Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“ atstovui L. V.,

pareiškėjos J. J. įmonės atstovams J. J. ir advokatui Ryčiui Paukštei,

pareiškėjo A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ atstovams A. Ž., advokatei Agnei Juškevičiūtei Vilienei ir advokatui Justui Viliui,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro „Adpilis“ atstovui advokatui Vytautui Kakliui,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dorkanas“ atstovams A. S. ir advokatei Gražinai Versockienei,

pareiškėjos savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“ atstovams D. L. ir advokatui Raimondui Moisejevui,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“ ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ atstovams V. Š. ir advokatui Evaldui Rapolui,

pareiškėjos individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ atstovams Č. B. ir S. M.,

pareiškėjos Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos atstovams J. K. ir advokatui Dainiui Burduliui,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“ atstovui advokatui Mariui Rindinui,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LDV UNIO“ atstovui advokatui Tadui Zarembai,

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“ atstovams Z. K. ir advokatei Tatjanai Kočegarovai,

pareiškėjos viešosios įstaigos „Vairoseta“ atstovams Z. B. (Z. B.) ir advokatui Kaziui Rakauskui,

atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Daumantui Grikiniui ir Justui Margeniui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoplaza“ atstovui J. S. (J. S.),

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „JTMC“ atstovui J. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vairavimo mokykla“ atstovui K. R.,        

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“, viešosios įstaigos „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“, uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“, uždarosios akcinės bendrovės „LDV Unio“, J. J. įmonės, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“, uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro “Adpilis”, uždarosios akcinės bendrovės “Dorkanas”, savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Automotoket“, uždaroji akcinė bendrovė „Autoplaza“, „Daugva ir ko“ K. J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Dovanėlė Jums“, uždaroji akcinė bendrovė „J. R. vairavimo mokykla“, uždaroji akcinė bendrovė „JTMC“, uždaroji akcinė bendrovė „LDV Unio“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelio iliuzija“, viešoji įstaiga „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Visagalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės vairavimo mokykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Auto ABC“, viešoji įstaiga „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, V. Ž. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė“ Rigveda“, A. G. firma „Arvaira“, uždaroji akcinė bendrovė „Tikslo linija“, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, uždaroji akcinė bendrovė Mokymo centras “Adpilis”, savivaldybės biudžetinė įstaiga „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždaroji akcinė bendrovė „ARV – Auto“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, individuali įmonė „Jurbarko saugaus eismo centras“, uždaroji akcinė bendrovė “Dorkanas”, J. J. įmonė).

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

        1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarime Nr. 2S-7(2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos, kurių vykdomą veiklą nagrinėjo Taryba, sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

        2. Pareiškėjai, kurie Nutarimu pripažinti pažeidę Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, su skundais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atitinkamą Nutarimo dalį (kurioje nuspręsta dėl kiekvieno iš pareiškėjų) arba pakeisti Nutarimą panaikinant arba sumažinant paskirtas baudas.

        3. Pareiškėjai Nutarimo neteisėtumą įrodinėja nurodomais argumentais:

        3.1. Pareiškėja UAB „Tikslo linija“ skundu prašė teismo panaikinti arba pakeisti Nutarimu paskirtą baudą. Tuo atveju, jei skundas nebus patenkintas, prašė leisti Nutarimu paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.1.1. Nutarimu bendrovė pripažinta padariusi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą remiantis susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp UAB „ARV-Auto“ vadovo ir UAB „Tikslo linija“ vairavimo instruktoriaus ir teorijos dėstytojo L. V. (vadovas ir vienintelis bendrovės akcininkas). L. V. dabartinį UAB „ARV-Auto“ vadovą pažįsta nuo 2000 metų. Iki 2003 m. sausio 1 d. L. V. pagal funkcines pareigas tikrindavo būsimųjų vairavimo mokyklos UAB „ARV-Auto“ vairuotojų teorijos ir praktikos žinias, o 2004-2005 metais L. V. vairavimo mokykloje UAB „ARV-Auto“ dirbo vairavimo instruktoriumi ir teorijos dėstytoju. L. V. bendrauja su UAB „ARV-Auto“ vadovu, tačiau jokie darbiniai, konkurenciniai ar kitokie santykiai jų nesieja. Bendravimas SMS žinutėmis yra tik faktinė aplinkybė, tačiau tai nėra bendravimas siekiant suderinti vairavimo kursų kainas. Abiejų asmenų kompetencija nesutampa derinti kursų kainas. Be to, kursų kainos tarp dviejų mokyklų visada buvo skirtingos.

        3.1.2. Pažymėjo, kad bendrovei skirta bauda yra per didelė. Skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į prašymus, objektyvias aplinkybes, protingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjos nuomone, bendravimas su UAB „ARV-Auto“ vadovu nepažeidė klientų interesų.

        3.1.3. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu palaikė prašymą peržiūrėti Nutarimą dėl baudos paskyrimo, baudą sumažinti arba išdėstyti baudos mokėjimą (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 15 sek.).

 

        3.2. Pareiškėja J. J. įmonė skundu prašė panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje įmonei paskirta 11 500 Eur bauda ir priimti naują sprendimą – įmonei paskirtą baudą sumažinti iki 50 proc. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.2.1. Neneigia Tarybos tyrimo metu nustatytų, su pažeidimu susijusių esminių aplinkybių, tačiau prieštarauja, kad Taryba neatsižvelgė į visas aplinkybes, lėmusias baudos sumažinimą ir dėl to paskyrė neproporcingai didelę baudą.

        3.2.2. Nurodo, kad, nors Taryba, skirdama baudą, rėmėsi bendrovės pateikta 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir nustatydama bazinį baudos dydį rėmėsi tik 1 punkte nurodytu pardavimo pajamų suma – 158 914 Eur, tačiau detaliau išnagrinėjus matyti, kad 2016 metais bendrovės veiklos bendrąsias ir administracines sąnaudas sudarė – 181 866 Eur (Ataskaitos 4,2 punktas), o tai reiškia, kad 2016 m. bendrovė dirbo nuostolingai ir nuostolį sudarė 22 952 Eur.

        3.2.3. Pažymėjo, kad šiuo atveju aktualus 2012 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 64 (toliau – ir Aprašas) 6 punktas, kuriame reglamentuojamas baudų apskaičiavimas remiantis ūkio subjekto paskutiniais metais gautomis bendrosiomis pajamomis. Nurodo, kad bendrovė savo veikloje remiasi kaupimo apskaitos principu, reiškiančiu, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą įtraukiami po to, kai jie įvyksta ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Todėl ataskaitoje nurodytos pardavimo pajamos gali nebūti bendrovės realiai gautomis bendrosiomis pajamomis nuo kurių ir buvo skaičiuojamas bazinis baudos dydis. Taryba nevertino aplinkybių, kad bendrovė faktiškai galėjo ir negauti visų bendrųjų pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamas bazinis dydis.

        3.2.4. Kitas argumentas, kuriuo remiasi pareiškėja, yra tai, kad Taryba nevertino aplinkybių, jog bendrovė veiklos nebevykdo ir visas J. J. įmonės turtas yra perduotas UAB „Rigveda“. Įmonė 2017 m. gruodžio 4 d. sudarė įmonės pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Rigveda“, o įmonės savininkas J. J. įsidarbino UAB „Rigveda“. Tarybos tyrimo metu įmonė neegzistavo. Pažymėjo, kad sudarius tokį sandorį, pagal Įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, ūkio subjektai negali būti konkurentais, todėl šie subjektai turėtų būti vertinami kaip vienas. UAB „Rigveda“ teikė reikšmingą informaciją Tarybai, todėl Taryba nusprendė, kad šios bendrovės pateikta reikšminga informacija laikytina viena iš sąlygų baudą sumažinti iki 50 proc. J. J. įmonei susijungus su UAB „Rigveda“, aplinkybės lemiančios J. J. įmonei skirtos baudos dydį, turėjo būti vertinamos tapačiai, t. y. pareiškėjai bauda taip pat turėjo būti sumažinta 50 proc.

        3.2.5. Pareiškėjos nuomone, sąlygas mažinti paskirtą baudą lemia ir tai, kad įmonė iki jos pardavimo, aktyviai bendradarbiavo su Taryba, todėl įmonės atžvilgiu turėjo būti taikomos Tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu „Dėl draudžiamųjų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1S-27 (toliau – ir Taisyklės) 5.2 ir 5.3 punktų nuostatos ir baudos dydis turėjo būti mažinamas nuo 20 iki 30 proc. Be to, įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl įmonė neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į teisininkus dėl konsultacijų, kaip turėtų būti atliekama pažeidimo pripažinimo procedūra. Taryba šių aplinkybių įmonei neišaiškino, todėl pareiškėja nepateikė rašytinio pareiškimo nei dėl pažeidimo ir baudos pripažinimo, nei dėl kitų aplinkybių. Tokius Tarybos veiksmus vertino kaip nenorą bendradarbiauti ir gero administravimo principo nesilaikymą.

        3.2.6. Pažymėjo, kad lengvinančia aplinkybe laikytina ir sunki įmonės padėtis. Net ir tyrimo metu įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau šis pagrindas įmonės atžvilgiu nebuvo pritaikytas. Pareiškėja taip pat akcentavo sunkią įmonės savininko finansinę padėtį. J. J. gaunamas atlyginimas tik 95 Eur didesnis už minimalią algą, o J. J. sutuoktinė yra bedarbė, todėl J. J. gaunamas darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos. Kartu su J. J. gyvena dukra ir sutuoktinės motina, kurių gaunamos pajamos yra nedidelės. J. J. su sutuoktine valdo nekilnojamąjį turtą, tačiau šis turtas naudojamas visų šeimos narių poreikiams tenkinti ir tai yra vienintelis šeimos turtas. J. J. neturi jokio greitai realizuojamo turto ir taip pat neturi piniginių lėšų baudai sumokėti. Šių aplinkybių Taryba nevertino ir todėl skyrė neproporcingai didelę baudą.

        3.2.7. Pareiškėja 2019 m. spalio 18 d. paaiškinimuose nurodo, kad Taryba neteisi teigdama, kad pareiškėja tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų dėl baudos sumažinimo. Nurodo, kad jeigu įmonė būtų žinojusi apie Tarybos prašymą ir poreikį teikti tokius įrodymus, ji būtų pateikusi. Taip pat nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo nutarta skirti 8 proc. o ne kitokią baudą.

        3.2.8. Nurodo, kad įmonė 2016 m. buvo patyrusi 17 219 Eur nuostolių, tačiau dalis pajamų (6 668 Eur) buvo gautos ne iš tiesioginės ūkio subjekto veiklos, o iš ilgalaikio turto perleidimo, todėl apskaičiuojant bazinį baudos dydį, šios pajamos neturėjo būti laikomos J. J. įmonės tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pajamomis, kaip nustatyta Aprašo 4.1 punkte. Aprašo 18 punkte nurodyta, kad bazinis baudos dydis mažinamas pasyviai veikiančiai įmonei. Taryba neteigia, kad pareiškėja buvo iniciatorė darant pažeidimą, todėl pareiškėjos nuomone, ji atitinka kriterijus, kad bauda galėtų būti mažinama nuo 50 iki 75 proc.

        3.2.9. Teismo posėdžio metu atstovas advokatas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Nors J. J. į teismo posėdį buvo kviečiamas atvykti kaip liudytojas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo J. J. įmonės atstovo advokato prašymą, teismo posėdžio metu nutarė apklausti J. J. kaip J. J. įmonės atstovą, o ne kaip liudytoją. J. J. teismo posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus (2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 14 min. 20 sek.), nurodė, kad negali tiksliai įvardinti asmenų, kurie dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime. Minėtame susirinkime dalyvavusių asmenų vardų ir pavardžių neprisimena, ne visus pažįsta. Į šį susirinkimą dalyvauti buvo kviečiamos įmonės. Patvirtino, kad minėtame susirinkime buvo nutarta nuo liepos 1 d. kelti kainas. Po susirinkimo vykusiame pokalbyje, kuriame dalyvavo 10 – 14 asmenų, neaišku kieno iniciatyva, iškilo klausimas kelti kainas. Detaliau aplinkybių neprisiminė. Pats laikytis nustatyto tokio drastiško kainų pakėlimo negalėjo, jo įmonės taikomos kainos buvo mažesnės. Baigiamų kalbų metu atstovas advokatas prašė teismo išeiti už skundo ribų ir atleisti pareiškėją nuo baudos mokėjimo arba baudą sumažinti daugiau nei 50 proc. Jeigu būtų paskirta bauda, priklausomai nuo baudos dydžio, teisingai išdėstyti baudos mokėjimą (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 20 sek.).

 

        3.3. Pareiškėja UAB „Visagalis“ skundu prašė panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje bendrovei paskirta bauda. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad Nutarimo naikinti dalyje nėra teisinio pagrindo, prašė paskirtą baudą sumažinti iki 4 400 Eur, t. y. iki 10 proc. nuo pareiškėjos turėtų tiesioginių ir netiesioginių su pažeidimu susijusių prekių pardavimo pajamų. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.3.1. Tyrimo metu nebuvo vertinti vairuotojų kursų kainos formavimo objektyvieji reiškiniai, todėl Nutarimas pagrįstas tik formaliais argumentais. Nutarimas buvo priimtas nesiaiškinus svarbiausių aplinkybių, nulėmusių teikiamų paslaugų kainų augimą. Taip pat nebuvo tirta, dėl ko buvo tariamasi ūkio subjektų pasitarimuose, koks susitarimas ir kas tarp ūkio subjektų buvo pasiekta. Surinkti duomenys buvo vertinami nekompleksiškai. Aplinkybė, kad Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (toliau – ir Asociacija) nariai keitėsi informacija apie faktines mokymo sąnaudas, negali būti laikoma Įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimu, nes reiškinį, kaip tarp konkurentų yra apsikeičiama informacija, yra pripažinęs ir Europos Teisingumo Teismas. Pareiškėjos vadovas dalyvavo Asociacijos susirinkimuose, tačiau kategoriškai neigia susitarimus dėl vienodų kainų.

        3.3.2. Pareiškėja nesutinka su jai apskaičiuota bauda nuo visų bendrųjų jos deklaruotų pajamų. Pagrindinę pajamų sumą pareiškėja gauna iš veiklos, nesusijusios su vairavimo mokymu.

3.3.3. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovė palaikė prašymą panaikinti Nutarimą dalyje dėl pareiškėjos, kitu atveju – baudą sumažinti iki pareiškėjos apskaičiuoto dydžio ir paskirti mažesnę nei 10 proc. baudą bei išdėstyti baudos mokėjimą (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 34 min. 00 sek.).

 

        3.4 Pareiškėja UAB „Adpilis“ skundu prašė panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje bendrovei paskirta bauda. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.4.1. Nesutinka su Tarybos priimta išvada, kad pareiškėja Asociacijos narių susirinkime aptarė ir derino vairavimo mokyklų įkainius. Šiuos argumentus grindė tuo, kad pareiškėjos vadovas Asociacijos susirinkime, kuris vyko 2016 m. birželio 13 d., nedalyvavo. Nutarimo 44-45 puslapiuose yra pateikta lentelė, kurioje nurodyta, kad pareiškėja kainas padidino nuo 2016 m. liepos 1 d., tačiau 2018 m. rugpjūčio 3 d. Tarybos pranešime (51-53 psl.) nurodyta, kad pareiškėja kainas padidino nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi, nėra aišku, kuris teiginys teisingas, be to, nei vienos bendrovės atstovas nepatvirtino, kad pareiškėjos vadovas dalyvavo Asociacijos susirinkime, o tai reiškia, kad susitarime dėl kainų pareiškėja nedalyvavo.

        3.4.2. Kainas pareiškėja padidino tik nuo 2017 m. liepos 1 d., tačiau jos buvo gerokai mažesnės nei buvo tariamasi Asociacijos susirinkime. Tai, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo susirinkime, sprendžiama tik iš ranka rašyto raštelio, tačiau toks įrodymas tikrojo fakto nepatvirtina. Tarybos rasti rašteliai apie galimas kainas, kurie rasti pas kitus atstovus, nepatvirtina, kad pareiškėja su jais derino vairavimo kainas.

        3.4.3. Nutarime neteisingai teigiama, kad pareiškėja valdo vairavimo aikštelę, pareiškėja vairavimo aikštelę tik nuomoja. Pažymėjo, kad pareiškėja Nutarimu nubausta be jokio pagrindo.

        3.4.4. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas advokatas skundo argumentus, prašė skundą tenkinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min. 50 sek.).

 

        3.5. Pareiškėja VšĮ „Vairoseta“ skundu prašė panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje įstaigai paskirta bauda. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.5.1. Susitarime dėl vairavimo kainų nedalyvavo. Vadovas su jokiomis kitomis įmonėmis jokių kainų nederino, tokių duomenų nėra surinkusi ir Taryba. Orientaciją apie kainas gaudavo tik iš interneto. Pažymėjo, kad įstaigos vadovo dalyvavimas susitarime yra grindžiamas tik būvimu susirinkimo salėje. Jokių vadovo pasisakymų nefiksuota. Įstaigos atstovas dalyvavo 2016 m. balandžio 14 d. vykusiame Asociacijos susirinkime, tačiau jis neturėjo įgaliojimo balsuoti, ar kaip kitaip reikšti nuomonę. Tai, kad nuo 2016 m. liepos 12 d. padidėjo mokymų kainos, įstaigos kaltės neįrodo. Mokymų kainos pakilo tik dėl mokymo kaštų padidėjimo.

        3.5.2. Narystė Asociacijoje taip pat negali būti laikoma susijusia su ūkio subjektų grupe. Pažymėjo, kad susirinkimuose dalyvavo ne pažeidimų ruošimo tikslais, o Asociacijos narystės pagrindu.

3.5.3. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu palaikė prašymą skundą tenkinti pilna apimtimi (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 33 min. 00 sek.).

 

        3.6. Pareiškėja BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“ skundu ir vėliau pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašė panaikinti Nutarimą, priimtą pareiškėjos atžvilgiu, arba sumažinti paskirtą baudą. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.6.1. Pareiškėja Asociacijos susirinkime, vykusiame 2016 m. birželio 13 d., nedalyvavo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir susirinkimo organizatorius.

        3.6.2. Pažymėjo, kad pareiškėja yra ne pelno siekianti įstaiga, todėl kelti kainų suinteresuotumo neturėjo. Kursų kaina pakito atsižvelgiant į Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsakymus Nr. 2B-71 ir Nr. 2BE-162, o ne dėl 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo.

        3.6.3. Patikslino pažeidimo laikotarpį, kuris, pareiškėjos nuomone, tęsėsi nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. balandžio 19 d.

        3.6.4. Dėl paskirtos baudos nurodė, kad paskirtos baudos esmė atgrasyti nuo draudžiamų susitarimų, tačiau pareiškėja pati savo veiklą nutraukė 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl ateityje negali būti grėsmės, jog ši įstaiga sudarys draudžiamus susitarimus. Taip pat nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama baudą, nepagrįstai vertino pareiškėjo pajamas, gautas iš valstybės ir savivaldybės biudžeto.

        3.6.5. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovai palaikė prašymą panaikinti Nutarimą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog draudžiamas susitarimas buvo sudarytas, prašė baudą sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 32 min. 20 sek.)

 

        3.7. Pareiškėjas A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“ skundu prašo panaikinti Nutarimą dalyje, priimtą pareiškėjo atžvilgiu, arba sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą ir skirti 50 proc. bazinės baudos dydžio 8 450 Eur baudą. Pagrįsdamas Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.7.1. A. Ž. dalyvavo Asociacijos susirinkime, tačiau jokių susitarimų dėl paslaugų kainų nesudarinėjo. Įmonė kainas pasitvirtino dar iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl susirinkime priimti sprendimai įmonei reikšmės neturėjo.

        3.7.2. Tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įmonė „primetinėjo“ kainas, ar kaip kitaip siekė daryti įtaką kainodaroje. Taryba neįrodo, kad pareiškėjas dalyvavo susitarime ir padarė Įstatymo pažeidimą.

        3.7.3. Nesutiko su Nutarime išdėstytais teiginiais dėl to, kad aikšteles turintys ūkio subjektai siekė daryti įtaką kainų nekeliančioms įmonėms. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas aikštelės neturi, todėl įtakos negalėjo daryti, o IĮ „Autoplay“ atstovo Tarybai pateiktą informaciją dėl reikalavimo pakelti kainas, vertino kaip konkurento apkalbėjimą.

        3.7.4. Paskirtą baudą prašė sumažinti įvertinus aplinkybes, kad įmonės finansinė padėtis yra labai sunki.

        3.7.5. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė prašymą baudą sumažinti iki beveik 9 000 Eur (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 40 sek.)

 

        3.8. Pareiškėja Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija skundu teismui prašo panaikinti Nutarimą. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.8.1. Nesutinka su Nutarime išdėstytomis išvadomis, kad pareiškėja ir vairavimo paslaugas teikiantys subjektai sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas. Prieštaraudama šioms išvadoms nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad vairavimo paslaugų įkainiai, tirtu laikotarpiu, tapo vienodi ar panašūs. Tyrimo metu buvo remiamasi internete skelbtomis kainomis, tačiau nebuvo atsižvelgta į realias mokymų kainas, kurios kiekvienu atveju buvo nustatomos individualiai.

        3.8.2. Pažymėjo, kad pagrindinis Asociacijos tikslas – narių švietimas. Pareiškėja turi pareigą šviesti savo narius, teikti informaciją apie besikeičiantį teisinį reglamentavimo ir tai negali būti laikoma teisės aktų pažeidimu. Todėl ir Asociacijos narių informavimas apie PVM negali būti laikomas Įstatymo pažeidimu. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas.

        3.8.3. Prieštaravo Nutarime išdėstytiems argumentams, kad Asociacijos vadovybė ne tik žinojo apie susitarimus dėl kainų, tačiau juos ir organizavo. Pažymėjo, kad vien faktas, kad Asociacijos vadovybės nariai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, neįrodo, kad pareiškėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti. Pareiškėjos teigimu, Asociacija negali būti atsakinga už tai, kad kiti Asociacijos nariai, pasinaudodami Asociacijos vardu, galimai galėjo daryti Įstatymo pažeidimą. Tyrimo metu nėra surinkta jokių įrodymų, kad atskiri Asociacijos valdybos nariai, dalyvavę susirinkimuose, išskirtinai veikė Asociacijos vardu ir vadovavosi Asociacijos nurodymais.

        3.8.4. Pripažino, kad vairavimo mokymų įkainių tema 2016 m. iš tiesų buvo aktuali jos nariams, tačiau įkainių pokyčius lėmė mokestinės aplinkos pasikeitimas, PVM lengvatos 2015 m. pabaigoje vairavimo mokymo paslaugoms panaikinimas, išaugusios sąnaudos.

        3.8.5. Pažymėjo, kad pareiškėja savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus. Asociacijos struktūrą sudaro Visuotinis narių suvažiavimas, Prezidiumas ir Administracijos vadovas. Tuo tarpu tiek 2016 m. birželio 13 d. susirinkimas, tiek vėlesni susirinkimai buvo inicijuoti vadinamosiose apskrityse veikiančių vairavimo mokyklų paskirtų atstovų. Į susirinkimus buvo kviečiami tik konkrečioje apskrityje veiklą vykdančių vairavimo mokyklų atstovai. Taigi šie narių susitikimai negali būti laikomi nei visuotiniais narių suvažiavimais nei kitokiais susirinkimais, kuriuose priimamų sprendimų pagrindu Asociacija galėtų įgyti teises ir pareigas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Asociacija dalyvavo draudžiamame susitarime. Asociacijos nariai suskirstyti pagal regionines apskritis ir neturi galimybės priimti sprendimus, kurie būtų laikomi pareiškėjos vardu priimtais sprendimais. Apskritys nėra pareiškėjos padaliniai ir juo labiau nėra jokių teisinių ryšių tarp pareiškėjos ir apskričių, todėl asociacija neturėjo jokių galimybių kontroliuoti savarankiškai veikiančių vairavimo mokyklų veiklos.

        3.8.6. Pareiškėja taip pat prieštaravo dėl Tarybos nustatytos pažeidimo trukmės. Pažymėjo, kad dauguma Asociacijos narių pakeitė tariamai suderintus vairavimo įkainius anksčiau nei buvo baigtas tyrimas. Be to, Tarybos išvada, kad tariamas pažeidimas Vilniuje trūko 2 metus ir 1 mėnesį, priimta atsižvelgiant tik į tam tikrų Asociacijos narių veiksmus, tačiau ne pačios Asociacijos tariamai vykdyto pažeidimo trukmę.

        3.8.7. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė prašymą panaikinti Nutarimą (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 7 min. 50 sek.)

 

        3.9. Pareiškėja UAB „Kelio iliuzija“ skundu prašė pakeisti Nutarimo 1.1 punktą ir iš Nutarimo rezoliucinės dalies pašalinti 3.11 punktą; teismui nusprendus netenkinti pirminių reikalavimų prašė sumažinti paskirtą baudą. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.9.1. Taryba visapusiškai neištyrė bylos medžiagos, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos bei nepagrįstai pripažino pareiškėją sudarius draudžiamą susitarimą.

        3.9.2. Nurodo, kad pareiškėja tyrimo metu jokiais įrodymais nėra patvirtinusi savo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime ir draudžiamame susitarime. Pareiškėja taip pat nėra dalyvavusi ir 2016 m. balandžio 14 d. susirinkime. Pareiškėja tyrimo metu neginčijo tik kainų pakėlimo, kuris buvo nulemtas stebint kitų rinkos subjektų elgesį ir natūraliai reaguojant į rinkos pokyčius. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja pripažino savo dalyvavimą draudžiamame susitarime.

        3.9.3. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja darė spaudimą pasinaudodama savo valdomomis vairavimo aikštelėmis, siekiant įgyvendinti draudžiamą susitarimą. Tyrimas patvirtino, kad tokį spaudimą darė vairavimo mokyklos, kurios dalyvavo susirinkime, kai tuo tarpu duomenų, apie pareiškėjos dalyvavimą susirinkime, nėra.

        3.9.4. Pažymėjo, kad vairavimo kainos iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkime sutartų kainų, kurias nutarta taikyti nuo 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 1-2 dienomis buvo pakeltos 8 Vilniaus mieste įsikūrusiose vairavimo mokyklose. Savaitės bėgyje kainas pakėlė dar 4 mokyklos. Pareiškėja, reaguodama į rinką, kainas pakėlė 2016 m. liepos 24 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo susirinkimo ir tai reiškia, kad kainų pakėlimas buvo nulemtas ne tariamo susitarimo, o natūraliai reaguojant į rinkos pokyčius.

        3.9.5. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju svarbu apibrėžti prekės rinką. Taryba, nagrinėjamu atveju, aktualią prekės rinką apibrėžė kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinką, apimančią visų vairavimo kategorijų mokymo paslaugas. Tačiau prekės rinka, nagrinėjamu atveju, buvo apibrėžta per plačiai bei pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir tai tik patvirtina, kad Taryba tyrimą atliko neišsamiai.

        3.9.6. Pažymėjo, kad nustačius prekės rinką, turi būti apibrėžta ir geografinė rinka, t. y. teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencinėmis sąlygomis. Taryba nustatė, kad geografinė rinka – Vilniaus miestas, tačiau pareiškėja paslaugas teikia ne tik Vilniuje, tačiau ir Vilniaus rajone bei Trakų rajone. Taigi akivaizdu, kad Vilniaus mieste veikiančios vairavimo mokyklos negali būti konkurentėmis Vilniaus ir Trakų rajonuose esančioms mokykloms. Draudžiamas susitarimas turėjo apimti tik Vilniaus mieste pareiškėjos vykdomą veiklą, tačiau tyrimo metu buvo vertinama ir Vilniaus bei Trakų rajone esančių pareiškėjos filialų veikla, dėl ko pareiškėjai nepagrįstai buvo skirta tokio dydžio bauda.

        3.9.7. Pareiškėja prieštaravo paskirtos baudos dydžiui. Nurodo, kad ji iki Nutarimo priėmimo sumažino kainas, o tai reiškia, kad savo valia nutraukė pažeidimą, todėl ši aplinkybė turėjo būti įvertinta kaip lengvinanti. Taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų aktyviai dalyvavusi kainų nustatyme, ar kaip kitaip įtakojusi kitus subjektus dėl kainų padidinimo. Šios ir kitos panašios aplinkybės nebuvo įvertintos kaip lengvinančios. Pažymėjo, kad nustatant bazinį baudos dydi, turėjo būti vadovaujamasi tik Vilniaus mieste veikiančių vairavimo mokyklų gautomis pajamomis.

        3.9.8. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė prašymą panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje pareiškėja pripažinta padariusi konkurencijos teisės pažeidimą ir jai paskirta bauda, kitu atveju – baudą sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 50 min. 50 sek.)

 

        3.10. Pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ skundu prašė panaikinti Nutarimo dalis, kuriomis pareiškėjoms paskirtos baudos, arba sumažinti Nutarimu paskirtas baudas. Pagrįsdamos Nutarimo atitinkamų dalių neteisėtumą nurodo:

        3.10.1. Didžiąją dalį Kauno rinkos užima UAB „ARV-Auto“, kartu su UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“. Šios bendrovės yra pagrindinės konkurentės Kaune, nulemiančios esminius rinkos pokyčius. Esant tokiai situacijai natūralu, kad pareiškėja UAB „ARV-Auto“ nuolat stebėjo savo konkurentės UAB „Rigveda“ viešai skelbiamas kainas ir stengėsi taikyti nežymiai aukštesnes už UAB „Rigveda“ kainas, todėl kainos kelių dienų bėgyje keisdavosi kelis kartus. Tuo tarpu UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ įkainiai buvo taikomi šiek tiek mažesni už UAB „Rigveda“ arba vienodi. Taigi abi pareiškėjos sudarydamos vieną ekonominį vienetą konkuravo su UAB „Rigveda“ tiek kokybės, tiek kainos pagrindais. Tačiau Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn. – 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pareiškėjų kainos keitėsi ne taikant jau minėtus pagrindus, o pareiškėjoms sudarius draudžiamą susitarimą su konkurentais dėl kainų nustatymo. Tokią išvadą Tarybą padarė galimai suabsoliutinusi faktą, kad laikotarpiu 2016 m. liepos mėn. – 2016 m. gruodžio mėn., UAB „Rigveda“ aktyviai komunikavo su kitomis Kauno vairavimo mokyklomis spausdama jas taikyti UAB „Rigveda“ Vilniuje veikiantį modelį. Pareiškėjų nuomone, tokių tikslų pasekoje ir buvo organizuojami Asociacijos narių susirinkimai kainų klausimais.

        3.10.2. Pažymėjo, kad kainų kilimą suponavo vairavimo mokyklų apmokestinimas PVM. Taip pat nuo 2016 m. padidėjo norinčiųjų mokytis skaičius, todėl buvo įgyta daugiau transporto priemonių ir į darbą buvo priimti nauji darbuotojai, o kitiems buvo pakeltas darbo užmokestis.

        3.10.3. Taryba pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ atžvilgiu surinko tik keletą SMS žinučių bei el. laiškų, pagrindžiančių pareiškėjos komunikaciją su nedidele dalimi konkurentų. Pareiškėjos nuomone, toks apsikeitimas vieša informacija negali būti traktuojama kaip Įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Vienintelis teorinis įrodymas, kuris galėtų būti traktuojamas kaip reikšmingos informacijos konkurentui atskleidimu yra pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ vadovo SMS žinutė UAB „Tikslo linija“ atstovui, tačiau nėra duomenų, kad ši informacija būtų atskleista kitiems ūkio subjektams. Taip pat pabrėžė, kad Taryba nepagrįstai išplėtė draudžiamo susitarimo apimtį A kategorijos mokymų kainų klausimu.

        3.10.4. Pareiškėja UAB „ARV-Auto“ nesutikdama su paskirtos baudos dydžiu nurodo, kad Taryba nepagrįstai į pažeidimą įtraukė A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų pajamas. Taip pat nepagrįstai įtraukė pajamas, gautas iš Lietuvos darbo biržos. Pareiškėjos vaidmuo susitarime buvo pasyvus, tačiau bauda paskirta neadekvačiai per didelė.

        3.10.5. Pažymėjo, kad pareiškėja UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir pareiškėja UAB „ARV-Auto“ sudaro vieną ekonominį vienetą, kurios laikėsi bendros strategijos rinkoje. UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ nėra Asociacijos narė ir susirinkimuose nedalyvavo. Jos įkainiai buvo pakelti išimtinai atsižvelgiant į UAB „Rigveda“ kainas.

        3.10.6. Pagrįsdama UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ paskirtos baudos neadekvatumą nurodo, kad pareiškėja neteikia A kategorijos mokymo paslaugų ir tai tik patvirtina jo mažesnį vaidmenį rinkoje. Į pajamas taip pat nepagrįstai buvo įtrauktos pajamos gautos iš Lietuvos darbo biržos.

 

        3.11. Pareiškėja IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundu prašė panaikinti Nutarimo dalis, kuria pareiškėjos atžvilgiu taikytas Aprašo 13 punktas ir į IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais įtrauktos pajamos (56 982 Eur), gautos iš Lietuvos darbo biržos bei prašė sumažinti paskirtą baudą iki 2 601 Eur. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.11.1. Pareiškėja prieštarauja, kad Taryba, nustatydama IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais, į ją įtraukė pajamas, gautas iš Lietuvos darbo biržos. Šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja pilnai prisipažino dalyvavusi sudarant draudžiamą, konkurenciją ribojantį susitarimą, kritiškai vertino savo veiksmus, pilnai ir besąlygiškai pripažino Tarybos jos atžvilgiu nustatytas esmines aplinkybes, sutiko su nustatytų aplinkybių teisinių įvertinimu ir numatytos baudos apskaičiavimu. Pareiškėjos vadovas ir savininkas suprato, kad priėmęs UAB „Rigveda“ vadovo siūlymą suderinti vairavimo mokymo kainas Jurbarko mieste, pasielgė neapgalvotai ir nusižengė įstatymui. Taigi, esant tokiam pareiškėjos požiūriui į padarytą pažeidimą, Tarybos taikomos papildomos atgrasymo priemonės yra perteklinės ir neproporcingos.

        3.11.2. Pažymėjo, kad 2016 metais pareiškėja parduodama su vairavimo mokymu susijusias paslaugas turėjo 140 234 Eur pajamų, iš kurių 56 982 Eur gavo iš Lietuvos darbo biržos už profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugas. Taryba, apskaičiuodama baudą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir apskaičiuodama pareiškėjos 2016 metų pardavimų vertę, vertino, kad pareiškėjos iš Lietuvos darbo biržos už profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugas gautos pajamos yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su pažeidimu, todėl įtraukė jas į pardavimų vertę. Pareiškėjos nuomone, jos sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas dėl kainų nustatymo nepalietė ir negalėjo paliesti profesinio mokymo (tobulinimo) paslaugų, kurios buvo apmokamos iš Lietuvos darbo biržos biudžeto, fiksuotų kainų. Pareiškėja tiek iki pažeidimo, tiek jo metu, tiek ir po jo negalėjo pakeisti Lietuvos darbo biržos nustatytų profesinio vairavimo mokymų kainų ir jų nepakeitė, todėl pajamos, kurias pareiškėjas gavo iš darbo biržos tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai su pažeidimu nėra susijusios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai skirtina bauda turėtų būti apskaičiuota iš naujo, atitinkamai į per 2016 metus gautas pajamas neįtraukiant pajamų, gautų iš Lietuvos darbo biržos.

        3.11.3. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas prašė skundą tenkinti, pakeisti Nutarimą ir paskirtą baudą sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 56 min. 40 sek.)

 

        3.12. Pareiškėja UAB „LDV UNIO“ skundu prašė panaikinti Nutarimu paskirtą baudą 70 proc., bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.12.1. Prieštaravo Tarybos Nutarime priimtai apibendrintai išvadai, kad visi susitarimą sudarę subjektai susitarė ir dėl susitarimo laikymosi užtikrinimo būdo. Pareiškėja neturėjo jokio tikslo dalyvauti susitarime, o vien tik sumų užrašymas ant lentos negali būti laikytinas susitarimu konkurencijos teisės prasme. Pareiškėja iš esmės nesuprato, kad, konkurencijos teisės prasme, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Pabrėžė, kad tyrimo metu pas pareiškėją nebuvo rasti jokie susitarimą patvirtinantys įrodymai. Taigi pareiškėjos vaidmuo susitarime nebuvo sąmoningas, pareiškėja į susitarimą buvo įtraukta prieš jos valią, pareiškėja nebuvo aktyvi susitarimo dalyvė.

        3.12.2. Pažymėjo, kad pareiškėja rinkoje teikė aukšto lygio ir brangiau apmokamas paslaugas, visada stengėsi kruopščiai laikytis veiklą reglamentuojančių teisės aktų, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, todėl jai nebuvo jokio tikslo dalyvauti susitarime dėl kainų.

        3.12.3. Dėl bendrovės kainų pakėlimo priežasčių nurodo, kad, nors tyrimo išvadoje teigiama, kad įtariami ūkio subjektai sudarė draudžiamą susitarimą dėl visų vairavimo mokymo kategorijų, tačiau pareiškėja A kategorijos kainą nustatė dar gerokai iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo. Taigi A kategorijos kainos pakėlimas nebuvo susijęs su susitarimu. Tuo tarpu B kategorijos ir kitų kategorijų kainų pakėlimą nulėmė kitos objektyvios priežastys. Pareiškėja privalėjo riboti klientų srautą, todėl 2016 m. birželio-liepos mėn., kada pareiškėjos konkurentai pradėjo kelti kainas iki 490 Eur, ji B kategorijos kainas pakėlė nuo 390 Eur iki 528 Eur, t. y. 30-40 Eur daugiau už konkurentų kainą. Nepakėlusi kainų pareiškėja nebūtų sulaikiusi klientų srauto. Pasibaigus 2016 m. vasaros sezono pikui pareiškėja sumažino B kategorijos kainas iki 518 Eur. Daugiau kainų nemažino, nes jų nemažino konkurentai. Be to, pradėjus mokėti PVM ženkliai išaugo sąnaudos, taip pat didėjo darbuotojų skaičius, atlyginimai. Taigi paslaugų kainos didėjimą nulėmė minėtos objektyvios priežastys, o ne dalyvavimas susitarime.

        3.12.4. Nors, pareiškėjos teigimu, ji nekvestionuoja Tarybos išvadų dėl pareiškėjos dalyvavimo susitarime, tačiau, pareiškėjos nuomone, Taryba netinkamai individualizavo skirtos baudos dydį. Pareiškėjos teigimu, iš pajamų turėtų būti atimtos pajamos, gautos iš Lietuvos darbo biržos, nes susitarimas neapėmė šių paslaugų kainų. Susitarimas taip pat neapėmė pajamų, gautų iš vairavimo įgūdžių tobulinimo, bei pajamų, gautų sudarius sutartis laimėjus viešuosius ar kitų įmonių skelbiamus pirkimus. Konkurenciją ribojantis susitarimas taip pat nebuvo sudarytas dėl mokymo programos „95 kodas“, dėl papildomo mokymo pažeidusiems Kelių eismo taisykles, dėl ADR kursų vairuotojams, vežantiems pavojingus krovinius, dėl Kelių eismo taisyklių testų sprendimo paslaugų, dėl pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos, transporto priemonių pardavimo, nuomos ir pan. Pareiškėjai nėra aišku, kokį konkrečiai pardavimo vertės dydį nustatė Tarybą ir kaip apskaičiavo baudą.

        3.12.5. Pažymėjo, kad Taryba nepagrindė pažeidimo pavojingumo, taip pat, pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turėjo būti laikoma, kad pažeidimas trūko pusę metų, o ne 2,5 metų, kaip nurodo Taryba. Nebuvo išsamiai įvertintos lengvinančios aplinkybės, dėl ko nepagrįstai buvo apskaičiuota tokio dydžio bauda.

        3.12.6. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovas palaikė prašymą baudą sumažinti iki pareiškėjos apskaičiuoto 38 790 Eur dydžio (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 01 min. 01 sek.)

 

        3.13. Pareiškėja UAB „Dorkanas“ skundu prašė panaikinti Nutarimu paskirtą baudą, arba Nutarimu paskirtą baudą sumažinti. Pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo:

        3.13.1. Pareiškėja buvo pripažinta susitarimo dalyve tuo pagrindu, kad atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, o vėliau pati pakėlė kainas. Tačiau, pareiškėjos teigimu, Taryba neatsižvelgė į pareiškėjos atstovo dalyvavimo susirinkime kontekstą. Pareiškėja neturėjo jokios informacijos apie galimai neteisėtą susirinkimo tikslą, todėl neturėjo priežasties nedalyvauti susirinkime. Pareiškėja ilgametė Asociacijos narė, todėl dalyvauja susirinkimuose. Susirinkime girdėtų kalbų dėl kainų pareiškėjos atstovas nevertino kaip realaus sutarimo derinti kainas kalbų ir nemanė, kad ir kiti subjektai derins kainas. Taryba taip pat nėra surinkusi jokios medžiagos, iš kurios būtų akivaizdu, kad pareiškėjos atstovas po susirinkimo būtų kontroliavęs, ar kaip kitaip domėjęsis kainų pakėlimu. Pareiškėja taip pat nebuvo patyrusi jokio spaudimo dėl kainų pakėlimo.

        3.13.2. Dėl kainų pakėlimo nurodo, kad pareiškėja taiko nuolaidų sistemas, todėl vienos fiksuotos kainos niekada nebūna. Tuo tarpu atsakovė vertino tik kainų vidurkį, iš kurio matyti, kad 2016 m. birželio mėn. kaina – 330 Eur, 2016 m. liepos mėn. kaina – 367 Eur, o 2016 m. rugpjūčio mėn. kaina – 479 Eur. Taip pat 2016 m. rugpjūčio mėn. kaina svyravo nuo 499 Eur iki 560 Eur. Atsakovas neatsižvelgė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. kainos vidurkis buvo 467 Eur. Pareiškėja kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. ne nuo liepos 1 d., o tai reiškia pareiškėjos atsisakymą dalyvauti Susitarime.

        3.13.3. Pažymėjo, kad kainų pakėlimas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo sąlygotas padidėjusių išlaidų. Pareiškėja 2016 m. birželio mėn. ir vėliau įsigijo automobilius, taip pat padidėjo automobilių aptarnavimo kainos, todėl nesutiko su Tarybos išvadomis, kad kainos buvo pakeltos nesant ekonominio pagrindo.

        3.13.4. Taryba nors ir nustatė, kad pareiškėja su kitomis vairavimo mokyklomis buvo įsirengusi aikštelę ir ją subnuomavo, tačiau nei viena iš tų mokyklų nenurodė, kad pareiškėja būtų dariusi spaudimą per aikšteles kelti ar derinti kainas. Pareiškėjos teigimu, ji susitarime per spaudimo aikštelių nuomininkams sudarymą buvo pripažinta dalyvavusiu nepagrįstai.

        3.13.5. Pareiškėja nesutiko su jai paskirtos baudos dydžiu. Pažymėjo, kad nenustačius pareiškėjos tyčinių veiksmų yra pagrindas skirti mažesnę nei Įstatyme numatytą 10 proc. dydžio baudą.

        3.13.6. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Baigiamų kalbų metu atstovė palaikė prašymą panaikinti Nutarimu paskirtą baudą, kitu atveju – baudą sumažinti (2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 12 min. 30 sek.)

 

        4. Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

        4.1. Dėl pareiškėjos UAB „Kelio iliuzija“ abejonės, jog atsakovė galimai per plačiai apibrėžė prekės rinką nurodo, kad visos nagrinėtos vairavimo mokyklos teikė B kategorijos vairavimo mokymo paslaugas, taip pat, beveik visos teikė ir kitų kategorijų mokymus, todėl Tarybai nebuvo tikslinga išskirti atitinkamas rinkas pagal atskiras vairavimo kategorijas. Kaip nustatyta tyrimo metu, visos Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimą dėl visų vairavimo kategorijų, tačiau Taryba nėra minėjusi, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimą ir dėl 95 kodo mokymų. Pareiškėjų teiginius, kad atsakovė į prekės rinką įtraukė visą vairavimo mokyklų veiklą (pvz. aikštelių nuoma ir pan.), vertino kaip neatitinkančius tikrovės. Dėl geografinės rinkos apibrėžimo nurodė, kad tyrimo geografinės rinkos ribos :Vilnius, Kaunas ir Jurbarkas.

        4.2. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės, patvirtinusios apie susitarimo būvimą. Tyrimo metu UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis, kuriame buvo nurodytos vairavimo mokymo kategorijos bei jų kainos. Vėliau nustatyta, kad rastame lapelyje nurodytos kainos visiškai atitiko visų 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų nuo 2016 m. liepos mėn. pradžios pradėtas taikyti kainas. Asociacijos atstovė, tyrimo metu, patvirtino, kad šios kainos taip pat buvo užrašytos ir ant lentos susirinkime. Dalis vairavimo mokyklų atstovų patvirtino, kad susirinkime buvo nutarta šias kainas taikyti. Šia aplinkybę patvirtino ir faktinis atitinkamų vairavimo mokyklų elgesys – vairavimo kursų kainos buvo pakeltos iki lapelyje nurodytos kainos nuo 2016 m. liepos 1 d. Susitarimą buvo siekta įgyvendinti pasinaudojus ribotą skaičių vairavimo mokyklų bei darant spaudimą, taip pat susirinkimą buvo bandoma nuslėpti. Dalis vairavimo mokyklų pažeidimą pripažino. Šių faktinių aplinkybių pagrindu Taryba priėmė išvadą, kad susirinkime buvo derinami visų vairavimo mokymo kategorijų ir jų kombinacijų nustatymo klausimai, o tokie veiksmai laikytini pažeidimu Įstatymo 3 straipsnio 19 dalies ir 5 straipsnio prasme.

        4.3. Dėl pareiškėjo A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ argumentų, kad susirinkime nebuvo derinamos vairavimo mokymo paslaugų kainos, nurodo, kad pareiškėjas net neginčijo esminių aplinkybių (Asociacijos administracijos argumentai dėl lapelyje nurodytų kainų paskelbimo susirinkime; Asociacijoje iš UAB „Vairavimo linija“ gautas laiškas ir kt.), o savo argumentus dėl savo pasyvaus elgesio susirinkime grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais. Taryba neturi pagrindo abejoti IĮ „Autoplay“ atstovės parodymais, duotais tyrimo metu, dėl jai pareiškėjo daromo spaudimo. Darė išvadą, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė Tarybos, šiuo aspektu, nustatytų aplinkybių.

        4.4. Dėl pareiškėjos VšĮ „Vairoseta“ argumentų, kad jos atstovas susirinkimo dalyje, kurioje buvo derinamos kainos, nedalyvavo ir iš esmės susirinkime jokio kainų suderinimo nebuvo, nurodo, kad, visų pirma, pareiškėjos argumentai dėl jos atstovo dalyvavimo Susirinkime yra prieštaringi, todėl Taryba pagrįstai vertino, kad pareiškėjos atstovas susirinkime dalyvavo ir nors jame nepasisakė, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga. Pagal teismų praktiką, dalyvavimas susirinkimuose, kuriuose siekiama antikorupcinio tikslo ir jiems neprieštaraujant, laikytina bendrininkavimu. Taryba taip pat nustatė, kad pareiškėja taikė susirinkime suderintas kainas. Argumentus dėl 2016 m. balandžio 14 d. susirinkimo vertino kaip nereikšmingus. Dėl argumentų, kad dėl susitarimo niekam žala nekilo, nurodo, kad remiantis teismų praktika, tiriant tokio pobūdžio pažeidimą, ne visada verta įrodinėti, kad tais veiksmais buvo padaryta žala rinkai. VšĮ „Vairoseta“ skundo argumentus, dalyje dėl dalyvavimo/nedalyvavimo susirinkime ir nedalyvavimo Susitarime, vertino nepagrįstais.

        4.5. Dėl pareiškėjos UAB „Visagalis“ argumentų, kad Taryba neįvertino tikrojo susirinkimo tikslo, nurodo, kad Taryba nustatė, jog susirinkime buvo nuspręsta, kokios turėtų būti taikomos kainos ir šią aplinkybę tiesiogiai patvirtino dalis susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų atstovų, todėl Taryba aiškiai nustatė, kad susirinkimo tikslas buvo kainų nustatymas. Be to, strategijos apsikeitimas taip pat laikytina konkurencijos taisyklių pažeidimu. Pareiškėjos šiuo aspektu išdėstytus argumentus vertino kaip nepagrįstus, o dalį argumentų kaip neesminius.

        4.6. Dėl pareiškėjos UAB „Dorkanas“ argumentų nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėties elementai – susitarimo sudarymo faktas ir susitarimo objektas. Pareiškėja nei vieno iš šių elementų neginčija, o kitus pareiškėjos skundo argumentus, kaip tai, kad pareiškėja nežinojo susirinkimo darbotvarkės, ar susirinkimo kalbų nevertino kaip rimtų, vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės. Pareiškėja viešai nuo susirinkime aptariamų antikonkurencinių klausimų neatsiribojo, todėl laikytina, kad pareiškėja buvo susitarimo dalyvė. Be to, kaip nustatyta tyrimo metu, pareiškėja taikė kainas, aptartas susirinkime. Pažymėjo, kad pareiškėjos padėtis nuo kitų vairavimo mokyklų, kurios, kaip pačios nurodė, vairavimo mokymų kainas didino atsižvelgdamos į konkurentų kainas, skiriasi tuo, kad pareiškėja susirinkime dalyvavo ir aiškaus nepritarimo kainų suderinimui neišreiškė.

        4.7. Dėl vairavimo mokyklų (UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Kelio iliuzija“ ir „Vilniaus saugaus miesto centras“) teiginių, kad jos susirinkime nedalyvavo, tačiau buvo pripažintos padariusiomis pažeidimą, nurodo, kad Taryba tyrimo metu rado kviestų į susirinkimą dalyvių sąrašą, kuriame buvo nurodytos į susirinkimą kviestos vairavimo mokyklos. Šis sąrašas yra objektyvus dokumentinis įrodymas, be to, jį, kaip įrodymą patvirtino Asociacijos administratorė. Tyrimo metu taip pat buvo rastas susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad dalyvavo 16 mokyklų. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir kelių vairavimo mokyklų vadovai. Apie dalyvavusius asmenis paaiškinimus yra davęs J. J. įmonės vadovas. Tarybos teigimu, Susirinkimo dalyviai buvo teisingai nustatyti.

        4.8. Dėl pareiškėjos UAB Mokymo centro „Adpilis“ argumentų, kad jos atstovas Susirinkime nedalyvavo, nurodo, kad J. J. įmonės vadovas įvardino susirinkime dalyvavusius asmenis, be to, tai, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo susirinkime, patvirtina faktas, kad pareiškėja pakėlė vairavimo mokymų kainas iki tokio lygio, kuris buvo aptartas susirinkime. Argumentus dėl galimai daryto spaudimo vertino kaip neesminius.

        4.9. Dėl UAB „Kelio iliuzija“ argumentų nurodo, kad tyrimo metu pareiškėja neneigė aplinkybių, kad dalyvavo susirinkime, o savo nedalyvavimą pradėjo neigti tik skunde teismui. Pažymėjo, kad išvadą, dėl pareiškėjos dalyvavimo susirinkime, priėmė remiantis J. J. įmonės vadovo, UAB „Dorkanas“ atstovo paaiškinimais, taip pat kitais įrodymais. Pareiškėjos poziciją dėl nedalyvavimo susirinkime vertino kaip neatitinkančią tikrovės. Argumentus, kad pareiškėja kainas pakėlė vėliau bei argumentus dėl galimai daryto spaudimo kelti kainas vertino kaip nepaneigiančius pareiškėjos dalyvavimo susitarime.

        4.10. Dėl pareiškėjos Vilniaus saugaus miesto centro argumentų, dėl dalyvavimo susirinkime, nurodo, kad tai, jog pareiškėjos atstovas susirinkime dalyvavo, tyrimo metu patvirtino K. J. ir J. J. įmonės vadovas. Argumentus, kad pareiškėja yra biudžetinė ir ne pelno siekianti organizacija, todėl jai nebuvo tikslo dalyvauti susitarime, vertino kaip neturinčiais teisinės reikšmės, nes įmonės statusas neturi reikšmės vertinant, ar nebuvo padarytas Įstatymo nuostatų pažeidimas.

        4.11. Nurodo, kad Kaune sudarytame susitarime dalyvavo 9 juridiniai asmenys (8 ūkio subjektai), tačiau iš kurių tik 4 apskundė Nutarimą. Taryba nustatė, kad kainos buvo derinamos D. M. įmonės organizuojamuose susirinkimuose. Buvo nustatyta, kad 2016 m. antrame pusmetyje buvo surengta 18 susirinkimų ir šis suaktyvėjimas pasireiškė po Vilniaus apskrities narių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir Asociacijos Kauno skyriaus vadovas D. M.. Tyrimo metu vairavimo mokyklų atstovai pripažino, kad susirinkimuose buvo aptariami kainų klausimai. Pažymėjo, kad Taryba aiškiai nustatė Kaune vykdytus susitarimus ir jų aplinkybes.

        4.12. Dėl pareiškėjos UAB „Tikslo linija“ argumentų nurodo, kad, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra reikšminga, kad pareiškėja nedalyvaudavo D. M. įmonės susirinkimuose. Tyrimo metu iš pareiškėjos susirašinėjimo su kitomis vairavimo mokyklomis buvo nustatyta, kad pareiškėja domėdavosi susirinkimų temomis, jas aptarinėjo, tame tarpe ir dėl kainų derinimo. Taigi, nors pareiškėja susirinkimuose tiesiogiai ir nedalyvaudavo, tačiau susirinkimų turinys jai buvo žinomas, o šių aplinkybių pakako, kad pareiškėja būtų pripažinta susitarimo dalyve. Tai, kad susirašinėjimas vyko ne tarp įmonių vadovų, teisinės reikšmės neturi.

        4.13. Dėl pareiškėjos UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ argumentų nurodo, kad, nors pareiškėja ginčija Tarybos nustatytas aplinkybes, kad ji laikytina susitarimo dalyve bei nurodo, kad jos paslaugų kainos buvo pakeltos išimtinai tik reaguojant į UAB „Rigveda“ kainas, taip pat, kad laikėsi UAB „Rigveda“ persekiojimo strategijos, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pati aktyviai kontaktavo dėl kainų nustatymo bei atsižvelgdavo į raginimus didinti kainas. Šias išvadas Taryba priėmė įvertinusi pareiškėjos susirašinėjimo su UAB „Rigveda“ medžiagą, telefoninių pokalbių turinį, todėl pareiškėjos prieštaravimus, dėl jos nepagrįsto priskyrimo susitarimo dalyviams, vertino nepagrįstais.

        4.14. Dėl pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ argumentų, kad ji nelaikytina susitarimo dalyve, nurodo, kad šiuos argumentus paneigia tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Taryba neneigia, kad, kaip nurodo pareiškėja, konkurentai negali stebėti vienas kito kainų, tačiau, šiuo atveju, vairavimo mokyklos viena kitą stebėjo, prižiūrėdamos, kaip sekasi laikytis susitarimo. Taryba taip pat nustatė, kad mokyklos ne tik dalijosi vieša informacija, tačiau ir tarėsi dėl ateityje taikytų kainų. Keitimasis informacija nėra draudžiamas, tačiau tai neturi būti daroma su tikslu daryti pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėja su kitais ūkio subjektais dalinosi informacija siekdama užtikrinti susitarimo laikymąsi. Pareiškėja skunde nors ir teigia, kad ji atsiribojo nuo susitarimo, tačiau iš komunikacijos su kitomis mokyklomis buvo nustatyta priešingai. Dėl argumentų, kad pareiškėja nedalyvavo jokiuose susitarimuose dėl A kategorijos mokymų, pažymėjo, kad UAB „Rigveda“ rastame lapelyje buvo kalbama ir apie A kategorijos mokymų kainą, o tai, kad apie jas nėra jokių viešų pokalbių tik rodo, kad susitarimo šioje srityje buvo laikomasi. Net ir tai, kad kainos nesiekė lapelyje nurodytų kainų, neįrodo, kad susitarimo nebuvo.

        4.15. Dėl pareiškėjos Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos argumentų nurodo, kad tyrimo metu Taryba nustatė, kad Asociacija pasitelkė savo narius UAB „Dauga ir ko“ ir D. M. įmonę, siekiant sudaryti susitarimus. UAB „Rigveda“ patalpose rastas lapelis taip pat tik parodė, kad susirinkime buvo derinamos vairavimo mokymo paslaugų kainos bei parodė ryšius tarp Vilniuje ir Kaune atliktų veiksmų. Apie tai, kad Asociacija turėjo tikslą derinti kainas, įrodo dar 2016 m. balandžio 14 d. vykusio susirinkimo turinys. Vėliau susirinkimą organizavo Asociacijos Vilniaus atstovas (UAB „Dauga ir ko“), kuriame buvo derinamos vairavimo mokymų kainos. Be to, apklausiami Asociacijos Vilniaus ir Kauno atstovai patvirtino, kad veikė Asociacijos vardu. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad Asociacija buvo susitarimo dalyvė. Pranešimas apie susirinkimą taip pat buvo paskelbtas Asociacijos internetiniame puslapyje.

        5. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų dėl susitarimų įgyvendinimo atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, susitarimai dėl kainos nustatymo sudaryti tarp konkurentų laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją. Taigi draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas iš esmės nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Todėl kvalifikuojant susitarimą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu. Pabrėžė, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad horizontalūs (sudaryti tarp konkurentų) susitarimai dėl kainos, savaime laikomi ribojančiais konkurenciją. Todėl pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį, ar netiesioginį prekės kainos nustatymą. Kaip ir šiuo atveju, net pareiškėjams ir teigiant, kad jie nesilaikė susitarimo, nereiškia, kad susitarimo nebuvo. Konkurencijos ribojimas jau savaime yra žalingas, todėl tokio veiksmo pasekmės yra preziumuojamos, o tam, kad būtų paneigta ši prezumpcija, ūkio subjektas turėtų pateikti įrodymus, kurie paneigtų bet kokią suderintų veiksmų įtaką ūkio subjektų elgesiui rinkoje. Tokių įrodymų pareiškėjai nepateikė. Nors pareiškėjai ir nurodė, kad realiai taikė kitas kainas, t. y. taikė nuolaidas, ar padidintas kainas taikė vėliau, esminės reikšmės neturi, nes pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų realiai atsiribojusios nuo susitarimų.

        6. Dėl pareiškėjų argumentų, kuriais grindžia reikalingumą didinti kainas, nurodo, kad pareiškėjai nors ir teigia, kad kainas buvo priverstos kelti pvz. dėl PVM, tačiau buvo nustatyta, kad ne visos įmonės buvo pasiekusios ribą, nuo kurios jau reikėjo registruotis PVM mokėtoju, tačiau jos taip pat kėlė kainas. PVM buvo apmokestintos tik A ir B kategorijos, tačiau kainos buvo pakeltos ir kitų kategorijų mokymams. Atkreipė dėmesį, kad skirtingos vairavimo mokyklos turi skirtingą infrastruktūrą, todėl patiriamos sąnaudos negalėjo visų paveikti vienodai. Pabrėžė, kad buvo konstatuotas susitarimas dėl kainų, todėl teiginius dėl klientų srautų valdymo vertino nepagrįstais. Taryba pažymėjo, kad ji niekada neteigė, kad pareiškėjai negali kelti kainų, tačiau tai turi daryti ne sudarydamos susitarimus. Taryba taip pat nurodė, kad, nors, kaip teigia pareiškėjai, per ginčo laikotarpį jie buvo sudarę nedidelį kiekį sutarčių, tačiau draudžiamiems susitarimams mažareikšmiškumo kriterijus netaikomas.

        7. Dėl baudų apskaičiavimo metodikos nurodo, kad baudos kiekvienam iš pareiškėjų buvo apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 36, 37 ir 38 straipsniais bei Aprašo nuostatomis. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad nustatant pardavimų vertę nereikėjo įtraukti pajamų, gautų pagal sutartis su Lietuvos darbo birža (Užimtumo tarnyba), nes susitarimai šioms pajamoms jokios įtakos neturėjo. Šiuo aspektų nurodo, kad pagal Aprašo 4.1 ir 5 punktus, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Taryba rėmėsi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad siekiant išsiaiškinti, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, reikia atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką. Taryba, remiantis šiuo išaiškinimu, sprendė, kad paslaugos, kurios suteikiamos sudarius sutartis su Lietuvos darbo birža, vertinamos kaip patenkančios į tą pačią atitinkamą prekės rinką, todėl pajamos iš Lietuvos darbo biržos turi būti įtraukiamos į pardavimų vertę. Taryba taip pat nesutiko su UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ argumentais dėl nepagrįstai įtrauktų pajamų už A kategorijos vairavimo mokymo paslaugas. Pažymėjo, kad, kaip nustatyta tyrimo metu, susitarimas vyko dėl visų kategorijų mokymų, tame tarpe ir A kategorijos, taip pat pabrėžė, kad bazinis dydis apskaičiuojamas tik pagal gautas pajamas, todėl UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, baziniam dydžiui įtakos A kategorija neturėjo.

        8. Dėl pareiškėjų argumentų, kad galimai buvo neteisingai apskaičiuota pažeidimo trukmė, nurodo, kad apskaičiuodama pažeidimo trukmę rėmėsi Aprašo 12 punkto nuostatomis bei nustatė, kad Vilniuje pažeidimas truko nuo 2016 m. birželio 13 d. iki pranešimo apie įtariamą pažeidimą pranešimo priėmimo – 2018 m. rugpjūčio 3 d. (trukmė 2 metai ir 1 mėnuo). Pareiškėjai nors ir teigia, kad pažeidimas truko trumpiau, tačiau nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjai realiai būtų atsiriboję nuo susitarimo anksčiau, nei iki pranešimo apie įtariamą pažeidimą priėmimo. Pažymėjo, kad Taryba nevertino pažeidimo trukmės pagal faktiškai taikytas kainas. Nors, kai kurie pareiškėjai teigė, kad jie laikėsi kitokių kainų, tačiau iš vairavimo mokyklų viešai skelbiamų kainų buvo nustatyta, kad jie laikėsi susitarimo.

        9. Nurodo, kad Aprašo 13 punktas imperatyviai nurodo, kad siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamųjų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, prie bazinio dydžio pridedama suma, lygi 15-25 proc. nustatytos pardavimo vertės. Taigi ši nuostata yra imperatyvi, todėl Taryba neturėjo diskrecijos iš viso netaikyti šio įpareigojimo. Taryba visiems ūkio subjektams taikė mažiausią 15 proc. dydį. Taryba taip pat pažymėjo, kad siekiant baudos sumažinimo, ūkio subjektas negali remtis argumentais, kad ji nebeveikia atitinkamoje rinkoje.

        10. Dėl lengvinančių aplinkybių, turinčių reikšmės baudos dydžiui, nurodo, kad, kai kurioms pareiškėjoms Taryba mažino baudas dėl to, kad pareiškėjai Tarybai suteikė vertingos informacijos. Pabrėžė, kad ne bet kokios informacijos suteikimas laikytinas padėjimu Tarybai ir turėtų būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Ne visi pareiškėjai įrodė, kad jų veiksmai sudarė pagrindą taikyti šią lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjai, kurie pažeidimą nutraukė savo valia, buvo atitinkamai įvertinti, tuo tarpu dalis pareiškėjų kainas sumažino jau žinodami, kad jų atžvilgiu vyksta tyrimas, o tai jau nelaikytina lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjų pripažinimas apie padarytą pažeidimą buvo atitinkamai įvertintas skiriant baudas. Pažymėjo, kad lengvinančios aplinkybės yra nurodytos Įstatyme, todėl Taryba neturi pareigos papildomai aiškinti jų turinio. Be to, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė pasinaudoti atleidimo nuo baudų programa, tačiau šia programa nebuvo pasinaudota (J. J. įmonė). Atkreipė dėmesį, kad lengvinanti aplinkybė – pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai, suprantama taip, kad ūkio subjektas neturėtų veikimo laisvės. Šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas susitariant dėl kainų ir tai buvo padaryta laisva ūkio subjektų valia. Dėl pareiškėjų, kurie prieštaravo, kad skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į jų išskirtinai blogą finansinę padėtį, nurodė, kad tyrimo metu šie pareiškėjai savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, o savo sunkią padėtį įrodinėja tik pateikę skundą teismui. Pabrėžė, kad net ir labai sunki finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti paskirtą baudą.

        11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjų skundus atmesti.

 

12. Liudytoja R. V. Ž. teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 21 d. garso įrašas nuo 8 val. 7 min. 50 sek.) paaiškino, kad Ž. vairavimo įmonėje (A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centre „VRC“) dirba buhaltere. 2015 m. pabaigoje įmonė tapo apmokestinta PVM, dėl ko smuko įmonės pajamos. 2016 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ji pati jau prašė, jog būtų keliamos kainos, nes įmonė eina į nuostolį, ragino parduoti patalpas. Visi įmonės sprendimai dėl kainų pakėlimo buvo priimami įmonės viduje, be jokios išorinės įtakos. Įmonės ekonominė padėtis yra labai sunki. 2016 m. birželio pradžioje pradėjo kelti kainas, nes įmonės veikla tapo nuostolinga. Dėl kainų pakėlimo tartis su kuo nors nebuvo jokio reikalo.

13. Liudytojas K. J. (uždarosios akcinės bendrovės „Daugva ir ko“ vadovas), teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 21 d. garso įrašas nuo 8 val. 14 min. 04 sek.) sutikdamas duoti paaiškinimus nagrinėjamoje byloje, paaiškino, kad UAB „Dorkanas“ vadovas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo 10–15 min. Susirinkimas truko apie dvi valandas. Kol UAB „Dorkanas“ vadovas buvo susirinkime buvo svarstomas pranešimas, einamieji klausimai, gerai neprisiminė. Nesuvokiama kaip galėtų būti tokiame susirinkime svarstomi klausiamai dėl kainų kėlimo. Lapelį vertino kaip provokaciją, o ant lentos niekas kainų nerašė. Dalyvių skaičiaus susirinkimo pradžioje ir pabaigoje niekas neskaičiavo. UAB „Adpilis“ vadovo susirinkime nematė. Dėl to, ar į susirinkimą buvo kviečiamas D. M. atsakė abejone, kodėl jis turėtų būti kviečiamas jeigu jis gyvena Kaune. Daugelio aplinkybių neprisiminė.

 

        Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

        14. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 2S-7(2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nutarta pripažinti, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos: A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Automotoket“, UAB Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „J. R. vairavimo mokykla“, J. J. įmonė, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“, BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „Visagalis“ ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „ARV – Auto“, UAB „Rigveda“, UAB „Auto ABC“, VšĮ „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, UAB „Tikslo linija“, Ž. įmonė ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos: A. G. firma „Arvaira“, IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, minėtuose miestuose sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

        15. Administracinės bylos ir Konkurencijos bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba, įtarusi, kad vairavimo mokymo paslaugas teikiantys ūkio subjektai ir Asociacija galimai sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1S-112(2016) pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

        16. Išvadas dėl vairavimo mokymo paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir Asociacijos galimai neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įkainių už vairavimo mokymo paslaugas derinimu, Taryba priėmė remiantis viešais duomenimis, nustačiusi, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kaina Vilniuje esančiose vairavimo mokymo paslaugas teikiančiose mokyklose: UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB „Visagalis“, UAB „JTMC“, UAB A. B. vairavimo mokykloje, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Vairoseta“, V. Š. individualioje įmonėje „Juronas“, UAB „Autoplaza“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Edera“, UAB „Autotakas“, UAB „PYYP“, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „Vairo ratas“, MB „K. vairavimo mokykla“, UAB „Autoklasė“, UAB „Vairavimas“ yra 490 Eur, išskyrus UAB „Vairoseta“ (489 Eur). Tuo tarpu 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais šiose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur.

        17. Taryba, remiantis viešais duomenimis, nustatė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kaina Kaune esančiose vairavimo mokymo paslaugas teikiančiose mokyklose: D. M. įmonėje, UAB „Auto ABC“, UAB „Rigveda“, V. Ž. įmonėje, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ buvo 375 Eur, kai 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais šiose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur.

        18. Taryba sprendė, kad nustatyti duomenys rodo, jog per apytiksliai pusę metų B kategorijos vairavimo kursų mokantis eksternu kainos tapo identiškos tarp viename mieste veikiančių vairavimo mokyklų ir kainos tose mokyklose pakilo 30-81 proc. Faktinės aplinkybės, kaip tai, kad abiejuose miestuose, be jokios žinomos teisėtos priežasties, daugelio mokyklų kainos visiškai susivienodino, Tarybai leido įtarti, kad minėtos vairavimo mokyklos (teismo sprendimo 16, 17 punktai), teikdamos B kategorijos vairavimo kursų paslaugas, galėjo tarpusavyje derinti paslaugų kainas ar atlikti kitus konkurenciją ribojančius veiksmus, pažeidžiančius Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vairavimo mokyklų buvo Asociacijos narėmis, Taryba įtarė, kad draudžiami susitarimai galėjo būti sudaryti vairavimo mokykloms dalyvaujant Asociacijos veikloje, taip pat kainos galėjo būti derinamos ir kituose miestuose.

        19. Tyrimo eigoje buvo nustatyti papildomi duomenys apie tai, kad nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio įkainius už B kategorijos vairavimo kursus ženkliai pakėlė ir suvienodino taip pat ir kitos Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „SDG Akademija“, VšĮ „Auto ABCDE“, R. V. IĮ „Vairalda“, VšĮ „Greičio juosta“, UAB „ARV-Auto“, V. R. IĮ „Noriu vairuoti“, UAB „Mobilūs žmonės“, UAB „Racionalaus vairavimo centras“, kuriose 2016 m. rugsėjo mėn. B kategorijos vairavimo kursų kainos buvo nuo 325 Eur iki 380 Eur (kainos pas daugelį mokyklų buvo vienodos), kai 2016 m. sausio-balandžio mėnesiais šiose vairavimo mokyklose už B kategorijos vairavimo kursus kaina svyravo nuo 235 Eur iki 300 Eur. Taryba 2017 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 1S-19 (2017) papildė tyrimą minėtais subjektais.

        20. Atlikusi surinktos medžiagos analizę Taryba nustatė, kad 2016 m. liepos mėn., kai vairavimo mokyklų įkainiai pradėjo kilti, D. M. vairavimo mokyklos vadovas D. M. pradėjo reguliariai inicijuoti Kaune veikiančių vairavimo mokyklų vadovų susitikimus. Nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario mėn. vyko ne mažiau nei šešiolika reguliarių susirinkimų, nors iki tol susirinkimai buvo rengiami tik epizodiškai. Taryba 2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 1S-27(2017) praplėtė tyrimą taip pat ir šiuo aspektu.

        21. Taryba, atlikdama tyrimą, nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. Vilniuje vyko Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkimas, kuriame dalyvavo dauguma Asociacijos Vilniaus apskrities vairavimo mokyklų atstovų (narių) ir taip pat Asociacijai nepriklausančių mokyklų: UAB „Autologija“, J. J. įmonė, UAB „Kelio studija“, UAB „KET studija“, UAB „Mūsų kryptis“, UAB J. R. vairavimo mokykla“, UAB „Vairavimo klasė“ atstovai. Taryba nustatė, kad po šio susitikimo (2016 m. liepos mėn.) pakilo visų Asociacijos Vilniaus apskrities narių ir ne narių vairavimo mokymų įkainiai. Taryba, įtarusi, kad per šį susirinkimą galėjo būti derinami vairavimo kursų įkainiai, 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 1S-80(2017) tyrimą papildė aukščiau paminėtais ūkio subjektais, taip pat tyrimą pradėjo ir dėl naujų Asociacijos Vilniaus apskrities narių: UAB „Automotoket“, UAB „Autoprofesionalai“, J. S. IĮ, UAB „LDV Unio“ UAB „Vairavimo linija“, VšĮ Vilniaus Jėruzalės darbo rinkos mokymo centras, UAB „Vilniaus saugaus miesto centras“. Šiuo nutarimu į tyrimą įtraukė ir Jurbarke veikiančias vairavimo mokyklas: A. G. firmą „Arvaira“, IĮ Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, nustačiusi, kad atstovai 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. tarpusavyje bendravo el. paštu ir galimai derino vairavimo mokymų kainas.

        22. Tarybos 2018 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1S-101(2018) tyrimas buvo papildytas UAB „Tikslo linija“, įtariant, kad ši bendrovė su Kaune veikiančiomis vairavimo mokyklomis galėjo tarpusavyje derinti paslaugų kainas ar atlikti kitus konkurenciją ribojančius veiksmus.

        23. Taryba tyrimą baigė priimdama 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 2S-7(2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos: A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”, UAB „Automotoket“, UAB Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas”, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „J. R. vairavimo mokykla“, J. J. įmonė, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“, BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „Visagalis“ ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Kaune veikiančios vairavimo mokyklos: UAB „ARV – Auto“, UAB „Rigveda“, UAB „Auto ABC“, VšĮ „Auto ABCDE“, D. M. įmonė, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“, UAB „Tikslo linija“, Ž. įmonė ir Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija; Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos: A. G. firma „Arvaira“, IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras ir UAB „Rigveda“, Vilniuje, Kaune ir Jurbarke sudariusios konkurenciją ribojančius susitarimus dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už padarytą pažeidimą bendrovėms paskyrė baudas.

        24. Kaip nurodo atsakovė, nagrinėjamoje byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (ūkio subjektų atstovų paaiškinimai, susirašinėjimas, telefoniniai pokalbiai, oficialūs ir neoficialūs rašytiniai dokumentai, viešai prieinama informacija ir pan.), sudaro įrodymų visumą, kuriais remiantis ir buvo konstatuoti Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančių vairavimo mokyklų draudžiami susitarimai dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo.

        25. Pareiškėjos UAB „Tikslo linija“, VšĮ „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Visagalis“, UAB „LDV Unio“, J. J. įmonė, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras “Adpilis”,UAB “Dorkanas”, BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“, UAB „ARV – Auto“, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ nesutikdamos su Nutarimu, su skundais kreipėsi į teismą.

        26. Dalis pareiškėjų pripažįsta savo dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose, tačiau prašo sumažinti jiems paskirtas baudas. Dalis pareiškėjų neigia savo dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose, o Tarybos šiuo aspektu priimtų išvadų ydingumą įrodinėja savo pasyviu elgesiu (nesupratimu, kad galimai darė Įstatymo pažeidimą), o įkainių už vairavimo mokymu padidinimą ir suvienodinimą su kitomis vairavimo mokyklomis teisina istoriškai susiklosčiusia praktika (konkurentų elgesio rinkoje stebėjimas ir atitinkamas reagavimas), ekonominėmis priežastimis (išaugę veiklos kaštai, padidėjusios mokymo sąnaudos, įsigytos naujos transporto priemonės, PVM įstatymo pakeitimai, padidėję atlyginimai, sumažėjęs mokinių skaičius ir pan.) ir tuo pagrindu prašo panaikinti Nutarimą (atitinkamas jo dalis) arba sumažinti paskirtos baudos dydį, atsižvelgus į skunduose išdėstytus argumentus.

        27. Taigi ginčas byloje keliamas dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kylančio iš draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius ar galinčius riboti susitarimus (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

 

        Dėl teisinio reglamentavimo

 

        28. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Iš esmės analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 dalies a punkte: kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį, susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

        29. Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, atitinkamai vadovaujamasi ir SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

        30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-294/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis, galima teigti, jog sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

        31. Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (analogiškai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją, sujungtose bylose T‑374/94, 375/94, 384‑388/94, EU:T:1998:198, 136 p.). Kita vertus apskritai įtvirtinant prezumpciją, jog susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis), pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą bei kartu pačią konkurenciją kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams.

        32. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012).

        33. Taigi aptartų teisės aktų nuostatų turinys leidžia teigti, kad draudžiami susitarimai (karteliai) bendriausia prasme, tai slapti susitarimai tarp teisiškai savarankiškų įmonių, kurių tikslas, kontroliuojant rinkos kainas, gauti didesnį pelną. Ekonomine prasme, draudžiami susitarimai – įmonių siekis atsisakyti konkurencijos, o toks konkurencijos panaikinimas, iš esmės pirmiausiai susijęs su prekių pasiūlos mažėjimu ir kainų už prekes didėjimu. Neabejotina, kad draudžiamų susitarimų keliamas pavojus visuotinai pripažįstamas.

        34. Tarybai konstatavus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, Nutarimo teisėtumas bus vertinamas kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu atskirai.

 

        Dėl Tarybos nustatytų esminių nagrinėjamam ginčui aktualių faktinių aplinkybių

 

        35. Taryba atliko tyrimą dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas Vilniuje, Kaune ir Jurbarke, veiksmų atitikties Įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimo pradžia 2016 m. birželio 13 d., pabaiga 2018 m. rugpjūčio 3 d. (pažeidimo laikotarpis). Atlikus tyrimą priimta išvada, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos susitarė nustatyti vairavimo mokymo paslaugų įkainius ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

        36. Asociacijos Vilniaus apskrities patalpose 2016 m. birželio 13 d. įvyko Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkimas, į kurį buvo kviesti ne tik Asociacijos nariai. Apie susirinkimo vietą, laiką, darbotvarkę viešai nebuvo paskelbta, į susirinkimą buvo kviečiama paskambinus telefonu. Pažeidimo pradžia sietina su šio susirinkimo data.

        37. Taryba 2016 m. spalio 20 d. atliko patikrinimą UAB „Rigveda“ (Asociacijos Kauno apskrities narė) patalpose ir rado ranka rašytą lapelį, kuriame buvo nurodytos atskirų kategorijų ir jų junginių vairavimo mokymų kainos (A–245 Eur, B–490 Eur, C–700 Eur, CE, D–720 Eur, C+CE–1100 Eur, C+D–1100 Eur, CE-D–1000 Eur, C+CE+D–1300 Eur). UAB „Rigveda“ vadovas paaiškino, kad jų patalpose rastame lapelyje yra nurodytos būtent Vilniaus kainos, kurias įmonė gavo Kaune vykusio susirinkimo metu.

        38. Asociacijos administracijos sekretorė apklausos metu patvirtino, kad Kaune UAB „Rigveda“ patalpose rastas lapelis buvo surašytas dar 2016 m. birželio mėn. Vilniuje vykusio susirinkimo metu (Teismo sprendimo 36 punktas). Nurodė, kad lapelyje nurodytos kainos 2016 m. birželio mėn. vykusio susirinkimo metu buvo užrašytos ir ant lentos. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavęs J. J. įmonės atstovas, kuris nurodė, jog 2016 m. birželio 13 d. susirinkime buvo nutarta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. reikėtų taikyti būtent tokias kainas (nurodytas lentoje ir lapelyje). Apie tai, kad Asociacijos nariai nuo 2016 m. liepos 1 d. buvo tarpusavyje sutarę pakelti kainas, tyrimo metu nurodė ir UAB „Via Triumphalis“ atstovė, kuri tyrimo metu nurodė, kad buvo sulaukusi Asociacijos Vilniaus apskrities vadovo skambučių, kuriais buvo raginama kelti kainas, skambinęs asmuo piktinosi, kodėl kainos nėra pakeltos nuo liepos mėnesio.

        39. Taryba tyrimo metu nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo D. M. (Asociacijos Kauno apskrities vadovas), ir tai paaiškina minėto lapelio (surašyto Vilniuje) atsiradimą Kaune. Lapelis su kainomis vėliau buvo dalinamas Kaune vykusiame susirinkime. Šią aplinkybę tyrimo metu patvirtino ir UAB „Rigveda“ vadovas.

        40. Susitarimo kelti kainas vykdymą patvirtino faktinis ūkio subjektų elgesys, kaip tai, kad UAB „Rigveda“ vadovas 2016 m. liepos 1 d. išsiuntė el. laišką UAB „Rigveda“ Šakių filialui, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. turėtų keistis kainos visų vairavimo mokyklų. Laiške nurodyta, kad apie tai, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. turi keistis vairavimo kategorijų kainos, jam žinoma iš Kaune organizuoto susirinkimo, kuriame buvo pasakyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. keisis vairavimo mokyklų kainos Vilniuje, todėl atitinkamai kainos turi keistis ir Kaune.

        41. Taryba tyrimo metu nustatė, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo mokyklos taikė skirtingo dydžio įkainius. Vilniaus vairavimo mokyklose (pagrindas – Tarybos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1S-112(2016)) už B kategorijos vairavimo kursus eksternu kaina 2016 m. sausio-balandžio mėn. svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo mėn. tose pačiose mokyklose (20 mokyklų) kainos už B kategorijos vairavimo kursus eksternu ne tik pakilo iki 490 Eur, tačiau kaina visose mokyklose tapo vienoda (išskyrus VšĮ „Vairoseta“ 489 Eur). Analogiška situacija fiksuota ir Kauno mokyklose (5 mokyklos). Šiose mokyklose B kategorijos vairavimo kursų kaina 2016 m. rugsėjo mėn. buvo 375 Eur, kai 2016 m. sausio-balandžio mėn. kursų kaina svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur ir kainos mokyklose buvo skirtingos. Taryba nustatė, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo kursų kainos buvo pakeltos iki lapelyje nurodytų kainų (lapelyje nurodyta, kad B kategorijos vairavimo kursų kaina – 490 Eur) ir jos suvienodintos.

        42. Tyrimo metu nustatyta, kad įgyvendinant draudžiamą susitarimą buvo pasinaudota ir tuo, kad ne visos vairavimo mokyklos turėjo vairavimo aikšteles. Tyrimo metu IĮ „Autoplay“, UAB „Via Triumphalis“, UAB „Rigveda“, J. J. įmonės atstovai patvirtino, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos siekė, kad su vairavimo mokyklomis, kurios nedidina įkainių, būtų nutrauktos vairavimo mokymo aikštelių naudojimo sutartys. Tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, kad vairavimo mokykloms realiai buvo daromas spaudimas pakelti kainas, grasinant vairavimo aikštelės nuomos nutraukimu. J. J. įmonės atstovas nurodė, kad tokia mintis buvo išreikšta 2016 m. birželio 13 d. Vilniuje vykusiame susirinkime, į kurį buvo pakviestos vairavimo aikšteles valdančios mokyklos. Susirinkimo metu J. J. įmonės (valdo aikštelę) vadovui buvo konkrečiai pasakyta, kad aikštelės nuomininkams perduotų susirinkime aptartas kainas ir spaustų, kad tokių kainų būtų laikomasi. Apie realiai patirtą spaudimą dėl kainų nurodė ir IĮ „Autoplay“ vadovė. Pas ją buvo atvykęs jos nuomojamos aikštelės nuomotojas A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ atstovas, kuris nurodė, kad jei kainos nebus pakeltos ne mažiau nei iki 500 Eur, bus nutraukta nuomos sutartis. UAB „Via Triumphalis“ atstovė taip pat patvirtino, kad ji kainų pakėlimo nesilaikė, todėl jai mokyklos aikštelių niekas nenuomojo, nes, kaip jos pačios nurodė, bijo didžiųjų mokyklų, tokių kaip UAB „Dorkanas“, UAB „Draiveris“. Aplinkybes, dėl siekio kontroliuoti vairavimo mokymo aikšteles patvirtino ir UAB „Rigveda“.

        43. Tyrimo metu UAB „Rigveda“ nurodė, kad 2016 m. birželio-liepos mėn. Asociacija pradėjo kištis į vairavimo mokyklų Kaune kainodarą, nes buvo nuspręsta suvienodinti paslaugų kainas Kaune ir Vilniuje. Kaune vykusių susirinkimų metu Asociacijos Kauno apskrities vadovas (D. M.) akcentuodavo, kad Asociacija liepusi jam imtis aktyvių veiksmų kainų Kauno apskrityje pakėlimui. D. M. organizuodavo nariams susirinkimus, kurių metu perduodavo Asociacijos nurodymus dėl kainų derinimo. Kainos susirinkimo metu būdavo užrašomos ant lentos, arba būdavo platinami ranka rašyti lapeliai. Tyrimo metu nustatyta, kad Asociacijos Kauno skyriaus vadovas dalyvavo Vilniuje 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime, o kaip nurodė UAB „Rigveda“ atstovas, jis Kaune vykusio susirinkimo metu buvo gavęs lapelį su Vilniaus kainomis. UAB „Rigveda“ nurodė, kad intensyvus spaudimas kelti kainas Kaune prasidėjo apie 2016 m. liepos mėn. D. M. UAB „Rigveda“ atstovui buvo atskleidęs, kad jį šiuo klausimu daryti spaudimą verčia Asociacija, nurodydama, kad Vilniaus siekis buvo beveik suvienodinti Vilniaus ir Kauno vairavimo mokyklų kainas, kad nebūtų didelės atskirties. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. – liepos mėn. Kaune buvo suorganizuoti trys susirinkimai, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. įvyko aštuoniolika susirinkimų.

        44. UAB „Rigveda“ atstovas tyrimo metu nurodė, kad Kaune kainos kilo vangiai, todėl vieno iš susirinkimų metu buvo pasiūlyta net ir drausminanti priemonė – daryti poveikį per kompetencijų vertinimą. Po tokių susirinkimų, kuriuose buvo vertinama galimybė dėl drausminančių priemonių taikymo, įmonės pradėjo laikytis draudžiamo susitarimo ir kėlė kainas. Įmonės skambučiais, el. laiškais ragindavo šio susitarimo laikytis ir kitas įmones. Susirinkimų metu buvo pasiskirstoma, kuris atstovas kam paskambins, pas kurį nuvažiuos pakalbėti ir pan. Vieno iš susirinkimo metu buvo nutarta, kad kainų kėlimas bus vadinamas kodiniu pavadinimu „mokymų kokybė“. UAB „Rigvedos atstovas ir pats telefoniniais skambučiais yra komunikavęs su kitų mokyklų atstovais dėl „mokymo kokybės“ pakėlimo. Buvo derinamos ne tik B kategorijos kainos, tačiau ir kitų kategorijų kainos. Kaune kainos kilo keliais etapais – 2016 m. liepos mėn. pabaigoje ir 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje.

        45. Tyrimo metu nustatyta, kad tai, jog Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos derino tarpusavyje savo įkainius, pripažino kiekviename mieste veikiantys ūkio subjektai. Tyrimo metu esmines faktines aplinkybes pripažino Kaune ir Jurbarke veikianti UAB „Rigveda“. Po tyrimo esmines faktines aplinkybes pripažino Vilniuje veikiančios UAB „LDV Unio“ ir J. R. vairavimo mokykla, Kaune veikianti V. Ž. įmonė bei Jurbarke veikiantis Jurbarko saugaus eismo centras.

        46. Tyrimas baigtas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu apie atliktą tyrimą (pažeidimo laikotarpio pabaiga).

        47. Šios glaustai aptartos faktinės aplinkybės iš esmės ir buvo pagrindu pripažinti, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos susitarė nustatyti vairavimo mokymo įkainius ir todėl buvo pripažintos pažeidusios Įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.

 

        Dėl tyrimo objekto

 

        48. Taryba Nutarimu pripažino, kad Vilniuje, Kaune ir Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos padarė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes vairavimo mokymo paslaugų kainas nustatė draudžiamu susitarimu. Taigi, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, tyrimo objektu, nagrinėjamoje byloje, laikytinas vairavimo kursų kainų nustatymas. Todėl vertinant, ar ūkio subjektai pagrįstai pripažinti padarę Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, esminga nustatyti, ar sprendimą nuo 2016 m. liepos mėn. pakelti vairavimo kursų kainas kiekviena vairavimo mokykla priėmė savarankiškai, atsižvelgdama į savo vykdomos ūkinės veiklos apimtį, pelną, nuostolius, sąnaudas ir kt., ar, vis dėlto, vairavimo kursų kainų pakėlimą nuo 2016 m. liepos mėn. sąlygojo vairavimo mokyklų susitarimas dėl kainų pakėlimo.

        49. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad ūkio subjektui įstatymu nėra apribota teisė kelti kainų, derintis prie konkurentų kainų, ar jas net vienodinti, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad kainų dydžių pakitimai negali būti sąlygoti išankstinio susitarimo, sudaryto tarp įmonių, konkuruojančių tuo pačiu rinkos lygmeniu. Vadovaujantis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, konkurentų susitarimai dėl kainų visada apriboja konkurenciją ir vertintini kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Dėl ūkio subjekto ekonominės laisvės ir šiuo aspektu dėstomų pareiškėjų argumentų plačiau nepasisakytina. Teismas nekvestionuoja vairavimo mokyklų teisės ir laisvės savarankiškai kelti kainas, jas vienodinti ir pan.

 

        Dėl dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime

 

        50. Taryba nustatė, kad būtent 2016 m. birželio 13 d. vykusiame Asociacijos Vilniaus apskrities narių organizuotame susirinkime buvo derinamos vairavimo paslaugų kainos, todėl padaryto pažeidimo pradžia siejama su vairavimo mokyklų atstovų dalyvavimu 2016 m. birželio 13 d. susirinkime. Dalis pareiškėjų neigia savo dalyvavimą susirinkime.

        51. Taryba tyrimo metu rado lapą su kviestų į susirinkimą vairavimo mokyklų sąrašu (Nutarimo 199 punktas), kurio kairėje pusėje nurodyta „nariai“: UAB „Autoplaza“, „J. J. įmonė“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Automotoket“, UAB „Dorkanas“, A. Ž. personalinis vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dovanėlė Jums“, VšĮ „Vairoseta“, VšĮ „Jėruzalės darbo rinkos centras“, UAB „JTMC“, UAB „LDV Unio“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Autoprofesionalai“, UAB „Visagalis“. Sąrašo dešinėje pusėje nurodyta „ne nariai“: UAB „KET studija“, UAB „Mūsų kryptis“, UAB „Kelio studija“, UAB „Vairavimo klasė“, UAB „Autologija“, UAB „Vairo ratas“, UAB „Diližanas“, VšĮ „Autoketas“ ir UAB „J. R. vairavimo mokykla“, iš kurių šešios pažymėtos su pliuso ženklu.

        52. Tyrimo metu Asociacijos administratorė (dalyvavo susirinkime) patvirtino, kad susirinkime tikrai dalyvavo UAB „Daugva ir ko“, UAB „Visagalis“, UAB „LDV Unio“, UAB „Dorkanas“ vadovai. UAB „Dorkanas“ vadovas tyrimo metu nurodė, kad visų sąraše nurodytų mokyklų atstovai susirinkime dalyvavo. J. J. įmonės vadovas taip pat patvirtino, kad visi tikrai buvo, tik neatsiminė dėl Jeruzalės darbo centras ir Respublikos vairavimo mokyklos (UAB „Autoprofesionalai“), o žiūrėdamas į ne Asociacijos narių sąrašą nurodė, kad UAB „Diližano“, UAB „Autologijos“ tikrai nebuvo, o J. R. tikrai buvo. J. J. įmonės vadovas taip pat nurodė, kad susirinkime dalyvavo Asociacijos prezidentas K. V., viceprezidentas ir kartu Vilniaus saugaus miesto centras vadovas D. L., J. L. (Asociacijos administratorė) ir D. M. (Kauno apskrities vadovas). Susirinkimo protokole pateikti duomenys (nedetalizuota), kad susirinkime dalyvavo 16 Vilniaus miesto vairavimo mokyklų vadovų.

        53. Iš tyrimo metu surinktų duomenų visumos darytina išvada, jog Taryba pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti susirinkime dalyvavusių asmenų paaiškinimais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad asmenų, dalyvavusių 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, tyrimo metu pateikti paaiškinimai vieni kitiems neprieštaravo ir buvo konkretūs. Tuo labiau, kad buvo aiškiai nurodyta, kurių konkrečiai vairavimo mokyklų atstovai susirinkime dalyvavo, kurių nedalyvavo, o dėl vairavimo mokyklų, dėl kurių dalyvavimo buvo abejojama, jos buvo konkrečiai įvardintos. Šiuo aspektu pateiktų paaiškinimų konkretumas ir neprieštaringumas (dėl aplinkybių apie dalyvavusius asmenis paaiškinimus pateikė ne vienos vairavimo mokyklos atstovas ir paaiškinimai nebuvo prieštaringi), leido Tarybai priimti išvadą, kad 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavo Asociacijos nariai: UAB „Autoplaza“, „J. J. įmonė“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, UAB „Automotoket“, UAB „Dorkanas“, A. Ž. personalinis vairuotojų ruošimo centras „VRC“, UAB Mokymo centras „Adpilis“, UAB „Dovanėlė Jums“, VšĮ „Vairoseta“, UAB „JTMC“, UAB „LDV Unio“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Visagalis“, taip pat UAB „J. R. vairavimo mokykla“, kuri nėra Asociacijos narė bei Asociacijos vadovybės nariai.

        54. Pareiškėjos UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Adpilis“ savo nedalyvavimą 2016 m. birželio 13 d. susirinkime įrodinėja tik konkrečių rašytinių įrodymų, apie susirinkime dalyvavusiu asmenis, nebuvimu. Šiuo atveju asmenų, dalyvavusių susirinkime, paaiškinimai, įrodymų vertinimo aspektu, yra svaresni už pareiškėjų neigimą, kad jie susirinkime nedalyvavo, kadangi tokio fakto nėra galimybės jokiais rašytiniais įrodymais nei paneigti, nei patvirtinti, todėl pareiškėjoms (UAB „Kelio iliuzija“, UAB „Adpilis“) nepateikus kitų svarių įrodymų, darytina išvada, kad minėtos bendrovės savo nedalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime neįrodė.

        55. BĮ Vilniaus saugaus miesto centras skunde nors ir nurodė, kad Vilniuje vykusio susirinkimo organizatorius K. J. raštu patvirtino, kad BĮ Vilniaus saugaus miesto centras vadovas D. L. susirinkime nedalyvavo, tačiau tiek J. J. įmonės vadovas, tiek pats K. J. tyrimo metu yra nurodę, kad susirinkime taip pat dalyvavo ir Asociacijos viceprezidentas D. L.. Vertinant BĮ Vilniaus saugaus miesto centras į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 28 d. K. J. patvirtinimo dėl D. L. nedalyvavimo susirinkime turinį, teismas atkreipia dėmesį į K. J. teikiamų paaiškinimų dviprasmiškumą bei nenuoseklumą. Be to, rašte tik konstatuotas D. L. nedalyvavimas susirinkime, tačiau jame nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip įtikinamesnės už K. J. tyrimo metu žodžiu duotus paaiškinimus. Taigi tyrimo metu D. L. dalyvavimą susirinkime patvirtino du susirinkime dalyvavę asmenys, todėl Taryba pagrįstai įvertino, kad Asociacijos viceprezidentas, kartu ir Vilniaus saugaus miesto centras vadovas, dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

 

        Dėl 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo tikslo ir jo įgyvendinimo

 

        56. Aukščiau aptartais argumentais pripažinta, jog tyrimo metu pagrįstai nustatyta, kad 2016 m. birželio 13 d. vykusiame Asociacijos Vilniaus apskrities narių susirinkime dalyvavo Asociacijos Vilniaus apskrityje veikiančių vairavimo mokyklų atstovai, vairavimo mokyklos, kuri nėra Asociacijos narė („J. R. vairavimo mokykla“) atstovas, taip pat, be kitų dalyvių, susirinkime dalyvavo ir Asociacijos Kauno apskrities vadovas D. M. (Teismo sprendimo 53–55 punktai).

        57. Taryba nustatė, kad 2016 m. birželio 13 d. vykusio susirinkimo metu buvo aparti ir derinami vairavimo mokymo paslaugas įkainiai, kurie turėjo kilti nuo 2017 m. liepos 1 d. Tokią išvadą Taryba priėmė remiantis tyrimo metu gautais Asociacijos administratorės, J. J. įmonės atstovo paiškinimais (Teismo sprendimo 38 punktas), įvertinusi UAB „Vairavimo linija“ vadovo susirašinėjimą su Asociacija, kuri el. laiške Asociacijos klausė dėl susirinkime aptartų kainų, paties UAB „Vairavimo linija“ vadovo duotais paaiškinimais, kad apie įvykusį susirinkimas jis sužinojo iš instruktorių, kurie jam ir pasakė, kad susirinkime buvo kalbama apie per mažas vairavimo mokymų kainas ir kitų aplinkybių. Taryba taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 1 d. UAB „Rigveda“, kurios patalpose buvo rastas lapelis su Vilniaus kainomis, kurias (kainas), kaip nurodė UAB „Rigveda“ vadovas, buvo gavęs iš 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusio ir Kaune susirinkimus organizavusio D. M., siuntė el. laišką Šakių filialui nurodydamas, kad nuo šiandien (2016 m. liepos 1 d.) turėtų keistis kainos visų mokyklų. UAB „Rigveda“ tyrimo metu patvirtino, kad iš D. M. jam buvo žinoma, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. kainos turėtų keistis ir Vilniuje. UAB „Via Triumphalis“ vadovė tyrimo metu taip pat nurodė, kad iš instruktorių sužinojusi, kad Asociacija nuo 2016 m. liepos 1 d. ketina kelti vairavimo kursų kainas. UAB „LDV Unio“, kurios atstovai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, skunde teismui nurodė, kad jie matė ant lentos užrašytus triženklius skaičius ir suprato, kad tai buvo vairavimo kursų kainos.

        58. Taryba surinko įrodymus apie tai, kaip keitėsi Vilniaus vairavimo mokyklų vairavimo kursų kainų dydžiai iki 2016 m. liepos 1 d. ir po 2016 m. liepos 1 d.

        59. UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis su sekančiomis kainomis: A–245 Eur, B–490 Eur, C–700 Eur, CE, D–720 Eur, C+CE–1100 Eur, C+D–1100 Eur, CE+D–1000 Eur, C+CE+D–1300 Eur. Iš Nutarime pateiktos lentelės (Nutarimo 171 punktas) matyti, kad B kategorijos vairavimo kursų kainos Vilniuje 2016 m. balandžio mėn. svyravo nuo 270 Eur iki 419 Eur, C, CE ir D kategorijų vairavimo kursų kainos svyravo nuo 480 Eur iki 732 Eur. Iš Nutarime pateiktos sekančios lentelės duomenų (Nutarimo 252 punktas) matyti, kad po 2016 m. liepos 1 d. vairavimo mokyklos: J. J. įmonė, UAB „Automotoket“, UAB „Autoplaza“, UAB „Daugva ir ko“, UAB „Dorkanas“, UAB „Dovanėlė Jums“, UAB „R. vairavimo mokykla“, UAB „JTMC“, UAB „Kelio iliuzija“, UAB „LDV Unio“, UAB „Adpilis“, UAB „Visagalis“, UAB „Sostinės vairavimo mokykla“, VšĮ „Vairoseta“ B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino po 2016 m. liepos 1 d. (kainos didintos liepos 1 d., liepos 2 d., liepos 5 d., liepos 9 d., liepos 11 d., liepos 12 d., rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 11 d.) ir kaina už B kategorijos (eksternu) kursus svyravo nuo 420 Eur iki 518 Eur, iš kurių 11 mokyklų nustatė vienodą 490 Eur (kaina nurodyta lapelyje ir susirinkimo metu lentoje) kursų kainą. Taryba 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1S-112(2016) pateikė iš viešų šaltinių surinktus duomenis, kurie iliustruoja, kad B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos Vilniuje 2016 m. rugsėjo mėn. 19 vairavimo mokyklų buvo 490 Eur (tik vienoje vairavimo mokykloje kaina buvo 489 Eur), kai tose pačiose mokyklose 2016 m. sausio – balandžio mėn. B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos svyravo nuo 269 Eur iki 377 Eur ir kainos sutapo daugiausia tik tarp 4 vairavimo mokyklų. Iš esmės analogiška faktinė situacija tuo pačiu laikotarpiu buvo fiksuota ir Kauno vairavimo mokyklose. B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos Kaune 2016 m. rugsėjo mėn. 5 vairavimo mokyklose buvo 375 Eur, kai tose pačiose mokyklose 2016 m. sausio – balandžio mėn. B kategorijos vairavimo kursų eksternu kainos svyravo nuo 231 Eur iki 259 Eur ir visose vairavimo mokyklose kursų kainos buvo skirtingos.

        60. Iš aukščiau aptartų faktinių duomenų aiškiai matyti, kad netrukus po 2016 m. liepos 1 d., vairavimo kursų kainos (aptarta kategorija) padidėjo iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkime ant lentos užrašytos B kategorijos kainos – 490 Eur, ir tai leidžia daryti išvadą, kad vairavimo mokyklos, veikiančios tiek Vilniaus, tiek Kauno apskrityse (UAB „Rigveda“ patalpose rastame lapelyje B kategorijos kaina nurodyta 375 Eur), pritarė susitarimui nuo 2016 m. liepos 1 d. pakelti B kategorijos vairavimo kursų kainas iki 490 Eur ir atitinkamai iki 375 Eur, ir šio susitarimo aiškiai laikėsi. Darytina išvada, kad Taryba surinko pakankamai įrodymų, kad būtų pripažinta, jog 2016 m. birželio 13 d. susirinkime iškeltas tikslas didinti kainas iki lentoje nurodytų, buvo aiškiai įgyvendintas. Pareiškėjų argumentai, kad realiai kainos būdavo daug mažesnės, nei būdavo skelbiama oficialiai, esminės reikšmės neturi.

 

        Dėl pareiškėjų dalyvavimo susitarime įgyvendinat 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pristatytą vieną iš susirinkimo tikslų – kelti vairavimo kursų kainas iki lentoje nurodytų įkainių (aptartini pareiškėjų skundo esminiai argumentai, kuriais pareiškėjai įrodinėja, kad kainų pakėlimą nuo 2016 m. liepos 1 d. sąlygojo ne išankstinis susitarimas, o kiekvienos vairavimo mokyklos savarankiškai priimti sprendimai dėl taikytino individualaus verslo modelio)

        

        Dėl VšĮ „Vairoseta“ skundo argumentų

 

        61. VšĮ „Vairoseta“ skunde nurodo, kad draudžiamame susitarime nedalyvavo ir asmeniškai jokių kainų nederino. Informaciją apie kainas gaudavo iš interneto. Pažymėjo, kad Taryba nesurinko jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, be to, nėra jokių duomenų apie atstovo pasisakymus susirinkime. Nurodo, kad B kategorijos eksternu vairavimo kursų kainos padidinimą lėmė mokymo kaštų padidėjimas bei nedidelis mokymo dalyvių skaičius.

        62. VšĮ „Vairoseta“ atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime įrodytas Tarybos surinktais duomenimis, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino 2016 m. liepos 12 d. ir kaina buvo tik 1 Eur mažesnė (489 Eur) nei buvo nurodyta susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas). Skunde išdėstytos aplinkybės dėl 2016 m. balandžio mėn. vykusio susirinkimo, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra reikšmingi.

        63. Pareiškėja argumentus dėl savo atstovo nedalyvavimo susirinkime įrodinėja tuo, kad nėra surinkta jokių objektyvių, rašytinių įrodymų, kad jos atstovas būtų pasisakęs susirinkime. Pasisakant dėl šio argumento atsižvelgtina į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, pagal kurią pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir neprieštaravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą (ESTT 2005 m. birželio 28 d. sprendimas Dansk Rarindustri ir kt. prieš Komisiją, sujungtos bylos C189/02 P, C-202/02 E, nuo C-205/02 P iki C208/02 P ir C-213/O2 P, EU:C:2005:408, 142 ir 143 punktai). Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kaip nors viešai atsiribojo nuo susitarimo laikymosi. Priešingai, po 2016 m. liepos 1 d. įmonė padidino vairavimo kursų kainą iki susirinkime aptartos (be vieno euro). Įvertinus pareiškėjos dalyvavimo susirinkime (tik neigia, tačiau jokiais įrodymais neįrodo) bei vairavimo kursų įkainių pakėlimo (kaina padidinta iki sumos, kuri beveik atitiko susirinkime nurodytą kainą) aplinkybes, argumentai dėl pareiškėjos nedalyvavimo draudžiamame susitarime vertintini kaip nepagrįsti.

        64. Pareiškėja nurodo, kad neteisėto įkainio padidinimo atveju turėtų būti ir nukentėję asmenys ir permokos sumos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susitarimai bei suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Konkurencijos taryba, skirdama sankciją už šį pažeidimą, neprivalo atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016, 2018 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į šiuo aspektu (pareiga įrodyti žalą) suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai dėl Tarybos pareigos nustatyti nukentėjusius asmenis, permokas sumas, vertintini kaip nepagrįsti.

        65. Pareiškėja skunde nors ir nurodo, kad kainų pakėlimą lėmė padidėję mokymų kaštai, sumažėjęs mokinių skaičius, tačiau kaip šios aplinkybės pasireiškė neindividualizavo. Darytina išvada, kad pareiškėja savo nedalyvavimo draudžiamame susitarime neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą dalyje, kurioje pareiškėja nubausta 5200 Eur bauda ir nutraukti procedūrą dėl Įstatymo pažeidimo.

 

        Dėl UAB Mokymo centras „Adpilis“ skundo argumentų

 

        66. Pagrindiniai argumentai, kuriais bendrovė įrodinėja Nutarimo neteisėtumą yra tai, kad bendrovės atstovas 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime nedalyvavo, o ir Taryba tokių įrodymų nesurinko. Bendrovė su jokia kita vairavimo mokykla įkainių už vairavimo mokymus nederino, kainas padidino tik 2017 m. liepos 1 d., t. y. po metų nuo draudžiamo susitarimo sudarymo ir kainų padidinimą lėmė išaugusios gamybos išlaidos (atlyginimai, automobilių įsigijimas ir kt.). Taryba nesurinko įrodymų, kad bendrovė darė įtaką kitoms vairavimo mokykloms dėl aikštelių nuomos.

        67. Pareiškėjos atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pripažintas Tarybos surinktais įrodymais, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte.

        68. Taryba atsiliepime patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešime apie įtariamą pažeidimą Nr. 6S-14(2018) buvo padaryta korektūros klaida ir pareiškėjos kainų pakėlimo data nurodyta 2017 m. liepos 1 d. Taryba nurodė, kad teisinga data – 2016 m. liepos 1 d. Šią aplinkybė pagrindė faktiniais duomenimis iš interneto svetainių istorinių duomenų (pateikti Konkurencijos tarybos byloje) bei pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis. Pareiškėja savo teiginių, kad kainas pakėlė tik nuo 2017 m. liepos 1 d. jokiais įrodymais nepagrindė, todėl šie teiginiai vertintini kaip neteisingi. Pareiškėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius nuo 2016 m. liepos 1 d. padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta susirinkimo metu lentoje (Nutarimo 252 punktas). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjos veiksmų derinimą su kitomis vairavimo mokyklomis, todėl pagrįstai pripažinta dalyvavusi draudžiamame susitarime su konkurentais.

        69. Pareiškėjos dalyvavimui draudžiamame susitarime aplinkybės dėl aikštelės turėjimo/neturėjimo, teisinės reikšmės neturi. Pareiškėjos nedalyvavimo draudžiamame susitarime nepaneigia ir su skundu pateiktos mokymosi sutartys.

        70. Apibendrinus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą dalyje dėl baudos UAB Mokymo centras „Adpilis“ paskyrimo.

 

        Dėl UAB „Visagalis“ skundo argumentų

 

        71. Pareiškėja Nutarimo neteisėtumą grindžia keliais esminiais argumentais. Bendrovė nurodo, kad tyrimo metu buvo reikšminga nustatyti, kiek vairavimo mokymo įkainių pakėlimas buvo įtakotas padidėjusių su vairavimo mokymo tiesioginėmis išlaidomis susijusių veiksnių, tačiau šių reiškinių Taryba nevertino. Taip pat nurodė, kad susirinkimuose su vairavimo mokymo sąnaudomis susiję klausimai yra svarstomi tuo aspektu, kaip elgtis su kainas dempinguojančiomis įmonėmis, kurios mažina įkainius. Pažymėjo, kad vairavimo mokyklos turi pareigą viešai skelbti kainas, todėl pareiškėjas, kaip ir kiti konkurentai, sistemingai jomis domėjosi ir prie jų prisitaikė. Bendrovė nėra Asociacijos narė ir 2016 m. birželio 13 d. susirinkime nedalyvavo. Bendrovė taip pat ginčijo jai paskirtos baudos dydį.

        72. Pareiškėja tyrimo metu buvo Asociacijos narė (Nutarimo 100 punktas). Bendrovė taip pat yra nurodyta į 2016 m. birželio 13 d. susirinkimą kviestų asmenų sąraše. Dėl susirinkime dalyvavusių vairavimo mokyklų yra nuspręsta šio teismo sprendimo 53 punkte, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina. Šių faktinių aplinkybių pareiškėja nėra paneigusi jokiais rašytiniai ar kitais įrodymais.

        73. Kaip jau minėta (Teismo sprendimo 31 punktas), Taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, tyrimo metu nebuvo reikšminga nustatinėti, kiek vairavimo mokymo įkainių pakėlimas buvo įtakotas padidėjusių su vairavimo mokymo tiesioginėmis išlaidomis susijusių veiksnių ir Tarybai nebuvo pareigos, o ir tikslo šių aplinkybių tirti, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

        74. Dėl pareiškėjos teiginio, kad susirinkimuose su vairavimo mokymo sąnaudomis susiję klausimai yra svarstomi tuo aspektu, kaip elgtis su kainas dempinguojančiomis įmonėmis, kurios mažina įkainius, pažymėtina, kad tuo atveju, jei susirinkimuose šią problemą siūloma spręsti visoms vairavimo mokykloms suvienodinant kainas (kaip šiuo atveju, susirinkimo metu lentoje užrašytos kainos, kurių siūlyta laikytis), tai toks sprendimo būdas jau savaime reiškia konkurencijos ribojimą.

        75. Sutiktina su pareiškėja, kad vairavimo mokyklos turi pareigą viešai skelbti kainas ir įstatymai nedraudžia jomis domėtis ir/ar prie jų prisikaityti. Tačiau įstatymas draudžia dalyvauti susitarime ir laikytis vienodų kainų. Pareiškėja B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius nuo 2016 m. liepos 1 d. padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas), taigi nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas dalyvavo draudžiamame susitarime nuo 2016 m. liepos 1 d. laikytis vienodų kainų. Susitarimo laikymąsi patvirtina pareiškėjo nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta susirinkimo metu sutarta kaina – 490 Eur. Darytina išvada, kad įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, Taryba turėjo teisinį pagrindą pareiškėją pripažinti draudžiamo susitarimo dalyviu. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl UAB „Kelio iliuzija skundo“ argumentų

        

        76. Bendrovė nurodo, kad kviečiamų į 2016 m. birželio 13 d. susirinkimą asmenų sąrašas pats savaime nepagrindžia, kad bendrovė susirinkime dalyvavo. Bendrovė pripažįsta, kad kainos buvo pakeltos, tačiau, jos teigimu, tai įvyko visą 2016 m. liepos mėn. stebint konkurentų elgesį. Taryba netinkamai, t. y. per plačiai apibrėžė rinkos kainą. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas ne tik Vilniuje, tačiau ir Vilniaus, Trakų, bei Šalčininkų rajonuose. Tarybai geografinę rinką apibrėžus kaip Vilniaus miestą, draudžiamo susitarimo vertinimas ir turėjo apimti tik Vilniaus miestą. Pareiškėjas taip pat ginčijo paskirtos baudos dydį.

        77. Kaip atsiliepime nurodė Taryba, ji į geografinę rinką įtraukė tik Vilniaus miestą, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad į geografinę rinką buvo įtraukti Vilniaus, Trakų, bei Šalčininkų rajonai. Tokią išvadą pareiškėjas darė remiantis tik savo subjektyviu vertinimu.

        78. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad prekės rinka – tai visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Šiuo atveju perkama prekė – vairavimo mokymas pagal įvairias kategorijas. Bylos medžiaga nustatyta, kad visos vairavimo mokyklos teikė A, B, C, CE, D kategorijos vairavimo mokymus. Susitarimas kelti kainas buvo dėl visų kategorijų ir jų junginių (kainos ant lentos, UAB „Rigvedos“ patalpose rastame lapelyje), todėl, kaip teisingai nurodė Taryba, nebuvo pagrindo tyrimą išskirta pagal atskiras kategorijas. Taryba taip pat nurodė, kad į atitinkamą prekės rinką įtrauktos tik su vairavimo mokymu susijusi veikla ir nebuvo įtraukta kitokia vairavimo mokyklų veikla (pvz. aikštelių nuoma ir kt.). Pareiškėjas išvadą dėl per plačiai apibrėžtos rinkos taip pat darė remiantis tik savo subjektyviu vertinimu.

        79. Pareiškėjos atstovo dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime pripažintas Tarybos surinktais duomenimis, kurie, kaip pagrįsti, patvirtinti šio teismo sprendimo 53 punkte, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

        80. Pareiškėja 2016 m. liepos 24 d. B kategorijos eksternu vairavimo kursų įkainius padidino iki 490 Eur, t. y. iki kainos, kuri buvo nurodyta 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo metu ant lentos (Nutarimo 252 punktas). Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas laikėsi susitarimo nuo 2016 m. liepos 1 d. laikytis vienodų kainų ir būtent tokių, dėl kurių buvo sutarta susirinkime. Pareiškėjas Tarybos nustatytų aplinkybių dėl jo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad kainos buvo pakeltos tuo pagrindu, kad visą 2016 m. liepos mėn. buvo stebimas konkurentų elgesys, taip pat negali būti įrodymu, vienareikšmiškai pagrindžiančiu pareiškėjo savarankiškumą nustatant vairavimo kursų kainą. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl UAB „Tikslo linija“ skundo argumentų

 

        81. Pareiškėja Nutarimo neteisėtumą grindžia keliais esminiais argumentais. Bendrovė nurodo, kad Taryba jos atžvilgiu pradėjo tyrimą remiantis vien tik susirašinėjimu SMS žinutėmis tarp UAB „ARV-Auto“ vadovo V. Š. ir UAB „Tikslo linija“ vairavimo instruktoriaus ir teorijos dėstytojo L. V.. Nurodė, jog UAB „ARV-Auto“ vadovą V. Š. L. V. pažįsta nuo 2000 metų, taip pat 2004-2005 metais yra dirbęs UAB „ARV-Auto“, tačiau jokie darbiniai santykiai su V. Š. nesieja. 2016 m. bendrovei vadovavo L. V. ir Taryba nėra surinkusi duomenų, kad vadovė būtų su kitomis vairavimo mokyklomis bendravusi dėl kursų kainų.

        82. Taryba nenustatė, kad UAB „Tikslo linija“ būtų dalyvavusi D. M. Kaune organizuotuose susirinkimuose, tačiau Taryba surinko įrodymus, kad UAB „Tikslo linija“ žinojo apie organizuojamus susirinkimus, kuriuose buvo aptariamas kainų nustatymas. Šią aplinkybę, be kita ko, yra patvirtinęs ir pats bendrovės atstovas (Nutarimo 307 punktas). Iš tyrimo medžiagos matyti, kad informaciją apie susirinkimus bendrovė sužinodavo iš UAB „Auto ABC“ ir UAB „ARV-Auto“ (SMS žinučių turinys). Iš UAB „Tikslo linija“ bendravimo su kitomis bendrovėmis matyti, kad UAB „Tikslo linija“ domėjosi apie kainų pasikeitimą rinkoje, taip pat žinojo kokios jos turi būti, nes UAB „Auto ABC“ vadovas buvo sakęs, kad kaina neturi skirtis 50-100 Eur (Nutarimo 346 punktas).

        83. Iš aukščiau aptarto pareiškėjos veiksmų turinio matyti, kad keisdamasi informacija su kitomis vairavimo mokyklomis, domėdamasi kitų konkurentų kainomis pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su konkurentų strategijomis, ateities planais, tuo pačiu turėdama galimybę pati reguliuoti jau esamą savo padėtį tarp konkurentų. Tuo labiau, kad pareiškėja rinkos kainomis domėjosi žinodama susitarimo dėl kainų derinimo aplinkybes. Konkurentų pasikeitimas informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu jis sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo ir todėl riboja įmonių konkurenciją (2003 m. spalio 2 d. ESTT sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C 194/99 P, EU:C:2003:527, 81 p.). Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai nusprendė, kad UAB „Tikslo linija“ žinojo bendrą vairavimo mokyklų planą, žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus, o su jais bendraudamas, domėdamasis, kaip vyksta tokio plano įgyvendinimas, teisingai įvertino, kad pareiškėja prisidėjo prie plano, ribojančio konkurenciją, įgyvendinimo. Aplinkybė, kad su UAB „Auto ABC“ bendravo ne vadovas, o darbuotojas, nagrinėjamo ginčo kontekste teisinės reikšmės neturi (neįrodyta, kad darbuotojas veikė ne bendrovės vardu). Dėl paskirtos baudos dydžio bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“ skundo argumentų

 

        84. Pareiškėjas Nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, kad, nors atstovas ir dalyvavo Asociacijos susirinkime, tačiau jokių susitarimų dėl paslaugų kainų nesudarinėjo. Įmonė kainas pasitvirtino dar iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl susirinkime priimti sprendimai įmonei reikšmės neturėjo. Taryba neįrodė, kad pareiškėjas dalyvavo susitarime ir padarė Įstatymo pažeidimą. Nesutiko su Nutarime išdėstytais teiginiais ir dėl to, kad aikšteles turintys ūkio subjektai siekė daryti įtaką kainų nekeliančioms įmonėms. Pareiškėjas aikštelės neturi, todėl įtakos negalėjo daryti, o IĮ „Autoplay“ atstovo Tarybai pateiktą informaciją, dėl reikalavimo pakelti kainas, vertino kaip konkurento apkalbėjimą. Prašė sumažinti paskirtą baudos dydį.

        85. Pareiškėjas neginčija, kad dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, o dėl aplinkybės, kad susirinkime buvo pasakyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. reikėtų laikytis atitinkamų kainų, pasisakyta ankstesniuose šio sprendimo punktuose. Nors pareiškėjas B kategorijos vairavimo kursų kainas iki 490 Eur padidino 2016 m. birželio 10 d., dar iki susirinkimo, tačiau Taryba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo dalyvavimą susitarime įrodo kiti jo veiksmai.

        86. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis negalėjo daryti jokios įtakos dėl aikštelių nuomos IĮ „Autoplay“, nes jis neturi aikštelės. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas pats nurodo, kad 2016 m. sausio 4 d. buvo sudaręs Vairavimo mokymo aikštelės nuomos sutartį su IĮ „Autoplay“, taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo vairavimo aikštelės nuomininkas. IĮ „Autoplay“ tyrimo metu nurodė, kad pareiškėjas (jo atstovai) jiems darė įtaką (spaudimą) kelti vairavimo kursų kainą per aikštelės nuomą. Tyrimo metu IĮ „Autoplay“ atstovė nurodė, kad į jų nuomojamą (iš pareiškėjo) vairavimo aikštelę buvo atvykę pareiškėjo atstovai ir informavo, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. turi būti pakeltos vairavimo kursų kainos ir buvo konkrečiai pasakyta, kad B kategorijos vairavimo kursų kaina turi būti ne mažesnė nei 500 Eur (Nutarimo 535 punktas). Atkreiptina, kad apie įtakos darymą per aikštelių nuomą jau buvo nurodžiusi UAB „Rigveda“ bei J. J. įmonės atstovas, kuris, be kita ko, pats nurodė, kad jam, kaip vienam iš aikštelių nuomotojui, 2016 m. liepos 13 d. susirinkimo metu buvo pasakyta būtent taip ir elgtis – nutraukti nuomos sutartis su tomis vairavimo mokyklomis, kurios nedidins kainų. Taigi Taryba pagrįstai nusprendė, kad jai nebuvo pagrindo abejoti tyrimo metu IĮ „Autoplay“ atstovo duotais paaiškinimais, nes kitų vairavimo mokyklų atstovų paaiškinimai tik sustiprino IĮ „Autoplay“ teiginius dėl darytos įtakos (spaudimo).

        87. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo atžvilgiu IĮ „Autoplay“ vykdomo keršto vertintini kaip subjektyvūs, nes nuomos mokesčio nemokėjimo klausimus pareiškėjas turėjo galimybę išspręsti teisinėmis priemonėmis. Pastebėtina, kad 2018 m. spalio 18 d. bylos nagrinėjimo Taryboje metu pareiškėjo atstovas tik neigė darytą spaudimą IĮ „Autoplay“, tačiau apie nesumokėtą nuomos mokestį ir dėl to tarp nuomos sutarties šalių kilusį konfliktą, kurio pagrindu, kaip teigia pareiškėjas, ir buvo ketinama nutraukti nuomos sutartį, nebuvo užsiminta. Darytina išvada, kad Taryba, sistemiškai įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo susitarimo kelti ir suvienodinti kainas dalyviu. Dėl skirtos baudos dydžio pagrįstumo bus pasisakyta atskirai.

 

 

 

        Dėl IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundo argumentų

 

        88. Pareiškėja pripažįsta, kad dalyvavo draudžiamame susitarime ir padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (šiuo aspektu pareiškėja Nutarimo neskundžia). Pareiškėja Nutarimą ginčija tik tuo pagrindu, kad į IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ pardavimų vertę 2016 metais nepagrįstai buvo įtrauktos pajamos (56 982 Eur), gautos iš Lietuvos darbo biržos, todėl prašė sumažinti paskirtą baudą iki 2 601 Eur.

        89. Pareiškėja skundu ginčija tik jam paskirtos baudos dydį, todėl dėl baudos dydžio pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje sprendimo dalyje.

 

        Dėl BĮ „Vilniaus saugaus miesto centras“ skundo argumentų

 

        90. Pareiškėjos teigimu, Taryba nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime. Pareiškėja yra ne pelno siekianti įstaiga, todėl kelti kainų suinteresuotumo neturėjo. Pareiškėja veiklą nutraukė 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl ateityje negali būti grėsmės, jog ši įstaiga sudarys draudžiamus susitarimus. Prieštaravo, kad Taryba, apskaičiuodama baudą, nepagrįstai vertino ir pareiškėjos pajamas, gautas iš valstybės ir savivaldybės biudžeto.

91. Pareiškėjos vadovo D. L., kuris kartu yra ir Asociacijos viceprezidentas, dalyvavimą 2016 m. birželio 13 d. susirinkime yra patvirtinęs Asociacijos Vilniaus skyriaus susirinkimo organizatorius K. J. bei J. J. įmonės vadovas. Tyrimo metu D. L. dalyvavimą susirinkime patvirtino du susirinkime dalyvavę asmenys. Dėl šios faktinės aplinkybės plačiau yra pasisakyta Teismo sprendimo 53, 55 punktuose, todėl papildomai nekartotina. Teismas pritaria Tarybos išvadai dėl pareiškėjos vadovo dalyvavimo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime.

92. Pareiškėja nurodo, kad ji yra ne pelno siekianti įstaiga, o galutinius sprendimus dėl kainų priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Būtent taryba priima sprendimą dėl įkainių už būrelius, o nagrinėjamu laikotarpiu įkainiai už būrelius nebuvo padidinti. Sutiktina, jog šių aplinkybių Taryba priešingai neįrodė, tačiau Taryba tyrimo eigoje nustatė, kad pareiškėja padidino būrelių/mokymų, kuriuos įtraukė į vairuotojų rengimo programą, skaičių ir tokiu būdu nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. padidino vairuotojų rengimo programos kainą iki susirinkime sutartos. Kaip nurodė ir pati pareiškėja, ji neturi subjektinės teisės pati kelti kainų, tačiau, kaip nustatė Taryba, ji tai padarė padidindama būrelių skaičių ir perdavusi tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Šių Tarybos nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis priimtų išvadų, dėl būrelių skaičiaus padidinimo, atitinkamai ir kainos, pareiškėja jokiais įrodymais priešingai neįrodė, todėl teismas neturi pagrindo šių Tarybos išvadų vertinti kaip neteisėtų. Sutiktina su Tarybos argumentais, kad pareiškėjos dalyvavimas draudžiamame susitarime yra įrodytas. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl UAB „Dorkanas“ skundo argumentų

 

        93. Pareiškėja pagrįsdama Nutarimo dalies neteisėtumą nurodo, kad Taryba, pareiškėją pripažindama, kaip dalyvavusią 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, neatsižvelgė į pareiškėjos atstovo dalyvavimo susirinkime kontekstą. Pareiškėja neturėjo jokios informacijos apie galimai neteisėtą susirinkimo tikslą, todėl neturėjo priežasties nedalyvauti susirinkime. Susirinkime girdėtų kalbų dėl kainų pareiškėjos atstovas nevertino kaip realaus sutarimo derinti kainas kalbų ir nemanė, kad ir kiti subjektai derins kainas. Nurodė, kad kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. ne nuo liepos 1 d., o tai reiškia pareiškėjos atsisakymą dalyvauti susitarime. Kainas pakėlė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. ir jis buvo sąlygotas padidėjusių išlaidų. Nesutiko su paskirtos baudos dydžiu.

        94. Pareiškėja neginčija savo dalyvavimo susirinkime, taip pat neginčija, kad susirinkimo metu buvo aptariami kainų pakėlimo klausimai, tik tokių kalbų pareiškėja nesureikšmino. Tyrimo medžiaga taip pat nustatyta, kad, pagal pačios pareiškėjos pateiktą informaciją, nauji kainų dydžiai (490 Eur už B kategoriją eksternu ir kt.) buvo patvirtinti vadovo 2019 m. birželio 29 d., t. y. iš karto po susirinkimo. Kaina už B kategorijos vairavimo mokymus atitiko susirinkime ant lentos užrašytą kainą.

        95. Suderintais veiksmais gali būti laikomas ir toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informaciją konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) ją priima. Informacija gali būti atskleidžiama, pavyzdžiui, paštu, el. paštu, telefonu, per susirinkimus ir t. t. Tokiu atveju nesvarbu, ar tik viena įmonė vienašališkai informuoja konkurentus apie planuojamą elgesį rinkoje, ar visos dalyvaujančios įmonės viena kitą informuoja apie atitinkamus svarstymus ir ketinimus. Jei viena įmonė atskleidžia konkurentams strateginę su savo būsima komercine politika susijusią informaciją, sumažėja visų susijusių konkurentų strateginis netikrumas dėl rinkos veikimo ateityje ir padidėja rizika, kad sumažės konkurencija ir bus imtasi slaptų veiksmų. ESTT taip pat yra nusprendęs, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir aiškus neprieštaravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio tokiai įmonei gali kilti atsakomybė pagal SESV 101 straipsnį, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir kliudo jį atskleisti (ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo AC?Treuhand prieš Komisiją, C?194/14 P, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktiką). Taigi, pagal Europos Sąjungos teisės aiškinimą, suderintų veiksmų konstatavimas yra susijęs su valinio elemento nustatymu, todėl čia svarbūs keli elementai, ar pareiškėjas žinojo apie kainų derinimą ir, ar toks ūkio subjektas savo elgesiu atsiribojo nuo veiksmų derinimo.

        96. Atsakovė, remiantis 2016 m. birželio 13 d. vykusiame susirinkime dalyvavusių asmenų paaiškinimais, kita vieša medžiaga, aiškiai nustatė šio susirinkimo tikslą (kainų pakėlimas, suvienodinimas, raginimas visiems laikytis susirinkime nurodytų kainų), todėl papildomai vertinti jo kontekstą nėra jokio pagrindo. Pareiškėja pasyviai pritarė susirinkime išdėstytoms kainų pakėlimo temoms ir vėliau jas įgyvendino, todėl Taryba pagrįstai nusprendė, kad šių faktinių aplinkybių pakanka pripažinti, kad pareiškėja pritarė iš anksto aptartų veiksmų suderinimui. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie savo atsiribojimą nuo ketinimo vykdyti susitarimą, o priešingai, po susirinkimo padidino kainas iki susirinkime aptartų, todėl Taryba pagrįstai pareiškėją įvardino kaip draudžiamo susitarimo dalyvę. Kiti pareiškėjos argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl „LDV Unio“ skundo argumentų

 

        97. Pareiškėja prieštaravo Tarybos Nutarime priimtai apibendrintai išvadai, kad visi susitarimą sudarę subjektai susitarė ir dėl susitarimo laikymosi užtikrinimo būdo. Pareiškėja neturėjo jokio tikslo dalyvauti susitarime, o vien tik sumų užrašymas ant lentos negali būti laikytinas susitarimu konkurencijos teisės prasme. Pareiškėja iš esmės nesuprato, kad, konkurencijos teisės prasme, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Taigi, pareiškėjos vaidmuo susitarime nebuvo sąmoningas, pareiškėja nebuvo aktyvi susitarimo dalyvė. Pareiškėja A kategorijos kainą nustatė dar gerokai iki 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo, todėl A kategorijos kainos pakėlimas nebuvo susijęs su susitarimu. Tuo tarpu B kategorijos ir kitų kategorijų kainų pakėlimą nulėmė kitos objektyvios priežastys, o ne dalyvavimas susitarime.

        98. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja po tyrimo pripažino Tarybos nustatytas esmines faktines aplinkybes bei pripažino padarytą pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtino ir 2018 m. spalio 18 d. Tarybos bylos nagrinėjimo metu pareiškėją atstovavęs atstovas. Pareiškėja kelia ginčą tik dėl paskirtos baudos neadekvatumo. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl J. J. įmonės skundo argumentų

 

        99. Pareiškėja J. J. įmonė iš esmės neneigia padaryto pažeidimo, tačiau prašė sumažinti paskirtą baudą. Taigi pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pripažinta padariusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, yra įrodyti. Dėl paskirtos baudos teisėtumo bus pasisakyta atskiroje dalyje.

 

        Dėl Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos skundo argumentų

 

        100. Pareiškėja nesutinka, kad ji, su vairavimo paslaugas teikiančiais subjektais, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo derino įkainius už vairavimo mokymo paslaugas. Teigia, kad tyrimo metu nebuvo įrodyta, jog vairavimo kursų kainų įkainiai, tirtu laikotarpiu, tapo vienodi ar panašūs. Pagrindinis Asociacijos tikslas tai narių švietimas. Pareiškėja turi pareigą šviesti savo narius, teikti informaciją apie besikeičiantį teisinį reglamentavimą ir tai negali būti laikoma teisės aktų pažeidimu. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas. Prieštaravo, kad Asociacijos vadovybė ne tik žinojo apie susitarimus dėl kainų, tačiau juos ir organizavo. Vien faktas, kad Asociacijos vadovybės nariai dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dar neįrodo, kad pareiškėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti. Pripažino, kad vairavimo mokymų įkainių tema 2016 m. iš tiesų buvo aktuali jos nariams, tačiau įkainių pokyčius lėmė mokestinės aplinkos pasikeitimas, išaugusios sąnaudos. Tiek 2016 m. birželio 13 d. susirinkimas, tiek vėlesni susirinkimai buvo inicijuoti apskrityse veikiančių vairavimo mokyklų paskirtų atstovų. Taigi šie narių susitikimai negali būti laikomi nei visuotiniais narių suvažiavimais nei kitokiais susirinkimais, kuriuose priimamų sprendimų pagrindu Asociacija galėtų įgyti teises ir pareigas. Pareiškėja taip pat prieštaravo dėl Tarybos nustatytos pažeidimo trukmės.

        101. Pritartina Tarybos priimtoms išvadoms, kad Asociacija, kartu su Vilniuje ir Kaune veikiančiomis vairavimo mokyklomis, sudarė draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme. Tokia išvada darytina įvertinus sekančias Tarybos nustatytas esmines aplinkybes.

        102. Asociacijos Vilniaus apskrityje veikiančių vairavimo mokyklų susirinkimo, vykusio 2016 m. birželio 13 d., tikslai (vienas iš tikslų kainų pakėlimas) nustatyti ir aptarti šio sprendimo 50–55 punktuose, todėl papildomai nekartojami. Susirinkimą organizavo Asociacijos Vilniaus apskrities vadovas K. J.. Susirinkime, kuriame, kaip jau nustatyta, buvo derinami vairavimo kursų įkainiai, dalyvavo Asociacijos vadovybės nariai: prezidentas, viceprezidentas, Vilniaus ir Kauno apskričių vadovai bei administratorė. Šių asmenų dalyvavimas susirinkime aptartas teismo sprendimo 52–53, 55 punktuose.

        103. Po 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo D. M. (Kauno apskrities vadovas) pradėjo intensyviai organizuoti susirinkimus Kaune. UAB „Rigveda“ atstovas tyrimo metu yra nurodęs, kad D. M. susirinkimuose akcentuodavo, kad Asociacija jam yra liepusi imtis aktyvių veiksmų kainų Kaune pakėlimui. Susirinkimų duomenys būdavo perduodami Asociacijai. Minėta, kad UAB „Rigveda“ patalpose buvo rastas lapelis su kainomis, kurios buvo užrašytos ant lentos Vilniuje vykusio susirinkimo metu. J. J. įmonės atstovas tyrimo metu yra nurodęs, kad Asociacija gudriai daro, nenorėdama išsiduoti, todėl susirinkimai, kuriuose kalbama apie kainų augimą, būna uždari. Apie 2016 m. birželio 13 d. susirinkimą viešai nebuvo paskelbta. Susirinkimo protokolai neišlikę, apklausų metu Asociacijos atstovų paaiškinimai buvo labai riboti, neišsamūs. Į byla nėra pateikta jokių įrodymų, faktų, kad susirinkimas, kuriame buvo aptariamas kainų kėlimas, vyko atsietai nuo Asociacijos ir jai tikrieji susirinkimo tikslai nebuvo žinomi, ar nesuprantami. Šių ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje Taryba pagrįstai nusprendė, kad Asociacijos dalyvavimas draudžiamame susitarime, taip, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 19 punkte, yra įrodytas.

        104. Pareiškėja nors ir prieštarauja, kad Asociacijos vadovybės narių dalyvavimas 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dar neįrodo, kad pareiškėja inicijavo susitarimus ir skatino juos vykdyti, tačiau, kaip teisingai nustatė Taryba, D. M., J. J. parodymai, taip pat susirinkime aptartos temos, susirinkimo forma (apie susirinkimą oficialiai nebuvo neskelbta ir pan.) rodo priešingai.

        105. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie Asociacijos atsiribojimą nuo su kainų kėlimų susijusių klausimų svarstymo ir vėlesnių iš to kylančių pasekmių (susirinkimai Kaune ir pan.), todėl nėra pagrindo sutrumpinti pareiškėjos padaryto pažeidimo laikotarpį. Pareiškėja, kritikuodama Tarybos nustatyto pažeidimo laikotarpį, pati sau prieštarauja nurodydama, kad objektyviai niekaip negalėjo nutraukti ar atsiriboti nuo pažeidimo. Argumentai apie tai, kas lėmė įkainių pokyčius, pareiškėjos statuso prasme, teisinės reikšmės neturi. Darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

 

        Dėl UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ atsiliepimo argumentų

 

        106. Pareiškėjos UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ pagrįsdamos Nutarimo atitinkamų dalių neteisėtumą nurodo, kad didžiąją Kauno rinkos dalį užima UAB „ARV-Auto“, kartu su UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“. Iš esmės natūralu, kad pareiškėja UAB „ARV-Auto“ nuolat stebėjo savo konkurentės UAB „Rigveda“ viešai skelbiamas kainas ir stengėsi taikyti nežymiai aukštesnes už UAB „Rigveda“ kainas, todėl kainos kelių dienų bėgyje keisdavosi. Tuo tarpu UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ įkainiai buvo taikomi šiek tiek mažesni už UAB „Rigveda“ arba vienodi. Pažymėjo, kad kainų kilimą lėmė vairavimo mokyklų apmokestinimas PVM, taip pat, nuo 2016 m. padidėjęs norinčiųjų mokytis skaičius, todėl buvo įgyta daugiau transporto priemonių ir į darbą buvo priimti nauji darbuotojai. Taryba pareiškėjo UAB „ARV-Auto“ atžvilgiu surinko tik keletą SMS žinučių bei el. laiškų, pagrindžiančių pareiškėjos komunikaciją su nedidele dalimi konkurentų. Pareiškėjos nuomone, toks apsikeitimas vieša informacija negali būti traktuojamas kaip Įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Nesutiko su paskirtos baudos dydžiu.

        107. Derinimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie būtini siekiant nustatyti, ar veiksmai yra suderinti, ir kuriais tikrai nereikalaujama, kad būtų parengtas realus planas, turi būti suprantami atsižvelgiant į konkurencijos sampratą, kylančią iš SESV nuostatų, pagal kurią ekonominis vienetas privalo nepriklausomai nuspręsti dėl strategijos, kurią jis ketina įgyvendinti bendroje rinkoje (žr. Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota aukščiau, 173 punktą; 1981 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Nr. 172/80 Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG 13 punktą; Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota aukščiau, 63 punktą, 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Nr. 7/95 Deere prieš Europos Komisiją, 86 punktą). Šis autonomijos reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numanomo savo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių ūkio subjektų, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje. Labai koncentruotoje oligopolinėje rinkoje pasikeitimas informacija gali suteikti įmonėms galimybę susipažinti su pozicijomis rinkoje bei konkurentų komercine strategija ir labai pakeisti esančią ūkio subjektų konkurenciją (1998 m. gegužės 28 d. ESTT sprendimo byloje John Deere Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-7/95 P, EU:C:1998:256, 87 – 88 p.). Iš to matyti, kad konkurentų pasikeitimas informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu jis sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo ir todėl riboja įmonių konkurenciją (2003 m. spalio 2 d. ESTT sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C 194/99 P, EU:C:2003:527, 81 p.).

        108. Taryba tyrimo metu surinko įrodymus, kurie prieštarauja UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ teiginiams, kad ji buvo visiškai atsiribojusi nuo susitarimo. Pareiškėja su UAB „Rigveda“ komunikavo dėl kainų tiek el. laiškais, tiek skambučiais telefonu. UAB „Rigveda“ vadovas pareiškėją UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ragino pasireguliuoti „mokymo kokybę“ (kainas) į viršų. Pareiškėja nors ir yra nurodžiusi, kad su UAB „Rigveda“ nėra bendravusi nuo 2015 m., tačiau surinkti duomenys tvirtina, kad tarp bendrovių bendravimas vyko 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad UAB „Rigveda“ siuntė el. laišką UAB „ARV-Auto“, taip pat D. M., ragindama patronuojančios įmonės vadovui kelti kainas. Taryba nustatė, kad komunikavimas su UAB „Rigveda“ vyko iš karto po susirinkimų ir po kelių dienų kainų skirtumai sumažėdavo. Taryba surinko pakankamai duomenų apie UAB „Rigvedos“, UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ komunikaciją „kokybės kėlimo“ klausimais.

        109. Pareiškėja UAB „ARV-Auto“ nors ir nurodo, kad Taryba nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip pažeidžiančius įstatymo nuostatas, nes pareiškėja tik stebėdavo kitų konkurentų kainas, tačiau iš Tarybos sutrinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kainų klausimais bendravo ne tik su UAB „Rigveda“, tačiau jai UAB „Tikslo linija“ siuntė duomenis apie VšĮ „Auto ABCDE“ ketinamas ateityje taikyti B kategorijos vairavimo kursų kainas, taigi tokiu būdu buvo aptariamos ir ateityje taikytinos kainos.

        110. Pareiškėja UAB „ARV-Auto“ dalyvaudavo D. M. organizuotuose susirinkimuose, o kaip jau nustatyta, susirinkimuose buvo tariamasi, raginama kelti kainas. Šią aplinkybę, be kita ko, tyrimo metu yra patvirtinęs ir pats UAB „ARV-Auto“ vadovas (Nutarimo 456 punktas). Nutarimo 214 punkte pateiktas UAB „ARV-Auto“, UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir UAB „Rigveda“ pokalbių turinys aiškiai parodo, kad tarp bendrovių vyko komunikacija kainų kėlimo klausimais.

        111. Minėta, kad įstatymais nedraudžiama domėtis konkurentų kainomis, ar net jas tokias pačias taikyti, tačiau tokiu atveju esminis yra būtent savarankiškumo aspektas. Kainų pakeitimas turi būti atliktas savarankiškai nusprendus, o ne kokiu nors tiesioginiu ar netiesioginiu būdu prieš tai kainas suderinus su konkurentais. Taryba pagrįstai pareiškėjus pripažino dalyvavusius draudžiamame susitarime, nes pareiškėjų komunikavimas kainų kėlimo klausimu yra neabejotinas. Tuo labiau, kad buvo ne tik tariamasi kokia turėtų būti nurodyta kaina tą dieną, tačiau bendrovės atskleisdavo, kokių planų imsis ateityje. Šių bendrovių komunikavimo tikslas buvo aiškus – sukurti tokias konkurencines sąlygas, kurios neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje.

        112. Dėl A kategorijos kainos pažymėtina, kad UAB „Rigvedos“ patalpose rastame lapelyje buvo nurodyta ir A kategorijos kaina, todėl, kaip teisingai nurodė Taryba, susitarimas vyko ir dėl A kategorijos kainos, o ar lapelyje buvo pasiekta ta kaina, nėra reikšminga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitarimo egzistavimo fakto nepaneigia pareiškėjų argumentai, kuriais siekiama sukelti abejones dėl susitarimo buvimo teigiant, jog pareiškėjų praktikoje taikyti tarifai skirdavosi nuo nustatytų. Šiuo aspektu svarbu tai, jog draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-54/2014). Darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Tarybos nustatytas esmines aplinkybes, todėl neįrodė, kad neturėjo antikonkurencinių tikslų. Dėl baudos dydžio pasisakytina kitoje dalyje.

 

Dėl paskirtų baudų teisėtumo

 

        113. Pareiškėjai Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija, VšĮ „Vairoseta“, UAB „Mokymo centras „Adpilis“ jiems paskirtos baudos nei keisti, nei mažinti neprašo. Kiti pareiškėjai nesutiko su Tarybos atliktu baudų dydžių apskaičiavimu. Pareiškėjų teigimu, Taryba baudas paskyrė nepakankamai atsižvelgusi į pažeidimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (padėjo tyrimui, savo valia nutraukė pažeidimą, pripažino pažeidimą ir pan.), pažeidimo terminą, pareiškėjų finansinę padėtį ir kt. Pareiškėjai taip pat prieštaravo, kad Taryba į jų gautas metines pajamas nepagrįstai įtraukė pajamas gautas iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba) ir kitų valstybinių įstaigų.

114. Sąžiningą konkurenciją reglamentuojančių normų, kitų nuostatų pažeidimo tyrimai, Taryboje atliekami vadovaujantis Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis procedūrinėmis taisyklėmis. Šiuo požiūriu Tarybos veiklai taikant sankcijas už konkurencijos teisės pažeidimus be Konstitucijos ir pagrindinių paminėtų įstatymų bei SESV aktualūs ir kiti teisės aktai: Konkurencijos tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822, Konkurencijos tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129; Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – ir Aprašas); Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 1S-27 (toliau – ir Atleidimo nuo baudų taisyklės); kt.

115. Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pagal analogiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02 P, ECLI:EU:C:2005:408, 172 punktą). Tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus, ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Tarybai skirtos diskrecijos dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-3003/2012). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto tiek bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos. Teismas turi įgaliojimus tik patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-634/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudos dydis turi būti pagrindžiamas, išsamiai argumentuotas ir nuoseklus (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1433/2011), bei priimtas vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-337/2010).

116. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Pagal Įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą (1 punktas); pažeidimo trukmę (2 punktas); ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (3 punktas); kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (4 punktas); ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (5 punktas).

117. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis Aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę (4.1 punktas). Vėliau, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas (4.2 punktas). Pagal Aprašo 5 punktą pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai. Baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis neviršija 30 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės (Aprašo 9 punktas). Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Pagal Aprašo 11 punktą draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės. Aprašo 12 punkte numatyta, kad siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus. Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus – metais.

        118. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų ir ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. Aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad nustačius Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagal Aprašo II–IV skyrių nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas iki 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektas pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, – šiuo atveju bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą.

        119. Taigi, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, nustačius bazinį baudų dydį, šis dydis, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, yra tikslinamas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes (atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių buvimą, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai ir kt.).

        120. Nagrinėjamoje byloje tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinius susitarimus. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika bei Aprašu, taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

 

        Dėl UAB „Visagalis“ paskirtos baudos“

 

        121. Pareiškėjos teigimu, jai paskirta bauda nepagrįstai apskaičiuota nuo visų bendrųjų jos deklaruotų pajamų. Pareiškėja siekia apskaičiuotų pajamų apimtį susiaurinti iki tiesioginių iš vykdomos veiklos gautų pajamų.

        122. Aprašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme, o pagal Aprašo 5 punktą pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Taigi, pagrindinis kriterijus, nustatant minėtas pajamas yra tai, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Tarybos ūkio subjektui inkriminuojamu pažeidimu. Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pardavimo vertės sąvoka neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis. Vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė kartelis (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Dole Food Company, Inc., Dole Fresh Fruit Europe prieš Europos Komisiją, C?286/13 P, EU:C:2015:184, 148 p.; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo LG Display Co. Ltd, LG Display Taiwan Co. Ltd prieš Europos Komisiją, C- 227/14 P, ECLI:EU:C:2015:258, 56, 63 p.). Be to, ūkio subjektų prašymai tam tikra apimtimi sumažinti pajamas, nuo kurių skaičiuojama bauda, fragmentuojant jas, pavyzdžiui, pagal vykdomos veiklos sektorių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra akceptuojami, nes bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017). Taigi Taryba, apibrėžusi atitinkamą rinką (vairavimo mokymų rinka), ją apribojusi Vilniaus miesto teritorija, nustačiusi, kurios ūkio subjekto pajamos laikytinos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis prekių pardavimų pajamomis, pagrįstai apskaičiavo mokėtinos baudos dydį.

        123. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, neturėjo vertinti dalies pajamų, tačiau šių argumentų konkrečiai nedetalizavo. Iš į bylą pateikto Tarybos paaiškinimo dėl baudos pareiškėjui apskaičiavimo matyti, kad pareiškėjai bazinis baudos dydis buvo apskaičiuotas nuo pajamų, gautų iš jo tiesiogiai vykdomos veiklos (pajamos gautos iš vairavimo mokymų paslaugų). Taryba pakankamai aiškiai aptarė baudos dydžio apskaičiavimo veiksmus, nurodydama, kokias pajamas ji laikė aktualiomis bei kokius matematinius veiksmus atliko. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, argumentų, kodėl jai paskirta bauda turėtų būti dar labiau sumažinta. Pareiškėja, nors ir nurodo, kad jai paskirta bauda turėtų būti sumažinta, tačiau savo reikalavimo jokiais teisiniais argumentais nepagrindžia. Pareiškėjai paskirta bauda neviršija 10 proc. pareiškėjos bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais (2017 m.). Darytina išvada, kad pareiškėja jai apskaičiuotos baudos nepagrįstumo neįrodė. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, tačiau šio prašymo jokiais įrodymais, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas neturintis galimybės visos baudos sumokėti iš karto, nepagrindė. Todėl prašymas dėl baudos išdėstymo netenkinamas.

 

        Dėl UAB „Tikslo linija“ paskirtos baudos

 

        124. Pareiškėja prieštarauja, kad Taryba paskyrė maksimalią įmanomą baudą. Skirta bauda yra 10 proc. pareiškėjos metinės apyvartos, nors įstatymas numato galimybę skirti iki 10 proc. metinės apyvartos. Nurodo, kad skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į protingumo, proporcingumo kriterijus.

        125. Iš į bylą pateikto paaiškinimo dėl baudos pareiškėjai skyrimo matyti, kad Taryba pareiškėjai paskirtą baudą įvertino visų faktinių aplinkybių kontekste, jų teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu. Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo trukmę (4 mėn.), pažeidimo geografinį plotą (Kauno miestas), nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė, bazinį baudos dydį apskaičiavo nuo 2016 m. gautų tiesioginių ir netiesioginių pajamų. Minėta, kad pareiškėjai padarė vieną iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelį, todėl Tarybos šiai pareiškėjai paskirta bauda, visų nustatytų pažeidimo aplinkybių kontekste, vertintina kaip proporcinga. Tuo tarpu pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl jai paskirta bauda turėtų būti dar labiau sumažinta ir kokiu pagrindu darė išvadą dėl jai paskirtos baudos neproporcingumo. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad jai paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui.

        126. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Pareiškėja tik bendrai nurodė, kad vidutinė bendrovės mėnesinė apyvarta 2017 m. buvo apie 2 200 Eur, iš esmės panašūs duomenys turėtų būti ir 2018 m., todėl paskirtos baudos sumokėjimas iš karto būtų per didelė našta įmonei. Pareiškėja jokiais įrodymais (pvz. buhalteriniai dokumentai ir pan.), kurie pagrįstų, kad pareiškėja neturi galimybės visos baudos sumokėti iš karto, nepagrindė, rėmėsi prielaidomis, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl baudos išdėstymo.

 

 

        Dėl UAB „LDV Unio“ paskirtos baudos

 

        127. Pareiškėja prieštarauja, kad nėra aišku, kokias tiksliai pardavimo pajamas Taryba įtraukė apskaičiuodama bazinį baudos dydį. Pareiškėjos nuomone, dalis Tarybos nurodytų pareiškėjos pajamų neturėtų būti įtraukos į pardavimų vertę, nepakankamai detaliai įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kt.

        128. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pažeidimo pabaiga – 2018 metai, todėl Taryba pagrįstai bazinį dydį apskaičiavo remia iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų, gautų 2017 metais (paskutiniai vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkiniai metai).

        129. Pareiškėja prieštarauja, kad daugelis 2017 m. gautų pajamų, tokių kaip pajamos iš Lietuvos darbo biržos, pajamos iš vairavimo įgūdžių tobulinimo, pajamos gautos sudarius sutartis laimėjus viešuosius ar kitų įmonių skelbiamus pirkimus, pajamos pagal profesinio mokymo programas (95 kodas), kitos su pirminiu mokymu nesusijusios pajamos, nepagrįstai buvo įtrauktos į 2017 metų pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, visų pirma, atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalis nurodo, kad prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad apribojus tam tikros prekės kainą, šis apribojimas lemia ar gali lemti ir kitos prekės, esančios toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kainą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis Nr. eA-143-624/2018). Nagrinėjamu atveju, prekės rinka apibrėžta kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinka, o iš pareiškėjos nurodytų pardavimų, už kuriuos gautos pajamos, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai buvo įtrauktos į pardavimų vertę, turinio, matyti, kad šie pardavimai yra susiję su vairavimo mokymo paslaugomis (įgūdžių gerinimas prieš egzaminą, papildomi mokymai pažeidusiems Kelių eismo taisykles ir kt.). Pareiškėjos nurodyti pardavimai ir vairavimo mokymo paslaugų teikimas (prekės rinka) būtent ir yra pakeičiamos vienos rinkos prekės, todėl nėra pagrindo jų išskirti į atskiras kategorijas. Kaip teisingai nustatė Taryba, apribojus konkurenciją dėl vienos vairavimo paslaugos, toks apribojimas turės įtakos ir kitai, toje pačioje rinkoje esančiai prekei (su vairavimo mokymais susijusiai paslaugai). Analogiškai pasisakytina ir dėl pajamų, gautų iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnybos). Šios pajamos taip pat gautos už suteiktas vairavimo mokymo paslaugas, vadinasi priklauso tai pačiai rinkai (vairavimo mokymo paslaugų teikimo rinka) ir jos tarpusavyje turi pakeičiamumo aspektą. Darytina išvada, kad Taryba turėjo teisinį pagrindą į 2017 m. pardavimų pajamas įtraukti pajamas, gautas iš pareiškėjos skunde nurodytų pardavimų, ir iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba), nes šie pardavimai laikyti vienos rinkos preke su byloje jau nustatyta prekės rinka (apibrėžta kaip vairavimo mokymo paslaugų teikimas). Kaip matyti iš paaiškinimo dėl baudos apskaičiavimo, pajamos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo, aikštelės nuomos nebuvo įtrauktos į pardavimo pajamas.

        130. Pareiškėja prieštarauja, kad lyginant jos ir UAB „Rigveda“ veiksmus, pareiškėjos veiksmų vertinimas, taip, kaip tai padarė Taryba, neatitinka teisingumo, protingumo ir kitų principų. Pareiškėja, priešingai, nei UAB „Rigveda“ nebuvo aktyvi draudžiamo susitarimo dalyvė. Pareiškėja iš esmės nesuprato, kad dalyvauja draudžiamame susitarime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir neprieštaravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir neleidžia jo atskleisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017, UAB „Envija“, UAB „Manfula“ v Konkurencijos taryba. Taip pat Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimas, sujungtos bylos Nr. C?189/02 P, C-202/02 P, nuo C-205/02 P iki C?208/02 P ir C-213/02 P, Dansk Rørindustri ir kiti v Europos Komisija, 142 ir 143 p.). Taigi matyti, kad pasyvaus elgesio nepatvirtina nebylus pritarimas daromam pažeidimui. Pareiškėjos nurodyto jos pasyvaus elgesio nėra pagrindo vertinti kaip išskirtinės ar specifinės aplinkybės, kuri pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti neskirta, ar sumažinta.

        131. Pareiškėja ginčija jos atžvilgiu nustatytą pažeidimo pavojingumo dydį (25 proc.), jį lygindamas su UAB „Rigveda“ skirtu dydžiu (26 proc.) nuo su pažeidimu susijusių pajamų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Taryba baudas bendrovėms apskaičiavo individualiai įvertinusi jų atsakomybės apimtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Taryba UAB „Rigveda“ bazinį baudos dydį apskaičiavo didesnį nei pareiškėjos, tačiau vėliau šio dydžio sumažinimą lėmė UAB „Rigveda“ prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo aplinkybės ir pan. Abiejų bendrovių teisinė padėtis, tyrimo metu ir jį užbaigus, nebuvo vienoda, todėl toks lyginimas nėra reikšmingas.

        132. Minėta, kad taip pat nėra reikšminga, kokios pasekmės kilo iš draudžiamo susitarimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrovės sudarė draudžiamą susitarimą dėl visų vairavimo kategorijų ir jų junginių ir kuris jau savaime yra sunkus pažeidimas, todėl, baudos apskaičiavimo prasme, nėra pagrindo papildomai nagrinėti Kauno ir Vilniaus rinkų struktūros ir pagrindinių „žaidėjų“ strategijų, taip pat aplinkybių dėl „kainų karo“. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pažeidimą, kokiais nors akivaizdžiai aktyviais veiksmais, būtų nutraukusi anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio mėnesį.

        133. Dėl Tarybos neįvertintų pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių pažymėtina, kad, kaip nurodė Taryba, ji įvertino lengvinančias aplinkybes individualiai kiekvienos bendrovės atžvilgiu. Taryba nurodė, kad ne kiekviena suteikta informacija galėtų būti laikoma padėjimu tyrimui. Nagrinėjamu atveju tik J. J. įmonės, UAB „J. R. vairavimo mokykla“ ir UAB „Rigveda“ veiksmai buvo pripažinti padėjimu Tarybai. Pareiškėja neišskyrė, kokios konkrečiai informacijos Taryba nevertino kaip išskirtinės ir vertingos. Pažymėtina, kad padėti ir netrukdyti tyrimui, geranoriškai bendradarbiauti, yra kiekvieno tikrinamo ūkio subjekto pareiga, todėl ši aplinkybė pagrįstai nelaikyta kaip išskirtinė.

        134. Taryba paaiškinime dėl baudos apskaičiavimo pateikė duomenis apie pareiškėjos 2017 m. metines pajamas, iš kurių negalima teigti, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką labai sunki finansinė padėtis gali būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012). Pareiškėjos pateikti duomenys, susiję su jos finansine padėtimi, neįrodo, kad pareiškėjos finansinė padėtis būtų išskirtinai sunki.

        135. Darytina išvada, kad pareiškėja tik deklaratyviai ginčydama jai apskaičiuotos baudos dydį, šiuo aspektu Tarybos veiksmų neteisėtumo neįrodė. Taryba paaiškinime dėl baudos apskaičiavo detaliai, aiškiai išdėstė baudos apskaičiavimo veiksmus, vertintus duomenis ir kitas su baudos apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes, kurių teismas vertinti, kaip neteisingų, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėja neįrodė, kad yra pagrindas jai paskirtą baudą sumažinti 70 procentų.

 

        Dėl A. Ž. personaliniam vairuotojų ruošimo centrui „VRC“ paskirtos baudos

 

        136. Pareiškėjas nurodo, kad jam apskaičiuota bauda turėtų būti sumažinta dėl sunkios finansinės padėties, nes pareiškėjo metinės pajamos nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo 56 343 Eur. Pareiškėjas tik nurodė, kad metinės pajamos yra sumažėjusios, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad baudos sumokėjimas sukels nepataisomą pavojų įmonei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012). Atsižvelgiant į tai, šis argumentas, paskirtos baudos teisėtumo prasme, nevertintinas kaip pagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, kad yra teisinis pagrindas dėl sunkios finansinės padėties sumažinti paskirtą baudą ir skirti 50 procentų bazinės baudos dydžio baudą.

        137. Tarybos paaiškinime dėl baudos pareiškėjui apskaičiavo yra detaliai paaiškintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, su kuriomis nesutikti teismas neturi teisinio pagrindo.

 

        Dėl UAB „Dorkanas“ paskirtos baudos

 

        138. Pareiškėjos teigimu, Nutarime nurodytos aplinkybės su pareiškėja sietinos tik tuo aspektu, kad jos atstovas dalyvavo 2016 m. birželio 13 d. susirinkime, kuriame jokių aktyvių veiksmų neatliko (nebuvo pranešėjas, neteikė savo nuomonės). Taigi pareiškėja neatliko veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip aktyvius darant pažeidimą ir tai yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.

        139. Pareiškėjos pasyvumas, kaip jau analogiškai aptarta teismo sprendimo 130 punkte, nėra išskirtinė aplinkybė baudos mažinimo prasme. Kaip Nutarime nurodė Taryba (871–872 punktai), atlikdama įtakos pažeidimo padarymui vertinimą, ji nagrinėjo atitinkamų bendrovių, tame tarpe ir pareiškėjos, vaidmenį ir tuo aspektu, kad bendrovė pažeidimo neiniciavo, todėl tuo pagrindu nedidino baudų. Tačiau taip pat nurodė, kad baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti (dar labiau) sumažinta. Vien tai, kad ūkio subjektas neatliko tam tikrų aktyvių veiksmų, dėl kurių jam būtų galima didinti baudą, savaime negali reikšti, kad jo vaidmuo yra pasyvus. Pažymėjo, kad tokia išvada yra suformuota teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017), tačiau pareiškėjo atžvilgiu jos taikyti nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su Tarybos išvadomis, kad pareiškėjos pasyvus elgesys, kaip jį apibūdino pati pareiškėja, nevertintina kaip išskirtinė ar specifinė aplinkybė baudos mažinimo požiūriu.

        140. Pareiškėja nurodo, kad Tarybai suteikė reikšmingą informaciją apie 2016 m. birželio 13 d. susirinkime dalyvavusius asmenis, todėl tokie jos veiksmai galėtų turėti įtakos baudos perskaičiavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik tai, jog ūkio subjektas vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas ūkio subjekto elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016). Pareiškėja tik atsakė į Tarybos užduotą klausimą apie susirinkimo dalyvius ir ši informacija pagrįstai nelaikytina kaip išskirtinė. Kita vertus, pareiškėjai gali atrodyti, kad jos pateikta informacija yra esminė, išskirtinė (konfidenciali). Tačiau, visų kitų surinktų įrodymų kontekste ji gali būti vertinama (Tarybos diskrecija) priešingai, t. y., tik kaip kiekvienam ūkio subjektui būtina pateikti informacija jų atžvilgiu atliekamo tyrimo metu.

        141. Bylos medžiaga konstatuota, kad bendrovės sudarė draudžiamą susitarimą, kuris, kaip jau minėta, pats savaime yra sunkus pažeidimas, todėl papildomai įrodinėti pareiškėjos daromus veiksmus, ar jie buvo pavojingi, nėra jokio pagrindo. Atitinkamai baudos dydžiui įtakos neturi ir aplinkybė, kad nėra surinkta duomenų, jog pareiškėja kitiems konkurentams darė įtaką per aikštelių nuomą. Darytina išvada, kad pareiškėja Tarybos apskaičiuotos baudos ydingumo neįrodė, taip pat nepateikė argumentų, įrodymų, kurių pagrindu būtų pagrindas sumažinti paskirtą baudą.

 

        Dėl biudžetinei įstaigai „Vilniaus saugaus miesto centras“ paskirtos baudos

 

        142. Pareiškėja jam apskaičiuotos baudos nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad jai nėra aiški matematinė ir finansinė su pažeidimu susijusių pajamų dydžio iki 25 proc. padidinimo išraiška, taip pat neaiškus vėlesnis baudos dydžio tikslinimas.

        143. Taryba paaiškinimuose dėl baudos pareiškėjai apskaičiavimo detaliai išdėstė paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybes, tame tarpe ir dėl bazinio baudos dydžio, tačiau kurio pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė. Pažymėtina, kad siekiant įrodyti paskirtos baudos neteisingumą, nepakanka vien tik nurodyti, kad nėra aiškus baudos apskaičiavimo metodas. Pareiškėja turėtų pateikti įrodymus (apskaičiavimus), kuriais paneigtų Tarybos atliktus apskaičiavimus. Šiuo atveju pareiškėja tik nurodė, kad nėra aiškus baudos apskaičiavimas, tačiau Tarybos naudoto baudos apskaičiavimo metodo priešingai neįrodė.

        144. Pareiškėja skunde (28 punktas) nurodė, kad Taryba, apskaičiuodama baudą, turėjo vadovautis į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjos 2016 ir 2017 metais gautas bendras pajamas rengiant B kategorijos transporto priemonių vairuotojus. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo 40 punkto, jame yra aptariamos pareiškėjos didesnės gautos pajamos į kurias taip pat įeina ir pajamos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, siekiant finansuoti pareiškėją kaip biudžetinę įstaigą. Taryba paaiškinime dėl baudos apskaičiavimo nurodė, kad, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėja, apskaičiuodama baudą neįtraukė pareiškėjos skunde minimų pajamų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, o baudos dydį apskaičiavo pagal pareiškėjos pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų (iš 2016 ir 2017 metais iš B kategorijos transporto priemonių vairuotojų rengimo). Pareiškėjai šių Tarybos teiginių priešingai neįrodžius, teismas neturi pagrindo Tarybos argumentų vertinti kaip neteisingų.

        145. Pareiškėja nurodo, kad jai paskirta bauda visiškai nepagrįsta ir neproporcinga, nes pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nebeteikia B kategorijos vairuotojų rengimo kursų, todėl negali būti grėsmės, jog ši įstaiga ateityje sudarys draudžiamą susitarimą. Šiuo aspektu aktuali ESTT praktika, kurioje nurodoma, kad ūkio subjektas, siekdamas mažesnės baudos, negali pagrįstai remtis aplinkybe, kad jis nebeveikia atitinkamoje rinkoje (Bendrojo Teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas byloje Nr. T-566/08, Total Raffinage Marketing v Europos Komisija, 461 pastraipa), todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, šis pareiškėjos argumentas, paskirtos baudos mažinimo prasme, nėra reikšmingas.

        146. Darytina išvada, kad pareiškėja jai paskirtos baudos apskaičiavimo neteisingumo neįrodė.

 

        Dėl UAB „ARV-Auto“ ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ paskirtos baudos

 

        147. Pareiškėja UAB „ARV-Auto“ ginčija jai paskirtą baudą nesutikdama su išvada dėl A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų pajamų įtraukimo į su pažeidimu susijusias pajamas. Bylos medžiaga nustatyta ir ši aplinkybė jau aptarta šiame teismo sprendime, kad draudžiamas susitarimas Kaune vyko ir dėl A kategorijos vairavimo mokymų (lapelyje, rastame UAB „Rigvedos“ patalpose, buvo nurodyta ir A kategorija), todėl Taryba turėjo pagrindą į su pažeidimu susijusias pajamas įtraukti ir iš A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų gautas pajamas.

        148. Pareiškėja kritiškai vertino Tarybos sprendimą – nustatant pardavimo vertę įtraukti ir pajamas, gautas pagal sutartis su Lietuvos darbo birža (Užimtumo tarnyba). Minėta, kad Aprašo 4 punkte nustatyta, jog ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai (Aprašo 8 punktas). Sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką. Byloje nėra ginčo, kad atitinkama rinka yra mokymų paslaugos (kuri yra pakeičiama pasiūlos prasme), pagal visas vairavimo kategorijas, pardavimas. Todėl skaičiuojant bazinį baudos dydį ir buvo atsižvelgta į pajamas, gautas iš visų mokymų, pagal visas vairavimo kategorijas, pardavimo. Taryba nurodė, kad, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išskirti vairavimo mokymo paslaugų, kurios suteikiamos privatiems mokiniams ir paslaugų mokiniams pagal sutartis su Užimtumo tarnyba.

        149. Taryba pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos darbo biržos mokinių (paklausos) požiūriu rinka gali būti ribotai pakeičiama, tačiau pasiūlos požiūriu vairavimo mokymo paslaugas gali teikti platus vairavimo mokyklų ratas ir ši rinka pasiūlos požiūriu vertinama kaip pakeičiama. Šiuo aspektu plačiau pasisakyta teismo sprendimo 129 punkte.

        150. Sutiktina su Tarybos išvadomis, kad pareiškėja UAB „ARV-Auto“ nebuvo draudžiamo susitarimo pasyvi dalyvė, todėl nebuvo pagrindo mažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad šias Tarybos išvadas pagrindžia šioje byloje jau aptartos pareiškėjos susirašinėjimo su konkurentais aplinkybės. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėja dalyvaudavo D. M. organizuotuose susirinkimuose, kur gaudavo informaciją apie vairavimo kursų kainas. Šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.

        151. Pareiškėja jam paskirtą baudą ginčija ir tuo aspektu, kad jos atžvilgiu buvo pritaikytas didesnis baudos dydis nei UAB „Rigveda“ atžvilgiu. Ši aplinkybė nėra reikšminga pareiškėjai paskirtos baudos teisingumo prasme, nes, kaip nurodė Taryba, UAB „Rigveda“ paskirtos baudos galutinis dydis buvo apskaičiuotas pritaikius reikšmingą baudos sumažinimą dėl UAB „Rigveda“ pripažinimo padarius pažeidimus ir taip pat dėl kitų aplinkybių (UAB „Rigveda“ veiksmai Jurbarke ir kt.). Taigi šių bendrovių teisinė padėtis nebuvo tapati apskaičiuojant baudos dydį.

        152. Dėl UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ nurodytų argumentų, baudos mažinimo aspektu, pažymėtina, kad bendrovė visą informaciją apie kainas gaudavo iš UAB „ARV–Auto“, todėl nepagrįstai teigiama, kad bendrovei nebuvo žinoma jokia susitarimo narių komunikacija. Pažymėtina, kad ši faktinė aplinkybė šiame teismo sprendime jau nagrinėta, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.

        153. Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, nes neteikė A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų. Taryba nurodė, kad A kategorijos pajamos nebuvo įtrauktos pareiškėjai apskaičiuojant baudą, nes jų pareiškėja nebuvo gavusi. Dėl pajamų, gautų iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnybos), jau pasisakyta Teismo sprendimo 129 punkte, todėl plačiau neaptariama.

        154. Iš į bylą pateikto Tarybos paaiškinimo dėl baudos apskaičiavimo matyti, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, jai paskirtos baudos dydis neviršija 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Pareiškėja taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad paskirta bauda neatitinka proporcingumo, teisingumo principų, tačiau šių teiginių neargumentavo. Pabrėžtina, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai Tarybos atliktų veiksmų neteisėtumo neįrodo. Darytina išvada, kad pareiškėja jai paskirtos baudos apskaičiavimo neteisingumo neįrodė.

 

        Dėl UAB „Kelio iliuzija“ paskirtos baudos

 

        155. Pareiškėja nurodo, kad paskirta bauda jai turėtų būti sumažinta dėl to, kad visą pažeidimo laikotarpį bendrovė elgėsi pasyviai. Pažymėtina, kad paskirtos baudos mažinimo galimybė įmonės pasyvaus elgesio aspektu jau yra aptarta Teismo sprendimo 130 punkte, kuriame išdėstyti argumentai aktualūs ir šioje dalyje, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.

        156. Pareiškėja nurodė, kad, kitaip nei kiti konkurentai, pažeidimą nutraukė dar 2018 m. kovo 20 d. ir ši aplinkybė turėtų būti įvertinta kaip lengvinanti. Kaip nurodė Taryba, šią pareiškėjos aplinkybę ji atitinkamai įvertino apskaičiuodama baudos dydį, todėl pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės, kaip lengvinančios, vertinimas, būtų pakartotinis. Be to, pareiškėja pažeidimą nutraukė jau tyrimo metu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks pareiškėjos veiksmas nesudaro pagrindo to laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-3003/2012).

        157. Bylos medžiaga nustatyta, kad geografinė rinkos teritorija – Vilnius, Kaunas ir Jurbarkas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad bauda buvo apskaičiuota atsižvelgiant į pajamas, gautas iš jos filialų, esančių kitoje geografinėje rinkoje.

        158. Kaip atsiliepime nurodė Taryba, ji Nutarime aiškiai pagrindė, dėl kokių vairavimo mokymo paslaugų Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos sudarė susitarimą. Nutarimo 553 punkte nurodyta, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimą dėl visų vairavimo mokymo kategorijų (A, B, C, CE, D) ir jų kombinacijų kainų nustatymo, tačiau Taryba neteigė, kad Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos buvo sudariusios susitarimą ir dėl „95 kodo“ mokymų (priešingai, nei Jurbarke veikiančios vairavimo mokyklos). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neteisi teigdama, kad skaičiuodama bazinį baudos dydį Taryba vadovavosi visomis 2017 m. gautomis pajamomis, tame tarpe ir gautomis iš „95 kodo“.

        159. Tarybos paaiškinime dėl baudos apskaičiavo yra detaliai paaiškintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, kurių pareiškėja jokiais teisiniais argumentais nenuginčijo, todėl mažinti paskirtos baudos nėra jokio teisinio pagrindo.

 

        Dėl IĮ „Jurbarko saugaus eismo centras“ baudos skyrimo

 

        160. Pareiškėja jai paskirtos baudos neteisėtumą įrodinėja tuo, kad, nagrinėjamu atveju, Tarybos sprendimas pareiškėjos atžvilgiu taikyti Aprašo 13 punktą negali pasiekti ir nepasieks atgrasymo tikslų, nes pareiškėja pilnai prisipažino padariusi pažeidimą, todėl papildomos atgrasymo priemonės nėra reikalingos.

        161. Dėl baudų paskirties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų (2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2016/2012, 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sudarius draudžiamą susitarimą buvo pažeisti ne tik Įstatymo 5 straipsnio, tačiau ir SESV 101 straipsnio reikalavimai ir tokie pareiškėjų veiksmai yra pripažintini kaip vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Šiuo atveju draudžiamas susitarimas buvo tiesiogiai susijęs su kainų nustatymu, todėl jau vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvo suderinti veiksmai dėl kainų, o tai yra pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, be to, vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Taryba, remiantis Aprašo 13 punktu, padidino apskaičiuotą bazinį baudos dydį, pridėdama prie jo 15 procentų nuo pardavimų pajamų.

        162. Pareiškėja prieštarauja, kad taryba, nustatydama pareiškėjo pardavimo vertę 2016 metais, į ją įtraukė pajamas, gautas ir iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnyba). Pažymėtina, kad šiuo aspektu jau pasisakyta teismo sprendimo 129 punkte, todėl šie argumentai nekartotini. Darytina išvada, kad nei panaikinti, nei mažinti pareiškėjai paskirtos baudos nėra jokio teisinio pagrindo.

 

        Dėl J. J. įmonei skirtos baudos

        

        163. Pareiškėja nurodo, kad iš 2016 m. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad 2016 m. bendrovė dirbo nuostolingai. Bendrovės veiklos bendrosios administracinės sąnaudos buvo didesnės už pardavimo pajamas. Pažymėjo, kad bendrovė remiasi kaupimo apskaitos principu, kuris reiškia, kad ūkinės operacijos į apskaitą įtraukiamos po to, kai jos įvyksta ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pažymėjo, kad ataskaitoje nurodytos pajamos gali būti realiai ir negautos. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Taryba, apskaičiuodama baudos dydį, pagrįstai rėmėsi pareiškėjos buhalteriniuose dokumentuose esančiais oficialiais duomenimis, tuo tarpu pareiškėja šiuo aspektu išdėstytus argumentus (dėl galimai negautų pajamų) grindžia prielaidomis ir savo subjektyviu vertinimu.

        164. Nagrinėjamo pažeidimo prasme, pareiškėjos teiginiai, kad Taryba turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėja, siekdama įvykdyti jau turimus įsipareigojimus skolininkams, su UAB „Rigveda“ sudarė įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, nėra reikšmingi. Nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo draudžiamame susitarime ir vėliau tai pripažino, todėl Tarybai, vertinant pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, nebuvo jokio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos verslo planus, neturinčius įtakos nagrinėjamam pažeidimui.

        165. Pareiškėja nurodo, kad perkėlus įmonės veiklą į UAB „Rigveda“, pareiškėja su UAB „Rigveda“ keitėsi informacija apie esmines aplinkybes, turinčias reikšmės tyrimui, kurią UAB „Rigveda“ pateikdavo Tarybai. Taryba atsižvelgė į UAB „Rigveda“ aktyvų bendradarbiavimą ir tuo pagrindu sumažino baudą, nors ta pati informacija buvo rinkta abiejų bendrovių. Kaip dėl šio argumento nurodė Taryba, tyrimo metu apie abiejų įmonių susijungimą Tarybai nebuvo žinoma. Įmonės tokių duomenų nebuvo pateikusios, todėl Taryba pagrįstai neturėjo pagrindo pareiškėjos veiksmus vertinti kaip adekvačius UAB „Rigveda“ veiksmams (kaip vieno ūkinio vieneto).

        166. Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba pripažino pareiškėjos aktyvius veiksmus (Informacijos Tarybai teikimas ir kt.), kaip lengvinančią aplinkybę ir bazinį baudos dydį sumažino 8 procentais, tačiau, pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos bendradarbiavimą, Taryba turėjo taikyti didesnį baudos mažinimo dydį – nuo 20 iki 50 procentų. Nustatyta, kad Taryba, jai suteiktos diskrecijos ribose, vertino pareiškėjos pateiktos informacijos reikšmingumą kitų įrodymų kontekste ir tuo pagrindu sumažino pareiškėjai paskirtos baudos dydį 8 procentais. Tarybos nuomone, toks baudos sumažinimas yra pakankamai reikšmingas. Pastebėtina, kad UAB „Rigveda“, kuri taip pat teikė informaciją Tarybai, apskaičiuotas baudos dydis buvo reikšmingiau sumažintas, tačiau, kaip jau minėta, baudos sumažinimui įtakos turėjo kiti papildomi veiksniai (pateiktas rašytinis prisipažinimas ir kt.). Darytina išvada, kad pareiškėja argumentus dėl per mažai sumažinto bazinės baudos dydžio grindžia daugiau subjektyviu savo veiksmų vertinimu, kuriais remiantis nėra pagrindo panaikinti Tarybos, šiuo aspektu priimtų išvadų.

        167. Pareiškėja nurodo, kad dėl savo sunkios finansinės padėties neturėjo galimybės kreiptis į teisininkus dėl raštiško pareiškimo Tarybai pateikimo. Pareiškėja taip pat nežinojo, kokios dar turėtų būti atliekamos teisinės procedūros, tačiau, pareiškėjos teigimu, nors raštiško prašymo pareiškėja ir nebuvo pateikusi, tačiau ji padarytą pažeidimą yra pripažinusi. Taryba paneigdama šiuos pareiškėjos argumentus nurodė, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, pareiškėjai Tarybai pateikus informaciją, kurią preliminariai įvertinus buvo nuspręsta, kad informacija gali būti reikšminga tyrimui, Taryba pareiškėjos atstovui pasiūlė pateikti prašymą pagal atleidimo nuo baudų programą, tačiau įmonė nusprendė šia programa nepasinaudoti. Kaip nurodė Taryba, tyrimo metu pareiškėjai buvo suteikta galimybė gauti mažesnę baudą, tačiau pareiškėja Tarybos nurodytų sąlygų neįvykdė. Kaip jau minėta, pareiškėja skunde patvirtino, kad prašymo raštu nepateikė, nes nežinojo, kokia tokio prašymo pateikimo procedūra. Taigi Tarybai patvirtinus, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą dėl atleidimo nuo baudų, o pareiškėjai šių faktinių aplinkybių nepaneigus, nėra pagrindo pareiškėjos nurodytų prašymo raštu nepateikimo priežasčių (nežinojo kaip pateikti) vertinti kaip teisingų. Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo taikyti Įstatyme numatytą vieną iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. už tyrimo metu pateiktą pažeidimo pripažinimą arba baigto tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimą. Teismas sutinka su Tarybos argumentais, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga savo atžvilgiu.

        168. Siekiant, kad būtų sumažintas bazinės baudos dydis, esminę reikšmę turi Įstatyme įtvirtintų sąlygų (Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis) įvykdymas ir kurios turi būti įvykdytos tyrimo Taryboje metu (iki galutinai apskaičiuojant baudos dydį). Pareiškėjai nepasinaudojus Tarybos suteikta galimybe atlikti pasiūlytus veiksmus, kurie Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme vėliau galėtų būti pripažinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Taryba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo dar daugiau sumažinti bazinės baudos dydį. Aptartų aplinkybių kontekste atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl teisių ir pareigų neišaiškinimo ir gero administravimo principo pažeidimo. Nustatyta, kad būtent pareiškėja savo gera valia atsisakė pasinaudoti Tarybos pasiūlyta galimybe pateikti prašymą pagal atleidimo nuo baudų programą ir taip sumažinti bazinės baudos dydį.

        169. Pareiškėja nurodė, kad Taryba nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sunkia finansine padėtimi. Kaip šiuo aspektu nurodė Taryba, pareiškėja tyrimo metu nebuvo pateikusi šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, atitinkamai tokia aplinkybė ir negalėjo būti vertinama. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe pripažįstama gali būti tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei. Vertinant, ar yra pagrindas mažinti baudą dėl sunkios ūkio subjekto finansinės padėties, atsižvelgiama į tai, jog teismas tikrina Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir tik išimtiniais atvejais gali atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją, ne abstrakčių, o konkrečių ir įtikinamų įrodymų pagrindu rodančią, kad teisingumo ir protingumo principai reikalauja perskaičiuoti baudą dėl sumažėjusių įmonės pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1301/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012). Ši suformuota praktika iš esmės taikytina ir nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos argumentus, kad už įmonės juridines prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Minėta, kad po Nutarimo priėmimo paskirtos baudos pagrįstumas gali būti peržiūrėtas remiantis išskirtinai tik išimtinių ir įtikinamų įrodymų pagrindu. Susipažinus su pareiškėjos į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais pažymėtina, kad su skundu pateikti rašytiniai įrodymai (II t. b. l. 11–25), objektyviai vertinant, nėra pakankami išvadai pagrįsti, kad pareiškėjos (pareiškėjos savininko) finansinė padėtis yra itin bloga, todėl pareiškėjos (pareiškėjos savininko) prašymas sumažinti jai paskirtos baudos dydį dėl pareiškėjos įmonės savininko sunkios finansinės padėties, negali būti tenkinamas.

170. Tarybos paaiškinime dėl baudos apskaičiavo yra detaliai paaiškintos paskirtos baudos apskaičiavimo aplinkybės, kurių pareiškėja jokiais teisiniais argumentais nenuginčijo, todėl mažinti paskirtos baudos nėra teisinio pagrindo.

171. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Pripažinus, kad pareiškėjos su skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėja įrodinėja sunkią pareiškėjos savininko finansinę padėti, nėra pakankami išvadai pagrįsti, kad pareiškėjos (pareiškėjos savininko) finansinė padėtis yra itin bloga, todėl atitinkamai nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl baudos išdėstymo.

 

172. Pareiškėjai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos žodinio nagrinėjimo teisme metu išdėstė ir kitus argumentus, kuriuos teismas laiko neesminiais (papildomais) ir detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisakys. Pareigos nurodyti priimto teismo sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skunduose nurodytų kaip Tarybos nevertintų (nenagrinėtų, neatsižvelgtų) ar klaidingai vertintų klausimų detali analizė būtų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste ir iš esmės neturėtų įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.

 

173. Apibendrinus darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 2S-7(2018) „Dėl ūkio subjektų, teikiančių vairavimo mokymo paslaugas, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šį nutarimą, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų skundai yra neapgrįsti, todėl atmestini. Netenkinus pareiškėjų skundų reikalavimų, pareiškėjų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Tikslo linija“, viešosios įstaigos „Vairoseta“, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“, uždarosios akcinės bendrovės „Visagalis“, uždarosios akcinės bendrovės „LDV Unio“, J. J. įmonės, A. Ž. personalinio vairuotojų ruošimo centro „VRC“, uždarosios akcinės bendrovės Mokymo centro “Adpilis”, uždarosios akcinės bendrovės “Dorkanas”, savivaldybės biudžetinės įstaigos „Vilniaus saugaus miesto centras“, uždarosios akcinės bendrovės „ARV – Auto“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ ir individualios įmonės „Jurbarko saugaus eismo centras“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai        Tomas Blinstrubis

 

 

        Beata Martišienė

 

 

                                                Iveta Pelienė