Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LGC Cargo“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2020 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 1S-63 (2020) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LG Cargo“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, prašydamas pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „LG Cargo“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau kartu – ir Įmonės) veiksmų. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. gavo Tarybos raštą, kuriuo atsakovas nustatė terminą iki 2020 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2020 m. sausio 23 d. pateikė papildytą skundą, kuriame pateikė trūkstamus duomenis. Atsakovas 2020 m. vasario 17 d. raštu nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas ir jį papildanti informacija neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos darbo reglamente, patvirtintame Tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) (toliau – ir Darbo reglamentas), pareiškimui pradėti tyrimą nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. pateikė papildomai prašomą informaciją, tačiau atsakovas ginčijamu Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl Įmonių veiksmų.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Įmonių veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kadangi AB „Lietuvos Geležinkeliai“ pagal skelbiamą kainodarą tam tikrų krovinių vežimui 2019 m. buvo nustačiusi tarifus, kurie yra žemesni už tiems vežimams taikomą užmokestį už minimalųjį prieigos paketą (infrastruktūros mokestį). Vykdydamos monopolinę tranzitinių pervežimų veiklą, Įmonės turi galimybę iš šios veiklos gautu pelnu dotuoti nuostolingą kitų pervežimų veiklą. Įmonės teikia krovinių vežimo geležinkeliais ne tranzitu paslaugas žemesne už savikainą kaina, dėl ko kitos bendrovės, turinčios teisę veikti tik ne tranzito krovinių vežimo rinkoje, negali vykdyti tinkamos veiklos. Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo paslaugas, diskriminuoja kitas geležinkelių įmones (vežėjus), o kartu pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Tačiau Taryba ginčijamu Nutarimu nusprendė, kad pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto.

4.       Pareiškėjas vertino, kad Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kuriais yra ribojama ar gali būti ribojama konkurencija. Akcentavo, kad nurodė eilę veiksmų, kurie riboja konkurenciją naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, t. y. kad Įmonės, pasinaudodamos numatyta monopoline teise, gali vykdyti tranzitinių vežimų veiklą ir savarankiškai nustatyti tranzitu vežamų krovinių vežimo įkainius. Pajamų, gautų pasinaudojus monopoline padėtimi panaudojimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuojamas, todėl gali būti panaudojamas kitų krovinių vežimų subsidijavimui, taip sudarant nevienodas konkurencines sąlygas kitiems vežėjams. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal oficialiai jų skelbiamą kainodarą tam tikrų krovinių vežimui yra nustatę tarifus, kurie yra žemesni už tiems vežimams taikomą užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Be to, Įmonių nustatyta kaina krovinių vežimui iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą yra mažesnė už šių pervežimų savikainą. Vykdydamos monopolinę tranzitinių pervežimų veiklą Įmonės turi galimybę iš šios veiklos gautu pelnu dotuoti nuostolingą kitų pervežimų veiklą. Tokia veikla yra neteisėta ir pažeidžia Geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl atsakovo teiginys, jog jis priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka jo veiklos prioritetų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovo prioritetas – atlikti tyrimus, kurie reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, todėl atsisakymas pradėti tyrimą, motyvuojant vien tuo, jog tyrimui reikalingi atsakovo ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, yra subjektyvus Tarybos vertinimas, prieštaraujantis atsakovo prioritetui atlikti tyrimus, kurie prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos.

5.       Pareiškėjas nesutiko, kad negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Kadangi pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros, atsakovas padarė išvadą, kad jo įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad atlikdamas tyrimus dėl konkurencijos teisės pažeidimų atsakovas kartu su skundu pateiktus duomenis turėtų vertinti kompleksiškai. Pareiškėjas pateikė atsakovui eilę įrodymų, patvirtinančių, jog Įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir ribojo konkurenciją, todėl atsakovas privalėjo juos vertinti visumą veiksmų, kurie riboja konkurenciją, o ne išskirti vieną veiksmą, kurio buvimas sudaro atsakovui pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą.

6.       Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai vertina, kokiais pagrindais Taryba atsisakė pradėti tyrimą. Pareiškėjas teigia, kad Įmonių veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas (ir kitas teisės aktų nuostatas), tačiau tai niekaip nepaneigia Tarybos vertinimo atsisakyti pradėti tyrimą, kadangi atsakovas atsisakė pradėti tyrimą ne tuo pagrindu, kad nėra duomenų dėl galimo pažeidimo, o dėl to, kad pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Tai yra du skirtingi atsisakymo pagrindai. Tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka veiklos prioriteto, nereiškia, kad ūkio subjekto veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimų. Todėl pareiškėjo akcentuojami argumentai dėl pažeidimo buvimo yra neaktualūs, kadangi Taryba negrindė savo Nutarimo pažeidimo nebuvimo pagrindais.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentuose iškraipo Tarybos veiklos prioritetą. Prioritetas yra atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Taryba prioretizuoja tuos tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti (o ne vien prisidėti) prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Pareiškėjas šiuos aspektus ignoruoja.

9.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nutarime pateikė motyvus, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros, galima daryti išvadą, kad net jei atsakovas atliktų tyrimą, jo įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Todėl pareiškėjas iškraipo Nutarime pateiktą argumentaciją, bandydamas teigti, kad Taryba atsisakė pradėti tyrimą vien dėl to, kad tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, ignoruojant platesnį Tarybos vertinimą.

10.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįvertino, kurių teisės aktų nuostatų pažeidimus tiria Taryba, ir atitinkamai nepagrįstai nurodo, kad Tarybos vertinimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio nuostatoms. Konkurencijos įstatymo pažeidimai, kuriuos tiria Taryba, yra nurodyti Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 6 dalies atžvilgiu nenurodo galimų savarankiškų Tarybos tiriamų pažeidimų. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra reglamentuojama, kad Konkurencijos įstatymo draudimai riboti konkurenciją taikomi bet kokio pobūdžio ūkinei veiklai ir aptariamas Konkurencijos įstatyme įtvirtintų draudimų santykis su nuostatomis, kurios įtvirtina išimtis. Savo ruožtu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis pateikia sąvoką, kad konkurencijos ribojimai yra veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Nesuprantama, kokį minėtų nuostatų pažeidimą Įmonių veiksmuose įžvelgia pareiškėjas, kadangi minėtos nuostatos tik aptaria Konkurencijos įstatymo taikymo ribas bei sąvoką, ką reiškia konkurencijos ribojimas. Atitinkamai, pareiškėjas nepaaiškino ir kaip Tarybos vertinimas gali prieštarauti minėtoms nuostatoms.

11.       Atsakovas akcentavo, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, geležinkelių transporto eismo saugos institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

12.       Atsakovas dėstė nuomonę, kad pareiškėjas savo poziciją argumentuoja abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais, plėsdavo savo pareiškimo Tarybai ribas. Pažymėjo, kad Tarybos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, nes pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie infrastruktūros. Pareiškėjas skunde niekaip nepaneigė Tarybos atlikto vertinimo, o tik apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad reikia atlikti vertinimą „kompleksiškai“, niekaip nepaaiškinant, kaip nuo to pasikeistų Tarybos išvada, kad tyrimas neturėtų įtakos. Be to, pareiškėjas bando plėsti savo pareiškimo Tarybai ribas, bandant suponuoti daugiau piktnaudžiavimo veiksmų, nors būtent dėl Įmonių kainodaros pareiškėjas skundėsi Tarybai.

13.       Atsakovas atkreipė dėmesį į Nutarimo pobūdį. Yra ginčijamas Tarybos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog toks nutarimas yra procedūrinis sprendimas, kuriuo nutraukiamas tyrimas, nenustačius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Šiuo atveju Nutarimas laikytinas procedūriniu sprendimu ir atitinkamai teismas turėtų vertinti, ar buvo akivaizdžių teisės ar procedūrinių pažeidimų jį priimant. Pareiškėjas nepagrindė, kad Taryba padarė teisės ar procedūrinius pažeidimus. Todėl Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15.       Teismas iš bylos duomenų nustatė:

15.1.                      Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė skundą Tarybai, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo Kodekso ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo, kadangi, pareiškėjo nuomone, Įmonių veikla, kai iš monopolinės veiklos gautos pajamos yra skiriamos kitiems pervežimams dotuoti, yra neteisėta;

15.2.                      Taryba 2019 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (2.17-34)6V-2286 „Dėl prašymo įvertinti AB „Lietuvos Geležinkeliai“ ir jos dukterinių įmonių veiksmus“ nurodė tikslinti skundą ir pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus (be kita ko, informaciją apie faktinį atitinkamų krovinių pervežimo paslaugas perkančių ūkio subjektų elgesį, visas Įmonių taikomas papildomas krovinių vežimo paslaugas, už kurias galimai taikomi papildomi mokesčiai už krovinių vežimą nurodytais maršrutais, taip pat informaciją, kaip galėtų keistis pareiškėjo pateikti skaičiavimai esant kitoms aplinkybėms);

15.3.                      Pareiškėjas 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 156 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė papildomą medžiagą ir paaiškinimus. Taryba 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (2.17-34) 6V-246 „Dėl prašymo įvertinti AB „Lietuvos Geležinkeliai“ ir jos dukterinių įmonių veiksmus“ nurodė, jog, įvertinusi pareiškėjo pateiktą medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo pareiškimas ir jį papildanti informacija neatitinka Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir Darbo reglamente pareiškimui pradėti tyrimą nustatytų reikalavimų, todėl prašė pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Į šį raštą pareiškėjas atsakė 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 161 „Dėl informacijos pateikimo“. Bendrovė rašte taip pat pateikė konkretų skundo argumentą, jog Įmonės, pasinaudodamos teisės aktų jiems suteikta monopoline teise vykdyti tranzitinius pervežimus, už šią veiklą gautą pelną panaudoja kitiems (ne tranzito) pervežimams subsidijuoti, todėl savo klientams gali pateikti krovinių vežimo kainą, kuri yra mažesnė už savikainą. Bendrovė, neturėdama monopolinės teisės į pervežimus, negali konkuruoti rinkoje, nes negali teikti paslaugų už kainą, kuri yra žemesnė už savikainą, todėl yra pažeidžiamos ir pareiškėjo teisės;

15.4.                      2020 m. birželio 2 d. priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti tyrimą dėl Įmonių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Atsakovas nurodė, jog vertinant pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningos Įmonių veiklos, buvo atsižvelgta į įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principus. Atsakovas nurodė, jog jis siekia atlikti tyrimus, kuriems reikalingi ištekliai bus proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Taryba taip pat turi vertinti konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti;

15.5.                      Pareiškėjo skundžiami Įmonių veiksmai, atsakovo vertinimu, yra susiję su galimai nesąžininga krovinių pervežimo geležinkeliais ne tranzitu Lietuvoje kainodara. Pareiškėjas teigia, kad krovinių veiklą geležinkeliais norinčios vykdyti Bendrovės negali pradėti veiklos, nes negali konkuruoti su Įmonių taikoma kainodara, t. y. pareiškime teigiama, kad skundžiami Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas. Vis dėlto, pareiškėjo pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad jis negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jo pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Kadangi pareiškėjui nėra suteikta minėta prieiga, atsakovas konstatavo, kad nei jei jis atliktų tyrimą dėl galimo Įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėti, jo įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Todėl konstatuota, kad pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto ir sudaro pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte.

16.       Teismas pabrėžė, kad skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, taip pat pačios Tarybos patvirtinto aprašo 8.1 ir 8.2 punktais, detalizuojančiais Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Todėl Nutarime nėra konstatuoti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimai; atitinkamai, Nutarime nebuvo išsamiai tirtos ir vertintos faktinės aplinkybės tam, kad būtų įvertinta, ar Įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį. Tokia Tarybos praktika yra tinkama, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog „tokia formuluotė nesudaro pagrindo išvadai, jog kiekvienu atveju turi būti atliekamas visų ar net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes, Apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Taip yra dėl to, jog Nutarimu dėl veiklos prioriteto ir Aprašu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1556/2013).

17.       Teismas akcentavo, kad šio pobūdžio byloje Taryba turėjo tirti faktines aplinkybes tik tiek, kad galima būtų pagrįsti skundžiamą Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą (kuriame ir būtų iš esmės, visapusiškai, pilnutinai nagrinėjamos faktinės aplinkybės, jeigu jis būtų buvęs reikalingas). Be to, atsisakymas pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu yra Tarybos administracinė diskrecija, kuri, be abejonės, nėra neribota, o įrėminta teisės nuostatų, kurias pati nustatė ir suformulavo Taryba savo 2012 m. liepos 2 d. nutarime Nr. 1S-89 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1S-89) patvirtintame Prioriteto įgyvendinimo principų apraše. Taryba, vertindama, ar tyrimas atitinka veikos prioritetą, vadovaujasi minėtame dokumente įtvirtintais principais, t. y. įvertina galimo tyrimo: 1) įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (aprašo 8.1. punktas); 2) racionalų išteklių naudojimą (aprašo 8.3. punktas).

18.       Teismas vertino Nutarimo motyvaciją, be kita ko, kad pareiškėjas atsakovui teigė, jog krovinių veiklą geležinkeliais norinčios vykdyti Bendrovės negali pradėti veiklos, nes negali konkuruoti su Įmonių taikoma kainodara, t. y. pareiškime teigiama, kad skundžiami Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas, kad pareiškėjo pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad jis negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jo pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais, taip pat Nutarimo motyvus, kad kadangi pareiškėjui nėra suteikta minėta prieiga, atsakovas konstatavo, kad nei jei jis atliktų tyrimą dėl galimo Įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, jo įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

19.       Teismas vertino, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo pradėjimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Minėtos aplinkybės, remiantis aprašo 8.1 ir 8.3 punktais, neatitinka atsakovo veiklos prioriteto, sudarė pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte, todėl Taryba pagrįstai priėmė Nutarimą. Pareiškėjo argumentai dėl „kompleksinio tyrimo“, kai nustatyta, kad pareiškėjas neturi prieigos prie geležinkelių infrastruktūros jo pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais, nėra pagrįsti, nes pareiškėjas nepagrindė, kaip tyrimas būtų padėjęs konkurencijai ir vartotojams, jei jis vis vien nebūtų turėjęs prieigos prie infrastruktūros, todėl tokio pobūdžio Nutarimui priimti Taryba panaudojo pakankamus argumentus ir pakankamą bei tinkamą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą (kuris atliekant tyrimą iš esmės galėtų būti ir kitoks). Be to, pareiškėjo argumentai apie Įmonių padarytus Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimus niekaip nepaneigia Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Nutarime buvo atsisakyta vertinti Įmonių galimai padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

20.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip konstatuojantis, esą, jog Įmonės nepadarė Konkurencijos įstatymo pažeidimų: priešingai – Nutarime nėra konstatuota Konkurencijos įstatymo pažeidimų, nes jie nebuvo analizuojami iš esmės.

21.       Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. 

III.

22.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą dėl AB „LG Cargo“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei konkurencijos ribojimo.

23.       Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste nurodo, kad atsakovas Nutarimu Nr. 1S-89 patvirtino savo veiklos prioritetą – atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Tuo pačiu nutarimu patvirtintame atsakovo veiklos, atliekant Konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo principų apraše buvo įtvirtinti principai, kuriais vadovaudamasis atsakovas priima sprendimus dėl tam tikro tyrimo tikslingumo ir apimties. Vertinant, ar tyrimas atitinka veiklos prioritetą, vadovaujamasi apraše nustatytais tyrimo įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginės reikšmės bei racionalaus išteklių naudojimo principais. Nė vienas iš šių principų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos atsakovo sprendimui dėl konkretaus tyrimo atlikimo, tačiau atsakovui gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo tikslingumo ar apimties.

24.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad egzistavo Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde nurodė visą eilę veiksmų, kurie riboja konkurenciją naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, t. y. kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (AB „LG Cargo“), pasinaudodama Kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta monopoline teise, gali vykdyti tranzitinių vežimų veiklą ir savarankiškai niekieno nereguliuojama nustatyti tranzitu vežamų krovinių vežimo įkainius. Pajamų, gautų pasinaudojus monopoline padėtimi, panaudojimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuojamas, todėl gali būti panaudojamas kitų krovinių vežimų subsidijavimui, taip sudarant nevienodas konkurencines sąlygas kitiems vežėjams. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal oficialiai jų skelbiamą kainodarą tam tikrų krovinių vežimui yra nustatę tarifus, kurie yra žemesni už tiems vežimams taikomą užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Akivaizdu, kad vykdydami monopolinę tranzitinių pervežimų veiklą AB „Lietuvos geležinkeliai“ (AB „LG Cargo“) turi galimybę iš šios veiklos gautu pelnu dotuoti nuostolingą kitų pervežimų veiklą. Tokia AB „Lietuvos geležinkeliai“ (AB „LG Cargo“) veikla, kai iš monopolinės veiklos gautos pajamos yra skiriamos kitiems pervežimams dotuoti, yra neteisėta ir pažeidžianti Kodekso nuostatas, Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio nuostatas.

25.       Pareiškėjo teigimu, teismo teiginys, jog atsakovas pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo pradėjimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 6 dalies, 7 straipsnio nuostatoms. Be to, teismo išvada, jog pradėjus tyrimą reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, yra neteisinga, nes prieštarauja atsakovo prioritetui atlikti tyrimus, kurie prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos.

26.       Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip tyrimas būtų padėjęs konkurencijai ir vartotojams, o atsakovas panaudojo pakankamus argumentus ir pakankamą bei tinkamą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, atlikdamas tyrimus dėl konkurencijos teisės pažeidimų, kartu su skundu pateiktus duomenis turėtų vertinti kompleksiškai, t. y. visumą veiksmų, kurie riboja konkurenciją, neišskiriant vieną veiksmą, kurio buvimas neva sudaro atsakovui pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą, nes neva atsakovo įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi atsakovo ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

27.       Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovui pateikė visą eilę faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog AB „LG Cargo“/AB „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir ribojo konkurenciją, be kita ko, nurodydamas aplinkybes, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“, būdama vienoje įmonių grupėje kartu su AB „LG CARGO“ ir AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, kuri būdama Lietuvos Respublikos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, taikydama perteklinius ir Kodekso 28 straipsniui prieštaraujančius reikalavimus, nesuteikia tam tikruose pareiškėjo prašomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros ruožuose prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.

28.       Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 6 dalį, kuriose yra pateikiamos įstatymo taikymo ribos bei teisės akte vartojamos sąvokos, o ne konkretūs įstatymo draudžiami veiksmai, kurių tyrimus vykdo Taryba. Be to, pareiškėjas painioja teisinius pagrindus, kuriais vadovaudamasi Taryba atsisakė pradėti tyrimą. Kokius Konkurencijos įstatymo pažeidimus tiria Taryba, yra nurodyta Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir ši nuostata Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 6 dalies atžvilgiu nenurodo galimų savarankiškų Tarybos tiriamų pažeidimų. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 6 dalies kontekste nėra suprantama, kokį nuostatų pažeidimą AB „LG Cargo“/ AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmais įžvelgia pareiškėjas, kai minėtos nuostatos aptaria Konkurencijos įstatymo taikymo ribas bei sąvoką, ką reiškia konkurencijos ribojimas. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip Tarybos vertinimas gali prieštarauti minėtoms nuostatoms.

30.       Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Taryba neatlieka šio teisės akto priežiūrą.

31.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos niekaip nepaneigia Tarybos vertinimo atsisakyti pradėti tyrimą, kadangi Taryba atsisakė pradėti tyrimą vadovaudamasi ne tuo pagrindu, jog nėra duomenų dėl galimo pažeidimo (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o atsisakė pradėti tyrimą tuo pagrindu, kad pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Tai yra du skirtingi atsisakymo pagrindai. Tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka veiklos prioriteto, nereiškia, kad ūkio subjekto veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo akcentuojami argumentai dėl pažeidimo buvimo yra neaktualūs, kadangi Taryba negrindė savo sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą pažeidimo nebuvimo pagrindais.

32.       Atsakovas, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 1S-89 1 punktu, akcentuoja, kad Taryba prioretizuoja tuos tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti (o ne vien prisidėti) prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Pareiškėjas ignoruoja šiuos aspektus bei iškraipo Nutarimo 14 ir 15 pastraipose nurodytus argumentus bei padarytą išvadą, kad net jei Taryba ir būtų atlikusi tyrimą dėl galimo AB „LG Cargo“/ AB „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, Tarybos įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Pareiškėjas teigdamas, kad Taryba atsisakė pradėti tyrimą vien dėl to, kad tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, ignoruoja platesnį Tarybos vertinimą. Pareiškėjas vadovaujasi subjektyvia nuomone, deklaratyviai teiginiais.

33.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad tyrimas neduotų pareiškėjo siekiamo rezultato – reikšmingai prisidėti (o ne vien prisidėti) prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę, o tyrimui panaudoti Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

34.       Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius teiginius dėl vertinimo kompleksiškai, kai priešingai, tam, kad būtų pradedamas tyrimas, turi būti žinomi konkretūs faktiniai duomenys apie atliktus konkrečius konkurencijos teisės pažeidimus. Pareiškėjas teismo procese galimai bando plėsti savo pareiškimo Tarybai ribas, bandant suponuoti daugiau piktnaudžiavimo veiksmų, nors būtent dėl AB „LG Cargo“/AB „Lietuvos geležinkeliai“ kainodaros Tarybai skundėsi „LGC Cargo“. Pareiškėjas taip pat nepagrindė kaip pasikeistų Tarybos išvada, kad tyrimas nedarytų įtakos reikšmingam prisidėjimui prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, kai pareiškėjui nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros.

35.       Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4-822/2018 pateiktų išaiškinimų kontekste nurodo, kad Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą laikytinas procedūriniu sprendimu ir atitinkamai gali būti vertinami tik akivaizdūs tokio sprendimo priėmimo procedūriniai ar teisės pažeidimai. Pareiškėjas nepagrindė, kad Taryba padarė teisės ar procedūrinius pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl įmonių veiklos. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, taip pat pačios Konkurencijos tarybos patvirtinto aprašo 8.1 ir 8.2 punktais, detalizuojančiais Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju neturi būti atliekamas visų ar net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes, apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1556/2013).

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Konkurencijos tarybos atsisakymas pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu yra šios institucijos administracinė diskrecija, vykdoma remiantis ginčui aktualiu 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-135 patvirtintu Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant reklamos naudojimo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo principų aprašu. Taryba, vertindama, ar tyrimas atitinka veikos prioritetą, vadovaujasi šiame Apraše įtvirtintais principais, t. y. įvertina galimo tyrimo: 1) įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (Aprašo 8.1. punktas); 2) strateginę reikšmę (Aprašo 8.2. punktas); 3) racionalų išteklių naudojimą (Aprašo 8.3. punktas).

38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konkrečiu atveju neegzistavo Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, skunde buvo nurodyta visa eilė veiksmų, kurie riboja konkurenciją naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, t. y. kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (AB „LG Cargo“), pasinaudodama Kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta monopoline teise, gali vykdyti tranzitinių vežimų veiklą ir savarankiškai niekieno nereguliuojama nustatyti tranzitu vežamų krovinių vežimo įkainius.

39. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos, susiję su Konkurencijos tarybos teise nustatyti veiklos prioritetus bei šių prioritetų taikymu praktikoje, vertintinos Europos Sąjungos teisės nuostatų kontekste. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas, iš esmės siekiama užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų nepriklausomumo garantijas, išteklius, būtinus veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Akcentuotina, kad šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas numatytas iki 2021 m. vasario 4 d. Tačiau Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio, kuris skirtas nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų nepriklausomumo užtikrinimui taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, 5 dalyje nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turi įgaliojimus nustatyti savo su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių užduočių, nurodytų šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje, vykdymo prioritetus; taip pat toje pat dalyje nustatyta, kad tiek, kiek nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos privalo nagrinėti oficialius skundus, tos institucijos turi įgaliojimus atmesti tokius skundus remdamosi tuo, kad jos tokio skundo nelaiko prioritetu; tai nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Minėtos direktyvos preambulės 23 punkte nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui; šiuo tikslu jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus skundus, kuriuos pateikia viešosios institucijos, kurios SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje dalijasi kompetencija su nacionaline administracine konkurencijos institucija, kai taikytina; tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų teisei atmesti skundus kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trūkumo, arba nuspręsti, kad nėra pagrindo imtis veiksmų iš jų pusės; oficialiai pateiktų skundų atvejais tokiems atmetimams turėtų būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę.

40. Nors ginčui aktualus 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-135 patvirtintas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos veiklos, atliekant reklamos naudojimo priežiūrą, prioriteto įgyvendinimo principų aprašas, kartu su Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatomis negali būti laikomi įgyvendinantys 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau minėtos direktyvos nuostatos patvirtina, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos gali turėti įgaliojimus nustatyti prioritetus (konkrečiu atveju susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusiomis užduotimis) tam, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti tam tikriems prioritetiniams tyrimams vykdyti. Taip pat iš 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1 4 straipsnio 5 dalies aišku, kad ši direktyva nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Darytina išvada, kad nacionalinės konkurencijos institucijos gali nustatyti prioritetus, nebūtinai susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusiomis užduotimis.

41. Pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamo Tarybos sprendimo motyvaciją, ir nustatė, kad atsakovas rėmėsi tuo, kad net jei jis atliktų tyrimą dėl galimo įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, Konkurencijos tarybos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi institucijos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo pradėjimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad institucija gali numatyti prioritetiniais tuos tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Tuo tarpu apeliantas, teisėjų kolegijos vertinu, iš esmės abejoja Konkurencijos tarybos teise atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu, kai faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, jei konkrečios aplinkybės leidžia spręsti apie galimą konkurencijos ribojimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovui pateikė visą eilę faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog AB „LG Cargo“/AB „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir ribojo konkurenciją, be kita ko, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesuteikia tam tikruose pareiškėjo prašomuose viešosios geležinkelių infrastruktūros ruožuose prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros jo pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Tačiau apeliaciniame skunde nėra argumentų apie tai, kad minėti galimi konkurencijos ribojimai yra tokio masto, kad juos tirdama Konkurencijos taryba reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, taip pat užtikrintų kuo didesnę vartotojų gerovę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Konkurencijos taryba pakankamai argumentavo ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl įmonių veiklos. Akcentuotina ir tai, kad Konkurencijos taryba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, detaliai išsiaiškino galimus konkurencijos ribojimus, kuriuos pareiškėjas paaiškino keliuose raštuose. Taigi nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas, priimdamas šį ginčijamą sprendimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas ar peržengė savo diskrecijos ribas, nustatytas teisės aktų nuostatų.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė