Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjui Tomui Tobulevičiui bei J. P.,

atsakovės atstovei Agnei Lukoševičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei P. A. ir advokatui Dariui Miniotui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Representus“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Representus“ (toliau – ir UAB „Representus“, Bendrovė) kreipiasi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimą „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Lidl Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakoma pradėti tyrimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ (toliau – ir UAB „Lidl Lietuva“) veiksmų, bei įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą.

Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad UAB „Lidl Lietuva“ atstovė E. L. ir pareiškėja nuo 2022 m. kovo 14 d. pradėjo derinti prekių (druskos) pirkimo ir pristatymo sąlygas. Pareiškėja ir UAB „Lidl Lietuva“ susitarė dėl visų esminių prekių (valgomosios druskos) pirkimo-pardavimo sąlygų: kad pareiškėja pristatys sutartą druskos kiekį, o UAB „Lidl Lietuva“ tą kiekį priims ir už jį sumokės pareiškėjai. Suderinus esmines susitarimo sąlygas, 2022 m. kovo 30 d. pareiškėja per mobiliąją WhatsApp programėlę informavo UAB „Lidl Lietuva“, kad druska Kazachstano druskos gavybos įmonėje jau pradedama pakuoti į su UAB „Lidl Lietuva“ suderinto dizaino pakuotę ir bus kraunama į vagonus bei ruošiama gabenimui į Lietuvą. Papildomai pareiškėja pasiūlė UAB „Lidl Lietuva“ palankesnes atsiskaitymo sąlygas, t. y. prekių kainos apmokėjimą po prekių pristatymo (anksčiau buvo kalbėta apie dalinį išankstinį mokėjimą).

Pažymi, kad šalys papildomai suderino ir logistinių duomenų formą. Pareiškėja 2022 m. balandžio 21 d. pateikė UAB „Lidl Lietuva“ užpildytą logistinių duomenų formą. Šioje formoje nurodyta, kad grynasis prekės svoris yra 1 kg, o bendras dėžės/maišo (t. y. grupinės pakuotės) svoris yra 30 kg. 2022 m. balandžio 29 d. UAB „Lidl Lietuva“ patvirtino, kad visi iš pareiškėjos reikalingi duomenys yra tinkami ir tinkamai pateikti. UAB „Lidl Lietuva“ pateikė informaciją apie pristatymą į centrinį sandėlį.

Teigia, kad pareiškėja nuolat primygtinai ragino UAB „Lidl Lietuva“ pateikti prekių prikimo sutartį, tačiau įmonės atstovė atsakydavo, jog sutartis ruošiama, kad UAB „Lidl Lietuva“ atstovė ir jos komanda turi labai daug darbo ir žadėdavo greitu laiku atsiųsti. Po ilgų pareiškėjos raginimų, UAB „Lidl Lietuva“ 2022 m. gegužės 17 d. atsiuntė nuorodą į sutarties failą. Sutarties tekste nurodyta, kad prekė – „KAVA“ joduota druska – supakuota į maišelius, kurių grynasis svoris 1 kg, o bendras dėžės/maišo (t. y. grupinės pakuotės) svoris – 30 kg. Pažymi, kad sutartis susipažinimui ir pasirašymui pareiškėjai buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 17 d., tačiau sutarties tekste nurodytas retroaktyviai sutarties galiojimo pradžios laikas – 2022 m. kovo 25 d.

Paaiškina, kad pareiškėja 2022 m. birželio 3 d. informavo UAB „Lidl Lietuva“ nurodytais sandėlio kontaktais apie į Lietuvą, pagal užsakymą, atgabentas prekes. 2022 m. birželio 3 d. pareiškėja papildomai informavo apie į Lietuvą atgabentą druską ir prašė nurodyti tinkamą pristatymo laiką. UAB „Lidl Lietuva“ atstovai informavo, kad įmonės darbuotojai tarpusavyje aiškinasi dėl druskos pristatymo. Negavus UAB „Lidl Lietuva“ atsakymo, 2022 m. birželio 13 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“ dėl prekių priėmimo į sandėlius.

Pažymi, kad UAB „Lidl Lietuva“ atstovė „nustebo“ dėl pagal užsakymą atgabentų prekių, nes buvo „pamiršusi“, kad buvo patvirtinusi užsakymą. Be to, atstovė informavo, kad negali priimti prekių, nes jos supakuotos po 30 kg, o ne 10 kg, 12 kg ar 15 kg pakuotėmis.

Pažymi, kad UAB „Lidl Lietuva“ atstovė nurodė, kad negali priimti prekių, nes jos supakuotos po 30 kg (maišais) ir tai anot įmonės atstovės neatitinka įstatymų reikalavimų. Siekdama, kuo skubiau išspręsti susidariusią situaciją, pareiškėja surado įmonę, kuri užsiimtų prekių perpakavimu, tačiau perpakavimo kaštus turėtų kompensuoti UAB „Lidl Lietuva“, nes ji pakeitė užsakymo sąlygas.

Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja pateikė UAB „Lidl Lietuva“ susitarimo projektą, kuriame buvo įvardintos visos kompromisinės sąlygos, kurias UAB „Lidl Lietuva“ pasiūlė 2022 m. rugpjūčio 12 d. siųstame elektroniniame laiške. 2022 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Lidl Lietuva“ pateikė pastabas susitarimo tekstui. Susitarimo tekste UAB „Lidl Lietuva“ pasiūlė išbraukti savo pačių 2022 m. rugpjūčio 12 d. siųstame elektroniniame laiške pasiūlytą sąlygą, kad po prekių perpakavimo įmonė nupirks visą prekių kiekį iš karto. Vietoje šios sąlygos nurodė, kad priims iš anksto sutartą prekių kiekį pagal poreikį (taigi, prekių kiekis ir pristatymo terminai neapibrėžti laike).

Pareiškėjos vertinimu, UAB „Lidl Lietuva“ vienašališkai, iš anksto neinformuodama ir nederindama su pareiškėja, pakeitė esmines prekių pristatymo sąlygas, kurios iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus. Dar daugiau, UAB „Lidl Lietuva“ neteisėtai ir vienašališkai apskritai atsisakė ir nepriima užsakytų prekių tokio kiekio, kurį užsakė. Pareiškėja kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl prekių sandėliavimo bei kitus nuostolius.

Nurodo, kad dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą. Pareiškėjos teigimu, UAB „Lidl Lietuva“ veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes užsakė prekes iš pareiškėjos, tačiau jų iki šiol taip ir neatsiėmė. Atkreipia dėmesį, kad ši minėto įstatymo nuostata numato, kad draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai pirkėjas vienašališkai pakeičia pirkimo-pardavimo sutarties ir (arba) paslaugų teikimo sutarties sąlygas dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo arba pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba tiekimo ar pristatymo apimties, kokybės standartų, mokėjimo sąlygų, kainų arba dėl tiekėjui teikiamų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 7 dalies 2–6 punktuose, teikimo. Šiuo atveju, pareiškėja ir UAB „Lidl Lietuva“ aiškiai susitarė, kad poreikis yra 2 traukinio vagonai druskos ir kad toks yra UAB „Lidl Lietuva“ poreikis. Dėl tokio susitarimo pareiškėja ir įvykdė būtent tokio kieko druskos atvežimą į Lietuvą.

Pareiškėjos vertinimu, Taryba netinkamai įgyvendina jai suteiktus įgaliojimus, kylančius iš 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (toliau – ir Direktyva), kuri yra perkelta į Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą. Minėta Direktyva nesuteikia teisės atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio prioriteto, kurį patvirtina bei apibrėžia pati Taryba.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas (toliau – ir NPPDĮ) nenustato Konkurencijos tarybos teisės atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad toks tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos administracinio veiklos prioriteto, o Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (toliau – ir MPĮNVDĮ) netaikytinas, pažymi, jog pareiškėja netinkamai interpretuoja taikytinų teisės aktų nuostatas.

Nurodo, kad NPPDĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad NPPDĮ nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmeninės prekybos įmones, atlieka priežiūros institucija – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, o NPPDĮ nuostatų, taikytinų ir didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, laikymosi priežiūrą atlieka Konkurencijos taryba, vadovaudamasi ir NPPDĮ, ir MPĮNVDĮ nuostatomis.

Atkreipia dėmesį, kad MPĮNVDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be šiame straipsnyje nurodytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus NPPDĮ. Tokie draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai nurodyti NPPDĮ 4 straipsnio nuostatose. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia MPĮNVDĮ ir (ar) NPPDĮ nuostatas, ji atsako MPĮNVDĮ nustatyta tvarka. Taigi, didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ne tik MPĮNVDĮ, bet ir NPPDĮ 4 straipsnio nuostatose nurodytus veiksmus, o tokių pažeidimų tyrimus atlieka Konkurencijos taryba. Jeigu Konkurencijos taryba gauna skundą dėl NPPDĮ 4 straipsnio nuostatų pažeidimo, šį skundą nagrinėja vadovaudamasi abejais įstatymais, t. y. NPPDĮ 4 straipsniu, kuris įtvirtina tokių pažeidimų sudėtis, taip pat MPĮNVDĮ, kuris reglamentuoja procedūrinius tokio skundo nagrinėjimo aspektus, pavyzdžiui, skundams keliamus reikalavimus, atsisakymo pradėti tyrimą pagrindus ir pan.

Pažymi, kad pareiškėja nesutinka su MPĮNVDĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte, Konkurencijos tarybos nutarime, kuriuo nustatytas Konkurencijos tarybos administracinis veiklos prioritetas, įtvirtinančiu reglamentavimu. Vis dėlto, tiek MPĮNVDĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punktas, tiek Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantys ir taikytini tol, kol atitinkama tvarka nėra pakeisti ar panaikinti kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisėms aktams. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo skunde neprašo inicijuoti nei MPĮNVDĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto, nei Konkurencijos tarybos nutarimo atitikties aukštesnės galios teisėms aktams procedūros, t. y. neprašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl poįstatyminio teisės akto atitikties įstatymui. Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. balandžio 17 d. direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, kuri yra perkelta į NPPDĮ, nesuteikia teisės atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio veiklos prioriteto, kurį patvirtina bei apibrėžia pati Konkurencijos taryba savo poįstatyminiu teisės aktu. Konkurencijos tarybos nuomone, šie pareiškėjos keliami pasvarstymai nėra pagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Direktyvos preambulės 28 punkte nustatyta, kad būtų veiksmingai laikomasi šioje Direktyvoje nustatytų draudimų, valstybės narės turėtų paskirti vykdymo užtikrinimo institucijas. Vykdymo užtikrinimo institucija galėtų nustatyti, kad nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo. Administraciniai prioritetai taip pat galėtų būti tokios išvados pagrindu. Jei vykdymo užtikrinimo institucija nustato, kad negalės teikti prioriteto skundui, ji turėtų informuoti apie tai skundo teikėją ir nurodyti priežastis. Taigi, ir pati Direktyva, kurios nuostatos yra perkeltos į NPPDĮ ir MPĮNVDĮ, atsakovės vertinimu, nustato galimybę vykdymo priežiūros institucijoms nustatyti savo administracinį veiklos prioritetą ir prioritetizuoti savo atliekamus tyrimus, ribotus išteklius sutelkiant tiems tyrimams, kurie duoda didžiausią naudą.

Atsakovė akcentuoja, kad ji turi teisinį pagrindą atsisakyti pradėti pareiškėjos siekiamą inicijuoti tyrimą dėl galimo UAB „Lidl Lietuva“ pažeidimo dėl to, kad toks tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos administracinio veiklos prioriteto. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė Nutarimą, todėl Nutarimo naikinti nėra pagrindo. Bet kuriuo atveju, kaip Konkurencijos taryba paaiškino Nutarimo (32) pastraipoje, Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka administracinio veiklos prioriteto, nereiškia, kad didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti MPĮNVDĮ reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepimu į skundą iš esmės palaiko Konkurencijos tarybos atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Papildomai pažymi, kad iš esmės pareiškėjo skunde pateiktų argumentų logika yra nenuosekli, prieštaringa. Tai tik įrodo ir patvirtina, jog pati pareiškėja klaidingai supranta ir aiškina Direktyvos nuostatas, todėl skunde pateikti teisės aktų nuostatų vertinimai bei argumentai laikytini nepagrįstais.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas, atsakydamas į teismo klausimus, pažymėjo, kad buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriais skundo pagrindas nebuvo keičiamas. Papildomais paaiškinimais buvo siekiama išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau nesiekiama pakeisti skundo pagrindą.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, kad skunde teismui akcentuojama, kad negalėjo būti taikomas prioritetas, tačiau paaiškinimuose akcentuoja, kad netinkamai buvo pritaikytas. Pažymi, jog iš esmės pareiškėja siekia, kad atsakovė išspręstų civilinį ginčą dėl tiekimo sutarties sudarymo, t. y., ar šalys susitarė dėl tiekimo sutarties sudarymo, ar ne. Pasak atstovo, šalys skirtingai suprato situaciją, o ar keli susirašinėjimai per programėlę jau laikoma sudaryta sutartimi, galėtų atsakyti tik bendrosios kompetencijos teismas. Po vestų pokalbių, praėjus dvejiems mėnesiams pareiškėja nurodo, kad pristatė du vagonus druskos, kurie realiai negali būti priimti. Nurodo, kad jeigu kiekvienas tiekėjas norėtų sandėliuoti tokius kiekius prekių, UAB „Lidl Lietuva“ negalėtų jų priimti. Dar kartą akcentavo, kad ikisutartinių santykių ir sutartinių santykių vertinimą, ar jie buvo pažeisti, ar ne, galėtų atsakyti bendrosios kompetencijos teismas. Atsakovė tiria tik tai, ar buvo pažeistas įstatymas, ar ne, bet ne šalių ikisutartinius santykius. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimą nurodė, kad sutartis kovo mėnesį nebuvo sudaryta.

Teismas

konstatuoja:

Konkurencijos taryboje 2022 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjos pareiškimas „Dėl tyrimo atlikimo“, kuriuo pareiškėja paprašė pradėti tyrimą dėl UAB „Lidl“ veiksmų (toliau – ir Pareiškimas).

Konkurencijos taryba 2022 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“ „Dėl UAB „Representus“ pareiškimo“. Atsakovė rašte detalizavo pareiškėjos kreipimąsi ir praprašė ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 7 d. pateikti nurodytus dokumentus (dokumentų patvirtintas kopijas), informaciją ir reikalingus paaiškinimus.          

Konkurencijos taryba 2022 m. lapkričio 9 d. gavo UAB „Lidl Lietuva“ paaiškinimus dėl pareiškėjos Pareiškimo. Paaiškinimuose nurodoma, kad UAB „Lidl Lietuva“ nurodė, kad bendrovės veikloje standartinė ir visiems tiekėjams taikoma tiekimo sąlyga yra tai, jog prekės Lidl yra tiekiamos pagal bendrovės poreikį. Todėl tai, kad yra komunikuojamas tam tikras prekių poreikis, dar nereiškia, jog tos prekės iš tiekėjo bus paimtos visos iš karto. Pavyzdžiui, keliems mėnesiams reikalingo prekių kiekio Lidl negali paimti iš karto, nes paprasčiausiai neturi tiek vietos savo sandėliuose. Tačiau tai taip pat nereiškia, kad prekės apskritai nebus paimtos. Prekės iš tiekėjų yra imamos palaipsniui, atsižvelgiant į laisvus UAB „Lidl Lietuva“ sandėliavimo pajėgumus, faktinius pardavimus bei jų planus, prekių trūkumus skirtingose parduotuvėse ir pan. Nurodė, kad net ir kilus nesutarimui bei tiekėjui kelis kartus pažeidus prekių pristatymo terminus, UAB „Lidl Lietuva“ visada siekė rasti kompromisą ir bendradarbiauti. Šioje susiklosčiusioje situacijoje nekėlė klausimo dėl druskos kiekio ar kainos, priešingai, buvo įsipareigojusi, kad visas užsakytas druskos kiekis bus nupirktas iš tiekėjo. Šis įsipareigojimas, kaip pažymėjo UAB „Lidl Lietuva“, yra nepakitęs ir galioja iki šiol. Tačiau, anot UAB Lidl Lietuva“, kaip ne kartą buvo komunikuota žodžiu ir raštu tiekėjui, UAB „Lidl Lietuva“ turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad druska bus pristatoma pagal numatytas sutarties sąlygas – „pagal poreikį“, t. y. palaipsniui, o ne visas kiekis iš karto. Bendrovės teigimu, dėl viso kiekio pristatymo iš karto šalys nebuvo susitarusios ir tiekėjo tvirtinimas, kad dėl to buvo susitarta, yra klaidingas. Atsižvelgiant į tai, jog tiek tiekėjas, tiek UAB „Lidl Lietuva“ skirtingai aiškina esmines sutarties nuostatas ir susiklosčiusią situaciją, tampa akivaizdu, kad šalys nesusitarė dėl esminių savo tarpusavio teisinių santykių nuostatų. UAB „Lidl Lietuva“ teigimu, tai suponuoja, kad tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio nesutarimas dėl ikisutartinių ir (galimai) sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, kuris turėtų būti sprendžiamas įrodinėjant atitinkamas faktines aplinkybes. UAB „Lidl Lietuva“ pažymėjo, kad įprastai tokio pobūdžio situacijos yra sprendžiamos bendrosios kompetencijos teismuose. UAB „Lidl Lietuva“ nurodė, kad nei konkliudentiniais veiksmais, nei raštiškai, nei jokiu kitokiu būdu vienašališkai nekeitė sutarties nuostatų, todėl neatliko NPPDĮ numatytų nesąžiningų veiksmų.

Konkurencijos taryba 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Lidl Lietuva“ veiksmų. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos administracinio veiklos prioriteto: pirma, iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas, ar apskritai buvo susitarta dėl esminių tiekimo sąlygų, antra, kyla klausimas, ar šalims skirtingai aiškinant susiklosčiusius teisinius santykius, apskritai tarp šalių buvo sudaryta prekių tiekimo sutartis. Įvertinusi tai, kad tokius civilinio pobūdžio ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad efektyviausiai tokį tarp šalių kilusį ginčą galėtų išspręsti būtent bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamasis šalių rungimosi principu.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą ir įpareigoti atsakovę atlikt tyrimą.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl UAB „Lidl Lietuva“ veiksmų, teisėtumo bei pagrįstumo

Teismas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad savo skundo pagrindo nekeičia, o papildomi paaiškinimai buvo pateikti siekiu išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, jog teismas pareiškėjos papildomus paaiškinimus prijungė ir pasiūlė atsakovei pateikti pareiškėjos prašomus išreikalauti rašytinius įrodymus. Atsakovė 2023 m. kovo 10 d. teismui pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjos prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų, kuriuose nurodė, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai sudaro atsakovės tarnybinio naudojimo dokumentus, todėl negali būti pateikti pagal pareiškėjos prašymą. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nusprendė pareiškėjos prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo netenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nagrinės ginčą pagal pareiškėjos pateiktą skundą teismui, o papildomus rašytinius paaiškinimus vertins visos bylos aplinkybių kontekste.

Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad UAB „Lidl Lietuva“ vienašališkai, iš anksto neinformuodama ir nederindama su pareiškėja, pakeitė esmines prekių pristatymo sąlygas, kurios iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus. Mano, kad UAB „Lidl Lietuva“ neteisėtai ir vienašališkai apskritai atsisakė ir nepriima užsakytų prekių tokio kiekio, kurį užsakė. Pareiškėjos teigimu, ji kiekvieną dieną patiria nuostolius dėl prekių sandėliavimo bei kitus nuostolius. Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, jog NPPDĮ nėra numatyta galimybė taikyti Konkurencijos tarybos patvirtintų administracinių veiklos prioritetų, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1S-115 „Dėl administracinio veiklos prioriteto atliekant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūrą patvirtinimo“ (toliau – ir Veiklos prioritetas), Konkurencijos taryba netinkamai įgyvendina Direktyvos nuostatas, o MPĮNVDĮ nagrinėjamoje situacijoje netaikomas, t. y. Konkurencijos taryba Nutarimą priėmė, neturėdama tam teisinio pagrindo.

Konkurencijos taryba, įvertinusi pažeidimo vertinimo procedūros, tam reikalingų resursų atitiktį Veiklos prioritetui nustatė, kad efektyviausiai tarp pareiškėjos ir UAB „Lidl Lietuva“ kilusį teisinį ginčą išspręstų būtent bendrosios kompetencijos teismas, o ne Konkurencijos taryba. Todėl Konkurencijos taryba, vadovaudamasi įstatymo jai suteikta teise, atsisakė pradėti tyrimą.

Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte įtvirtinta Tarybos teisė priimti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus.

Konkurencijos tarybos veiklos prioritetą atskleidžia Konkurencijos tarybos 2021 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1S-115 „Dėl administracinio veiklos prioriteto atliekant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūrą patvirtinimo“. Veiklos prioriteto 1 punkte įtvirtinta, kad Konkurencijos tarybos administracinis veiklos prioritetas – atlikti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų pažeidimų tyrimus ar pagal kompetenciją imtis kitokio pobūdžio veiksmų, jei tokie Konkurencijos tarybos veiksmai galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingo tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyros užtikrinimo (toliau – administracinis veiklos prioritetas). Šio nutarimo 2 punktu buvo patvirtinti Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl administracinio veiklos prioriteto įgyvendinimo principų atliekant Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūrą (toliau – ir Paaiškinimai).

Paaiškinimų 7 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba, spręsdama, ar faktai, nurodyti pareiškime, atitinka Konkurencijos tarybos administracinį veiklos prioritetą, atsižvelgs į šiuos įgyvendinimo principus: 7.1. strateginė reikšmė; 7.2. racionalus išteklių naudojimas.

NPPDĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad NPPDĮ nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmeninės prekybos įmones, atlieka priežiūros institucija – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, o NPPDĮ nuostatų, taikytinų ir didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms, laikymosi priežiūrą atlieka Konkurencijos taryba, vadovaudamasi ir NPPDĮ, ir MPĮNVDĮ nuostatomis.

MPĮNVDĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be šiame straipsnyje nurodytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus NPPDĮ. Tokie draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai nurodyti NPPDĮ 4 straipsnio nuostatose. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia MPĮNVDĮ ir (ar) NPPDĮ nuostatas, ji atsako MPĮNVDĮ nustatyta tvarka.

MPĮNVDĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra priskirtinos prie galimų mažareikšmių pažeidimų ir neatitinka Konkurencijos tarybos patvirtintų administracinių veiklos prioritetų.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos, susijusios su Konkurencijos tarybos teise nustatyti veiklos prioritetus bei šių prioritetų taikymu praktikoje, atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas.

Direktyvos preambulės 28 punktas nustato, kad būtų veiksmingai laikomasi šioje direktyvoje nustatytų draudimų, valstybės narės turėtų paskirti vykdymo užtikrinimo institucijas. Toms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė veikti savo iniciatyva arba remiantis skundais, pateiktais šalių, nukentėjusių nuo nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, informatorių skundais ar anonimiškai pateiktais skundais. Vykdymo užtikrinimo institucija galėtų nustatyti, kad nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų dėl skundo. Administraciniai prioritetai taip pat galėtų būti tokios išvados pagrindu. Jei vykdymo užtikrinimo institucija nustato, kad negalės teikti prioriteto skundui, ji turėtų informuoti apie tai skundo teikėją ir nurodyti priežastis. Jei skundo teikėjas prašo, kad jo tapatybė nebūtų atskleista, nes bijo, kad jo atžvilgiu gali būti imtasi komercinių atsakomųjų veiksmų, valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų imtis tinkamų priemonių. Taigi, atsakovė visiškai pagrįstai nurodo, kad pati Direktyva, kurios nuostatos yra perkeltos į NPPDĮ ir MPĮNVDĮ, nustato galimybę vykdymo priežiūros institucijoms nustatyti savo administracinį veiklos prioritetą ir prioritetizuoti savo atliekamus tyrimus, ribotus išteklius sutelkiant tiems tyrimams, kurie duoda didžiausią naudą. Kitaip tariant, Direktyva neįtvirtina reikalavimo Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti tokį reglamentavimą, pagal kurį vykdymo priežiūros institucijos privalėtų atlikti visus tyrimus, dėl kurių į jas yra kreipiamasi. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Nutarimas prieštarauja Direktyvoje įtvirtintam reguliavimui, atmestini kaip nepagrįsti.

Veiklos prioriteto 8 punktas nustato, kad vertindama procedūros atitiktį strateginei reikšmei, Konkurencijos taryba, be kita ko, atsižvelgs į procedūros prevencinį poveikį, galimo pažeidimo naujumą, kitų Lietuvos ar užsienio institucijų galimybes efektyviau išspręsti su galimu pažeidimu susijusias problemas, įvertins kitas strateginę procedūros reikšmę rodančias aplinkybes.

Veiklos prioriteto 9 punktas nustato, kad paprastai didžiausią strateginę reikšmę turi procedūra dėl: 9.1. pakartotinių didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių daromų pažeidimų. Šie pažeidimai rodo, kad ankstesnės Konkurencijos tarybos procedūros neturėjo pakankamo atgrasomojo poveikio; 9.2. veiksmų, kurių pobūdžio Konkurencijos taryba anksčiau nebuvo vertinusi, tačiau tokių veiksmų procedūra ateityje suteiks didesnį teisinį tikrumą dėl tokio pobūdžio veiksmų atitikties Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimams; 9.3. galimų pažeidimų, kuriuos Konkurencijos taryba gali ištirti ir nutraukti efektyviau nei kitos institucijos. Šiuo tikslu Konkurencijos taryba bendradarbiaus su kitomis institucijomis.

Iš Nutarimo matyti, kad atsakovė, vadovaudamasi strateginės reikšmės principu ir įvertinusi keliamo ginčo aplinkybes, nustatė, kad šiuo atveju iš esmės ginčas kyla dėl to, ar apskritai šalių buvo sutarta dėl esminių tiekimo sąlygų. Atitinkamai, kyla klausimas ir dėl to, ar šalims skirtingai aiškinant susiklosčiusius teisinius santykius, įskaitant ir susitarimą dėl esminių tiekimo sąlygų, apskritai buvo sudaryta ir prekių tiekimo sutartis. Kitaip tariant, šiuo atveju akivaizdu, kad kyla klausimai, susiję su civiliniais (sutartiniais) teisiniais santykiais, jų vertinimu. Atkreipė dėmesį, kad tokių teisinių ginčų sprendimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismų veiklos sričiai. Todėl, atsižvelgus į tai, kas nurodyta, vertinant procedūros atitiktį strateginei reikšmei, yra pagrindo teigti, kad efektyviausiai tarp šalių kilusį teisinį ginčą išspręstų būtent bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamasis šalių rungimosi principu (Nutarimo 30 punktas). Teismas su tokiu atsakovės vertinimu sutinka ir pabrėžia, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pradėti pareiškėjos siekiama inicijuoti tyrimą, nes toks tyrimas neatitinka Veiklos prioriteto.

Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, nes tikėjosi, jog tyrimas bus pradėtas, visiškai nepagrįsti.

Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Veiklos prioriteto 3 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba remiasi administracinio veiklos prioriteto įgyvendinimo principais, kai, vadovaudamasi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu, sprendžia klausimą dėl galimų Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų pažeidimų tyrimo procedūros tikslingumo ir apimties. Veiklos prioriteto 4 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba kiekvienu atveju atlieka konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą dėl atitikties Konkurencijos tarybos administraciniam veiklos prioritetui, atsižvelgdama į administracinio veiklos prioriteto įgyvendinimo principus.

Teismas, įvertinęs minėtas Konkurencijos įstatymo bei Veiklos prioriteto nuostatas, sprendžia, kad atsakovė, gavusi pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pradėti tyrimą, pagrįstai kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl paaiškinimų pateikimo ir surinkusi visą medžiagą priėmė Nutarimą. Pareiškimo pateikimas atsakovei dėl tyrimo pradėjimo niekaip negalėjo sukelti pareiškėjai teisėtų lūkesčių, kad tyrimas bus pradėtas, todėl argumentai, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas atmestini. Teismas taip pat pažymi, kad dalis pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų yra datuoti vėlesne data nei atsakovės priimtas skundžiamas Nutarimas, todėl esminės įtakos Nutarimo teisėtumui neturi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, įvertintų ir naujai pareiškėjos pateiktus dokumentus, t. y. kokią jie reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusiems santykiams – ar šalys yra susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų ir kada tokį susitarimą pasiekė.

 Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarybos Nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, vadovaujantis MPĮNVDĮ 8 straipsnio 2 dalies 7 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundas yra atmetamas, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo. UAB „Lidl Lietuva“ prašo teismo priteisti iš pareiškėjos 3 031,05 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P⁸⁵⁸-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-201/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-2374/2013).

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti, tokiu būdu palaikydamas atsakovės poziciją. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl yra pagrindas teigti, kad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens interesus administracinėje byloje atstovavo advokatas Darius Miniotas 2022 m. spalio  26 d. atstovavimo sutarties pagrindu.

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

UAB „Lidl Lietuva“ prašo priteisti 1 573 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą.

2022 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už 2023 m. sausio 16 d. atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 4 497,50 (2,5x1799). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2023 m. sausio 16 d. atsiliepimo surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 1 573 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 4 497,50 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.

UAB „Lidl Lietuva“ prašo priteisti 707,85 Eur už paaiškinimų rengimą.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustatytas koeficientas – 0,4, t. y. už 2023 m. balandžio 6 d. paaiškinimų surašymą galima priteisti suma būtų 760,12 Eur (0,4x1900,30). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2023 m. balandžio 6 d. paaiškinimų surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 707,85 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už paaiškinimų parengimą numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 760,12 Eur, todėl priteistina.

Taip pat UAB „Lidl Lietuva“ prašo priteisti 375,10 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir 375,10 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, nustatytas koeficientas už valandą – 0,1. Taigi, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui galėtų būti priteista 391,98 Eur, tačiau už minėtas paslaugas trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 375,10 Eur, todėl ši suma priteistina. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vykęs teismo posėdis truko nuo 10.03 val. iki 11.04 val., t. y. 1 val., todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina suma – 187,55 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Lidl Lietuva“ iš pareiškėjos priteistina 2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Representus“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Representus“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111791015) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Representus“ (juridinio asmens kodas 304694607) 2 843,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 50 euro centų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                             Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                         Arūnas Kaminskas

                                         Ina Kirkutienė