SIŪLOMOS NOTARIATO IR ANTSTOLIŲ ĮSTATYMŲ PATAISOS GALI RIBOTI KONKURENCIJĄ
Konkurencijos taryba, savo iniciatyva įvertinusi Notariato ir Antstolių įstatymų pakeitimo projektus, pasiūlė Vyriausybei bei Teisingumo ministerijai atsisakyti nuostatų, galinčių riboti konkurenciją, ir rekomendavo atlikti projektų poveikio konkurencijai vertinimą.
Institucija savo rašte pažymėjo, jog Notariato įstatymo projekte numatyti siūlymai Lietuvos notarų rūmams suteikti papildomas kontrolės funkcijas, t. y. prižiūrėti ir vertinti notarų taikomus įkainius, atlikti kontrolinius patikrinimus, apibrėžti nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei taikyti už juos poveikio priemones, ribotų notarų galimybes konkuruoti ir tokiu būdu darytų žalą vartotojams. Įstatymo pakeitimai ne tik leistų asociacijai spręsti, kas turėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija, bet ir skatintų rinkti informaciją apie konkuruojančių ūkio subjektų taikomus įkainius.
Tokių pataisų poreikis grindžiamas Lietuvos notarų rūmų teiginiais apie nepriimtiną notarų „polinkį“ su klientais tartis dėl įkainio už paslaugas mažinimo, tačiau nėra pateikiama duomenų apie tariamos problemos mastą bei žalą, pavyzdžiui, ar mažesnių įkainių taikymas gali būti siejamas su netinkamai suteiktomis notarų paslaugomis.
Konkurencijos tarybos nuomone, notarų galimybė mažinti įkainius savaime nėra problema, todėl nėra aišku, kokių tikslų siekiama minėtais įstatymo pakeitimais, ar jie yra būtini ir proporcingi.
Notariato įstatymo bei Antstolių įstatymo pataisomis taip pat būtų suteikiama daugiau galių Lietuvos notarų rūmams ir Lietuvos antstolių rūmams – šios asociacijos galėtų priimti sprendimus, kurie paveiktų asmenų, norinčių teikti notarines ar antstolių paslaugas, patekimą į rinką ir galimybes joje veikti.
Įstatymų projektų autoriams Konkurencijos taryba rekomenduoja atlikti siūlomų pataisų poveikio konkurencijai vertinimą – išanalizuoti, kokių teisėtų tikslų siekiama pakeitimais, ar šie yra būtini ir proporcingi, o nustačius, kad keliami tikslai gali būti pasiekti konkurencijos neribojančiomis ar mažiau ribojančiomis priemonėmis, minėto reglamentavimo atsisakyti. Teikdama tokią poziciją Konkurencijos taryba, be kita ko, rėmėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiamais principais, kuriais valstybės turėtų remtis tvirtindamos profesinių asociacijų savireguliacijos mechanizmus, ir šios organizacijos įvardijamomis rizikomis.
Teisingumo ministerija nurodė, kad vertins gautas pastabas bei rekomendacijas.
Priminsime, kad Konkurencijos taryba 2018 m. balandį nustatė, jog Lietuvos notarų rūmai savo priimamais sprendimais neteisėtai ribojo notarų konkurenciją įkainių dydžiais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, teikdamas nuomonę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), nagrinėjančiam Konkurencijos tarybos ir Lietuvos notarų rūmų teisinį ginčą minėtoje byloje, taip pat išaiškino, jog notarus vienijančios asociacijos sprendimai, kuriais mažinama notarų galimybė konkuruoti taikomų įkainių dydžiais, pažeidžia konkurencijos principus ir prieštarauja ES teisei. Galutinį sprendimą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo turėtų priimti LVAT.
