamu laiku, tiek ir po to paneigia prezumpciją, kad jis veikė atsižvelgdamas į UAB „Multikino Lietuva“ pateiktą informaciją. Tai, kad po nustatyto tariamo draudžiamo susitarimo pabaigos bilietų kainos Vilniaus kino teatruose ne mažėjo, o didėjo, rodo UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Forum Cinemas“ savarankiškumą rinkoje ir paneigia priežastinio ryšio prezumpciją. Iš pateiktos informacijos apie Kauno kino teatrų bilietų kainų vidurkius matyti, kad visu tirtu laikotarpiu UAB „Forum Cinemas“ Kauno kino teatro ir UAB „Cinamon Operations“ kino teatro vidutinės bilietų kainos gana reikšmingai skyrėsi. UAB „Forum Cinemas“ Kauno kino teatro kainos 2009–2012 metais buvo didesnės (duomenys neskelbtini) Konkurencijos taryba nepagrįstai neįvertino aplinkybės dėl tikrovės neatitinkančios informacijos teikimo ir nepagrįstai taikė priežastinio ryšio prezumpciją šioje byloje.

12. Konkurencijos taryba neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo patvirtinti pareiškėjo pateiktų įsipareigojimų, o tyrimą nutraukti. Nustatyti suderinti veiksmai negalėtų būti laikomi susitarimu, kuris vien savo tikslu riboja konkurenciją. Informacijos mainų susitarimai nėra vien savo tikslu ribojantys konkurenciją, Konkurencijos taryba privalėjo vertinti tokių mainų galimą poveikį, tačiau to nepadarė. Elektroniniais laiškais konkurentai gaudavo dviejų tipų informaciją: informaciją apie UAB „Multikino Lietuva“ arba UAB „Cinamon Operations“ planuojamus „masinius“ pareiškėjo platinamų kino filmų bilietų išpardavimus ir informaciją apie tai, kad „masiniai“ išpardavimai neturėtų būti taikomi ir / arba nebus taikomi populiariems filmams jų demonstravimo pradžioje. Atsakovas visiškai nepagrįstai laikė, kad tokio pobūdžio informacija galėjo vien savo tikslu apriboti konkurenciją.

13. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad didelį veiksmų mastą (o kartu ir esminę žalą) rodo ir Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, jog UAB „Forum Cinemas“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ buvo susitarę ne tik dėl pareiškėjo platinamų filmų kainų. Pirma, atsakovas teigė, kad pareiškėjas buvo informavęs UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ apie „nusistovėjusią praktiką rinkoje“ netaikyti nuolaidų dideliems filmams (Konkurencijos tarybos Nutarime apibrėžtiems kaip filmams, kurių planuojamos bendrosios pajamos – ne mažiau 500 000 Lt), o ne vien tik UAB „Forum Cinemas“ platinamiems filmams. Tyrimo bylos medžiagoje nėra nė vieno įrodymo, kad nustatyti susitarimai apėmė ir kitų kino filmų platintojų filmus. Antra, atsakovas taip pat naudojo aplinkybę, kad gavęs informaciją iš UAB „Forum Cinemas“, UAB „Multikino Lietuva“ 2010 m. gruodžio 30 d. neorganizavo bilietų akcijos. Toks argumentas neatitiko faktinės situacijos. UAB „Multikino Lietuva“ nurodytą dieną kainas mažino. Paskutinis atsakovo nurodytas argumentas – tai, kad pareiškėjas ir UAB „Cinamon Operations“ buvo suderinę standartinius pasiūlymus. Tokio argumento ryšio su veiksmų mastu pareiškėjas apskritai neįžvelgė. UAB „Cinamon Operations“ yra patvirtinęs, kad jo tariamai sudarytas susitarimas yra susijęs išimtinai su pareiškėjo platinamais filmais.

14. Vertindama pareiškėjo veiksmų mastą, Konkurencijos taryba privalėjo nagrinėti ne pareiškėjo kino teatrų veiklos teritoriją, o pareiškėjo kaip platintojo, užimamą rinkos dalį. UAB „Forum Cinemas“ platinami kino filmai užėmė ne daugiau kaip 30 proc. rinkos (tuo tarpu kino teatrų rinkos dalis galėjo būti artima 60–70 proc.), todėl pareiškėjo veiksmų mastas turėtų būti vertinamas atitinkamai kaip gerokai mažesnis.

15. Konkurencijos taryba priėmė iš esmės neteisėtą Nutarimą, kadangi, pažeisdama aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nuo paskirtų baudų atleido UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“. Jų 2015 m. kovo 6 d. prašymai nebuvo pateikti iki tyrimo pradžios (2012 m. balandžio 29 d.), kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintų Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.1, 4 punktuose. 2015 m. kovo 6 d. atsakovas jau buvo ne tik priėmęs nutarimą pradėti tyrimą dėl įtariamo draudžiamo susitarimo, bet prašymai buvo pateikti jau pačioje tyrimo pabaigoje. Šiais prašymais buvo aiškiai įvardyta, kad ūkio subjektai sudarė ne konkurentų susitarimą. 2014 m. gegužės 29 d. vykusių UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ atstovų apklausų metu šių ūkio subjektų atstovai apskritai apie jokį dalyvavimą draudžiamame susitarime (neišskiriant konkurentų ar ne konkurentų) neužsiminė. Priešingai, jie aiškiai patvirtino savo savarankiškumą nustatinėjant kainodarą bei nepriklausomumą, kas rodo, kad tinkamu laiku „neprisipažino“ apie savo padarytus pažeidimus.

16. Be to, pareiškimas dėl tyrimo atlikimo ir prašymas dėl atleidimo nuo baudos, nors ir turi panašumų, tačiau iš esmės yra visiškai skirtingi dokumentai, kurių tikslai skiriasi, kurių turiniui keliami skirtingi reikalavimai, kurių skirtinga pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, skirtingos jų pasekmės. Būtent prisipažinimo elementas sudaro esminę atleidimo nuo baudų sistemos dalį, kadangi draudžiamų susitarimų dalyviams prisipažinus apie draudžiamus susitarimus yra iš esmės palengvinamas Konkurencijos tarybos pareigūnų darbas. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“, iš pradžių nelaikydami savęs pažeidėjais, pateikė atsakovui pareiškimą dėl tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo, akcentuodami pareiškėjo tariamai neteisėtus veiksmus, ir tik vėliau, supratę, kad tyrimas atliekamas ir jų atžvilgiu dėl galimų draudžiamų susitarimų, pateikė prašymus atleisti nuo baudos. Iki pat 2015 metų, 2012 m. balandžio 30 d. pareiškimas ir jo 2012 m. birželio 27 d. papildymas nebuvo vertinami kaip prašymas dėl atleidimo nuo baudos. Konkurencijos taryba taip pat nepriėmė Taisyklių 20 punkte numatyto nutarimo, kad prašymas atleisti nuo baudos sąlyginai tenkina Taisyklių sąlygas, nors privalėjo tą padaryti, jei 2012 m. balandžio 30 d. pareiškimą būtų vertinusi kaip jų pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo baudos. Konkurencijos taryba neturi teisės tenkinti prašymo atleisti nuo baudos, kai toks prašymas net nebuvo pateiktas arba kai pateiktas prašymas neatitinka visų būtinųjų atleidimo nuo baudos sąlygų.

17. Nutarimas yra iš esmės neteisėtas, nes Konkurencijos taryba netinkamai apskaičiavo pareiškėjui skirtiną baudą ir tokiu būdu pažeidė aukštesnės teisinės galios teisės aktą. Konkurencijos taryba nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apskaičiuotą bazinį baudos dydį pareiškėjo atžvilgiu sumažinti 20 proc. Kadangi nustatė, kad jos apskaičiuotas baudos dydis viršija 10 proc. bendrųjų metinių pareiškėjo pajamų, todėl bazinis baudos dydis sumažintas iki 1 384 300 Eur, pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkto formuluotę, galutinis jam paskirtos baudos dydis turėjo būti 1 107 440 Eur, t. y. 80 proc. bazinio baudos dydžio (1 384 300 Eur – 20 proc). Jeigu minėtos Aprašo nuostatos būtų aiškinamos tokiu būdu, kaip jas pritaikė Konkurencijos taryba, Aprašo 17 punkte įtvirtintos taisyklės, susijusios su lengvinančių aplinkybių taikymu, egzistavimas nebetektų praktinės reikšmės, kadangi ūkio subjektai beveik niekada neturėtų galimybės pasinaudoti lengvinančių aplinkybių suteikiama nauda.

18. Konkurencijos taryba paskyrė nepagrįstai didelę baudą, tokiu būdu pažeisdama proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Skaičiuodamas bazinę baudą atsakovas rėmėsi pareiškėjo pajamomis, gautomis iš kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklos 2011 metais. Priešingai nei Nutarime nurodyta, jokių įrodymų, kad tariami pareiškėjo ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ susitarimai būtų apėmę ir kitų kino filmų platintojų platinamus filmus, tyrimo bylos medžiagoje nėra. Pareiškėjo demonstravimo pajamos, susijusios su kitų platintojų filmais, sudarė beveik (duomenys neskelbtini) visų UAB „Forum Cinemas“ demonstravimo pajamų Kaune ir Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai yra išimtinai susiję su pareiškėjo platinamais filmais, baudos skaičiavimo tikslais naudojamos pajamos, kurios iš viso nėra susijusios su atsakovo nustatytu tariamu pažeidimu ir kurių niekaip objektyviai negalima su juo susieti, akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Visais atvejais pareiškėjas, kontaktuodamas su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“, veikė ne kaip šių kino teatrų konkurentas, bet kaip kino filmų platintojas. Pareiškėjo korporatyvinė struktūra yra kitokia nei UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ – tai vertikaliai integruota įmonė, kuri užsiima tiek kino filmų demonstravimu, tiek ir platinimu. Kadangi visais atvejais pareiškėjo siekis buvo ne reguliuoti bilietų kainas, o apsisaugoti nuo nesąžiningų konkurentų veiksmų, t. y. vienašališko „rentalo“ mažinimo, Konkurencijos taryba taip pat visiškai nepagrįstai kaip tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas laikė pareiškėjo pajamas, gautas iš kino filmų demonstravimo veiklos. Dėl tariamų susitarimų jokio poveikio kino filmų demonstravimo rinkai nebuvo, todėl pareiškėjo pajamos, susijusios su kino filmų demonstravimu, negali būti laikomos „netiesiogiai“ susijusiomis su tariamu pažeidimu. Pareiškėjo pajamos, gautos iš kino filmų demonstravimo veiklos, daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų viršijo pajamas, gautas iš kino filmų platinimo veiklos.

19. Konkurencijos taryba nenustatė, kad UAB „Forum Cinemas“ būtų sudariusi draudžiamus susitarimus su kitais ūkio subjektais, kuriems bendrovė platino kino filmus tirtu laikotarpiu, todėl bendrovės pajamos, gautos platinant kino filmus kitiems ūkio subjektams, taip pat negali būti laikomas tiesiogiai ar netiesiogiai su tariamu pažeidimu susijusiomis pajamomis. Konkurencijos taryba privalėjo pajamomis, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su pažeidimu, laikyti ne pareiškėjo platinimo ir demonstravimo pajamas 2011 metais Kauno ir Vilniaus miestuose, o pajamas, gautas iš kino filmų platinimo UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ 2011 m. Atsitiktiniai, pavieniai pavyzdžiai, t. y. 4 laiškai per 1 metų ir 7 mėnesių laikotarpį bei 3 laiškai, kurių laikotarpis 1 mėnuo, nepagrindžia Konkurencijos tarybos tariamai nustatytų draudžiamų susitarimų. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti nustatytų tariamų pažeidimų tęstinumą. Net jeigu būtų laikoma, kad bylos įrodymai pagrindžia Konkurencijos tarybos nustatytus tariamus pažeidimus, o likę pavyzdžiai yra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą, atsižvelgiant į likusius atsitiktinius el. komunikacijos pavyzdžius, baudos skaičiavimo tikslu turėtų būti naudojami ne ilgesni nei tokie laikotarpiai – 2 metai tariamo susitarimo su UAB „Multikino Lietuva“ atžvilgiu ir 0,5 metų tariamo susitarimo su UAB „Cinamon Operations“ atžvilgiu. Be to, pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus, nurodė, kad jie yra besąlyginiai, t. y. bus įgyvendinti, nepaisant to, ar atsakovas būtų nutraukęs tyrimą ar ne, o dalis jų jau yra įgyvendinta. Dėl šių priežasčių, atgrasymo tikslu neturėtų būti nustatomas didesnis nei minimalus bazinės baudos dydžio didinimo procentas, t. y. 15 proc. Pareiškėjas nė vienu iš cituojamų atvejų neskatino UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ netaikyti nuolaidų. Konkurencijos tarybos pozicija dėl pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimo, kaip skatinimo dalyvauti draudžiamame susitarime, yra visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, bazinis baudos dydis neturėtų būti didinamas 10 proc. Be to, UAB „Forum Cinemas“ prisiėmė labai rimtus įsipareigojimus, be kita ko, įsipareigojimus dėl veiklų atskyrimo, kurie jau šiuo metu yra įgyvendinami grupės, kuriai priklauso UAB „Forum Cinemas“, mastu ir kurie pareikalaus didžiulių resursų, be kita ko, susijusių su naujos įmonės steigimu, naujų patalpų paieška, galimai naujų darbuotojų paieška, sutarčių pakeitimu ir pan. UAB „Forum Cinemas“ prisiimti įsipareigojimai apima įvairių socialinių projektų įgyvendinimą, kas taip pat reikalauja didžiulių finansinių bei žmogiškųjų pareiškėjo resursų. Atsižvelgiant į tai, bazinis baudos dydis turėtų būti mažinamas maksimaliai, t. y. kaip numatyta Aprašo 17 punkte – 50 proc.

20. Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsiliepime paaiškino, kad Nutarimu Konkurencijos taryba nustatė du horizontalaus pobūdžio (tarp konkurentų) sudarytus draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus). Buvo nustatyti draudžiami susitarimai tarp kino filmų rodymo veikla užsiimančių ūkio subjektų: UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ (atitinkamoje kino filmų rodymo rinkoje Vilniuje (ir jo rajone) bei UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ (atitinkamoje kino filmų rodymo rinkoje Kaune (ir jo rajone). Be to, pareiškėjas veikė ir kaip kino filmų platintojas. Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba konstatavo, kad abiem atvejais ūkio subjektai susitarė nedaryti nuolaidų kino filmų bilietams, t. y. netaikyti didelių nuolaidų dideliems filmams tuo laikotarpiu, kai iš filmo rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos, praktikoje derindavo akcijas bilietams bei kai kurių konkrečių kino filmų bilietų kainas (Nutarimo 6.1. ir 6.2. dalys). Tokie veiksmai nustatyti tam tikros prekės kainą pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, kuriais draudžiama sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus. Konkurencijos tarybos nustatyti pažeidimų veiksmai apėmė populiariausių filmų kategorijas, t. y. iš esmės didelius ir labai didelius filmus (vadinamuosius „blockbasterius“, kurie pajamų surinkimo prasme yra patys didžiausi filmai), įskaitant išankstinius kino filmų seansus, ir neapsiribojant premjeriniais filmais ar vien tik UAB „Forum Cinemas“ platinamais filmais.

22. Konkurencijos taryba konstatavo pažeidimus, įvertinusi daug nustatytų aplinkybių, nustatė itin daug komunikacijos elektroniniais laiškais atvejų dėl įvairių kino filmų kainų nustatymo (Nutarimo 3.6.1., 3.6.2., 6.1. ir 6.2. dalys), taip pat atliko ūkio subjektų darbuotojų apklausas (Nutarimo 3 dalis) bei įvertino jų paaiškinimus. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nuolat teikdavo pareiškėjui detalią ir aktualią informaciją apie taikytas kino filmų bilietų kainas per „Markus“ sistemą, taip sudarant galimybę sekti susitarimų laikymąsi, o prie tokios konkurentų teikiamos informacijos turėjo prieigą ir UAB „Forum Cinemas“ kino filmų rodymo padalinio vadovas (Nutarimo 3.5., 6.3. dalys). Tuo tarpu UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimo padalinio darbuotojai iš UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ gaunamą informaciją persiųsdavo UAB „Forum Cinemas“ kino filmų rodymo padalinio darbuotojams (Nutarimo 3.6.3 dalis). Konkurencijos taryba nustatė, kad pažeidimai buvo tęstiniai (Nutarimo 6.3. dalis) ir susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ truko bent nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (1 metus 8 mėnesius), o susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ – bent nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (3 metus 2 mėnesius) (Nutarimo 3.6.1., 3.6.2., 9.1.3. dalys).

23. Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės ir išvados neapsiribojo vien tik „blockbasteriais“ (populiariausiais filmais). Pavyzdžiui, 2010 m. spalio 27 d. UAB „Forum Cinemas“ siuntė UAB „Multikino Lietuva“ elektroninį laišką (Nutarimo (93) pastraipa), kuriame nurodė taisykles ne tik dėl „blockbasterių“, tačiau ir dėl didelių filmų. Be to, bilietų į didelius filmus kainų nustatymas buvo tik vienas iš pareiškėjo padarytų vientisų tęstinių pažeidimų elementų. Ūkio subjektai taip pat derino akcijas bilietams bei kai kurių konkrečių kino filmų bilietų kainas.

24. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurino laikotarpį dėl didelių akcijų netaikymo iki filmo premjeros laikotarpio pirmąsias dvi savaites. Konkurencijos taryba neteigė, kad pažeidimas buvo susijęs tik su kainų nustatymu pirmųjų dviejų savaičių atžvilgiu. Konkurencijos taryba pažeidimo veiksmus konstatavo ir dėl didelių kino filmų (įskaitant, bet neapsiribojant populiariausiais filmais („blockbasteriais“), o ne tik dėl premjerinių filmų bilietų kainų nustatymo. Nors šios kategorijos kai kuriais atvejais sutampa (tuo atveju, kai kalbama apie didelio filmo premjerą), tačiau akivaizdu, kad jos nėra tapačios.

25. Kad taisyklė dėl dviejų savaičių yra labiau tik orientacinė, o ne absoliuti, Konkurencijos taryba nurodė ir Nutarimo (211) pastraipoje, pažymėjusi, kad UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ susitarė dėl bendros pozicijos, kad dideliems filmams neturėtų būti taikomos didelės nuolaidos tais laikotarpiais, kai iš filmų rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos (pavyzdžiui, paprastai galiojo taisyklė didžiausiems filmams netaikyti didelių nuolaidų pirmąsias dvi savaites, dideliems filmams – 10 dienų) (iš esmės analogiškai Konkurencijos taryba nurodė ir susitarimo tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ atveju (Nutarimo (220) pastraipa).

26. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad išankstiniai kino filmų seansai nepatenka į Konkurencijos tarybos nustatytų draudžiamų susitarimų turinį, paaiškino, kad Konkurencijos taryba neturi duomenų, ar visais atvejais buvo daromi išankstiniai kino filmų seansai, tačiau akivaizdu, kad bent jau Nutarime cituotais atvejais dėl išankstinių kino filmų seansų jie buvo daromi ir patekdavo į susitarimų apimtį, kadangi susitarimų dalyviai šiuos išankstinius seansus aptardavo didelių nuolaidų netaikymo kontekste, tai rodo ir elektroninių laiškų turinys. Tuo tarpu, jei kokia nors akcija nemažino kino filmo bilieto kainos žymiai, tokia akcija iš esmės galėjo būti daroma. Tai rodo veiksmų derinimą, t. y. tuo atveju, kai UAB „Forum Cinemas“ sutiko su akcija, akivaizdu, kad ji buvo organizuojama taip, kad neprieštarautų susitarimui netaikyti didelių nuolaidų.

27. Konkurencijos taryba draudžiamus susitarimus konstatavo remdamasi elektroniniu susirašinėjimu, kuriame kalbama ne tik apie konkrečius filmus ar akcijas, tačiau ir apie bendrą taisyklę netaikyti didelių nuolaidų tam tikrą laikotarpį populiariems filmams. Pareiškėjas niekaip nepaneigė, kad buvo siunčiami elektroniniai laiškai būtent dėl tokios taisyklės (netaikyti didelių nuolaidų tam tikru laikotarpiu), o tik stengėsi paneigti pavienius kainų derinimo atvejus, kaip nepatenkančius į šios taisyklės taikymo sritį. Konkurentams susitarus dėl bendros taisyklės, nebuvo poreikio kiekvienu atveju komunikuoti dėl konkrečių kino filmų.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, kad elektroniniais laiškais pateikiama informacija neatitiko tikrovės, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo argumentus bei išvadas grindė klaidingomis prielaidomis ir klaidinga metodologija. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia susitarimus tarp konkurentų nustatyti kainas, o ne vien jas didinti. Net jeigu būtų susitarimas tarp konkurentų sumažinti kainas, tarkime, 10 proc., tai nereiškia, kad toks susitarimas nepažeistų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimu siekiama antikonkurencinio tikslo, net jei tariamasi tik dėl kainos dalies. Iš esmės bet koks susitarimas tarp konkurentų, susijęs su prekės ar paslaugos kaina, yra draudžiamas. Pareiškėjas savo argumentacijai naudojo iš esmės klaidingą skaičiavimo metodologiją, t. y. naudojo palyginimus pagal bilietų kainų vidurkius, tačiau tokie pareiškėjo išvesti vidurkiai yra didele dalimi nulemti vartotojų elgesio ir niekaip nepaneigia, kad buvo sudarytas susitarimas dėl kainų nustatymo. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjo konkurentai UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ apie tokias akcijas žinojo ir informavo UAB „Forum Cinemas“ bei tokias akcijas derino taip, kad jos neprieštarautų susitarimui netaikyti didelių nuolaidų populiariems filmams tam tikrą laikotarpį.

29. Dėl pareiškėjo argumentų dėl „Markus“ sistemos naudojimo akcentavo, kad Konkurencijos taryba Nutarimo 6.3. dalyje įvertino konkurentų susitarimų laikymosi priežiūrą. Konkurencijos taryba nurodė, kad UAB „Forum Cinemas“, naudodamasis „Markus“ programos teikiama informacija, turėjo galimybę gauti aktualią informaciją ir sekti savo konkurentų – UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ – tikslius pardavimus, jų tikslias apimtis, bilietų kainų kategorijas, t. y. kiekvieno parduoto bilieto kainą, žiūrovų srautus kiekvieno konkretaus kino seanso metu, kino teatrų žiūrovams taikomas nuolaidas (akcijas) (Nutarimo (227) pastraipa). Nors „Markus“ programa UAB „Forum Cinemas“ turėjo būti skirta naudotis platinimo padalinio atstovams, tačiau galimybę naudotis „Markus“ programa turėjo ir UAB „Forum Cinemas“ kino filmų rodymo padalinio vadovas. Per „Markus“ programą teikiama informacija sudarė palankias sąlygas nagrinėjamų susitarimų įgyvendinimo stebėjimui ir tarpusavio veiksmų derinimui, ir todėl buvo vertinama šių susitarimų kontekste.

30. Pareiškėjas iš esmės implikavo tokias Konkurencijos tarybos išvadas, kurių nėra daroma Nutarime. Konkurencijos taryba ir neteigė, kad per „Markus“ sistemą pareiškėjui buvo pateikiama informacija apie ateityje ketinamas taikyti kainas. Be to, „Markus“ programa teikiama informacija leido ne tik įvertinti, ar taikomos UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ bilietų kainos atitinka susitarimus, tačiau ir tiksliai įvertinti tokių veiksmų mastą, t. y. kiek tiksliai bilietų buvo parduota su nuolaidomis. Tokia informacija, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra viešai prieinama informacija. Sutartyse su pasauliniais platintojais pareiškėjas nebuvo įpareigojamas teikti tokio detalumo ir aktualumo informaciją, kokios jis reikalavo iš savo konkurentų, ir faktiškai tokios informacijos pasauliniams platintojams neteikė (Nutarimo 85–86 pastraipos).

31. Dėl priežastinio ryšio prezumpcijos vertinimo pažymėjo, kad tam, jog būtų nuneigta minėta prezumpcija, įtariamas ūkio subjektas turi pateikti tokius įrodymus, kurie paneigtų bet kokią suderintų veiksmų įtaką ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Taigi tokie įrodymai turi paneigti bet kokius ryšius tarp suderintų veiksmų ir ūkio subjekto sprendimo veikti rinkoje. Pareiškėjo bilietų kainų vidurkio skaičiavimo metodologija nėra pagrįsta. Pareiškėjas pateikė duomenis, lygindamas metinius kino filmų bilietų kainų vidurkius, nors Konkurencijos taryba Nutarime neteigė, kad visa kino filmų bilietų kainodara buvo suderinta tarp konkurentų. Be to, vien tai, kad tam tikriems filmams ar tam tikru laikotarpiu taikomos kainos yra suderintos, nebūtinai atsispindi metiniuose kainų vidurkiuose ar jų kitimo tendencijose. Bilietų kainų vidurkis priklauso nuo to, kokios lankytojų grupės lankosi kino teatre, kokiu paros ar savaitės metu jie žiūri filmus. Vien aplinkybė, kad prekės kaina didėjo ir po draudžiamo susitarimo pabaigos, savaime nereiškia, kad nebuvo draudžiamo susitarimo, kadangi kainų didėjimas gali būti nulemtas kitų objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, infliacijos). Galiausiai Konkurencijos taryba ir neturi įrodinėti susitarimo dėl kainų faktinio poveikio, tuo tarpu pareiškėjas nepaneigė, kad sudarė susitarimą dėl kainų su savo konkurentais. Pareiškėjas iš esmės UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ atstovų paaiškinimus išėmė iš konteksto ir darė nepagrįstas išvadas. Net jei praktikoje ir nebūtų griežtai laikomasi ūkio subjektų sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo ar kuris nors susitarimo dalyvis siektų išnaudoti jį savo naudai, savaime tai nereikštų, kad konkurenciją ribojantis susitarimas neegzistuoja.

32. Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu Konkurencijos taryba tyrimą gali nutraukti tik tuo atveju, kai yra tenkinamos visos trys kumuliatyvios sąlygos. Kadangi Konkurencijos taryba nustatė, jos pareiškėjo veiksmais buvo padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomai sąžiningai konkurencijai, nėra tikslinga vertinti kitų sąlygų, kadangi tai nekeistų išvadų dėl Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo. Vis dėlto Konkurencijos taryba Nutarime atsižvelgė į tai, kad UAB „Forum Cinemas“ prisiimti įsipareigojimai gali reikšmingai prisidėti siekiant išvengti prielaidų atsirasti panašiam pažeidimui ateityje, ir įvertino šią aplinkybę, reikšmingai sumažindama baudą (30 proc.) pareiškėjui pritaikius lengvinančią aplinkybę (Nutarimo 9.2. dalis).

33. Už draudžiamus susitarimus atsakomybė tenka visiems draudžiamo susitarimo dalyviams, todėl pateikę pareiškimą ir dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ savaime pripažino, kad buvo su UAB „Forum Cinemas“ sudarę draudžiamus susitarimus. Būtent pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pateikęs informaciją, yra atleidžiamas nuo baudos. Atsižvelgiant į tai, kad konsultacijos metu preliminariai buvo įtariamas vienas horizontalus draudžiamas susitarimas, Konkurencijos tarybos specialistai UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nurodė, kad tik vienas iš jų pateikęs prašymą galės būti atleistas nuo baudos. Dėl šios priežasties papildomi prašymai atleisti nuo baudų nebuvo pateikti, o 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ pateikė bendrą pareiškimą. Vis dėlto, kaip paaiškėjo tik vėliau tyrimo metu, nagrinėjamus veiksmus nėra pagrindo kvalifikuoti kaip vieno susitarimo tarp UAB „Forum Cinemas“,UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“. UAB „Forum Cinemas“ buvo sudariusi du susitarimus dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, kurie buvo vykdomi dvejose skirtingose atitinkamose rinkose, t. y. susitarimą su UAB „Multikino Lietuva“ dėl kino filmų bilietų kainų Vilniuje ir susitarimą su UAB „Cinamon Operations“ dėl kino filmų bilietų kainų Kaune. Taigi tik vėliau, tyrimo metu, paaiškėjo preliminaraus vertinimo netikslumas, kad iš tiesų abu pareiškimą pateikę ūkio subjektai, kaip pirmieji kreipęsi atitinkamo draudžiamo susitarimo dalyviai, gali būti atleisti nuo baudos.

34. Konkurencijos taryba įvertino visas su baudos skyrimu susijusias reikšmingas aplinkybes. Bilietų kainų nustatymo baziniai baudos dydžiai apskaičiuojami remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis, t. y. UAB „Forum Cinemas“ atveju – UAB „Forum Cinemas“ pajamomis, gautomis iš kino filmų platinimo ir rodymo veiklos 2011 m. Kauno ir Vilniaus miestuose ir jų rajonuose, t. y. per paskutinius vienerius dalyvavimo darant pažeidimą ūkinius metus. Pareiškėjo pajamos, gautos iš kino filmų platinimo kitiems Vilniaus mieste veikiantiems kino teatrams, neabejotinai gali būti laikomos bent jau netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Kita vertus, pareiškėjo gautos Vilniuje pajamos iš platintų filmų kitiems nei UAB „Multikino Lietuva“ kino teatrams sudarė tik apie pusės tūkstančio eurų sumą. Atitinkamai tai nedarė jokios įtakos paskirtam baudų sumos dydžiui, kadangi baudų suma vis tiek buvo reikšmingai sumažinta iki 10 proc. pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2014 metais. Esminė aplinkybė, kurios neįvertino pareiškėjas, yra tai, kad Konkurencijos taryba Nutarimo 9 dalyje akivaizdžiai skaičiavo dvi baudas, kadangi buvo padaryti du pažeidimai. Aprašo 16 punkto nuostata, kad bazinis baudos dydis negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, yra taikytina, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto bendrąsias pajamas (kai nėra pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų arba kai duomenys yra nepatikimi). Pareiškėjui baudos buvo skaičiuotos ne pagal bendrąsias pajamas, o pagal tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas.

35. Pareiškėjas padarė du sunkius pažeidimus, o už juos skirta baudų suma, net ir reikšmingai sumažinus baudas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pritaikymo, yra didesnė už jo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2014 metais, tačiau tai nereiškia, kad apskritai tokia metodika yra neteisinga. Konkurencijos taryba apskaičiavo abiejų pažeidimų atžvilgiu bazinį baudos dydį (Nutarimo 9.1. dalis), tuomet jį tikslino (Nutarimo 9.2. dalis), atsižvelgiant ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir galiausiai pareiškėjui sumažino baudų sumą iki pareiškėjo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2014 metais (Nutarimo 9.3. dalis). Taigi Konkurencijos taryba vadovavosi Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 24 punktu, o sumažinus baudą iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, daugiau nebėra jokio pagrindo dar pakartotinai pritaikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cinamon Operations“ su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37. Atsiliepime pažymėjo, kad tiek Konkurencijos įstatymas, tiek ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintos Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustato griežtų terminų, kada ūkio subjektas, ketinantis pasinaudoti atleidimo nuo baudų procedūra, turėtų pateikti prašymą dėl atleidimo nuo baudos. Pareiškime aiškiai nurodyta informacija apie sudarytus draudžiamus susitarimus su UAB „Forum Cinemas“. UAB „Forum Cinemas“ siekia reguliuoti bilietų kainas į šios bendrovės platinamus filmus visuose Lietuvos kino teatruose ir net aiškiai teisiškai tokie veiksmai kvalifikuoti kaip Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Pareiškėjo cituojami UAB „Cinamon Operations“ atstovo teiginiai buvo pateikti Konkurencijos tarybos vykdytos apklausos metu, t. y. tyrimo vykdymo metu ir UAB „Cinamon Operations“ atstovė pasisakė apie būtent tuo metu buvusią situaciją. Teisės aktai neįpareigoja ūkio subjekto, prašančio atleisti jį nuo baudos, teisiškai kvalifikuoti sudarytą susitarimą, o tik įpareigoja pateikti visą turimą informaciją apie tokį sudarytą draudžiamą susitarimą. Atsakovas pagrįstai, teisėtai ir sąžiningai atleido UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ nuo baudų.

38. Teismo posėdyje UAB „Cinamon Operations“ atstovas paaiškino, kad buvo sudarę susitarimą su pareiškėju dėl kino filmų rodymo, susitarė nedaryti nuolaidų kino filmų bilietams, netaikyti didelių nuolaidų populiariems filmams tuo laiku, kai iš filmo rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Multikino Lietuva“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Atsiliepime pažymėjo, kad Konkurencijos taryba visapusiškai ištyrė surinktus įrodymus bei objektyviai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Cituojamas susirašinėjimas, kartu su kitais Konkurencijos tarybos Nutarime nustatytais faktais, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas siekė kontroliuoti ir kontroliavo nuolaidų bei akcijų taikymą tiek pačių populiariausių, tiek ir į šią kategoriją nepatenkančių kino filmų atžvilgiu. Nepaisant to, kad galutinėse Konkurencijos tarybos išvadose yra konstatuojama, kad konkurenciją ribojantis susitarimas lėmė didelių nuolaidų netaikymą populiariausiems filmams, nurodytas susirašinėjimas reikšmingai pasitarnauja kaip netiesioginiai tokių susitarimų egzistavimo įrodymai, aiškiai demonstruojantys bendrą antikonkurencinį pareiškėjo siekį kontroliuoti konkuruojančių kino teatrų galutines kainas bei papildantys pagrindinius ir ne pavienius draudžiamų susitarimų egzistavimo įrodymus.

41. Pareiškėjas klaidinančiai teigė, kad faktinės UAB „Multikino Lietuva“ taikytos bilietų kainos neva neatitiko suderintų kainų (buvo už jas mažesnės), todėl Konkurencijos taryba turėjo analizuoti faktinio šalių elgesio atitikimą elektroniniais laiškais pateikiamai informacijai. Pareiškėjo pateikiama kainų analizė pasižymi esminėmis metodologinėmis klaidomis. Pavyzdžiui, neatsižvelgiama, kad darbo dienomis ir savaitgaliais bilietų kainos skiriasi, o būtent savaitgaliais, kuomet kainos yra didesnės, surenkama daugiausiai ((duomenys neskelbtini)) filmo pajamų. Todėl metinis UAB „Multikino Lietuva“ visų savaitės dienų bilietų kainų vidurkis visuomet bus didesnis, nei metinis darbo dienomis taikomų kainų vidurkis. Darbo dienomis nuolaidos taip pat taikomos ir moksleiviams bei studentams, kas vėlgi mažina darbo dienos vidutinį kainų lygį. Kadangi skundo 14 (a) pastraipoje nurodomos situacijos data (2010 m. gruodžio 30 d.) buvo darbo diena (ketvirtadienis), vadinasi šios dienos kainų vidurkis ir taip bet kuriuo atveju buvo žemesnis, nei metinis visų UAB „Multikino Lietuva“ bilietų kainų vidurkis. Šie pareiškėjo teiginiai kaip tik įrodo, kad nurodytą dieną UAB „Multikino Lietuva“ taikė įprastas darbo dienomis taikomų bilietų kainas, kas ir buvo suderinta elektroninio susirašinėjimo su pareiškėju metu, t. y. kad UAB „Multikino Lietuva“ atsisako akcijos ir taikys įprastą kainodarą (Nutarimo 96 pastraipa). Remiantis analogiškais argumentais, kaip neteisingas atmestinas ir skundo 17 a pastraipoje nurodytas situacijos rodant filmą „Paskutinis tėvų išbandymas. Mažieji Fakeriai“ vertinimas.

42. Skundo teiginiai, kad UAB „Multikino Lietuva“ neva teikdavo melagingą informaciją UAB „Forum Cinemas“ ir nesilaikydavo suderintų kainų, yra neteisingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Tais pavieniais atvejais, kai UAB „Multikino Lietuva“ nukrypdavo nuo suderintos didelių nuolaidų netaikymo politikos ir vienam ar kitam UAB „Forum Cinemas“ platinamam filmui pritaikydavo didesnę nuolaidą pirmosiomis jo rodymo savaitėmis, pareiškėjas nedelsiant reaguodavo grasinančiais skambučiais ir elektroniniais laiškais, raginančiais laikytis susitarimo. Jei pareiškėjas norėjo tinkamai įgyvendinti savo pajamų dalies apsaugos siekį, jis turėjo sukurti ir pasiūlyti tokį pajamų skaičiavimo mechanizmą, kuris neprieštarautų konkurencijos teisės normoms, bei aiškiai tokį mechanizmą įtvirtinti su UAB „Multikino Lietuva“ sudarytoje kino filmų demonstravimo sutartyje. Tuo tarpu minėtoje sutartyje buvo įtvirtintas rizikos tarp filmo platintojo bei filmo demonstruotojo pasidalinimo modelis.

43. Nepritarė skundo teiginiams, kad per „Markus“ sistemą teikiama informacija nelaikytina aktualia, konfidencialia ir nemažinančia UAB „Forum Cinemas“ netikrumo rinkoje. Viešai galima sužinoti tik bilietų kainas, reguliarias nuolaidas ar specialias akcijas. Tačiau nėra jokių galimybių sužinoti, kiek žiūrovų susirinko į konkretų kino filmo seansą, kokios buvo bilietų kainų kategorijos, kiek kiekvienos kainų kategorijos buvo parduota bilietų, kiek pajamų filmas surinko konkrečią dieną ir taip toliau. Ši informacija yra akivaizdžiai perteklinė, konfidenciali, be to, tyrimo metu nustatyta, kad prie šios informacijos prieidavo ne tik UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimo, tačiau ir demonstravimo padalinio darbuotojai. Tokiu būdu prieiga prie šios informacijos suteikė UAB „Forum Cinemas“ akivaizdų ir nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Konkurencijos taryba tinkamai įvertino UAB „Forum Cinemas“ pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl priežastinio ryšio egzistavimo, tinkamai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti pareiškėjo siūlomus įsipareigojimus bei tyrimą nutraukti Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pagrindu ir pritaikė atleidimo nuo baudos procedūrą.

44. Teismo posėdyje UAB „Multikino Lietuva“ atstovas paaiškino, kad buvo sudarę susitarimą su pareiškėju dėl kino filmų rodymo, susitarė nedaryti nuolaidų kino filmų bilietams, netaikyti didelių nuolaidų populiariems filmams tuo laiku, kai iš filmo rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos, praktikoje derindavo akcijas bilietams bei kai kurių konkrečių kino filmų bilietų kainas.

II.

45. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Forum Cinemas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Cinamon Operations“ iš pareiškėjo UAB „Forum Cinemas“ 700 Eur teismo išlaidų.

46. Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-19/2015 „Dėl kino filmų rodymo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio (anksčiau – Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis) esmė ir tikslai yra tapatūs, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio aiškinimui ir taikymui aktuali SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

48. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2012 m. balandžio 30 d. gavusi UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ pareiškimą, kad jie su UAB „Forum Cinemas“ atliko Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus (Konkurencijos tarybos byla (toliau – ir Konkurencijos byla).

49. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nagrinėjo šias rinkas – kino filmų rodymo Vilniaus ir Kauno miestuose ir jų rajonuose atitinkamas rinkas bei kino filmų platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamą rinką. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas užsiima tiek filmų platinimo, tiek filmų rodymo veikla (turi rodymo ir platinimo padalinius), tačiau pagrindinė veiklos sritis – kino filmų rodymas, valdanti kino teatrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. UAB „Multikino Lietuva“ yra kino teatro Vilniuje „Multikino Vilnius“ valdytojas, kurio pagrindinė veikla – kino filmų rodymas. UAB „Cinamon Operations“ valdo kino teatrą „Cinamon“ Kaune, kurio pagrindinė veikla taip pat yra kino filmų rodymas.

50. Pareiškėjas su UAB „Cinamon Operations“ 2008 m., o su UAB „Multikino Lietuva“ 2010 m. sudarė sutartis dėl standartinių kino filmų demonstravimo sąlygų. Pagal šių sutarčių 5 dalį UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ įsipareigojo pareiškėjui mokėti 50 proc. pajamų per pirmąsias dvi kino filmų demonstravimo savaites, gautų už parduotus bilietus į kino filmų seansus bei elektroninės duomenų kaupimo sistemos „Markus“ pagalba turėjo pareiškėjui teikti savaitgalines ir savaitines (pareikalavus – ir kasdienines) ataskaitas apie išplatintų bilietų skaičių. Pareiškėjas turėjo teisę reikalauti mėnesinių ataskaitų apie seansų skaičių, žiūrovų skaičių bei pajamas už parduotus bilietus.

51. Ginčo nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, kad kino filmų rodymo veikla užsiimantys ūkio subjektai atliko draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus): UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ (atitinkamoje kino filmų rodymo rinkoje Vilniuje (ir jo rajone) bei UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ (atitinkamoje kino filmų rodymo rinkoje Kaune (ir jo rajone). Atsakovas nustatė, kad ūkio subjektai susitarė nedaryti nuolaidų kino filmų bilietams, t. y. netaikyti didelių nuolaidų populiariems filmams tuo laiku, kai iš filmo rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos, praktikoje derindavo akcijas bilietams bei kai kurių konkrečių kino filmų bilietų kainas. Konkurencijos tarybos nustatyti pažeidimų veiksmai apėmė populiariausių filmų kategorijas – iš esmės didelius ir labai didelius filmus („blockbasterius“, kurie pajamų surinkimo prasme yra patys didžiausi filmai), įskaitant išankstinius kino filmų seansus, ir neapsiribojant premjeriniais filmais ar vien tik pareiškėjo platinamais filmais. Atsakovas nustatė, kad pažeidimai buvo tęstiniai – susitarimas tarp pareiškėjo ir UAB „Multikino Lietuva“ truko nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (1 metus 8 mėnesius), o susitarimas tarp pareiškėjo ir UAB „Cinamon Operations“ – nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (3 metus 2 mėnesius).

52. Konkurencijos taryba ginčo nutarimu: 1) pripažino, kad UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“, sudarydami susitarimą dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo šių ūkio subjektų Vilniuje valdomuose kino teatruose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; 2) pripažino, kad UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“, sudarydami susitarimą dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo šių ūkio subjektų Kaune valdomuose kino teatruose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; 3) už šio Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus UAB „Forum Cinemas“ paskyrė 1 384 300 Eur piniginę baudą; 4) atleido nuo baudos: UAB „Multikino Lietuva“ nuo 99 200 Eur baudos už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą; UAB „Cinamon Operations“ nuo 138 800 Eur baudos už šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą.

53. Dėl draudžiamų susitarimų teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalimi, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad ginčo atveju Konkurencijos taryba nutarime pažymėjo, kad nors tam tikri nagrinėjamų veiksmų epizodai galėtų būti vertinami kaip turintys „suderintų veiksmų“ ar „susitarimo“ (kaip sutarties) požymių, tačiau atriboti „susitarimą“ ir „suderintus veiksmus“ nėra būtina, nes tai nekeistų veiksmų vertinimo. Šios veiksmų koordinavimo formos nėra tarpusavyje nesuderinamos. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija yra teisinga ir iš esmės nekeičianti vertinimo, ar buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas.

54. Dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Forum Cinemas“ veiksmų teismas pažymėjo, kad byloje esantis ir Nutarime išsamiai aprašytas ir išanalizuotas elektroninis susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir UAB „Multikino Lietuva“ leidžia daryti išvadą, kad šie subjektai, būdami konkurentais, dalyvavo draudžiamame susitarime. Tai teismo posėdyje akivaizdžiai ir aiškiai pripažino UAB „Multikino Lietuva“ atstovas, teigdamas, kad nuo pat veiklos pradžios veikė susitarę su pareiškėju.

55. Nagrinėjamu atveju Nutarime nurodytas šalių elektroniniai susirašinėjimai, kurių teismui pakartotinai cituoti netikslinga, patvirtino, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 23 d. jie aptarė atvejus, kada netaikys nuolaidų kino filmų bilietams (labai dideliems filmams (Konkurencijos tarybos nutarime apibrėžtiems kaip filmams, kurių planuojamos bendrosios pajamos – ne mažiau 1 000 000 Lt) netaikys didelių nuolaidų pirmąsias dvi savaites, dideliems filmams – 10 dienų) (pvz., 2011 m. sausio 21 d. pareiškėjo darbuotojos elektroninis laiškas). UAB „Multikino Lietuva“ elektroniniais laiškais apgailestaudavo, jeigu nukrypdavo nuo sutarto elgesio modelio, patvirtindavo, kad ateityje stengsis derinti kainas (pvz., UAB „Multikino Lietuva“ 2011 m. sausio 21 d. elektroninis laiškas). Konkurencijos taryba, be kita ko, nustatė, kad šie ūkio subjektai susitarė dėl konkrečių kino filmo bilietų kainų ir derino akcijas (pvz., 2011 m. gegužės 23 d. pareiškėjo darbuotojo elektroninis laiškas, 2012 m. kovo 15 d. UAB „Multikino Lietuva“ darbuotojo elektroninis laiškas ir kt.).

56. Šiuo atveju svarbi atsakovo nustatyta aplinkybė, kad nors susirašinėjimas vyko tarp UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Forum Cinemas“ platinimo padalinio darbuotojų, tačiau šie elektroniniais laiškais gautą informaciją perduodavo pareiškėjo filmų rodymo padaliniui. UAB „Multikino Lietuva“ buvo žinoma, kad ši informacija yra perduodama pareiškėjo kino filmų rodymo padaliniui. Ši aplinkybė neginčytinai patvirtino, kad pareiškėjas, būdamas kino filmų rodytojas, ir todėl esantis UAB „Multikino Lietuva“ konkurentas, diktavo sąlygas dėl nuolaidų ir akcijų kino filmams netaikymo Vilniuje, kas lėmė galutinę kino filmų bilietų kainą vartotojams, o UAB „Multikino Lietuva“ sutiko su tokiomis sąlygomis, jų laikėsi ir tokiu būdu įvykdė susitarimą, apibrėžtą Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje. Tokio susitarimo pasekmė – konkurentų kainų nustatymo nesavarankiškumas, sąlygotas konkurentų bendradarbiavimo

57. Dėl UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Forum Cinemas“ veiksmų teismas pažymėjo, kad atsakovo įvertintas susirašinėjimas tarp UAB „Multikino Lietuva“ ir pareiškėjo pagrįstai leido daryti išvadą dėl šių įmonių dalyvavimo draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Cinamon Operations“ ir pareiškėjas susitarė, kokiais atvejais nedaryti nuolaidų kino filmų bilietams, bei keitėsi informacija apie konkrečių kino filmo bilietų planuojamas kainas ir akcijas bent nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Tai teismo posėdyje akivaizdžiai ir aiškiai pripažino UAB „Cinamon Operations“ atstovas, teigdamas, kad nuo pat veiklos pradžios veikė susitarę su pareiškėju.

58. Susirašinėjimų turinys patvirtino, kad buvo susitarta nedaryti didelių nuolaidų populiariems (dideliems) filmams (2011 m. balandžio 21 d., 2010 m. gegužės 12 d. pareiškėjo elektroniniai laiškai). Atitinkamai UAB „Cinamon Operations“ sutiko su tokiu susitarimu, patvirtino, kad jo ateityje laikysis, kainas ir akcijas derins (pvz., 2011 m. gegužės 26 d., 2011 m. birželio 14 d. elektroniniai laiškai). Be susitarimo nedaryti didelių nuolaidų populiariems (dideliems) filmams, kurios pagal bendrąją taisyklę apimdavo pirmąsias dvi kino filmo rodymo savaites, šalys derindavo ir akcijas bei konkrečių kino filmų bilietų kainas (2010 m. gegužės 18 d. pareiškėjo darbuotoja nurodė, kad kino filmo „Šrekas 4“ išankstiniai visi bilietai turi būti pardavinėjami už visą kainą – be jokių nuolaidų“, UAB „Cinamon Operations“ patvirtino, kad nuolaidų nedarys; 2011 m. gegužės 13 d. pareiškėjo laiškas dėl filmo „Karibų piratai 4“ nuolaidų netaikymo premjerinę savaitę, UAB „Cinamon Operations“ patvirtino apie nuolaidų nedarymą.

59. UAB „Cinamon Operations“ suprato, kad dalyvauja susitarime dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, klausė, ar ir kitiems rinkos dalyviams tos pačios kainos yra taikomos, į ką pareiškėjas atsakė teigiamai, patvirtindamas, kad ir UAB „Forum Cinemas“ neorganizuoja jokių nuolaidų be platintojo sutikimo. Atsakovo nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas ir UAB „Cinamon Operations“ derino veiksmus dėl nuolaidų kino filmams netaikymo Kaune ir tokiu būdu apribojo konkurenciją bei pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

60. Dėl skundo argumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos nustatytų draudžiamų susitarimų sudarymu, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nepagrįstai argumentavo, kad išankstiniai kino filmų seansai nepatenka į Konkurencijos tarybos nustatytų susitarimų turinį. Tokie pareiškėjo argumentai paneigti paties pareiškėjo elektroniniais laiškais – 2011 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Forum Cinemas“ išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė kino filmo „Mikė Pūkuotukas“ išankstinio ir premjerinio rodymo datas, pažymėdamas, kad šiems seansams, kaip ir visiems premjeriniams filmams, nuolaidos netaikytinos; 2010 m. gegužės 18 d. pareiškėjo darbuotoja elektroniniu laišku UAB „Cinamon Operations“ nurodė, kad filmui „Šrekas 4“ išankstiniai bilietai be išimčių turi būti pardavinėjami už visą kainą – be jokių nuolaidų. Tai, kad ne visais atvejais buvo daromi išankstiniai kino filmų seansai, nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, jog tam tikrais atvejais, kai jie buvo daromi, pareiškėjas su UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ buvo išreiškę bendrą valią nuolaidų netaikyti.

61. Pareiškėjas įrodinėjo, kad visais atsakovo cituojamais atvejais nebuvo šalių suderintos valios dėl nuolaidų bilietams netaikymo, nes pareiškėjas visais atvejais kalbėjo apie „rentalo“ apsaugą. „Rentalu“ ūkio subjektai vadina pajamų dalį, tenkančią pareiškėjui, kaip kino filmų platintojui, kuri buvo apskaičiuojama pagal sudarytas sutartis dėl standartinių kino filmų demonstravimo sąlygų (50 proc. nuo pajamų už bilietus, gautus už filmų demonstravimą). Teismas pažymėjo, kad sutartyse nebuvo įtvirtinta minimali šios dalies suma, todėl „rentalo“ dydis priklausė nuo galutinės bilietų į kino filmus kainos.

62. Anot teismo, bylos įrodymai aiškiai patvirtino, kad pareiškėjas prašydavo UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ informuoti UAB „Forum Cinemas“ apie bilietų akcijas ir kainas ir derindavo veiksmus dėl atitinkamų kino filmų bilietų kainų bei akcijų. Konkurencijos tarybos surinkta medžiaga patvirtina būtent tai, kad pareiškėjas, diktuodamas sąlygas dėl kino filmų bilietų nuolaidų netaikymo, o UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ sutinkant dėl tokio ribojimo, faktiškai nustatė galutines kino filmų bilietų kainas, kas reiškė draudžiamo susitarimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme pažeidimą. Nors susirašinėjimai vyko tarp UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB  „Forum Cinemas“ filmų platinimo padalinio, tačiau pareiškėjas negalėjo paneigti byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo filmų platinimo padalinio gauta informacija dėl planuojamų nuolaidų ar kita informacija, susijusi su konkurentų kainodara, buvo perduodama UAB „Forum Cinemas“ filmų rodymo padaliniui, pareiškėjo filmų platinimo padalinio vadovui G. P. iš šių subjektų gautus laiškus persiunčiant arba rašant komentarus pareiškėjo kino filmų rodymo padalinio vadovui D. B. (Nutarimo 3.6.3 punkte nurodytas susirašinėjimas). D. B. buvo informuojamas ir apie pareiškėjo filmų platinimo padalinio siunčiamus UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ įspėjimus dėl nuolaidų taikymo tam tikriems kino filmams.

63. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Forum Cinemas“ darbuotojas D. B. informuodavo G. P. apie UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ kino teatruose taikomas nuolaidas, prašydamas užtikrinti, kad nuolaidos bilietams būtų derinamos su pareiškėju. G. P. kreipdavosi į trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, prašydamas pasiaiškinti dėl akcijų nesuderinimo (pvz., 2009 m. liepos 2 d. elektroninis laiškas UAB „Cinamon Operations“). Pareiškėjo darbuotoja, gavusi informacijos iš D. B. apie UAB „Multikino Lietuva“ taikomas nuolaidas į išankstinį filmo „Ilgo plauko istorija“ seansą, 2011 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Multikino Lietuva“, prašydama paaiškinti šią situaciją. Taigi draudžiamo susitarimo eigoje ūkio subjektai kino filmų bilietus faktiškai parduodavo pagal iš anksto nustatytas bilietų kainas, o UAB „Cinamon Operations“, UAB „Multikino Lietuva“ bandant tokio susitarimo nesilaikyti, pareiškėjas nuolat primindavo apie „nusistovėjusias taisykles“, su kuriomis šie subjektai sutikdavo. Apie šias „nusistovėjusias taisykles“ teismo posėdyje patvirtino trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai. 

64. Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad Konkurencijos taryba nesiaiškino tikrųjų UAB „Forum Cinemas“ ketinimų. Kaip minėta, tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-2577/2011). Taigi, nors pareiškėjas draudžiamo susitarimo sudarymo faktą bando pateisinti savo siekiu apsaugoti jo, kaip filmų platintojo, pajamų dalį („rentalą“), tačiau tai nepaneigia to, kad toks jo pasirinktas veiksmų modelis prieštarauja konkurencijos teisės normoms, todėl apskritai negalimas, jis yra draudžiamas.

65. Pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog „Markus“ sistemos naudojimas padėjo pareiškėjui užtikrinti susitarimų laikymosi priežiūrą, o „Markus“ sistemos pagalba pareiškėjas turėjo galimybę gauti aktualią informaciją ir sekti savo konkurentų tikslius pardavimus, jų apimtis bei bilietų kainų kategorijas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutiko su tokiomis pareiškėjo išvadomis. Atlikęs tyrimą, atsakovas nustatė, kad susitarimų dėl kino filmų rodymo kainų laikymosi priežiūrą padėjo užtikrinti per „Markus“ programą UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ teikiamos detalios ataskaitos apie bilietų į kino filmų seansus pardavimus – tikslius pardavimus, jų tikslias apimtis, parduotų bilietų kainas, žiūrovų srautus kiekvieno konkretaus kino seanso metu, žiūrovams taikomas nuolaidas (akcijas). Tokiu būdu pareiškėjas galėjo stebėti, kaip tretieji suinteresuoti asmenys laikosi susitarimo, o ši informacija pasitarnavo veiksmų derinimui. Būtent šiuo aspektu atsakovas nagrinėjo surinktą informaciją apie „Markus“ programą, todėl teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad per šią programą teikta informacija buvo susijusi su jau pritaikytomis, o ne planuojamomis taikyti kainomis. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai.

66. Reikalavimą teikti informaciją per „Markus“ programą pareiškėjas grindė tuo, kad tokios programinės įrangos naudojimas yra būtinas, siekiant tinkamai įgyvendinti sutartis su UAB „Forum Cinemas“ verslo partneriais – pasauliniais platintojais (kino studijomis). Nepaisant to, kad sutartyse su kino studijomis nebuvo numatyta UAB „Forum Cinemas“ pareiga jiems teikti kasdienes ataskaitas, tačiau tokia pareiga išplaukė iš kino studijų teisės atlikti UAB „Forum Cinemas“ veiklos auditą. Be to, kaip ir kiti kino filmų platintojai Lietuvoje, du kartus per savaitę teikdavo ataskaitas Lietuvos kino centrui. Teismas pažymėjo, kad UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ pareiškėjui teikė kasdienes ataskaitas su detaliais duomenimis, tačiau tokios detalios informacijos teikimas negali būti pateisinamas būtinumu tokios apimties informaciją teikti pasauliniams platintojams. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas sudarytose licencinėse kino filmų platinimo sutartyse su Disney, Fox ir UIP nebuvo įsipareigojęs jiems teikti informacijos apie kiekvieno parduoto bilieto kainą, faktiškai tokios informacijos neteikė. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad galimam pareiškėjo audito atlikimui tokio detalumo duomenys būtų būtini. Tokios pačios pozicijos teismas laikėsi ir dėl ataskaitų teikimo Lietuvos kino centrui, kuriam, kaip pats pareiškėjas nurodė, teikiami apibendrinti, o ne itin detalūs duomenys apie bilietų pardavimą. Be to, „Markus“ programos duomenis analizavo ne tik pareiškėjo kino filmų platinimo, bet ir rodymo padalinys, nes prieigą prie jos turėjo D. B. Todėl teismas laikė, kad tai leido pareiškėjui stebėti konkurentų elgseną, taip pat planuoti strategiją tolimesniems draudžiamų veiksmų derinimams.

67. Pareiškėjas argumentavo, kad Konkurencijos taryba visiškai neanalizavo to, ar informacija, pateikiama elektroniniais laiškais, atitiko tikrovę ir ar kino teatrai, pateikę tam tikrą informaciją, elgėsi tokiu būdu, kokį deklaravo. Pareiškėjas skunde pateikė UAB „Multikino Lietuva“ 2010 m. gruodžio 30 d. rodytų pareiškėjo platinamų filmų („Megamaindas“, „Narnijos kronikos: Aušros užkariautojo kelionė“, „Nevaldoma grėsmė“, „Paskutinis tėvų išbandymas: mažieji Fakeriai“, „Tronas: palikimas“) bilietų kainų vidurkius lentelėje, kuri, pasak pareiškėjo, rodo, kad net keturi filmai iš penkių buvo rodomi žemesne kaina, nei metinis kino teatro UAB „Multikino Lietuva“ bilietų kainų vidurkis – bilietų kainų vidurkis 2010 m. gruodžio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini), o kino teatro UAB „Multikino Lietuva“ 2010 metais taikytų kainų vidurkis buvo (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) žemesnis nei įprastai). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikta analizė niekaip nepaneigia nustatyto draudžiamo susitarimo. Visų pirma, draudžiamam susitarimui, kaip jis yra suprantamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyti pakanka, jog konkurentai sudarė susitarimą nustatyti kainas, tai nereiškia, jog kainos būtinai turi būti didinamos, apskritai bet koks susitarimas, susijęs su kaina, yra negalimas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tokie susitarimai dėl kainos nustatymo, sudaryti tarp konkurentų, laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją, todėl pareiškėjo nurodytas pavyzdys dėl filmo „Loraksas“, kai UAB „Multikino“ nesilaikė sutartos kainos, nepaneigia pačio susitarimo dėl kainos nustatymo sudarymo fakto. Antra, Konkurencijos taryba draudžiamą susitarimą šiuo atveju siejo su konkurentų valios suderinimu netaikyti didelių nuolaidų, o pareiškėjo pateiktas pavyzdys dėl 10 proc. nuolaidos į šią kategoriją nepatenka. Trečia, pareiškėjo pateiktų skaičiavimų metodika nėra tiksli, kai yra lyginama vienos dienos, kuri yra darbo diena, bilietų kainos vidurkis su visų metų bilietų kainų vidurkiu, nes paprastai bilietų kainos darbo dienomis skiriasi nuo bilietų kainų savaitgaliais, o šiuo atveju pareiškėjas į metų bilietų kainų vidurkį ir įtraukė tiek darbo, tiek nedarbo dienų bilietų kainas. Be to, pažeidimas siejamas su bilietų kainų ribojimu tam tikrais laikotarpiais (dažniausiai pirmosiomis 2 filmo rodymo savaitėmis), kai tuo tarpu pareiškėjas skaičiavimus lygina su metiniu bilietų kainų vidurkiu.

68. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog tam tikrais atvejais UAB „Cinamon Operations“ ar UAB „Multikino“ nukrypdavo nuo susitarimo, nereiškia, kad tokio susitarimo apskritai nebuvo, ką akivaizdžiai rodo paties pareiškėjo elgesys, kai jis minėtiems subjektams primindavo apie šį susitarimą. Taigi nepagrįstai pareiškėjas skunde bandė įrodinėti, kad kino teatrai „Cinamon“ ir „Multikino“ turėjo galimybę laisvai nustatinėti parduodamų bilietų kainas ir organizuoti masines nuolaidas bet kuriems pareiškėjo platinamiems filmams bet kuriuo jų rodymo metu nemažindami pareiškėjo „rentalo“.

69. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ūkio subjektai buvo sudarę principinį susitarimą dėl pirmųjų dviejų filmo rodymo savaičių netaikyti didelių nuolaidų ar tam tikrų rengiamų akcijų metu, taigi pareiškėjo skundo argumentai dėl jo ilgalaikės standartinės kainodaros, teismo vertinimu, nėra susiję su nustatytu pažeidimu. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas būtent šių susitarimų galiojimo metu savarankiškai sprendė dėl jo kainodaros. Skunde nurodyti ūkio subjektų metiniai bilietų kainų vidurkių palyginimai neatspindi ūkio subjektų elgesio tais laikotarpiais, kai buvo sudarytas draudžiamas susitarimas, nes atsakovas Nutarime neteigė, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas nepertraukiamai visus metus.  Kaip byloje yra nustatyta, būtent pareiškėjas diktavo sąlygas ir skatino UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ laikytis jo nustatyto elgesio varianto, todėl natūralu, kad jo bilietų pardavimo kainų faktiniai duomenys negali paneigti draudžiamo susitarimo sudarymo fakto. Pareiškėjo pateikti argumentai ir duomenys nepaneigia, kad jis sudarė susitarimą dėl kainų su konkurentais, kaip ir nepaneigia priežastinio ryšio tarp suderintų veiksmų ir elgesio rinkoje. Siekiant įrodyti, kad nebuvo susitarimo konkurencijos teisės prasme, būtina nustatyti, kad pareiškėjo kainų politika buvo suformuota savarankiškai ir nebuvo nulemta bendradarbiavimo su UAB ,,Cinamon Operations“ bei UAB „Multikino Lietuva“, tačiau nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė nėra įrodyta. Galiausiai, susitarimai dėl kainų laikomi susitarimais, ribojančiais konkurenciją pagal tikslą, t. y. savaime ribojančiais konkurenciją, todėl yra žalingi konkurencijos procesui, nepriklausomai nuo jo realių pasekmių atitinkamai rinkai. Todėl byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad sudaryti susitarimai ribojo konkurenciją pagal tikslą.

70. Dėl tyrimo nenutraukimo pareiškėjo atžvilgiu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 2 d. atsakovui pateikė įsipareigojimus, kuriais įsipareigojo: tiek teisiškai, tiek faktiškai atskirti kino filmų platinimo ir kino filmų rodymo veiklas, užtikrinant, kad būtų skirtingi asmenys valdymo organuose, būtų skirtingi darbuotojai, atsakingi už platinimą ir rodymą, kad būtų skirtingos patalpos; kad sutartyse su kino teatrus valdančiais ūkio subjektais būtų įtvirtinta ne tik procentinė dalis nuo kino teatruose parduotų bilietų į kino filmus sumos („rentalas“), bet ir minimalus atlygis, tenkantis platintojui; dėl informacijos teikimo per „Markus“ programą nurodė, kad sutinka keisti prašomos informacijos apie parduotus kino filmų bilietus detalumą ir dažnumą; įmonėje kelti konkurencijos kultūrą; įgyvendinti socialinius projektus, įskaitant ir atitinkamose geografinėse rinkose, kurios buvo nagrinėjamos.

71. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo patvirtinti pareiškėjo pateiktų įsipareigojimų ir bylą nutraukti.

72. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir pažymėjo, kad šių teisės normų analizė lemia, kad Konkurencijos taryba galėtų patvirtinti ūkio subjekto įsipareigojimus ir tyrimą nutraukti tik tuo atveju, jeigu yra tenkinamos visos Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos: 1) veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams; 2) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus; 3) ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje. Net ir vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų netenkinimas reikštų, kad Konkurencijos taryba neįgyja teisės nutraukti tyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-706/2013).

73. Vertindamas, ar nustatyti veiksmai šiuo atveju nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, teismas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba aiškiai įrodė, kad pareiškėjas atliko draudžiamus susitarimus dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, kurie pagal Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį  pripažįstami visais atvejais ribojančiais konkurenciją ir dėl to darančiais didelę žalą Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Tokie konkurentų susitarimai lėmė sumažėjusią konkurenciją tarp ūkio subjektų ir didesnes kino filmų bilietų kainas vartotojams, nei jos galėjo būti nesant susitarimo (susitarimai buvo sudaryti dėl populiarių filmų ir didelių nuolaidų netaikymo pelningiausiu laikotarpiu – tada, kai vartotojai labiausiai nori šiuos filmus pamatyti). Šiuo atveju nebuvo išlaikytas konkurentų savarankiškumas priimant sprendimus dėl filmų bilietų kainų nustatymo ir peržengtos leidžiamos ribos protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio. Kaip nustatė atsakovas, UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ (Vilniuje bei Kaune) apribojo tarpusavio konkurenciją dėl didelių nuolaidų taikymo didelių (populiarių) kino filmų bilietams, t. y. vartotojų požiūriu itin svarbiai kino filmų bilietų grupei. Be to, pareiškėjas ir UAB „Multikino Lietuva“ buvo didžiausi kino filmų rodytojai Vilniuje, o Kaune didžiausi kino filmų rodytojai buvo pareiškėjas ir UAB „Cinamon Operations“.

74. Todėl teismas neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju nebuvo horizontalaus pobūdžio veiksmų. Nepaisant to, kad pareiškėjas yra ir kino filmų platintojas, tačiau jis veikia ir kaip filmų rodytojas. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjo filmo rodymo padaliniui buvo prieinama informacija iš kino filmų platinimo padalinio dėl kainų nustatymo, kai kuriais atvejais būtent filmų rodymo padalinio darbuotojai nurodydavo platinimo padalinio darbuotojams dėl konkurentų nuolaidų taikymo negalimumo, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, būdamas kino filmų rodytoju, komunikavo su savo konkurentais UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo. Taigi akivaizdu, kad pažeidimas buvo horizontalaus pobūdžio, t. y. konkurentų susitarimas (veiksmų suderinimas) dėl kainų nustatymo. Atsakovas Nutarime tinkamai pagrindė ir įrodė, jog UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ bei su UAB „Cinamon Operations“ susitarė ne tik dėl UAB „Forum Cinemas“ platinamų filmų (pvz., pareiškėjas buvo informavęs UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ apie nusistovėjusias taisykles rinkoje (o ne vien jo, kaip platintojo, filmų atžvilgiu taikomas taisykles) netaikyti nuolaidų dideliems filmams; atsižvelgęs į pareiškėjo nuomonę, UAB „Multikino Lietuva“ neorganizavo nuolaidų dienos 2010 m. gruodžio 30 d., UAB „Cinamon Operations“ nedarė pigių bilietų dienos per vaikų atostogas, UAB „Cinamon Operations“ buvo suderinę standartinius pasiūlymus su UAB „Forum Cinemas“ (Nutarimo 117, 290 punktai). Svarbu ir tai, kad susitarimai truko ilgai – susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB  „Multikino Lietuva“ truko bent 1 metus 8 mėnesius, o tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ susitarimas truko bent 3 metus 2 mėnesius (Nutarimo 292 punktas).

75. Konkurencijos tarybai pagrįstai nustačius, jog pareiškėjo veiksmais buvo padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams, tyrimas pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą negalėjo būti nutrauktas.

76. Dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimo nuo baudų teismas pažymėjo, kad atleidimo nuo baudų procedūra reglamentuojama Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Taisyklėse.

77. 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atsakovui pateikė informaciją apie galimai sudarytus draudžiamus susitarimus, tyrimas dėl galimo draudžiamo susitarimo buvo pradėtas 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu. Šiame pareiškime UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nurodė, kad UAB „Forum Cinemas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. pripažino, kad būdami draudžiamo susitarimo dalyviais su pareiškėju buvo sudarę draudžiamus susitarimus. Taigi UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ pateikė informaciją iki susitarimo tyrimo pradžios. Tyrimo metu UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ teikė tyrimui reikalingą informaciją, bendradarbiavo su Konkurencijos tarybos pareigūnais. Byloje nėra duomenų, kad šie subjektai būtų pažeidimo iniciatoriai ar kad skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti pažeidime, kaip tai yra numatyta Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimuose.

78. Atsakovas 2015 m. kovo 6 d. gavo UAB „Cinamon Operations“ prašymą dėl atleidimo nuo baudos ir UAB „Multikino Lietuva“ prašymą dėl atleidimo nuo baudos. Teismas vadovavosi Taisyklių 32 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus pranešimas apie atliktą tyrimą Nr. 5S-18  buvo priimtas 2015 m. spalio 9 d. ir pateiktas pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams – UAB „Forum Cinemas“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ negalėjo būti atleisti nuo baudos.

79. Dėl pareiškėjui paskirtos baudos teismas pažymėjo, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 1 384 300 Eur piniginė bauda. Pareiškėjo teigimu, tokia bauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Konkurencijos taryba nepagrįstai nusprendė kaip tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas laikyti UAB „Forum Cinemas“ pajamas, gautas iš visų platintojų filmų demonstravimo. Susitarimų poveikio kino filmų demonstravimo rinkai nebuvo, todėl pareiškėjo pajamos, susijusios su kino filmų demonstravimu, negali būti laikomos „netiesiogiai“ susijusiomis su tariamu pažeidimu. Pareiškėjo pajamos, gautos platinant kino filmus kitiems ūkio subjektams, taip pat negali būti laikomos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis.

80. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, remdamasis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 4, 5 ir 8 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas veikė ir kaip kino filmų rodytojas, ir kaip platintojas. Pareiškėjas draudžiamus susitarimus sudarė su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, neapsiribojant UAB „Forum Cinemas“ platinamais filmais, bazinius baudos dydžius atsakovas pagrįstai apskaičiavo remdamasis tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis, t. y. pareiškėjo pajamomis, gautomis iš kino filmų platinimo ir rodymo veiklos 2011 m. Kauno ir Vilniaus miestuose ir jų rajonuose. Apskaičiuodamas baudą, atsakovas rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis. Kaip buvo minėta anksčiau, pareiškėjas su konkurentais sudarė horizontalaus pobūdžio susitarimą, taigi pajamos, gautos iš kino filmų rodymo, vertinamos apskaičiuojant bazinį baudos dydį. Kadangi, pagal Aprašo nuostatas, bazinio baudos dydžio apskaičiavimui aktualios ir pajamos, gautos už netiesiogiai su pažeidimu susijusius prekių pardavimus, todėl pajamos iš kino filmų platinimo kitiems ūkio subjektams (ne susitarimo dalyviams) taip pat įtrauktos. Pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Aprašo 16 punktu, nes jam bazinis baudos dydis buvo apskaičiuojamas pagal tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas, o ne bendrąsias pajamas, kaip tai įtvirtinta Aprašo 16 punkte.

81. Teismas vadovavosi Aprašo 10, 11 punktais ir pažymėjo, kad Atsakovas nustatė 20 procentų pardavimų vertės dydį už pažeidimo pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad buvo padaryti horizontalūs (tarp konkurentų sudaryti) kainų nustatymo susitarimai, laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų, apribojantys konkurenciją dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – bei jų rajonuose, o pareiškėjas su UAB „Multikino Lietuva“ ir su UAB „Cinamon Operations“ buvo užėmęs didžiąją dalį Vilniaus ir Kauno ir jų rajonų kino filmų rodymo rinkų. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad buvo suderinti veiksmai dėl kainų, o tai yra itin pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, ir, siekdamas atgrasymo nuo pažeidimo darymo tikslo, teismas darė išvadą, jog Konkurencijos taryba pagrįstai pritaikė 20 procentų pardavimų vertės dalį.

82. Vadovaudamasis Aprašo 12 punktu, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į atsakovo surinktus įrodymus, pagrįstai buvo nustatyta ir pažeidimų trukmė – susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ truko nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (1 metus 8 mėnesius), o susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ –  nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (3 metus 2 mėnesius) (Nutarimo 3.6.1., 3.6.2., 9.1.3. dalys). Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, už draudžiamą susitarimą tarp pareiškėjo ir UAB „Multikino Lietuva“ pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginta 2 kartus, o už draudžiamą susitarimą tarp pareiškėjo ir UAB „Cinamon Operations“ dauginta 3,5 karto.

83. Pagal Aprašo 13 punktą siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo, šių pažeidimų atveju prie apskaičiuoto pagal Aprašo 8–12 punktus bazinio baudos dydžio pridedama suma, lygi nuo 15 iki 25 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės. Ginčo atveju atsakovas, įvertinęs, kad buvo padaryti du draudžiami susitarimai už atgrasymą pridėjo 20 proc. dydžio sumą nuo pardavimų vertės. Teismas sutiko su atsakovo pozicija šiuo klausimu, kad negalėjo būti taikomas mažesnis procentinis dydis.

84. Nustačius bazinį baudos dydį, vertintina, ar ūkio subjektų veiksmuose yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2, 3 dalimis, Aprašo 17, 18 punktais ir pažymėjo, kad atsakovas kiekvieno iš abiejų pažeidimų atveju bazinį baudos dydį sumažino 30 proc., įvertinęs tai, kad pareiškėjas Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikė įsipareigojimus, kuriais siekė užkirsti kelią pažeidimui ateityje, ir nurodė, kad juos jau įgyvendina. Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad pareiškėjas padėjo Konkurencijos tarybai, todėl yra pagrindas pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas sutiko su atsakovo parinktu 30 proc. bazinio baudos dydžio mažinimu ir nematė pagrindo jo mažinti iki 50 proc., nes bet kokiu atveju galutiniam baudos dydžiui tai įtakos neturėtų, nes skiriamų baudų suma už du pažeidimus bet kokiu atveju viršytų pareiškėjo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, gautų 2014 m. Atsakovas pareiškėjui abiem atvejais baudą padidino 10 proc. už skatinimą daryti pažeidimą. Teismui nekilo abejonių, kad būtent pareiškėjas kitus konkurentus skatino daryti pažeidimus, kontroliavo ir darė spaudimą, kad jų būtų laikomasi.

85. Galiausiai, Konkurencijos taryba atsižvelgė, kad baudų suma (už 2 pažeidimus) viršija pareiškėjo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2014 m. (Nutarimo 9.3. dalis) ir apskaičiuotą baudos dydį sumažino tiek, kad neviršytų Konkurencijos įstatyme nurodytos maksimalios galimos baudos, t. y. sumažino iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, gautų 2014 m., dydžio (Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.).

86. Teismas vertino, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjui skirtos baudos dydį, tinkamai taikė Konkurencijos įstatymo ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias baudos skyrimą, neperžengė jam nustatytų diskrecijos ribų ir tinkamai paskyrė 1 384 300 Eur piniginę baudą už du sudarytus draudžiamus susitarimus dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1301/2012). Teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė, todėl neturėjo pagrindo keisti pareiškėjui paskirtos baudos dydžio.

87. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas pažymėjo, kad netenkinus pareiškėjo skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).

88. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cinamon Operations“ pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti 1 049,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. UAB „Cinamon Operations“ 2016 m. sausio 26 d. sudarė atstovavimo sutartį su R. Č., A. N., kurie leido advokato padėjėjui Tomui Mieliauskui atstovauti UAB „Cinamon Operations“ byloje.

89. Patirtoms išlaidoms pagrįsti teismui pateikė 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija 2016TM Nr. 012) 902,07 Eur (745,52 Eur + 156,56 Eur (PVM) apmokėjimui už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą, 2016 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija 2016TM Nr. 032) 367,98 Eur (304,12 Eur + 63,86 Eur (PVM) apmokėjimui už atstovavimą teismo posėdyje. Mokėjimų nurodymai patvirtina, kad UAB „Cinamon Operations“ už šias paslaugas advokato padėjėjui Tomui Mieliauskui sumokėjo 1270,05 Eur (902,07 Eur + 367,98 Eur).

90. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktu ir pažymėjo, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. III ketvirtį buvo 735,1 Eur. Remiantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

91. Prašoma priteisti 745,52 Eur suma neviršijo Rekomendacijų 5, 8.2 punkte nustatytos galimos priteisti sumos.

92. Advokato padėjėjas Tomas Mieliauskas UAB „Cinamon Operations“ interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. gegužės 30 d. (teismo posėdžio pradžia 13.08 val., pabaiga – 15.52 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 2 val. 44 min.). Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais ir pažymėjo, kad 2015 m. IV ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 756,9 Eur, todėl už 3 val. atstovavimą teismo posėdyje maksimaliai galima priteisti suma yra 227,07 Eur (0,1x756,9x3). 80 proc. šios sumos sudaro 181,66 Eur (Rekomendacijų 5 punktas).

93. Atsižvelgęs į tai, kad atsiliepimas nebuvo didelės apimties (5 lapai) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, už atstovavimą teisme ir atsiliepimo pasirengimą, UAB „Cinamon Operations“ teismas priteistiną 927,18 Eur (745,52 + 181,66) sumą sumažino ir UAB „Cinamon Operations“ iš pareiškėjo iš viso priteisė 700 Eur teismo išlaidų.

94. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Multikino Lietuva“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtas, nes nepateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

95. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-1995/2013).

 

III.

96. Pareiškėjas UAB „Forum Cinemas“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo panaikinti Nutarimo, sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą ne mažiau kaip iki 80 387,34 Eur. Taip pat prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje; nustatyti, kad apeliacinis skundas yra nevieša bylos medžiaga ir neleisti su juo susipažinti, įskaitant, bet neapsiribojant neleisti daryti skundo kopijų bei nuorašų jokiems tretiesiems asmenims, išskyrus byloje dalyvaujančius asmenis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1.   Pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško reikšmingų aplinkybių bei bylos įrodymų tyrimo, formaliai pritarė Konkurencijos tarybos Nutarime padarytoms išvadoms, netinkamai aiškino draudžiamų susitarimų bei suderintų veiksmų sąvokas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad UAB „Forum Cinemas“ atliko konkurenciją ribojančius veiksmus, todėl įmonei skirtina bauda. Tokia formali teismo pozicija gali prisidėti prie teisinės situacijos sukūrimo ateityje, kada draudžiamo susitarimo ar suderintų veiksmų konstatavimui pakaks vien tik prielaidų ir formalaus aplinkybių vertinimo, ignoruojant faktinį bei ekonominį nagrinėjamų veiksmų kontekstą bei surinktų įrodymų visumą. Aplinkybė, jog tam tikra informacija buvo prieinama ne tik UAB „Forum Cinemas“ platinimo padalinio, bet ir demonstravimo padalinio darbuotojams, nekeičia nagrinėjamų veiksmų vertinimo, kadangi bylos įrodymai pagrindžia, jog UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ niekuomet nesuderino valios dėl kino filmų bilietų kainų, taip pat neegzistavo joks priežastinis ryšys tarp konkurentų kontakto ir vėliau buvusių jų veiksmų rinkoje.

2.   Bylos įrodymų visuma (elektroninis susirašinėjimas, UAB „Multikino Lietuva“, UAB „Cinamon Operations“ bei UAB „Forum Cinemas“ parodymai Konkurencijos tarybai, taip pat ir ekonominis nagrinėtų veiksmų kontekstas) pagrindžia, kad tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ niekada nebuvo suderinta valia dėl nuolaidų UAB „Forum Cinemas“ ar kitų platintojų platinamų kino filmų bilietams netaikymo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pritarė Nutarime padarytoms išvadoms dėl konkurenciją ribojančių susitarimų tarp konkurentų, susijusių su kainų palaikymu. Konkurenciją ribojančio susitarimo būtinas elementas yra susitarimo dalyvių valios sutapimas. Teismas privalėjo įsitikinti, kad egzistavo abu būtini tokių susitarimų elementai: pirma, susitarimų tarp konkurentų faktas ir, antra, susitarimų tikslas – kino filmų bilietų kainų nustatymas. Nesant bent vieno iš dviejų būtinų elementų, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas. Visų el. laiškų atveju UAB „Forum Cinemas“ platinimo padalinio darbuotojai prašydavo kino teatrų vienašališkai nemažinti UAB „Forum Cinemas“ planuojamų pajamų iš kino filmų platinimo („rentalo“) arba išreikšdavo nesutikimą, kad UAB „Forum Cinemas“ „rentalas“ būtų mažinamas. Tuo tarpu kino teatrai UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ į tokius UAB „Forum Cinemas“ pranešimus atsakydavo „sutikdami“ netaikyti nuolaidų bilietams. UAB „Forum Cinemas“ nuomone, tai yra esminė aplinkybė, kuri neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ buvo suderinę valią dėl kino filmų bilietų kainų. Kino filmų platintojai filmų demonstravimo pradžioje tikisi gauti didesnes pajamas už kino filmų nuomą (skaičiuojant nuo vieno parduoto bilieto) nei vėlesniu filmų demonstravimo laikotarpiu ir lygiai taip pat nėra suinteresuoti daryti nuolaidų preliminariai planuojamam gauti „rentalui“. Atsižvelgiant į nagrinėjamų veiksmų ekonominį kontekstą bei kitus byloje esančius įrodymus, UAB „Forum Cinemas“ išreikštas noras, kad „nebūtų taikomos nuolaidos“ turėtų būti suprantamas kaip UAB „Forum Cinemas“ nesutikimas, kad nuolaida būtų taikoma „rentalui“, o ne kaip draudimas taikyti nuolaidas kino filmų bilietams. Aplinkybė, kad Nutarime Konkurencijos taryba išrinko el. komunikacijos pavyzdžius, kuriuose nėra tiesiogiai kalbama apie „rentalo“ apsaugą, nepaneigia tikrųjų UAB „Forum Cinemas“ ketinimų tiek apskritai, tiek ir Konkurencijos tarybos cituojamų el. laiškų atveju, t. y. siekio apsisaugoti nuo nesąžiningų UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ veiksmų, o ne susitarti dėl bilietų kainų.

3.   Bylos įrodymų visuma (faktinė kainų informacija visu Konkurencijos tarybos tirtu laikotarpiu, faktinė situacija konkrečių Nutarime cituojamų el. laiškų atveju, taip pat pačių UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ parodymai Konkurencijos tarybai) taip pat pagrindžia, kad neegzistavo priežastinis ryšys tarp konkurentų kontakto bei atitinkamo elgesio rinkoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Forum Cinemas“ su konkurentais UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ derino veiksmus, tokiu būdu sumažindami tarpusavio netikrumą ir ribodami konkurenciją. Pareiškėjo įsitikinimu, bylos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai apie faktinį kino teatrų elgesį (tiek surinkti pačios Konkurencijos tarybos, tiek ir pateikti UAB „Forum Cinemas“) įrodo, kad UAB „Forum Cinemas“ niekuomet nesudarė draudžiamų susitarimų su savo konkurentais. Priežastinio ryšio egzistavimą patvirtinti arba paneigti galėjo faktinis visų trijų ūkio subjektų elgesys rinkoje. Teismas nepagrįstai susiaurino suderintų veiksmų įrodinėjimo objektą, t. y. elementus, kurie turi egzistuoti tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkurentai tarpusavyje derino veiksmui. Nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, jog Konkurencijos taryba nustatė konkurenciją ribojančius susitarimus dėl kainų, teismas taip pat privalėjo įsitikinti, jog priežastinis ryšys egzistavo. Tuo atveju, jeigu šalys iš tikrųjų būtų susitarusios netaikyti nuolaidų (kaip nurodo Konkurencijos taryba bei teismas), o UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ iš tikrųjų būtų netaikę nuolaidų bilietams, kaip nurodydavo el. laiškuose, UAB „Forum Cinemas“ įsitikinimu, palyginimo rezultatai turėjo rodyti, kad konkretaus filmo konkrečią dieną arba konkrečiu ilgesniu laikotarpiu vidutinės kainos buvo didesnės nei metinis bilietų kainų vidurkis (į kurį, kaip minėta, jau yra įtrauktos visos nuolaidos). Byloje esantys įrodymai apie metinius bilietų kainų vidurkius skirtinguose kino teatruose paneigia priežastinį ryšį tarp susirašinėjimo ir vėlesnio kino teatrų elgesio rinkoje bei rodo kino teatrų savarankiškumą priimant kainodaros sprendimus. Atlikta analizė rodo, kad ir praėjus laikotarpiui, kuriuo neva šalys buvo sutarusios netaikyti nuolaidų populiariausių filmų bilietams, kino teatrai, įvertinę filmo populiarumą, toliau drastiškai nesumažindavo kainų, o tam tikrais atvejais jas net pakeldavo. UAB „Cinamon Operations“ bei UAB „Multikino Lietuva“ atstovai, teikdami parodymus Konkurencijos tarybai, patys patvirtino, kad el. laiškais UAB „Forum Cinemas“ teikdavo vienokią informaciją, o iš tiesų elgdavosi taip, kaip suplanavę iš anksto. Teismas visiškai neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su kainodaros formavimu UAB „Forum Cinemas“ kino teatruose. Tiek sprendimų dėl kainodaros pasikeitimų priėmimo, tiek ir faktiniai naujų kainų įvedimo laikotarpiai nesutapo su Nutarime cituojamais atvejais.

4.   Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, jog UAB „Forum Cinemas“ su savo konkurentais sudarė susitarimus bei suderino veiksmus dėl bilietų kainų ir tokiu būdu padarė esminės žalos Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams, formaliai pritarė Konkurencijos tarybos pozicijai, kad nebuvo pagrindo tyrimą nutraukti, patvirtinus besąlyginius UAB „Forum Cinemas“ pateiktus įsipareigojimus, kurie apėmė tokius reikšmingus pokyčius, kaip UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklų atskyrimas. Sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi Konkurencijos tarybos padaryta išvada, jog UAB „Forum Cinemas“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ buvo susitarę ne tik dėl UAB „Forum Cinemas“ platinamų filmų, bet ir dėl kitų platintojų filmų kainų, kas neva rodo didesnį veiksmų mastą. Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagoje nėra nė vieno įrodymo, kad Konkurencijos tarybos nustatyti susitarimai galėjo apimti kitų kino filmų platintojų filmus. UAB „Cinamon Operations“ atstovas Konkurencijos tarybos posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Forum Cinemas“ tariamai sudarytas susitarimas yra susijęs išimtinai su UAB „Forum Cinemas“ platinamais filmais. UAB „Forum Cinemas“ įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, vertindama UAB „Forum Cinemas“ veiksmų mastą, Konkurencijos taryba privalėjo nagrinėti ne UAB „Forum Cinemas“ kino teatrų veiklos teritoriją, o UAB „Forum Cinemas“, kaip platintojo, užimamą rinkos dalį, kadangi visi Konkurencijos tarybos Nutarime cituojami įrodymai yra išimtinai susiję su UAB „Forum Cinemas“ siekiu apsaugoti „rentalą“, bet ne sureguliuoti bilietų kainas.

5.   Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 38 straipsnį ir Taisykles (įskaitant Taisyklių 3.1 ir 4 p.) bei paliko galioti neteisėtą Nutarimo dalį, kuria UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ buvo nepagrįstai atleisti nuo baudų už dalyvavimą konkurenciją ribojančiuose susitarimuose. 2012 m. balandžio 30 d. Konkurencijos taryba gavo bendrą UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ 2012 m. vasario 7 d. pareiškimą, kuriuo jie prašė Konkurencijos tarybos ištirti, ar UAB „Forum Cinemas“ neatliko neteisėtų veiksmų. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ pareiškime nepripažino, kad yra sudarę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus draudžiamus susitarimus ir neprašė atleisti nuo baudos. Šiame pranešime UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ išimtinai teigė, kad UAB „Forum Cinemas“ vienašališki veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas. Byloje esantys įrodymai paneigia, kad UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ iš tiesų „prisipažino“ apie konkurenciją ribojančius veiksmus. Pareiškimas dėl tyrimo atlikimo ir prašymas dėl atleidimo nuo baudos, nors ir turi panašumų, pavyzdžiui, šių abiejų dokumentų pagrindu Konkurencijos taryba gali savo iniciatyva pradėti tyrimą, kartu su abiem šiais dokumentais yra teikiami ūkio subjekto turimi dokumentai apie Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus, tačiau iš esmės yra visiškai skirtingi dokumentai, kurių tikslai skiriasi, turiniui keliami skirtingi reikalavimai, taikoma skirtinga pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, taip pat yra skirtingos pasekmės. Nei Konkurencijos taryba, nei UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ iki pat 2015 metų 2012 m. balandžio 30 d. pareiškimo ir jo 2012 m. birželio 27 d. papildymo nevertino jų kaip prašymo dėl atleidimo nuo baudos. Konkurencijos taryba taip pat nepriėmė Taisyklių 20 punkte numatyto nutarimo, kad prašymas atleisti nuo baudos sąlyginai tenkina Taisyklių sąlygas, nors privalėjo tą padaryti, jei 2012 m. balandžio 30 d. pareiškimą būtų vertinusi kaip pateiktą prašymą dėl atleidimo nuo baudos. Iki tyrimo pradžios (2012 m. gegužės 29 d.) nebuvo pateikti UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ prašymai atleisti nuo baudos ir tyrimas pradėtas ne vykdant atleidimo nuo baudos procedūrą. Konkurencijos taryba neturi teisės tenkinti prašymo atleisti nuo baudos, kai toks prašymas net nebuvo pateiktas arba kai pateiktas prašymas neatitinka visų būtinųjų atleidimo nuo baudos sąlygų.

6.   Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė Aprašą (įskaitant Aprašo 16 ir 17 p.) bei paliko nepakeistą neteisėtą Nutarimo dalį, kuria buvo netinkamai apskaičiuota UAB „Forum Cinemas“ bauda, tokiu būdu tiek pažeidžiant Aprašą, tiek ir nukrypstant nuo bendrųjų konstitucinių teisės principų. Teismas laikė, kad Aprašo 16 punkte įtvirtinta taisyklė dėl bazinio baudos dydžio ribos taikoma tik tais atvejais, kada Taryba, apskaičiuodama bazinę baudą, remiasi ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų informacija, tačiau ne tada, kada bazinis baudos dydis yra apskaičiuojamas pagal su pažeidimu susijusias pajamas. UAB „Forum Cinemas“ įsitikinimu, tokia Aprašo taisyklės interpretacija nėra pagrįsta. Sistemiškai vertinant Aprašo IV skyriaus taisykles, ta pati bazinio baudos dydžio maksimali riba (iki 10 % nuo bendrųjų metinių pajamų) turėtų būti taikoma abiem atvejais: tiek tada, kai bazinė bauda skaičiuojama pagal bendrąsias pajamas (didesnį skaičių), tiek tada, kai bazinė bauda skaičiuojama pagal tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusias pajamas (mažesnį skaičių). Pareiškėjo įsitikinimu, sistemiškai taikant Aprašo 16 ir 17 punktus, tais atvejais, kada yra nustatomos ūkio subjekto atsakomybę lengvinančios arba sunkinančios aplinkybės, turėtų būti mažinamas arba didinamas toks bazinis baudos dydis, kuris bet kuriuo atveju iki jo tikslinimo (mažinimo arba didinimo) neviršija 10% ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų. Atsižvelgiant į Aprašo 17 punkto formuluotę ir kompleksiškai taikant Aprašo 16 punkte įtvirtintą taisyklę, galutinis UAB „Forum Cinemas“ paskirtos baudos dydis turėjo būti 1 107 440 Eur, t. y. 80% pagal Aprašo II­–IV punktus apskaičiuoto bazinio baudos dydžio, kuris negalėjo viršyti 10% UAB „Forum Cinemas“ bendrųjų metinių pajamų. Mano, jog UAB „Forum Cinemas“ pajamos, gautos ir iš kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklos, negali būti laikomos su pažeidimu susijusiomis pajamomis. UAB „Forum Cinemas“ demonstravimo pajamos, susijusios su kitų platintojų filmais, sudarė beveik (duomenys neskelbtini) visų UAB „Forum Cinemas“ demonstravimo pajamų Kaune ir Vilniuje. Konkurencijos taryba privalėjo pajamomis, kurios yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su pažeidimu, laikyti ne UAB „Forum Cinemas“ platinimo ir demonstravimo pajamas 2011 metais Kauno ir Vilniaus miestuose, o pajamas, gautas iš kino filmų platinimo UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ 2011 m., kurias sudarė (duomenys neskelbtini). Nesutinka su nustatyta draudžiamų susitarimų trukme. Pažymi, kad UAB „Forum Cinemas“ neskatino kitų ūkio subjektų netaikyti nuolaidų bilietų kainoms, todėl mano, jog bazinis baudos dydis neturėtų būti didinamas 10 proc. UAB „Forum Cinemas“ pateikė pagrįstus skaičiavimus, jog bet kuriuo atveju už susitarimą su UAB „Multikino Lietuva“ maksimali bauda galėjo siekti (duomenys neskelbtini), o už susitarimą su UAB „Cinamon Operations“ – (duomenys neskelbtini), todėl maksimali bauda, skiriama už abu susitarimus, iš viso galėjo būti ne didesnė kaip (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Europos Komisijos praktikoje yra vadovaujamasi non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principu, todėl tais atvejais, kada yra nustatomi du pažeidimai, paskiriama viena bauda už to paties straipsnio pažeidimą, kuris laikomas pavojingesniu. Kadangi pagal UAB „Forum Cinemas“ skaičiavimus maksimali bauda už susitarimą su UAB „Multikino Lietuva“ būtų didesnė nei bauda už susitarimą su UAB „Cinamon Operations“, galutinė maksimali UAB „Forum Cinemas“ skirtina bauda galėtų būti (duomenys neskelbtini).

97. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1.   Dėl Konkurencijos tarybos ir teismo atlikto aplinkybių vertinimo, pagrindžiant padarytą pažeidimą, pažymi, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, susitarimai dėl kainų nustatymo, sudaryti tarp konkurentų, laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją. Esant suderintiems veiksmams, priežastinio ryšio prezumpcija gali būti paneigta, tačiau būtent įtariamas ūkio subjektas turi pateikti įrodymus, kurie paneigtų bet kokią suderintų veiksmų įtaką ūkio subjekto elgesiui rinkoje. Apeliantas nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kad jo faktinis elgesys rinkoje buvo priešingas sudarytiems susitarimams ir kad jis bei konkurentai savarankiškai nekoordinuodami priėmė sprendimus dėl savo kainodaros susitarimų galiojimo laikotarpiu. Nors pareiškėjas teigia, kad jis veikė kaip kino filmų platintojas, siekdamas apsaugoti platintojui tenkančią pajamų dalį, tokie argumentai nekeičia nustatyto pažeidimo vertinimo.

2.   Konkurencijos taryba nustatė pakankamai aplinkybių, kad šiuo atveju buvo sudaryti būtent konkurentų susitarimai dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, o ne sprendžiami vien tik „rentalo“ klausimai. UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ derindavo akcijas bei konkrečių kino filmų bilietų kainas su UAB „Forum Cinemas“ ir pritarė taisyklei netaikyti didelių nuolaidų populiariems kino filmams tam tikrą laikotarpį. Be to, UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ pripažino pažeidimą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad nagrinėjami ūkio subjektų veiksmai lėmė kainodarą. Apelianto argumentai, kad UAB „Forum Cinemas“ pozicija dėl nuolaidų nenulėmė galutinio bilietų kainų lygio, nereikšmingi, nes visa pažeidimo esmė yra susijusi su tuo, kad savarankiški ūkio subjektai susitarė elgtis tuo pačiu būdu, t. y. nedaryti didelių nuolaidų populiariems filmams tam tikru laikotarpiu. Vien tai, kad apeliantas galėjo turėti ir teisėtų tikslų, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo konkurencijos taisyklių pažeidimo. Be to, apeliantas nepagrindė, kad nustatyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiantys veiksmai vis tik nesudaro pagrindo taikyti minėtą straipsnį, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

3.   Dėl priežastinio ryšio prezumpcijos vertinimo pažymi, kad įtariamam ūkio subjektui tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie paneigtų bet kokią suderintų veiksmų įtaką ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Tokie įrodymai turi paneigti bet kokius ryšius tarp suderintų veiksmų ir ūkio subjekto sprendimo veikti rinkoje. Apeliantas priežastinio ryšio prezumpciją siekia paneigti duomenimis apie kino filmų bilietų kainų vidurkius. Tačiau net jeigu apeliantas nebūtų įgyvendinęs sudarytų susitarimų, ši aplinkybė nėra reikšminga taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Todėl Konkurencijos taryba neturėjo nustatyti faktinio poveikio ūkio subjektų bilietų į kino filmų seansus taikytoms kainoms. Jeigu šiuo atveju veiksmų koordinavimo pasekmė buvo didesnės kainos, toks padidėjimas vertintinas atsižvelgiant į galimybę, ar kainos galėjo būti mažesnės nesant susitarimų (suderintų veiksmų). Apeliantas pateikė duomenis, lygindamas metinius kino filmų bilietų kainų vidurkius, tačiau apelianto pasirinkta metodologija visiškai neatspindi Nutarime nustatyto pažeidimo esmės. Pabrėžia, kad Konkurencijos taryba neturi įrodinėti susitarimo dėl kainų nustatymo faktinio poveikio. Nesutinka su teiginiu, kad UAB „Multikino Lietuva” ir UAB „Cinamon Operations” darbuotojų išsakyti teiginiai paneigia priežastinį ryšį ir pažymi, jog tai, kad UAB „Multikino Lietuva” ir UAB „Cinamon Operations” tam tikrais atvejais galėjo nesilaikyti susitarimų, nesudaro pagrindo teigti, jog konkurenciją ribojančių susitarimų dėl bilietų kainų nustatymo nebuvo.

4.   Dėl „Markus“ sistemos naudojimo pažymi, kad tokios detalios ir aktualios informacijos, kokios apeliantas reikalavo iš savo konkurentų, teikimas nebuvo būtinas pagal sutartis su platintojais ir faktiškai tokia informacija nebuvo teikiama.

5.   Dėl pareiškėjo pateiktų įsipareigojimų pažymi, kad pagal savo pobūdį apelianto veiksmai yra konkurentų susitarimai dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo ir tokie veiksmai laikytini vien jau pagal savo tikslą ribojančiais konkurenciją ir, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pripažįstami visais atvejais ribojančiais konkurenciją, t. y. darančiais didelę žalą Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Tokiems veiksmams nėra taikoma mažareikšmiškumo taisyklė. Šiuo atveju nėra svarbu, kad apeliantas veikė kaip filmų platintojas, nes UAB „Forum Cinemas“ veikė ir kaip filmų rodytojas, ir būdamas kino filmų rodytoju, komunikavo su savo konkurentais dėl kainų nustatymo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Forum Cinemas“ su savo konkurentais susitarė ne tik dėl UAB „Forum Cinemas“ platinamų filmų. Akcentuoja, kad tyrimą Konkurencijos taryba gali nutraukti, kai yra tenkinamos kumuliatyvios Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygos. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad apelianto veiksmais buvo padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomai sąžiningai konkurencijai, mano, jog nėra tikslinga vertinti kitų sąlygų.

6.   Dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimo nuo baudų pažymi, kad minėtų bendrovių atleidimas nuo baudų neturi įtakos apelianto teisėms, kadangi apeliantui sankcija skirta už jo paties padarytus neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nėra to paties susitarimo dalyviai, kiekvienas jų buvo pirmasis, pateikęs informaciją apie pažeidimą Konkurencijos tarybai, tad nėra pagrindo jų bendro pareiškimo laikyti netinkamu. Jame buvo nurodyta, kad UAB „Forum Cinemas“, su kuriuo UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ buvo sudarę susitarimus, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

7.   Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Aprašo 16 punktą, pagal kurį bazinis baudos dydis negali viršyti 10 proc. ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Jis yra taikytinas, kai bazinis dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto bendrąsias pajamas, t. y. kai nėra pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų arba kai duomenys yra nepatikimi. Pažymi, kad apeliantas padarė du sunkius pažeidimus, o už juos skirtų baudų suma, net ir reikšmingai sumažinus baudas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pritaikymo, yra didesnė už apelianto 10 proc. bendrųjų metinių pajamų 2014 m. Tačiau tai nereiškia, jog pritaikyta metodika yra neteisinga. Mano, jog sumažinus baudą iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, daugiau nebėra jokio pagrindo dar pakartotinai pritaikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Akcentuoja, kad UAB „Forum Cinemas“ pajamos, gautos iš kino filmų platinimo kitiems Vilniaus mieste veikiantiems kino teatrams, neabejotinai gali būti laikomos bent jau netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taikymo pažymi, kad Konkurencijos taryba abiejų pažeidimų atveju baudos dydį sumažino reikšmingai – 30 proc. Akcentuoja, kad jei teismas matytų pagrindą mažinti baudas apeliantui, toks baudų mažinimas turėtų būti atliekamas ne nuo Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, o iš naujo perskaičiuojant baudas už abu pažeidimus pagal Apraše nurodytas aplinkybes.

98. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Multikino Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1.   Teismas visapusiškai ištyrė surinktus įrodymus bei objektyviai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. UAB „Forum Cinemas“ teigiant, kad byloje esančiu elektroniniu susirašinėjimu jis siekė apsaugoti savo „rentalą“, o ne reguliuoti galutines vartotojams taikomas kainas, nutylima, kad faktinis tokio elgesio rezultatas ir buvo galutinių kainų nustatymas. Nesuprantama ir UAB „Forum Cinemas“ apeliaciniame skunde visiškai nepaaiškinama, kokiu teisiniu pagrindu remiantis šis neva „teisėtas“ UAB „Forum Cinemas“ tikslas pašalina Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą ir „išteisina“ UAB „Forum Cinemas“. Pažymėtina, kad jei UAB „Forum Cinemas“ norėjo tinkamai įgyvendinti savo pajamų dalies apsaugos siekį, jis turėjo sukurti ir pasiūlyti tokį pajamų skaičiavimo mechanizmą, kuris neprieštarautų konkurencijos teisės normoms, bei aiškiai tokį mechanizmą įtvirtinti su UAB „Multikino Lietuva“ sudarytoje kino filmų demonstravimo sutartyje. Taigi mano, kad UAB „Forum Cinemas“ teiginiai, nurodantys, jog „rentalo“ dydis ir UAB „Forum Cinemas“ siekis jį apsaugoti neturėtų būti tiesiogiai siejamas su bilietų kainų dydžiu, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos.

2.   Teismas pagrįstai nusprendė dėl priežastinio ryšio egzistavimo. Pirma, UAB „Forum Cinemas“ nurodomos aplinkybės dėl kino filmų bilietų kainodaros procedūrų, šios kainodaros keitimo tvarkos, faktiškai taikytų bilietų kainų ir metinių bilietų kainų vidurkių nėra teisiškai reikšmingos Konkurencijos tarybos nustatyto pažeidimo kontekste. Šiame kontekste dar kartą primintina, kad pažeidimas yra susijęs su nuolaidų netaikymu specialių, momentinių akcijų metu, t. y. trumpalaikiais, momentiniais sprendimais rengti vienokią ar kitokią akciją bei į ją įtraukti ar neįtraukti tam tikrus filmus, o ne su ilgalaikės, standartinės kainodaros (t. y. galutinių bilietų kainų) derinimu. Antra, pabrėžtina, kad Nutarime Konkurencijos taryba nustatė draudžiamų susitarimų, savo tikslu ribojančių konkurenciją, egzistavimą. Savo tikslu konkurenciją ribojantys susitarimai laikomi per se (savaime) pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir joks papildomas jų poveikis rinkai nėra įrodinėjamas. Trečia, UAB „Forum Cinemas“ apeliacinio skundo 31.1–31.2 pastraipose nurodomos citatos iš UAB „Multikino Lietuva“ Konkurencijos tarybai pateiktų raštų bei atstovo pasisakymų apklausos metu reiškia tik tai, kad standartinę bilietų kainodarą bei galutines bilietų kainas UAB „Multikino Lietuva“ nusistatydavo savarankiškai.

3.   Teismas pagrįstai pripažino, kad programinės įrangos „Markus“ naudojimas padėjo stebėti draudžiamų susitarimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad UAB „Forum Cinemas“ nepateikė jokių naujų argumentų, kurie galėtų keisti Konkurencijos tarybos atliktą vertinimą, įrodantį, kad „Markus“ sistema sudarė UAB „Forum Cinemas“ galimybes sekti aktualias konkurentų taikomas kainas ir padėjo prižiūrėti susitarimų įgyvendinimo laikymąsi.

4.   Teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti UAB „Forum Cinemas“ siūlomus įsipareigojimus bei tyrimą nutraukti Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakant į šiuos UAB „Forum Cinemas“ įsipareigojimus nurodytina, kad UAB „Forum Cinemas“ juos pasiūlė tik po to, kai Konkurencijos taryba baigė tyrimą ir pateikė pirminį pranešimą apie tyrimo išvadas, t. y. tik 2015 m. gegužės 14 d.

5.   Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Konkurencijos taryba tinkamai pritaikė atleidimo nuo baudos procedūrą. Nurodytos aplinkybės rodo, kad UAB „Multikino Lietuva“ akivaizdžiai atitinka visas kumuliatyvines Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo baudos sąlygas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad UAB „Multikino Lietuva“ dar prieš tyrimo pradžią informavo Konkurencijos tarybą apie konkurencijos taisykles pažeidžiančius savo ir UAB „Forum Cinemas“ teisinius santykius. Pažymi, kad prašymas dėl atleidimo nuo baudos gali būti pateikiamas iki tyrimo pabaigos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

99. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cinamon Operations“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

100.         Atsiliepime pažymi, kad veiksmai, atlikti iki Konkurencijos tarybos tyrimo inicijavimo ir tyrimo metu, atitinka Konkurencijos įstatyme ir Taisyklėse numatytas sąlygas atleisti nuo baudos. Akcentuoja, kad 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Cinamon Operations“ kartu su UAB „Multikino Lietuva“ Konkurencijos tarybai pateikė bendrą pareiškimą, kuriame pateikė informaciją apie du atskirus kiekvieno iš jų galimai sudarytus draudžiamus susitarimus su apeliantu, o tyrimas dėl galimų draudžiamų susitarimų buvo pradėtas tik 2012 m. gegužės 29 d. Konkurencijos tarybos nutarimu. Mano, jog nėra svarbu, kaip UAB „Cinamon Operations“ teisine prasme vertino sudarytą susitarimą su apeliantu, svarbu tai, kad pateikė visą informaciją apie susitarimą. Pažymi, kad prašymas dėl atleidimo nuo baudos gali būti pateiktas iki tyrimo pabaigos, kas ir buvo padaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

101.         Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

102.         Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. priimto nutarimo Nr. 2S-19/2015 dėl kino filmų rodymo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, kuriuo Konkurencijos taryba nusprendė, kad UAB „Forum Cinemas“ kartu su UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ sudarė du konkurenciją ribojančius susitarimus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Minėtu Nutarimu UAB „Forum Cinemas“ paskirta 1 384 300 Eur bauda, o UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ nuo paskirtų baudų mokėjimo atleisti, konstatavus, kad jie buvo pirmieji iš draudžiamų susitarimų dalyvių, pateikę informaciją Konkurencijos tarybai.

103.         Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą; jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo panaikinti Nutarimo, sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą ne mažiau kaip iki 116 927,04 Eur.

104.         Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Forum Cinemas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Cinamon Operations“ iš pareiškėjo UAB „Forum Cinemas“ 700 Eur teismo išlaidų.

105.         Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo panaikinti Nutarimo, sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą ne mažiau kaip iki 80 387,34 Eur.

106.         Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011, 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-341/2013, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-568-502/2018).

107.         Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjo veiksmų vertinimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Dėl ūkio subjektų veiksmų kaip konkurenciją ribojančio susitarimų

108.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde, siekdamas pagrįsti, kad draudžiami susitarimai nebuvo sudaryti, teigia, jog tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ niekada nebuvo suderinta valia dėl nuolaidų UAB „Forum Cinemas“ ar kitų platintojų platinamų kino filmų bilietams netaikymo. UAB „Forum Cinemas“ siekė apsisaugoti nuo nesąžiningų UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ veiksmų, o ne susitarti dėl bilietų kainų. Be to, mano, kad neegzistavo priežastinis ryšys tarp konkurentų kontakto bei atitinkamo elgesio rinkoje.

109.         Pagal Konkurencijos įstatymo (2012 m. gegužės 5 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 1 dalį visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 15 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

110.         Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį atitinkamai vadovaujamasi SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

111.         Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ūkio subjektų veiksmai turėjo tiek draudžiamų susitarimų, tiek suderintų veiksmų požymių, tačiau jų atribojimas pažeidimo kvalifikavimo prasme nėra reikšmingas: suderinti veiksmai apima tam tikrą veiksmų koordinavimo tarp įmonių formą, kuri, nors nėra pasiekusi stadijos, kai visiškai sudaromas susitarimas, žinomai pakeičia konkurencijos rizikas praktiniu bendradarbiavimu tarp jų (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimo Suiker Unie UA prieš Europos Komisiją sujungtose bylose C-40–48/73, 50/73, 54–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, EU:C:1975:174, 26 p.). Sąvokos „susitarimas“, „įmonių asociacijų sprendimai“ ir „suderinti veiksmai“ subjektyviu požiūriu suvokiamos kaip tokio paties pobūdžio susitarimai, kurie skiriasi tik savo intensyvumu ir formomis (1999 m. liepos 8 d. sprendimo Europos Bendrijų Komisija prieš Anic Partecipazioni SpA, C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 131 p.). Todėl kriterijai, kurie buvo nustatyti Teisingumo Teismo praktikoje siekiant įvertinti, ar elgesys turi tikslą ar poveikį trukdyti, riboti arba iškraipyti konkurenciją, taikomi neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie susitarimą, sprendimą arba suderintus veiksmus (Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo T‑Mobile Netherlands BV ir kiti, C‑8/08, EU:C:2009:343, 23–24 p.).

112.         Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir SESV 101 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (žr., pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-686/2006, Administracinių teismų praktika, 2007, Nr. 9, p. 107–137; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸?294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017, pagal analogiją žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją, sujungtose bylose T?374/94, 375/94, 384?388/94, EU:T:1998:198, 136 p.).

113.         Pagal Teisingumo Teismo praktiką susitarimas gali būti laikomas turinčiu tikslą riboti, net jeigu jo tikslas nėra vien riboti konkurenciją ir juo siekiama ir kitų teisėtų tikslų (žr. Teisingumo Teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, EU:C:2006:229, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tokie pagrindai prireikus gali būti nagrinėjami tik pagal EB 81 straipsnio (SESV 101 straipsnio) 3 dalį siekiant, kad to paties straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas nebūtų taikomas (Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Competition Authority prieš Beef Industry Development Society Ltd ir kiti, C-209/07, EU:C:2008:643, 21 p.).

114.         Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išskyręs du Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėties elementus: susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį ar netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai sudarė susitarimą dėl kainų fiksavimo, neprivalo įrodyti, jog šiuo susitarimu buvo siekta neteisėtų tikslų, arba kad dėl šio susitarimo galėjo ar kilo neigiamos pasekmės konkurencijai (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-293/2012, 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-54/2014).

115.         Teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1301/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 327–387, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017). Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²?2016/2012, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017).

116.         Nutarime Konkurencijos taryba pripažino, jog pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nustačiusi, kad UAB „Forum Cinemas“ susitarė su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ dėl bendros pozicijos, kad dideliems filmams neturėtų būti taikomos didelės nulaidos tais laikotarpiais, kai iš filmų rodymo gali būti surenkamos didelės pajamos (labai dideliems filmams nuolaidos buvo netaikomos pirmąsias dvi savaites, dideliems filmams – 10 dienų) ir tokiu būdu sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus.

117.         Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir detalų ginčo draudžiamų susitarimų turinio ir su juo susijusių aplinkybių tyrimą, t. y. kad UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais ir iš anksto derino nuolaidų taikymą kino filmų bilietams. Be to, susitarimo dėl kino filmų rodymo bilietų kainų laikymosi priežiūrą padėjo užtikrinti UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ „Markus“ programos pagalba teikiamos detalios ataskaitos apie bilietų į kino filmų seansus pardavimus.

118.         Apeliacinio skundo argumentai, kad tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ nebuvo suderinta valia dėl nuolaidų kino filmų bilietams taikymo, paneigti Konkurencijos tarybos surinktais įrodymais, kuriuos tinkamai įvertino tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas: UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ sudarytų sutarčių dėl standartinių kino filmų demonstravimo sąlygų nuostatomis; ūkio subjektų paaiškinimais dėl bilietų kainų ir nuolaidų taikymo, naudojantis „Markus“ programa teikiamais duomenimis (patikrinimo metu buvo padarytos „Markus“ programos ataskaitų ekrano nuotraukos ir UAB „Multikino Lietuva“ pateikti kiekvienų metų pavyzdiniai „Markus“ duomenys), prie kurių prisijungimą turėjo ir UAB „Forum Cinemas“ kino filmų demonstravimo padalinio vadovas; patikrinimo metu surinktais ūkio subjektų darbuotojų elektroniniais laiškais. Minėti duomenys patvirtino, kad UAB „Forum Cinemas“ su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ išreiškė bendrą valią dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo ir taip sudarė du horizontalaus pobūdžio susitarimus dėl nuolaidų bilietams į kino filmų seansus per pirmas dvi populiariausių kino filmų rodymo savaites netaikymo, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ informuodavo UAB „Forum Cinemas“ apie planuojamas taikyti mažesnes bilietų kainas ir UAB „Forum Cinemas“ reikšdavo pritarimą ar nepritarimą joms, susitarimą užtikrinti padėjo ataskaitos, teikiamos per „Markus“ programą.

119.         Nustačius, jog buvo sudaryti susitarimai, patenkantys į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį, kurie laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją, jų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, kaip jau minėta šios nutarties 112 punkte, Konkurencijos taryba neprivalėjo atskirai įrodinėti susitarimų tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jų poveikio konkurencijai. Pareiškėjo pateikti argumentai, kuriais jis siekia paneigti minėtą prezumpciją, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia teigti, kad šiuo atveju neigiamo poveikio konkurencijai nebuvo. Nors pareiškėjas teigė, kad savo veiksmais siekė užsitikrinti planuojamo užmokesčio už UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimą surinkimą, pabrėžtina, kad susitarimas gali būti laikomas turinčiu tikslą riboti konkurenciją, net jeigu jo tikslas nėra vien riboti konkurenciją ir juo siekiama ir kitų teisėtų tikslų (žr. jau minėtą Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Competition Authority prieš Beef Industry Development Society Ltd ir kiti, C-209/07, EU:C:2008:643, 21 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²?2016/2012, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017). Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011, 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014). Taigi, net jeigu pareiškėjas, kaip teigia, siekė tik užsitikrinti planuojamo užmokesčio už UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimą surinkimą, tai nepaneigia, kad susitardamas su UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ dėl nuolaidų kino filmų bilietams populiariausių filmų rodymo pradžioje netaikymo, pareiškėjas pasirinko elgesio variantą, kuris prieštaravo Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui, t. y. sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuris neatitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio sąlygų.

120.         Dėl pareiškėjo teiginio, kad byloje esantys įrodymai apie metinius bilietų kainų vidurkius skirtinguose kino teatruose paneigia priežastinį ryšį tarp susirašinėjimo ir vėlesnio kino teatrų elgesio rinkoje, pažymėtina, jog vien tai, kad UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ tam tikrais laikotarpiais galėjo nesilaikyti susitarimų netaikyti nuolaidų kino filmams (nors surinkti duomenys patvirtina, jog daugeliu atvejų susitarimų buvo laikomasi), nepaneigia susitarimų dėl bilietų kainų buvimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitarimo egzistavimo fakto nepaneigia pareiškėjų argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl susitarimo buvimo teigiant, jog pareiškėjų praktikoje taikyti tarifai skirdavosi nuo nustatytų. Šiuo aspektu svarbu tai, jog draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr., pvz., 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-54/2014). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų kitaip vertinti byloje jau surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes ir nepaneigė prezumpcijos, kad susitarimais dėl nuolaidų bilietams į kino filmų seansus per pirmas dvi populiariausių kino filmų rodymo savaites netaikymo buvo siekiama antikonkurencinių tikslų.

121.         Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ bei UAB „Multikino Lietuva“ susitarimai dėl nuolaidų bilietams į kino filmų seansus per pirmas dvi populiariausių kino filmų rodymo savaites netaikymo yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl pareiškėjo pateiktų įsipareigojimų vertinimo

122.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Konkurencijos taryba turėjo patvirtinti besąlyginius UAB „Forum Cinemas“ pateiktus įsipareigojimus, kurie apėmė tokius reikšmingus pokyčius, kaip UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklų atskyrimas, ir tyrimą nutraukti.

123.         Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu: 1) tyrimo metu paaiškėja, kad teisės pažeidimo nėra; 2) veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje; 3) tyrimo metu paaiškėja arba atsiranda šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės.

124.         Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tyrimo nutraukimo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu reikšmės, yra konstatavęs, kad teisė teikti įsipareigojimus neatlikti atitinkamų veiksmų nėra savitikslė. Ji sietina su abipuse nauda, kurią gali gauti tiek ūkio subjektas, kuris įsipareigodamas nebevykdyti konkurencijai priešingos veiklos, gali išvengti dar didesnių sąnaudų, kurias jis patirtų dėl Konkurencijos tarybos tyrimo, tiek Konkurencijos taryba, kuri išsprendžia konkurencijos problemą anksčiau, neturėdama priimti galutinio nutarimo. Taigi įsipareigojimai yra priemonė, skirta efektyviai išspręsti rinkoje kilusią problemą. Taip pat įsipareigojimai skatina ūkio subjektus, dėl kurių vykdomas tyrimas, būti aktyviais ir imtis iniciatyvos dėl problemos išsprendimo (2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-253/2014).

125.         Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu tyrimas nutraukiamas, esant visoms šioms sąlygoms: 1) ūkio subjekto, įtariamo pažeidus įstatymą, veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams; (2) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus; (3) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁷-783/2006, Administracinė jurisprudencija Nr. 9, 2007, p. 33–51, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-706/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 273–290). Net ir vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų netenkinimas reikštų, kad Konkurencijos taryba neįgyja teisės nutraukti tyrimo šiuo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-706/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, p. 273–290).

126.         Esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymas yra vertinamoji sąlyga ir jos buvimas turi būti konstatuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁷-783/2006, Administracinė jurisprudencija Nr. 9, 2007, p. 33–51, 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016).

127.         Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad UAB „Forum Cinemas“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams: nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl kino filmų kainų nustatymo, o tokie veiksmai vien jau pagal savo tikslą laikytini ribojančiais konkurenciją; UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ – Kaune ir jo rajone, o UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ – Vilniuje ir jo rajone neturėjo kitų reikšmingų konkurentų; buvo susitarta dėl bilietų kainų nustatymo į lankomiausius kino filmus, kurių bilietų kaina yra itin svarbi vartotojams; susitarimai truko pakankamai ilgą laiką: susitarimas su UAB „Multikino Lietuva“ – bent 1 metus ir 8 mėnesius, o susitarimas su UAB „Cinamon Operations“ – bent 3 metus ir 2 mėnesius. Šios aplinkybės, kartu su kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtina, kad esminės žalos įstatymų saugomiems interesams padarymo faktas konstatuotas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos tyrimas Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo būti nutrauktas, nes, nors pareiškėjas ir pateikė įsipareigojimus dėl kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklų atskyrimo ir kitų aplinkybių Konkurencijos tarybai, nebuvo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos vienos iš kumuliatyvių sąlygų – nenustatyta, kad UAB „Forum Cinemas“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.

Dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimo nuo baudų

128.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog nebuvo teisinio pagrindo Konkurencijos tarybai atleisti nuo baudos UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“, nes, pareiškėjo manymu, iki tyrimo pradžios nebuvo pateikti UAB „Cinamon Operations“ ir UAB „Multikino Lietuva“ prašymai atleisti nuo baudos ir tyrimas pradėtas ne vykdant atleidimo nuo baudos procedūrą.

129.         Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

130.         Taigi, pareiškėjas, ginčydamas Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo užkertamas kelias tolesnei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo eigai, turi pagrįsti, kaip toks Konkurencijos tarybos nutarimas pažeidžia jo Konkurencijos įstatymu ginamas teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, kad tokie administraciniai aktai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tik sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti, tačiau pati savaime nėra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-502/2015).

131.         ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1157/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).

132.         Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigiant pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė, jog UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimas nuo baudų sukelia jam pasekmes; jo argumentai yra iš esmės abstraktaus pobūdžio, t. y. susiję tik su bendraisiais trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio ir Taisyklių reikalavimams klausimais, todėl net ir panaikinus Nutarimo dalį dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimo nuo baudų, pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo aptariamu aspektu, pareiškėjo argumentai dėl UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atleidimo nuo baudų teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

133.         Be kita ko, pažymėtina, kad panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir spręsdamas klausimą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-16 nutraukti procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2-502/2015).

134.         Pareiškėjo argumentas, kad atleidžiant UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ nuo baudos, pareiškėjas yra diskriminuojamas, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net darant prielaidą, kad pareiškėjo kaltinimas dėl diskriminacijos priimtinas, pirma, vienodo požiūrio principo laikymasis turi būti derinamas su teisėtumo principo laikymusi, o tai reiškia, kad nė vienas asmuo negali gauti naudos iš kito asmens atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų; antra, jei įmonė savo veiksmais pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį, ji negali išvengti sankcijų motyvuodama tuo, kad bauda nebuvo skirta kitiems ūkio subjektams, kai, kaip nagrinėjamu atveju, į Sąjungos teismą dėl pastarųjų situacijos nebuvo kreiptasi (žr. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo Peróxidos Org?nicos prieš Komisiją, T?120/04, EU:T:2006:350, 77 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, Bendrojo teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo InnoLux Corp. prieš Europos Komisiją, EU:T:2014:92, 93 p.).

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio

135.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašą bei paliko nepakeistą Nutarimo dalį, kuria buvo netinkamai apskaičiuota UAB „Forum Cinemas“ bauda, tokiu būdu tiek pažeidžiant Aprašą, tiek ir nukrypstant nuo bendrųjų konstitucinių teisės principų.

136.         Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴?1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?1699-822/2015).

137.         Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pvz., baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

138.         Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017).

139.         Aprašo normų sisteminė analizė parodo, jog bazinis baudos dydis gali būti nustatomas dviem būdais: pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, arba pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui bazinis baudos dydis apskaičiuotas ne pagal bendrąsias pajamas, o pagal tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimais susijusias pajamas.

140.         Nagrinėjamo ginčo kontekste pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad Aprašo 16 punkte įtvirtinta taisyklė dėl bazinio baudos dydžio ribos taikoma tik tais atvejais, kada Konkurencijos taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, remiasi ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų informacija, ką, kaip pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo pareiškėjas, patvirtina  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017 pateiktas Aprašo 16 punkto aiškinimas, nėra reikšmingi: skirtingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017 nagrinėto ginčo atveju, ginčijamu Nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs du Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimus, jokių pagrįstų argumentų, kodėl baziniai baudų dydžiai, susiję su kiekvienu pažeidimu, turėtų būti sudedami iki bazinio baudos dydžio tikslinimo, pareiškėjas nenurodė. Taigi, bazinius baudų dydžius, susijusius su kiekvienu pažeidimu, sumažinus iki 10 procentų pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2014 metais, po bazinių baudų dydžių tikslinimo jų (baudų dydžių) suma viršytų 10 procentų pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2014 metais, dėl ko pareiškėjui skiriamos baudos dydis (iki 10 procentų pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų 2014 metais) nesikeistų. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis ir Aprašo 24 punktas nedraudžia Konkurencijos tarybai apskaičiuojant baudą remtis tarpine suma, viršijančia šią ribą. Šios nuostatos taip pat nedraudžia atlikti tarpinių skaičiavimų, turinčių atspindėti pažeidimo trukmę ir sunkumą, vadovaujantis maksimalią ribą viršijančiomis sumomis. Jei paaiškėtų, kad galutinis baudos dydis turi būti sumažintas ta dalimi, kuria jis viršija minėtą ribą, aplinkybė, kad kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, pažeidimo sunkumas ir jo trukmė, veiksmingai neatsispindi paskirtoje baudoje, yra paprasčiausia šios maksimalios galutinio baudos dydžio ribos taikymo pasekmė (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 277–279 p.).

141.         Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo ir teismo vertinimu dėl pareiškėjo pardavimų pajamų, gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimais susijusių prekių pardavimų. Akcentuoja, kad UAB „Forum Cinemas“ demonstravimo pajamos, susijusios su kitų platintojų filmais, sudarė beveik (duomenys neskelbtini) visų UAB „Forum Cinemas“ demonstravimo pajamų Kaune ir Vilniuje. Mano, jog Konkurencijos taryba privalėjo pajamomis, kurios yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su pažeidimu, laikyti ne UAB „Forum Cinemas“ platinimo ir demonstravimo pajamas 2011 metais Kauno ir Vilniaus miestuose, o pajamas, gautas iš kino filmų platinimo UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ 2011 m., kurias sudarė (duomenys neskelbtini). Be to, mano, jog UAB „Forum Cinemas“ pajamos, gautos platinant kino filmus kitiems ūkio subjektams, taip pat neturėtų būti laikomos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis.

142.         Aprašo 4.1 punkte numatyta, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę. Pagal Aprašo 5 punktą pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų.

143.         Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, visų pirma, atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką. Laikytina, kad apribojus tam tikros prekės kainą, šis apribojimas lemia ar gali lemti ir kitos prekės, esančios toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kainą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, Administracinė jurisprudencija Nr. 31, 2016, p. 207–360).

144.         Skaičiuojant bazinį baudos dydį, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju apibrėžtos šios rinkos: 1) kino filmų rodymo Vilniaus ir Kauno miestuose ir jų rajonuose atitinkamos rinkos; 2) kino filmų platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkama rinka. Nustatyti horizontalaus pobūdžio susitarimai tarp konkurentų dėl nuolaidų bilietams į kino filmų seansus per pirmas dvi populiariausių kino filmų rodymo savaites netaikymo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl pardavimų pajamų, gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, iš esmės yra susiję su nustatyto pažeidimo kvalifikavimu. Kadangi teismas dėl pažeidimo kvalifikavimo jau pasisakė, teisėjų kolegija, nekartodama išdėstytų argumentų, pabrėžia, jog pajamomis, gautomis iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, negalėjo būti laikomos tik pareiškėjo pajamos, gautos iš kino filmų platinimo, nes nustatyti ne vertikalaus, o horizontalaus pobūdžio susitarimai dėl kino filmų bilietų pardavimo kainų, todėl, apskaičiuojant bazinį baudos dydį, turėjo būti vertinamos ir pareiškėjo kino filmų demonstravimo pajamos 2011 metais Kauno ir Vilniaus miestuose bei rajonuose. Šios UAB „Forum Cinemas“ kino filmų demonstravimo pajamos apėmė ir kitų platintojų filmus, nes, atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad buvo tartasi dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, neapsiribojant UAB „Forum Cinemas“ platinamais kino filmais. Kadangi šiuo atveju nuolaida buvo apribota bilietų kaina parduodant juos galutiniam pirkėjui, Konkurencijos taryba, skaičiuodama bazinį baudos dydį, pagrįstai susijusiomis su pažeidimu pajamomis laikė pajamas, gautas ne tik iš UAB „Forum Cinemas“ platinamų filmų demonstravimo. Surinkti įrodymai (elektroninis susirašinėjimas) patvirtina, jog UAB „Forum Cinemas“ tas pačias sąlygas taikė ir kitiems kino teatrams. Taigi pajamos, gautos iš kino filmų platinimo kitiems kino teatrams (ne UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“) taip pat laikytinos su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės patvirtino Konkurencijos tarybos pateiktą pažeidimo kvalifikavimą ir pareiškėjui nepateikus kitų argumentų, leidžiančių abejoti padarytomis išvadomis, konstatuotina, kad tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis pagrįstai laikytos UAB „Forum Cinemas“ kino filmų platinimo ir demonstravimo pajamos 2011 metais Kauno ir Vilniaus miestuose bei rajonuose. Kitaip vertinant būtų nepagrįstai susiaurinta pajamų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu, sąvoka, kadangi tokiu atveju būtų neatsižvelgta į pajamas, gautas iš prekių, kurių kainoms susitarimai taip pat galėjo daryti įtaką.

145.         Pagal Aprašo 8 punktą bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai. Aprašo 12 punkte numatyta, kad siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus.

146.         Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba pažeidimo trukmę turi pagrįsti, kvalifikuodama pažeidimą, ir teiginius dėl pažeidimo trukmės nurodyti motyvuojamojoje nutarimo dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-801/2013).

147.         Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai apskaičiuotos pažeidimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti. Konkurencijos taryba nustatė, kad susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Multikino Lietuva“ truko bent nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (1 metus 8 mėnesius) (Nutarimo 3.6.1.1–3.6.1.11 p.), o susitarimas tarp UAB „Forum Cinemas“ ir UAB „Cinamon Operations“ – bent nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. (3 metus 2 mėnesius) (Nutarimo 3.6.2.1–3.6.2.12 p.). Minėti laikotarpiai pagrįsti tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie plačiai nagrinėjami nurodytose Nutarimo dalyse. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. balandžio 30 d. UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atsakovui pateikė informaciją apie galimai sudarytus draudžiamus susitarimus, tyrimas dėl galimo draudžiamo susitarimo buvo pradėtas 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu. Minėtas aplinkybes dėl pažeidimų trukmės teismo posėdyje pripažino ir UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ atstovai, teigdami, kad nuo pat veiklos pradžios veikė susitarę su pareiškėju. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių Konkurencijos tarybos nustatytas aplinkybes ar pagrindžiančių, jog draudžiami susitarimai buvo nutraukti anksčiau nei 2012 m. gegužę Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą dėl galimo draudžiamo susitarimo.

148.         Pagal Aprašo 13 punktą, siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo, šių pažeidimų atveju prie apskaičiuoto pagal Aprašo 8–12 punktus bazinio baudos dydžio pridedama suma, lygi nuo 15 iki 25 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės.

149.         Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013). Nors pareiškėjas teigia, kad atgrasymo tikslu neturėtų būti nustatomas didesnis nei minimalus bazinės baudos dydžio didinimo procentas, t. y. 15 proc., tačiau, kaip ir paminėjo Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime, šiuo atveju buvo sudaryti du draudžiami susitarimai, be to, jie buvo tiesiogiai susiję su kainų nustatymu, kas lemia, jog vien šių susitarimų sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Konkurencijos taryba, padidindama baudų dydį atgrasymo tikslu, veikė remdamasi Aprašo 13 punktu, kuriame yra numatyta tokia galimybė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, savo diskrecijos ribų neperžengė ir minėto dydžio pasirinkimą pagrindė pakankamai.

150.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su Konkurencijos tarybos pateiktu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimu ir mano, jog dėl UAB „Forum Cinemas“ prisiimtų įsipareigojimų bazinis baudos dydis turėjo būti mažinamas ne 30 proc., o maksimaliai, t. y. 50 proc. Be to, mano, jog bazinis baudos dydis, pagal Aprašo 18 punktą, neturėjo būti didinamas 10 proc. dėl to, kad UAB „Forum Cinemas“ skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, nes tai neatitinka ankstesnės Konkurencijos tarybos praktikos.

151.         Remiantis Aprašo 17 punktu, nustačius Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagal Aprašo II–IV skyrių nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas iki 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektas pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, – šiuo atveju bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą.

152.         Nors pareiškėjas, neginčydamas savo pateiktų įsipareigojimų kvalifikavimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teigia, jog pateikti kompleksiniai įsipareigojimai verti maksimalaus bazinio baudos dydžio mažinimo, nes yra besąlyginiai ir susiję su esminiu kino filmų platinimo ir demonstravimo veiklų atskyrimu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo maksimaliai mažinti bazinio baudos dydžio dėl šiuo pagrindu, nes minėti įsipareigojimai iš esmės yra susiję su tinkamu pareiškėjo elgesiu rinkoje ir galimų konkurencijos teisės pažeidimų prevencija ateityje. Konkurencijos taryba įvertino pateiktus įsipareigojimus ir reikšmingai, t. y. 30 proc., sumažino bazinį baudos dydį pareiškėjui. Toks mažinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas adekvačiu ir proporcingu, nes pareiškėjas nenurodė, o tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta  aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad bazinis baudos dydis turėjo būti mažinamas 50 proc.

153.         Pagal Aprašo 18 punktą bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Ūkio subjektui, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, bazinis baudos dydis atitinkamai didinamas, o ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas.

154.         Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Forum Cinemas“ aktyviai siekė susitarti su UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ dėl kino filmų bilietų kainų nustatymo, t. y. savo iniciatyva siuntinėjo UAB „Multikino Lietuva“ bei UAB „Cinamon Operations“ išankstinius prašymus ir perspėjimus dėl planuojamų nuolaidų suderinimo ir reikalaudavo pasiaiškinti, jei minėti ūkio subjektai nesuderinę pritaikydavo tam tikras nuolaidas. Be to, UAB „Forum Cinemas“ veikė ir kaip kino filmų platintojas bei turėjo išskirtines tam tikrų kino filmų platinimo teises Lietuvos Respublikoje, todėl kiti ūkio subjektai negalėjo lengvai nutraukti bendradarbiavimo su UAB „Forum Cinemas“. Aptartos aplinkybės aiškiai parodo, jog pareiškėjas nustatytų konkurencijos pažeidimų atveju skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą. Nors pareiškėjas remiasi Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 2S-26 ir mano, jog UAB „Forum Cinemas“ įtaka darant pažeidimą turėtų būti vertinama kaip gerokai mažesnė nei paminėtoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

155.         Dėl anksčiau Konkurencijos tarybos skirtų baudų dydžio, kaip pagrindo atsižvelgti į vėliau kitose bylose skiriamas baudas, viena vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ankstesnė Konkurencijos tarybos nutarimų praktika nėra naudojama kaip teisinis pagrindas skiriant baudas konkurencijos srityje, todėl faktas, kad praeityje Konkurencijos taryba taikė tam tikro lygio baudas už tam tikrų rūšių pažeidimus, nereiškia, kad draudžiama kelti šį lygį nurodytose ribose, jei tai yra būtina siekiant užtikrinti konkurencijos politikos įgyvendinimą (žr. 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017). Ūkio subjektai, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, per kurią gali būti paskirtos baudos, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad Konkurencijos taryba neviršys anksčiau skirtų baudų lygio, kadangi Konkurencijos taryba turi teisę, nepažeisdama teisės aktų, ir savo diskrecijos ribose pritaikyti skiriamų baudų dydį taip, kaip yra būtina siekiant užtikrinti konkurencijos politikos ir teisės normų tinkamą įgyvendinimą (žr., pagal analogiją, Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją Nr. C-189/02 P, EU:C:2005:408, 169, 173 p.).

156.         Kita vertus, iki Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, įsigaliojimo galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės, kuriose buvo numatyta iš esmės kitokia baudų, skiriamų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo (apskaičiavimo) tvarka, todėl atsižvelgti į Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 2S-26, kuris priimtas taikant kitas baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles, be to, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, nėra galima.

157.         Dėl pareiškėjo nurodomo non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principo pažeidimo, pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kaip, jo manymu, šis principas priimant Nutarimą buvo pažeistas.

158.         Teisingumo Teismo praktikoje yra nustatyti kriterijai, reikšmingi vertinant, ar padarytas vienas pažeidimas, t. y. tikslų, kurių siekiama nagrinėjamais veiksmais, tapatumas (pvz., Pirmosios instancijos teismo 2002 m. kovo 20 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Komisiją, T?21/99, EU:T:2002:74, 67 p.; 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Technische Unie prieš Komisiją, C?113/04 P, EU:C:2006:593, 170 ir 171 p.; Pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Jungbunzlauer prieš Komisiją, T?43/02, EU:T:2006:270, 312 p.), susijusių prekių ir paslaugų tapatumas (pvz., Pirmosios instancijos teismo 2005 m. birželio 15 d. sprendimo Tokai Carbon ir kt. prieš Komisiją, T?71/03, T?74/03, T?87/03 ir T?91/03, 118, 119 ir 124 p.; Pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Jungbunzlauer prieš Komisiją 312 p.), dalyvavusių atliekant veiksmus įmonių tapatumas (pvz., Pirmosios instancijos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Jungbunzlauer prieš Komisiją 312 p.) ir įgyvendinimo priemonių tapatumas (pvz., Pirmosios instancijos teismo 2002 m. kovo 20 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Komisiją 68 p.). Kiti svarbūs kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti atliekant šį vertinimą, yra įmonių vardu veikusių fizinių asmenų tapatumas ir nagrinėjamų veiksmų geografinės taikymo srities tapatumas (pvz., Bendrojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. T-147/09 ir Nr. T-148/09, Trelleborg Industrie SAS ir Trelleborg AB prieš Europos Komisiją, 60 p.).

159.         Nagrinėjamu atveju buvo sudaryti du horizontalaus pobūdžio susitarimai su skirtingais subjektais skirtingose geografinėse rinkose, nėra duomenų, kurie, remiantis aptartais kriterijais, sudarytų pagrindą abejoti dėl non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principo pažeidimo. Pareiškėjo nurodytame Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-204/00 P, C-205/00 P, C-211/00 P, C-213/00 P, C-217/00 P ir C-219/00 P non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principas nagrinėtas kitu aspektu, t. y. siekiant įvertinti, ar galimas atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymas nacionaliniu ir Europos Komisijos lygiu, be to, pareiškėjas pateikia nuorodą ne į Teisingumo Teismo motyvaciją  šiame sprendime, o į bylos šalių argumentus dėl non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tą patį) principo taikymo.

160.         Pareiškėjas taip pat mano, kad tais atvejais, kada yra nustatomi du pažeidimai, turėtų būti paskiriama viena bauda už to straipsnio pažeidimą, kuris laikomas pavojingesniu, ir vadovaujasi Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 12/b, kuriame nustatant galutinį baudos dydį buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 33 straipsnio 2 dalimi.

161.         Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atmetęs argumentus, kad nesant teisės aktais nustatytos išsamios baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skaičiavimo tvarkos kaip įstatymo analogija (ABTĮ 4 str. 6 d.) taikytinos ATPK nuostatos. Teismas toje byloje pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, reguliuojantis specifinius teisinius santykius (žr. 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1014/2013).

162.         Konkurencijos taryba yra institucija, kuri patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1017/2014, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-369-624/2018).

163.         Nei Konkurencijos įstatyme, nei Apraše nėra numatyta galimybė, kai yra nustatomi du pažeidimai, paskirti vieną baudą už tą pažeidimą, kuris laikomas pavojingesniu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo to daryti. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ir tokių aplinkybių nenurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, dėl galimo Apraše nustatyto reguliavimo dėl baudų skyrimo galimo prieštaravimo Konkurencijos įstatymui ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

164.         Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurencijos teisėje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skiriamos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su atgrasymu, t. y. skiriamos baudos turi turėti atgrasomąjį poveikį, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013, 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra kitų pagrindų dar labiau mažinti pareiškėjui paskirtą baudą, o įvertinus pažeidimo pobūdį bei baudų apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui paskirta bauda laikytina atitinkančia proporcingumo ir protingumo principus, be kita ko, užtikrinančia ir atgrasomąjį poveikį.

Kiti klausimai

165.         ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

166.         Pareiškėjo UAB „Forum Cinemas“ apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

167.         Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą taip pat pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas tokį prašymą kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais galima pateikti per 14 dienų nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.

168.         Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad apeliacinis skundas yra nevieša bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo uždarame teismo posėdyje. Pagal ABTĮ 12 straipsnio 1 dalį išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Taigi nagrinėjamu atveju bylos, kuri buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje (pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį), medžiaga yra nevieša, todėl nėra pagrindo iš naujo spręsti dėl apeliacinio skundo pripažinimo nevieša medžiaga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forum Cinemas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan