DALIJIMOSI EKONOMIKA: PASKATA KONKURENCIJAI IR IŠŠŪKIS REGULIAVIMUI

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuolat diskutuojama dėl vadinamosios dalijimosi ekonomikos, t. y. per informacinių technologijų platformas siūlomų paslaugų, pavyzdžiui, transporto, apgyvendinimo, veiklos praktikos ir reguliavimo.

Konkurencijos tarybos  nuomone, dalijimosi ekonomika užtikrina didesnę paslaugų įvairovę, suteikia vartotojams daugiau galimybių pasirinkti, gali pasiūlyti aukštesnės kokybės paslaugą už geresnę kainą. Naujo pobūdžio paslaugas, paremtas informacinių technologijų platformų naudojimu, kuriančios įmonės geba suvesti vartotojus su labiausiai jų lūkesčius atitinkančiais paslaugų teikėjais, prisideda prie inovacijų skatinimo ir veiklos skaidrumo didinimo. Dalijimosi ekonomikos teikiamomis galimybėmis be jokių valstybės paskatų ir paramos gali pasinaudoti individualūs paslaugų teikėjai bei smulkus verlas, taip prisidėdami prie bendro vasltybės ekonominio augimo.

Konkurencijos tarybos nuomone, dalijimosi ekonomikos paslaugų teikimas turi būti reglamentuotas, tačiau tik tiek, kiek tai yra būtina vartotojų teisėms apsaugoti. Šių paslaugų reglamentavimas bet kuriuo atveju neturėtų automatiškai remtis „tradicinėms“ paslaugoms taikomais reikalavimais, priešingai – dalijimosi ekonomikos plėtra pirmiausia turėtų paskatinti iš esmės peržiūrėti jau taikomus reikalavimus, įvertinant, ar jie tebėra būtini ir proporcingi atsižvelgiant į rinkoje įvykusius pokyčius.