DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, TEIKIANČIŲ PASLAUGAS DĖL ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Arvydui Mačiokui, Justinai Paulauskaitei, Elonui Šatui;

dalyvaujant Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra įgaliotai atstovei Daliai Vinklerienei;

UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriui Edvinui Cybuličiui;

UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ įgaliotai advokatei Linai Darulienei;

UAB „Statybos strategija“ įgaliotam atstovui Virginijui Palubinskui;

UAB „Finsida“ apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu laišku, tačiau bendrovės atstovai posėdyje nedalyvavo;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėtas 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.1S-56, gavus Viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) raštą.

Rašte CPVA išreiškė savo susirūpinimą dėl pastebėtos tendencijos, kad dalyje konkursų dėl paraiškų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramai gauti rengimo labai dažnai dalyvauja tos pačios įmonės - UAB „Eurointegracijos projektai“ , VŠĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „Apskaitos sprendimai“. Dažnai konkursuose kartu dalyvauja ir tarpusavyje konkuruoja UAB „Eurointegracijos projektai“ ir šios įmonės regioniniai skyriai: UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Šiauliai“. Be to, matyti, kad kitoje konkursų grupėje kartu su UAB „Eurointegracijos projektai“ ar šios įmonės regioniniais skyriais dalyvauja ir kiti ūkio subjektai: UAB „EI projektai“, UAB „Projektorama“, UAB „Statybos strategija“, UAB „Finsida“, UAB „Pajūrio auditas“, UAB „Vertybių auditas“, L.Jablonskienės firma “Finansinis ir valdymo auditas“. Šiuose konkursuose laimėtoja paprastai yra UAB „Eurointegracijos projektai“ ar jos regioninis skyrius.

CPVA Konkurencijos tarybai pateikė medžiagą apie viešojo pirkimo konkursus dėl struktūrinių fondų investicinio projekto rengimo, administravimo paslaugų pirkimo bei kitų konkursų, susijusių su ES struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimu (viso apie 70 konkursų) ir nurodė įtarianti, kad šiuose konkursuose galėjo būti padaryta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio pažeidimų.

Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „Projektorama“, UAB „Statybos strategija“, UAB „Finsida“, UAB „Pajūrio auditas“, UAB „Vertybių auditas“, L.Jablonskienės firmos „Finansinis ir valdymo auditas“ patalpose, gauta informacija iš tiriamų įmonių ir įvairių perkančiųjų organizacijų, bei paaiškinimai iš tiriamų įmonių darbuotojų.

Išnagrinėjus visą turimą informaciją, buvo prieita prie išvados, kad ūkio subjektai EIP grupė, t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“, taip pat UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“, sudarę draudžiamus susitarimus, išreikštus suderintais veiksmais – pateikti iš anksto suderintus konkursinius pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis 2000 m. vasario 24 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 “Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo” ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje atitinkama rinka įvardijama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad konsultacinės paslaugos dėl ES struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo yra specifinės konsultacinės veiklos paslaugos, turinčios specifinę norminę teisinę bazę, kurių teikimas reglamentuotas pagal ES ir Lietuvos Respublikos priimtus specialius dokumentus.

Lietuvoje projektai ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti rengiami pagal Lietuvos Bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD) bei jo nustatytų prioritetų priemones. ES struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą ir minėtų konsultacinių paslaugų teikimą kontroliuoja valstybės projektų valdymo agentūros – Centrinė projektų valdymo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra.

Paprastai konsultacinių paslaugų pirkėjas – perkančioji organizacija, kuri ketina gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, perka konsultacines paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo iš konsultacinių įmonių, turinčių patirties ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų rengime, įgyvendinime ir priežiūroje. Konsultacinės paslaugos apima administravimo paslaugas, galimybių studijos rengimą, paraiškų rengimą ir kitas panašias paslaugas. Dėl savo specifiškumo šios paslaugos nėra pakeičiamos kitomis panašaus pobūdžio paslaugomis, kadangi jos yra skirtos konkrečiam tikslui įgyvendinti – padėti perkančiajai organizacijai gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Konsultacinės įmonės projektus dažniausiai rengia pagal kelias BPD priemonių sritis. Tyrime nustatyta, kad tiriami ūkio subjektai dalyvavo konkursuose pagal BPD 1.2, 1.4, 2.3, 2.4, 3.2 ir 3.4 priemones.

Taip pat nustatyta, kad visos konsultacinės įmonės veikia panašiomis sąlygomis visoje Lietuvoje, viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja ūkio subjektai iš bet kurios Lietuvos dalies. Nežymūs skirtumai dėl konsultacinių įmonių kaštų, kurie susidaro konsultantams nuvykstant į perkančiosios organizacijos objektą, kuriam yra ketinama gauti finansinę paramą, ar kiti panašūs faktoriai iš esmės nenulemia teritorinių atitinkamos rinkos skirtumų taip, kad jos būtų išskirtos į atskiras lokalines rinkas. Ši rinka taip pat neišsiplečia ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kadangi ES struktūrinių fondų lėšos yra skiriamos Lietuvos Respublikai. Dėl to geografinė rinka apibrėžiama kaip nacionalinė rinka – Lietuvos Respublikos teritorija.

Remiantis išdėstytu, atitinkama rinka apibrėžiama kaip konsultacinių paslaugų dėl ES struktūrinių fondų paramos rinka Lietuvos Respublikoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad šioje rinkoje aktyviai veikia apie 50 įmonių. Pagrindiniais rinkos dalyviais laikytini UAB „SIKC“, UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „Sophus“, VšĮ „NPR“, UAB „Hexacon Baltija“, UAB „SEPC“, IĮ „Jostra“, UAB „Projektorama“, UAB „Projektų gama“ ir kiti. Pagal pardavimų apimtis rinkos lyderiai yra UAB „SEPC“, UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „SIKC“.

Šis Konkurencijos tarybos nutarimas taikomas toliau išvardintiems juridiniams asmenims:

1. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ (toliau – EIP grupė, EIP įmonių grupė);

2. UAB „Finsida“;

3. UAB „Statybos strategija“.

EIP įmonių grupę sudaro 4 įmonės – patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ ir 3 dukterinės bendrovės UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB "EIP Šiauliai". Atsižvelgiant į tai, jog šis Konkurencijos tarybos nutarimas nėra adresuotas UAB "EIP Šiauliai“, toliau kalbant apie EIP grupę bus turimos omeny tik trys bendrovės – UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“.

2003 m. įsteigtai patronuojančiai bendrovei UAB „Eurointegracijos projektai“ priklauso 60 procentų UAB „EIP Vilnius“ akcijų ir 55 procentai UAB „EIP Kaunas“ akcijų. Abi dukterinės įmonės įsteigtos 2005 metais. Likusias dukterinių įmonių akcijų dalis turi šių įmonių vadovai.

EIP grupė save įvardina kaip lyderę tarp Lietuvos konsultacinių įmonių, užsiimančių strateginio planavimo ir programavimo konsultacijomis, įvairių sričių moksliniais tyrimais, mokymais, Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšomis finansuojamų projektų rengimu ir valdymu. Bendrovės konsultuoja transporto, energetikos, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, žmogiškųjų išteklių plėtros ir kitose srityse. Pastebėtina, kad nors visos bendrovės veikia toje pačioje rinkoje, savo veiklos nėra griežtai pasiskirsčiusios pagal teritoriją ar, pavyzdžiui, įgyvendinamas BPD priemones.

Tyrimu nustatyta, kad 2006 m. įmonių bendrosios pajamos sudarė daugiau nei 3 milijonus litų, iš su šiame nutarime konstatuotais pažeidimais susijusių konkursų gauta 160 100 Lt pajamų.

2006 m. birželio 22 d. patronuojanti bendrovė UAB „Eurointegracijos projektai“ buvo nubausta Konkurencijos tarybos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą – draudžiamą susitarimą viešuosiuose konkursuose pateikiant iš anksto su konkurentais suderintas siūlomų paslaugų kainas.¹

2004 m. įkurta UAB „Finsida“ teikia konsultacijas, norintiems pritraukti negrąžintiną Europos Sąjungos fondų bei kitų tarptautinių ir nacionalinių fondų paramą. Gavusiems finansinę paramą, padeda ją įsisavinti teikdama projekto administravimo paslaugas.

UAB „Finsida“ turi du akcininkus fizinius asmenis. Konkurencijos teisės prasme įmonė nėra susijusi su EIP grupe ar UAB „Statybos strategija“. Įmonės bendrąsias pajamas daugiausia sudaro pajamos už konsultacines paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos (apie 90 procentų). Tyrimu nustatyta, kad 2007 m. įmonės bendrąsias pajamas sudarė apie 300 000 Lt. Neteisėtų pajamų iš su pažeidimu susijusių konkursų įmonė negavo.

2003 m. įsteigta UAB „Statybos strategija“ yra kompleksinių inžinerinių sprendimų įmonė, kurios pagrindinė veikla – projektavimo, teritorijų planavimo, statybos priežiūros ir konsultacinės paslaugos. Konsultacinės bendrovės paslaugos tai – energetiniai auditai, investiciniai projektai, administravimo paslaugos, galimybių studijos. Konsultacinės paslaugos dėl ES struktūrinių fondų paramos įmonės bendrose pajamose sudaro apie 10 procentų visų įmonės šios veiklos pajamų.

UAB „Statybos strategija“ turi 4 akcininkus fizinius asmenis. Konkurencijos teisės prasme įmonė nėra susijusi su EIP grupe ar UAB „Finsida“. Nustatyta, kad 2006 m. įmonės bendrosios pajamos buvo daugiau nei 3 milijonai litų. Neteisėtų pajamų iš su pažeidimu susijusių konkursų įmonė negavo.

Įtariant draudžiamus susitarimus, pagal turimą informaciją buvo analizuota ir kitų ūkio subjektų: UAB „Pajūrio auditas“, UAB „Vertybių auditas“, VšĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“, L. Jablonskienės firma “Finansinis ir valdymo auditas“, UAB „Apskaitos sprendimai“ (naujas pavadinimas - UAB „Mag Solutions“), UAB „EIP Šiauliai“, UAB „EI projektai“ ir UAB „Projektorama“ veikla. Tyrimo metu nerasta įrodymų, jog šie ūkio subjektai būtų dalyvavę sudarant draudžiamus susitarimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad EIP grupė, UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“ derino tarpusavio veiksmus 8 viešųjų pirkimų konkursuose.

2007 m. birželio 19 d. atlikus patikrinimą UAB „Finsida“ patalpose buvo rastas elektroninis laiškas, 2007 m. sausio 18 d. siųstas UAB „EIP Kaunas“ direktoriaus Dariaus Gurskio įmonei UAB „Finsida“ adresu finsida@centras.lt.

Laiške Darius Gurskis rašo, kad siunčia papildomą informaciją dėl pasiūlymų:

1. Vaidos Sireikienės BPG kabinetas – kaina 15 500 Lt su PVM.

2. Neringos savivaldybės administracija (pagal BPD 3.2. priemonę) – kaina 24 000 Lt su PVM.

3. Neringos savivaldybės administracija (pagal BPD 3.4. priemonę) – kaina 16 500 Lt su PVM.

Tyrimo metu iš perkančiųjų organizacijų gavus viešojo pirkimo dokumentus nustatyta:

2007 m. sausio 15 d. VšĮ Vaidos Sireikienės individuali įmonė išsiuntė UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Finsida“ ir UAB „Kingo Consulting Baltic“ kvietimus pateikti pasiūlymus dėl ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „BPG paslaugų plėtra ir modernizavimas Vaidos Sireikienės įmonėje“ administravimo paslaugų pirkimo konkurso (toliau – Vaidos Sireikienės individualios įmonės organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „Eurointegracijos projektai“ ir UAB „Finsida“. UAB „Eurointegracijos projektai“ siūlyta kaina – 12 900 Lt su PVM, UAB „Finsida“ – 15 500 Lt su PVM. Laimėtoja pripažinta UAB „Eurointegracijos projektai“.

2007 m. sausio 23 d. Neringos savivaldybės administracija raštu vykdė tiekėjų apklausą dėl ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Neringos verslo, turizmo, poilsio ir kultūros paslaugų įvaizdžio formavimo strategijos bei prekės ženklo parengimas ir pristatymas“ pagal BPD 3.2. priemonę administravimo paslaugų pirkimo. Apklaustos įmonės UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Finsida“ ir VšĮ „Šilutės verslo vystymo centras“ pateikė tokius pasiūlymus: UAB „Eurointegracijos projektai“ už paslaugas pasiūlė 22 500 Lt, UAB „Finsida“ – 24 000 Lt, VšĮ „Šilutės verslo vystymo centras“ – 23 000 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „Eurointegracijos projektai“.

Taip pat 2007 m. sausio 23 d. Neringos savivaldybės administracija vykdė tiekėjų apklausą dėl ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Neringos turizmo informacinių paslaugų sistemos plėtra“ pagal BPD 3.4. administravimo paslaugos pirkimo konkurso. Apklaustos įmonės UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Finsida“ ir VšĮ „Šilutės verslo vystymo centras“. UAB „Eurointegracijos projektai“ pasiūlė 13 500 Lt, UAB „Finsida“ – 16 500 Lt, VšĮ „Šilutės verslo vystymo centras“ – 15 000 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „Eurointegracijos projektai“.

Toliau abu aukščiau minėti Neringos savivaldybės administracijos konkursai vadinami Neringos savivaldybės administracijos organizuotais viešųjų pirkimų konkursais.

2007 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Finsida“ pateikė Konkurencijos tarybai raštą Dėl informacijos susijusios su tyrimu pateikimo.² Rašte nurodė, kad UAB „Finsida“ yra pasirengusi nedelsiant pateikti visą jai žinomą su tyrimu susijusią informaciją.

2007 m. rugpjūčio 30 d. UAB „EIP Kaunas“ pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą, kuriame nurodė, kad UAB „EIP Kaunas“ yra pasirengusi bendradarbiauti su Konkurencijos taryba atliekant tyrimą ir siekia pateikti visą žinomą informaciją, susijusią su tyrimu.

2007 m. spalio 11 d. UAB „EIP Kaunas“ raštu nurodė, kad tarėsi su konkurentu UAB „Finsida“. Bendrovė paaiškino, kad su UAB „Finsida“ susitarė dėl dalyvavimo VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centras, Birštono savivaldybės administracijos ir Kuršėnų politechnikos mokyklos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, o taip pat pateikė tokius susitarimus patvirtinančius įrodymus. Tarimąsi dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose patvirtino UAB „EIP Kaunas“ direktorius Darius Gurskis, 2007 m. gruodžio 17 d. duodamas Konkurencijos tarybai paaiškinimus.³

2007 m. spalio 29 d. UAB „Finsida“ raštu patvirtino, kad su UAB „EIP Kaunas“ sudarė draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centro ir Birštono savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, o taip pat pateikė tokius susitarimus patvirtinančius įrodymus. Ūkio subjektas nurodė, kad nebuvo šių draudžiamų susitarimų iniciatorius, neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiuose susitarimuose ir iš šių susitarimų negavo jokių pajamų.

Pastebėtina, jog Konkurencijos taryba jokių duomenų apie ūkio subjektų dalyvavimą aukščiau išvardintuose konkursuose neturėjo.

Tyrimo metu iš perkančiųjų organizacijų gavus viešojo pirkimo dokumentus nustatyta:

2006 m. kovo 3 d. Birštono savivaldybės administracija raštu vykdė apklausą dėl galimybių studijos „Slidinėjimo trasos, N. Silvanavičiaus g. 4, išplėtimas ir pritaikymas vasaros sezonui“ parengimo bei ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti paraiškos parengimo paslaugų pirkimo (toliau – Birštono savivaldybės administracijos organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „EIP Kaunas“, UAB „Finsida“ ir UAB „EI projektai“. UAB „EIP Kaunas“ už savo paslaugas pasiūlė 30 000 Lt, UAB „Finsida“ – 35 000 Lt, UAB „EI projektai“ – 41 300 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „EIP Kaunas“.

2006 m. liepos 24 d. Kuršėnų politechnikos mokykla raštu vykdė apklausą dėl ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Kokybiškas miško ruošos ir medienos apdirbimo darbuotojo bei baldžiaus mokymo programų atnaujinimas pagal darbo rinkos poreikius ir jų įgyvendinimas“ administravimo paslaugų pirkimo (toliau – Kuršėnų politechnikos mokyklos organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „Finsida“. UAB „EIP Kaunas“ už savo paslaugas pasiūlė 38 000 Lt, UAB „Finsida“ – 43 000 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „EIP Kaunas“.

Taip pat nustatyta, kad 2005 m. spalio 26 d. įvyko VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ organizuotas konkursas „Dėl investicinio projekto parengimo VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centras“ paslaugų pirkimo (toliau - VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centras organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „EIP Kaunas“, UAB „Finsida“ ir UAB „Eksergija“. UAB „EIP Kaunas“ pasiūlė 5 900 Lt kainą, UAB „Finsida“ – 6 500 Lt, UAB „Eksergija“ – 20 650 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „EIP Kaunas“.

2007 m. birželio 27 d. atlikus patikrinimą UAB „Statybos strategija“ patalpose, direktoriaus pavaduotojo plėtrai Virginijaus Palubinsko kompiuteryje buvo rastas elektroninis laiškas, 2006 m. gruodžio 5 d. siųstas UAB „EIP Vilnius“ direktoriaus Simo Lubausko Virginijui Palubinskui. Laiške parašyta: „Labas, Rokiškio psich.-25.3 Anykščių šiluma-28.4 Dėkui, Simas“.

Tyrimo metu iš perkančiųjų organizacijų gavus viešojo pirkimo dokumentus nustatyta:

2006 m. gruodžio 4 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė organizavo konkursą ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Neįgaliųjų (teismo psichiatrijos pacientų) galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimas, plėtojant profesinės reabilitacijos paslaugas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ administravimo paslaugoms pirkti (toliau – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „EIP Vilnius“, UAB „Statybos strategija“ ir UAB „Projektorama“. UAB „EIP Vilnius“ pasiūlė 16 000 Lt kainą, UAB „Statybos strategija“ – 25 300 Lt, UAB „Projektorama“ – 27 000 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „EIP Vilnius“.

2006 m. gruodžio 7 d. UAB „Anykščių šiluma“ organizavo konkursą ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „UAB „Anykščių šiluma“ karšto vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija“ administravimo paslaugoms pirkti (toliau – UAB „Anykščių šiluma“ organizuotas viešojo pirkimo konkursas). Pasiūlymus pateikė UAB „EIP Vilnius“, UAB „Statybos strategija“ ir UAB „Projektorama“. UAB „EIP Vilnius“ pasiūlė 25 134 Lt kainą, UAB „Statybos strategija“ – 28 400 Lt, UAB „Projektorama“ – 30 000 Lt. Laimėtoja pripažinta UAB „EIP Vilnius“.

2007 m. spalio 23 d. UAB „Statybos strategija“ Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie galimai neteisėtus veiksmus (toliau – UAB „Statybos strategija“ prisipažinimas) nurodydama, jog 2006 metų gruodžio mėnesį UAB „EIP Vilnius“ direktorius Simas Lubauskas kreipėsi į UAB „Statybos strategija“ direktoriaus pavaduotoją Virginijų Palubinską ir paprašė pateikti pasiūlymus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ir UAB „Anykščių šiluma“ organizuotuose viešojo pirkimo konkursuose su konkrečiomis UAB „EIP Vilnius“ direktoriaus nurodytomis pasiūlymų kainomis.⁴ UAB „Statybos strategija“ pasielgė pagal savo konkurentės prašymą. Kartu su prisipažinimu bendrovė pateikė Konkurencijos tarybos jau turėtą 2006-12-05 Simo Lubausko siųstą elektroninį laišką bei UAB „Statybos strategija“ konkursinius pasiūlymus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė ir UAB „Anykščių šiluma“ organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose. UAB „Statybos strategija“ tarimąsi dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose patvirtino bendrovės direktoriaus pavaduotojas plėtrai Virginijus Palubinskas, 2008 m. sausio 8 d. duodamas Konkurencijos tarybai paaiškinimus.⁵

2007 m. spalio 24 d. UAB „EIP Vilnius“ pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą (toliau – UAB „EIP Vilnius“ prisipažinimas), kuriame iš esmės patvirtino aukščiau UAB „Statybos strategija“ nurodytas aplinkybes bei draudžiamo susitarimo faktą.

Pastebėtina, kad jokių reikšmingų įrodymų, kurių neturėtų Konkurencijos taryba, tyrimo metu nei UAB "Statybos strategija", nei UAB „EIP Vilnius“ nepateikė.

2008 m. gegužės 28 d. Konkurencijos tarybos protokoliniu nutarimu Nr.3S-23 tyrimas dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams buvo baigtas.

Tyrimo išvados, siūlančios UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“ pripažinti atsakingomis už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, EIP grupę vertinant kaip vieną ūkio subjektą ir taikant solidarią atsakomybę, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra su pranešime išdėstytomis išvadomis bei siūlomomis sankcijomis sutiko. UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“ savo nuomonių nepateikė, tik bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Statybos strategija“ atstovas Virginijus Palubinskas patvirtino, jog bendrovė prisipažįsta sudariusi draudžiamus susitarimus.

EIP grupė tiek savo atsiliepime į pranešimą apie atliktą tyrimą, tiek ir bylų nagrinėjimo posėdžio metu neneigė nustatytų draudžiamų susitarimų faktų ir juos pripažino, tačiau nesutiko dėl UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ vertinimo kaip vieno ekonominio vieneto ir solidarios atsakomybės EIP įmonių grupei taikymo.

EIP grupės nuomone, pranešime nepilnai išnagrinėtos ir atskleistos Europos konkurencijos priežiūros institucijų suformuotos taisyklės dėl vieno ekonominio vieneto doktrinos taikymo, UAB „Eurointegracijos projektai“ nedaro lemiamos įtakos dukterinių bendrovių priimamiems verslo sprendimams, UAB „EIP Vilnius“ neįtakojo dukterinių bendrovių sudaryti draudžiamus susitarimus ir kt. EIP grupės teigimu, kiekvienos iš bendrovių, dalyvavusių draudžiamuose susitarimuose – UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ – veiksmus Konkurencijos taryba turėtų vertinti savarankiškai ir paskirti šioms bendrovėms pinigines baudas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Tokiems susitarimams priskiriami ir susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Ūkio subjektų susitarimas nekonkuruoti vienas su kitu - kartelis - žalingiausia konkurenciją ribojančių veiksmų forma, nepriklausomai nuo to, ar tai susitarimas dėl gamybos apimčių, kainų, nuolaidų, kreditavimo terminų, vartotojų ar teritorijos.

Europos Teisingumo Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog „kai nacionaliniame teisės akte vien vidaus situacijoms numatyti sprendimai atitinka numatytuosius Bendrijos teisėje, Bendrija akivaizdžiai suinteresuota, kad, siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje, iš Bendrijos teisės perimtos nuostatos ar sąvokos būtų aiškinamos vienodai, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis jos taikytos“.⁶

Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis yra parengtas ir iš esmės identiškas Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui, bei į tai, kad Konkurencijos įstatymo paskirtis yra siekti „Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo“ (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog įgyvendindama savo nacionalinę teisę Konkurencijos taryba turi siekti kuo didesnės atitikties su Bendrijos teise.

Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT), vadovaudamasis Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniu, suderintus veiksmus yra apibrėžęs kaip „veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus”.⁷

Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas. ETT konstatavo konkurenciją suponuojant tai, „kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio Bendrijos rinkoje, įskaitant pasirinkimą fizinių asmenų bei ūkio subjektų, kuriems jis teiks pasiūlymus ar pardavinės prekes. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje”.⁸

Europos Komisija yra pažymėjusi, kad pagal „Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnį draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, pardavimo sąlygas, nuolaidas, įkainius ir jų keitimo datas“.⁹

Remiantis Europos konkurencijos teisės nuostatomis ir tyrimo metu surinkta medžiaga bei ūkio subjektų pateiktais prisipažinimais, konstatuotina, kad EIP grupė, UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“ sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais – susitarė pateikti iš anksto suderintus konkursinius pasiūlymus:

1. UAB „EIP Kaunas“ susitarė, o UAB „Eurointegracijos projektai“ sudalyvavo su UAB „Finsida“ Vaidos Sireikienės individualios įmonės ir dviejuose Neringos savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų konkursuose.

2. UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „Finsida“ susitarė dėl dalyvavimo VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kuršėnų politechnikos mokyklos ir Birštono savivaldybės organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose.

3. UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „Statybos strategija“ susitarė dėl dalyvavimo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ ir UAB „Anykščių šiluma“ organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose.

Atsižvelgiant į tai, kad visuose vykusiuose viešuosiuose konkursuose pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo mažiausia pasiūlyta kaina, konkurentai susitardavo, kokiomis kainomis jie siūlys savo paslaugas perkančiosioms organizacijoms. Mažiausią kainą nurodęs ūkio subjektas įgydavo didžiausias galimybes laimėti konkursą. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, visuose tirtuose viešojo pirkimo konkurse laimėjo ūkio subjektas, dalyvavęs draudžiamame susitarime ir pasiūlęs mažiausią savo paslaugų kainą – EIP įmonių grupė. Tokie ūkio subjektų veiksmai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams.

Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog draudžiamuose susitarimuose su UAB „Statybos strategija“ ir su UAB „Finsida“ pažeidimo iniciatore laikytina EIP grupė, kurios įmonių vadovai siųsdavo nurodymus su konkrečiomis konkursinių pasiūlymų kainomis savo konkurentėms, ir kuri laimėjo visuose tyrimo metu nagrinėtuose konkursuose.

Tyrimo metu nustatyta, kad EIP įmonių grupė – UAB „EIP Kaunas“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“ laikytini vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme (t.y. vienu ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme) ir todėl patronuojančiai įmonei UAB „Eurointegracijos projektai“ pripažintina bendra atsakomybė už dukterinių įmonių padarytus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus. Kadangi įgyvendindama nacionalinę teisę Konkurencijos taryba turi siekti kuo didesnės atitikties su Bendrijos teise, EIP grupės kaip vieno ūkio subjekto konkurencijos teisės prasme vertinimas grindžiamas ne tik nacionaline, bet ir Europos konkurencijos teise.

Pagal nusistovėjusią Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo praktiką, vienos įmonės antikonkurencinis elgesys gali būti inkriminuojamas ir kitai įmonei, esant ypatingiems ekonominiams bei teisiniams jas siejantiems santykiams.

Teisingumo Teismas 1988 m. gegužės 4 d. sprendimu byloje Nr. C-30/87 [1988] Corinne Bodson v SA Pompes funèbres des régions libérées, suformulavo taisyklę, jog Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis netaikomas, jeigu susitariančios įmonės sudaro ekonominį vienetą, kuriame dukterinė įmonė neturi realios laisvės nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje, ir jeigu susitarimas ar bendri veiksmai yra susiję su vidiniu uždavinių pasiskirstymu tarp grupės narių. Ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas aptariamo susitarimo dalyko prasme, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmos instancijos teismo sprendimo byloje Nr. T-325/01 DaimerChrysler AG prieš Komisiją, 85 punktas). Patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos viena įmone, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo patronuojančios įmonės, t.y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų.

Konkurencijos taryba savo poziciją dėl EIP grupės vertinimo kaip vieno ekonominio junginio (ūkio subjekto) šioje byloje grindžia toliau pateikiamais argumentais bei išsamia jų analize.

Aiškindamasi EIP įmonių grupės, kaip ekonominio vieneto, vertinimo klausimą, Konkurencijos taryba analizavo, kaip save vertina pačios EIP įmonės. Nustatyta, kad šių įmonių oficialioje internetinėje svetainėje www.eip.lt, kalbant apie visas EIP įmones, vartojamos tokios sąvokos kaip „įmonė“, „organizacija“, „komanda“ arba tiesiog UAB „Eurointegracijos projektai“.

Pavyzdžiui, nurodoma, jog „UAB „Eurointegracijos projektai“ (EIP) - privati konsultavimo įmonė, veiklą pradėjusi 2003 metų pradžioje Klaipėdoje. EIP biurai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, įmonėje dirba 30 specialistų“.¹⁰ Minėtos svetainės skiltyje „Kokybės vadybos politika“ ant UAB „Eurointegracijos projektai“ firminio blanko pateikiamas raštas dėl kokybės vadybos politikos, kuriame siekiama: „Kurti moderniais vadybos principais paremtą, nuolat besimokančią ir tobulėjančią, į užsibrėžtų tikslų siekimą orientuotą, su iššūkiais kovojančią ir greitai į pokyčius reaguojančią organizaciją“.¹¹ Šį dokumentą drauge pasirašė UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Šiauliai“ direktoriai.

Tai, kad įmonės save vertina kaip vieną subjektą, patvirtina ir svetainėje pateikiamas skelbimas dėl karjeros galimybių UAB „Eurointegracijos projektai“ įmonėje, kuriame nurodoma, kad „Konsultacinė įmonė UAB „Eurointegracijos projektai” darbui Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ieško (...)“. Taip pat tam tikrais atvejais, nors informacija pateikiama apie visas EIP įmones, faktiškai būna nurodoma tik UAB „Eurointegracijos projektai“.¹²

Pastebėtina, kad Europos Komisija byloje Choline Chloride pasisakė, jog: „EB sutartis taikoma ekonominiams subjektams, susidedantiems iš asmeninių, materialių ir nematerialių elementų visumos, kuri siekia konkretaus ilgalaikio ekonominio tikslo ir gali prisidėti prie šioje nuostatoje numatyto pažeidimo padarymo (...)“.¹³

Pirmos instancijos teismas byloje Minoan Lines SA prieš Komisiją nurodė, kad: „Jeigu įmonių grupė sudaro vieną ir tą patį ūkio subjektą, Komisija turi teisę ūkio subjektui priskirti atsakomybę už padarytą pažeidimą ir įmonei, atsakingai už grupės veiksmus pažeidimo atžvilgiu, paskirti baudą (byla T-11/89 Shell prieš Komisiją, [1992] ECR II-757, p. 311) (122 p.) Teismas taip pat pabrėžia, kad siekiant taikyti konkurencijos taisykles, formalus dviejų įmonių atskyrimas dėl to, kad jos turi atskirtus teisinius statusus, nėra lemiamas. Yra nustatoma, ar yra vieningumas jų rinkos elgesyje (žiūrėti bylą 48/69 ICI prieš Komisiją [1972] ECR 619, p.140) (123 p.).“¹⁴

Tyrimo metu, patikrinus įmonių kompiuterius, paimti elektoriniai laiškai patvirtino nuomonę, jog įmonės save vertina kaip vieningą junginį. EIP įmonių vadovų tarpusavio laiškuose kalbama apie EIP įmonių tolimesnę veiklą bei funkcionavimą, siekiant viską jungti į bendrą darbo ir verslo junginį, įmonės viena kitą vadina atstovybėmis, siekiama visiškai centralizuoti projektų vykdymą, taip pat aptariami EIP grupės investiciniai planai.

Remdamasi išdėstytu, Konkurencijos taryba daro išvadą, jog EIP grupės įmonių elgesys akivaizdžiai atskleidžia pačias įmones save laikant vieninga organizacija. Būtent kaip vieną ekonominį vienetą (įskaitant ir bendrą personalą), siekiantį bendrų tikslų, jos save pristato, dėl to vertinant šias įmones kaip atskirus ūkio subjektus, būtų nukrypta nuo teismų praktikos.

Pagal Europos konkurencijos teisę, vieningas patronuojančios įmonės ir jos filialų elgesys rinkoje yra svarbiau už faktą, kad savo juridine forma jos yra atskiri ūkio subjektai.¹⁵ Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas byloje Corinne Bodson v SA Pompes fun?bres des régions libérées nurodė, jog: „Paprasčiausias faktas, kad koncesijos savininkai priklauso tai pačiai ūkio subjektų grupei nėra pakankamas šiuo atžvilgiu. Būtina atsižvelgti į santykių pobūdį tarp tai pačiai grupei priklausančių subjektų. Šiuo atveju santykių pobūdis nėra aiškus nei pagal pateiktus klausimus preliminariam sprendimui, nei iš kitos teismui pateiktos informacijos. Ypač nėra aišku, ar ūkio subjektai vykdo tą pačią rinkos strategiją, kurią formuoja jų patronuojanti įmonė.“¹⁶ Taigi, anot teismo, privalu vertinti įmonių vykdomą rinkos strategiją ir jų veikimą de facto.

Byloje Imperial Chemical Industries Ltd. prieš Komisiją Europos Teisingumo Teismas pasisakė, kad: „Jeigu dukterinė įmonė neturi realios autonomijos nusistatyti savo veiksmų krypties rinkoje, draudimai, įtvirtinti 85 (dabartiniame 81 – KT pastaba) straipsnyje gali būti netaikomi santykiams tarp jos ir patronuojančios įmonės, su kuria jos sudaro ekonominį vienetą. Esant tokioms sąlygoms, formalus šių įmonių atskyrimas, kylantis dėl atskiro teisinio statuso, negali nusverti jų elgesio vieningumo rinkoje taikant konkurencijos taisykles.“¹⁷

Remiantis minėtomis bei kitomis bylomis, bei išanalizavus EIP grupės įmonių elgesį rinkoje laikytina, kad šios įmonės kuria ir įgyvendina vieningą rinkos strategiją, o patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ de facto daro įtaką dukterinių įmonių veiklai. Tokia išvada daroma remiantis tyrimo metu patikrintuose tiriamų įmonių kompiuteriuose rastu tarpusavio susirašinėjimu.

Pavyzdžiui, 2007-05-20 elektroniniu laišku UAB „Eurointegracijos projektai“ direktorius informuoja dukterinių įmonių vadovus apie savo artimiausią veiklą, bei nurodo, kad tam tikriems projektams atlikti jam reikės darbuotojų iš Kauno, o kai kuriuos savo darbus jis perkels į Šiaulius. Tam tikros sutarties vykdymo vadovu paskiria dukterinės įmonės direktorių. Kartu su laišku pateikiama informacija, kokius projektus šiuo metu vykdo EIP įmonės, jų užsakovai, vertės, vykdytojai bei statusas. UAB „Eurointegracijos projektai“ direktorius nurodo dukterinių įmonių direktoriams šią lentelę papildyti savo duomenimis „kad būtų aiškesnis vaizdas“.

Atkreiptinas dėmesys į 2007-03-21 UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriaus žinutę dukterinių įmonių vadovams su tekstu: „Pirkimai 50069 ir 50076 dalyvauja visi EIP. Rinkite popierius. Apie kainas informuos Edvinas vėliau. GL“.¹⁸

2007-01-21 žinutėje patronuojančios įmonės direktorius dukterinių įmonių vadovams rašo, jog, jo nuomone, iš Eurofondų veiklos „galima šį tą išspausti“ ir mano, kad „šio projekto vykdymą reikia atiduoti iniciatyviems mūsų žmonėms“. Patronuojančios įmonės vadovas dukterinių direktoriams liepia pasišnekėti su savo darbuotojais bei iš visų EIP įmonių nurodo žmones, kurie, jo nuomone, tiktų šiam darbui. Prie žinutės pridedamame priede pateikiamos idėjos dėl būsimo darbo, teiktinos informacijos pobūdžio, finansavimo šaltinių, biudžeto bei komandos. Nurodoma, jog techniniu aprūpinimu ir techniniu sprendimu užsiimtų Klaipėda, o informaciniu aprūpinimu „Klaipėda, Kaunas, Šiauliai ir Vilnius po 1 darbuotoją. Vienas iš jų projekto vadovas.“

2007-01-29 UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriaus elektroniniame laiške dukterinių įmonių vadovams pateikiama direktoriaus nuomonė dėl komercinių pasiūlymų, būsimos įmonių veiklos, kokiose srityse ir kaip šiuo metu galima veikti.

Minėtos žinutės, o taip pat ir kiti bylos medžiagoje esantys elektroninio susirašinėjimo laiškai, patvirtina išvadą, kad patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ daro įtaką dukterinėms įmonėms dėl bendros veiklos, įmonės kartu planuoja savo veiklos strategiją, sprendžia dėl veiklos sričių ir dalinasi šia informacija tarpusavyje, formuodamos vieningą elgesį rinkoje.

Teisingumo Teismas byloje Viho Europe BV v. Commission konstatavo, kad filialai ir patronuojanti įmonė sudaro vieną ekonominį junginį, kuriame filialai negali realiai naudotis veikimo laisve, nustatant elgesį rinkoje, bei, kad tam tikros teritorijos priskyrimas kiekvienam įmonės filialui yra laikytina tinkamu užduočių paskirstymu grupės viduje.¹⁹ Christiani & Nielsen byloje nurodė, kad susitarimas dėl rinkos pasidalinimo, sudarytas tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės traktuojamas kaip “darbo pasiskirstymas ūkio subjekto viduje”.²⁰

Tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtino, kad tarp EIP grupės įmonių egzistuoja tarpusavio pasiskirstymas funkcijomis bei veiklos teritorijomis.

Pavyzdžiui, prie 2007-02-14 UAB „Eurointegracijos projektai“ direktoriaus laiško dukterinių įmonių vadovams pridedami 4 dokumentai, viename iš kurių „Pardavimai.doc“ pateikiamos kainos už įvairių dokumentų parengimą ir nurodoma, kurioje teritorijoje veiks kiekviena įmonė (Klaipėda, Vilnius, Kaunas, Šiauliai), o kitame dokumente „Kontaktai dienos centrai.doc“ rašoma, kad „važiuojant pas klientus, tikslinga būtų juos paanalizuoti ir parodyti klientui, kad šį tą apie juos žinome ir teikiant duomenis, kai bus rengiamas investicinis, juos reikės tik papildyti. Dėl klausimynų kreiptis į Auksę.²¹“ Taigi patronuojančios įmonės direktorius formuoja dukterinių įmonių veiklos strategiją, konkrečių projektų kainodarą, kuriai pastarosios privalo paklusti, ir netgi paskirsto įmonių veiklos teritorijas tam tikriem tikslam įgyvendinti.

Apie funkcijų pasiskirstymą grupės viduje byloja ir EIP grupės svetainės www.eip.lt skiltyje „EIP idėjos“ esantis siūlymas: „ambicingiems ir tikslų siekiantiems žmonėms tapti mūsų komandos dalimi“. Kontaktiniu asmeniu nurodomas UAB „EIP Vilnius“ direktorius. Tuo tarpu kitoje svetainės skiltyje „Mokymų organizavimas ir vykdymas“ pateikiama informacija apie tai, kad „nuo 2006 m. UAB „Eurointegracijos projektai“ išplėtė savo veiklą ir pradėjo organizuoti įvairios trukmės mokymus ir seminarus“²². Toliau pateikiami siūlomi mokymai, prie dalies kurių nurodoma, jog „detalesnę informaciją apie šias paslaugas teikia: Klaipėda, Gintaras Lubauskas“, o prie kitų: Vilnius, Rūta Stankutė²³“.

Veiklos pasiskirstymą tarpusavyje patvirtina ir kiti EIP įmonių patalpose rasti elektroniniai laiškai, atskleidžiantys, jog patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ nurodo dukterinėms įmonėms sritis, kuriose jos kartu galėtų dalyvauti kaip viena įmonė, kokie konkretūs visų EIP įmonių darbuotojai galėtų dirbti konkrečiuose projektuose.

Pirmosios instancijos teismas byloje Societ? Italiana Vetro SpA, Fabbrica Pisana SpA and PPG Vernante Pennitalia SpA v Commission nurodė, jog: „kai 85 straipsnis (dabartinis 81 straipsnis – KT pastaba) nurodo į susitarimus ar suderintus veiksmus tarp “ūkio subjektų”, jis turi omeny santykius tarp dviejų ar daugiau ekonominių vienetų, kurie tarpusavyje sugeba konkuruoti.“²⁴ Byloje Christiani & Nielsen Europos Komisija nusprendė, kad susitarimas dėl rinkos pasidalinimo, sudarytas tarp patronuojančios įmonės ir jos visiškai valdomos dukterinės įmonės netenkina draudžiamų susitarimų kriterijų, kadangi tarp šių įmonių nėra konkurencijos, kuri galėtų būti apribota.²⁵

Taigi vertinant, ar ūkio subjektai laikytini ekonominiu vienetu, taip pat reikia žiūrėti, ar jie realiai tarpusavyje konkuruoja. Konkurencijos tarybos nuomone, EIP grupės įmonės nelaikytinos tarpusavyje konkurentėmis, tačiau žinoma, kad kartais viešuosiuose konkursuose jos dalyvauja kaip atskiri ūkio subjektai, realiai jau iš anksto suderinusios pasiūlymų kainas. Tokia pozicija grindžiama tyrimo metu iš pažeidimu įtartų įmonių bei iš perkančiųjų organizacijų surinkta medžiaga, o taip pat ir viešojo bylos nagrinėjimo metu EIP grupės atstovės pasisakymais.

Pavyzdžiui, 2007-06-13 UAB „EIP Kaunas“ direktorius kitų EIP grupės įmonių vadovams išsiuntė žinutę tema „būtinai reikia sudalyvauti“, kurioje pateikė informaciją dėl dviejų skelbimų apie pirkimus²⁶. Į šią žinutę tą pačią dieną visiems atrašė UAB „EIP Vilnius“ direktorius žodžiais „Susiderinkim kainas dėl šių konkursų“.

Kitoje žinutėje UAB „EIP Kaunas“ direktorius įmonių vadovus informuoja, kokiuose konkursuose ir su kokiomis kainomis turi sudalyvauti UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“ bei priduria, kad „Kainos turi būti tokios kaip aš parašiau“²⁷. Iš perkančiųjų organizacijų gauta minėtame laiške nurodytų vykusių konkursų medžiaga patvirtino, kad abiejuose konkursuose kaip konkurentai dalyvavo UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „Eurointegracijos projektai“ su laiške nurodytomis kainomis²⁸, o abu konkursus laimėjo UAB „EIP Vilnius“. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename šių konkursų UAB „EIP Kaunas“ nedalyvavo. Taigi dukterinė įmonė suorganizavo kitos dukterinės įmonės ir savo patronuojančios įmonės dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Tai ne tik atskleidžia įmonių grupės vieningą elgesį rinkoje bei tarpusavio veiksmų derinimą, bet taip pat ir patvirtina faktą, jog tarp įmonių nėra jokios realios konkurencijos.

Taip pat tarpusavio konkurencijos nebuvimą patvirtino ir tai, jog nors konkursą laimėdavo viena EIP grupės įmonė, ji siūlydavo darbą atlikti ir kitoms šios grupės įmonėms.

Bylų nagrinėjimo posėdžio metu EIP grupės atstovė patvirtino, kad EIP įmonės tarpusavyje nekonkuruoja ir paaiškino: „Jie nekonkuruoja tarpusavyje, aš kaip tik pabrėžiau, kad jos yra susijusios įmonės, mes to neneigiame, ir jos, be abejo, nekonkuruoja tarpusavyje. Jos bendradarbiauja veikdamos rinkoje. Kaip jos gali konkuruoti, jos yra susijusios konkurencijos teisės prasme.“²⁹

Paminėtini ir tyrime nagrinėti 3 konkursai, organizuoti Vaidos Sireikienės individualios įmonės bei Neringos savivaldybės administracijos, kuriuose buvo nustatyta, jog UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „Finsida“ iš anksto suderino savo konkursinių pasiūlymų kainas. Kaip žinoma, pasiūlymų kainas derino UAB „EIP Kaunas“, o pačiame konkurse dalyvavo ir laimėjo UAB „Eurointegracijos projektai“, kas taip pat leidžia teigti, jog realios konkurencijos tarp įmonių nebuvo. Priešingu atveju, pagal aukščiau nurodytas bei kitas žinutes tokį bendradarbiavimą tarp EIP grupės įmonių reikėtų vertinti kaip draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

2008 m. balandžio 10 d. gautame UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos Kartelių skyriaus pranešimą apie atliktą tyrimą³⁰ įmonės nesutiko su atlikto tyrimo išvadomis ir nurodė, kad įmonės negali būti laikomos vienu ekonominiu vienetu, kadangi neatitinka Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo praktikoje suformuotos ekonominio vieneto doktrinos. Minėtų įmonių nuomone, tais atvejais, kai patronuojanti bendrovė nėra vienintelis dukterinės bendrovės akcininkas, turintis 100 procentų jos akcijų, privalu įrodyti, kad:

1. patronuojanti bendrovė turi galimybę taip naudotis vadovavimo įgaliojimais, kad jos dukterinė bendrovė netektų savarankiškumo komercinių veiksmų kryptyje;

2. patronuojanti bendrovė de facto naudojosi šiais įgaliojimais;

3. patronuojanti įmonė žinojo apie dukterinės bendrovės dalyvavimą draudžiamame susitarime.

Tuo tarpu tyrimo metu, anot įmonių, šios sąlygos nebuvo įrodytos.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar patronuojanti įmonė daro lemiamą įtaką dukterinėms įmonės. Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalimi, lemiama įtaka suprantama kaip padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ar personalo sudėties.

Konkurencijos taryba, spręsdama klausimą dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo susitarimams tarp ūkio subjektų, turi nustatyti kontrolės laipsnį tarp šių ūkio subjektų. Atsižvelgiant į šio nutarimo 6.2 skyriuje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ tiriamu laikotarpiu ne tik kad galėjo, bet de facto kontroliavo dukterinių įmonių ūkinę veiklą bei formavo jų rinkos strategiją nustatydama bendrovių teikiamų paslaugų kainų politiką, konkrečias kainas ir kitas sąlygas projektuose ar konkursuose, spręsdama dėl dukterinių įmonių dalyvavimo ar nedalyvavimo konkursuose bei dėl įmonių marketingo politikos.

Be to, pastebėtina, kad nagrinėjant Europos Komisijos ir teismų sprendimus ekonominio vieneto kontekste, beveik visais atvejais patronuojanti ir dukterinė įmonės veikdavo skirtingose rinkose, tuo tarpu nagrinėjamu atveju visos trys įmonės – UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ veikia toje pačioje konsultacinių paslaugų rinkoje. Tai, kad patronuojanti įmonė sukurtų sau potencialius konkurentus, teoriškai nors ir įmanoma, verslo požiūriu – nelogiška. Todėl šios įmonės negali būti vertinamos kaip konkurentės, ką patvirtino ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės.

Taip pat EIP įmonių grupės pateiktame atsiliepime nurodoma, kad siekiant įmones vertinti kaip ekonominį vienetą, reikėjo įrodyti, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ žinojo apie tai, jog dukterinės bendrovės yra draudžiamo susitarimo dalyvės, pritarė tokiems veiksmams ar pati davė nurodymus daryti tokį pažeidimą.

Šiuo aspektu svarbus Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Akzo Nobel prieš Komisiją, kuriame teismas nurodė, jog „tam, kad dukterinės bendrovės neteisėti veiksmai būtų priskirti jos patronuojančiai bendrovei nereikia įrodyti, kad patronuojanti bendrovė įtakoja savo dukterinės bendrovės politiką specifinėje šiuo atveju su platinimu ir kainomis susijusioje srityje, kurioje buvo padarytas pažeidimas“.³¹

Be to, pastebėtina, kad keliuose draudžiamų susitarimų epizoduose patronuojanti bendrovė UAB „Eurointegracijos projektai“ pati tiesiogiai juose dalyvavo – UAB „EIP Kaunas“ susitarus su UAB „Finsida“ dėl siūlomų paslaugų kainų Vaidos Sireikienės individualios įmonės ir Neringos savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, konkursinius pasiūlymus pateikė ne pati UAB „EIP Kaunas“, o UAB „Eurointegracijos projektai“.

Darytina išvada, jog nebuvo privalu nustatyti, kad būtent UAB „Eurointegracijos projektai“ nurodymu ar su jos žinia UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ sudarė draudžiamus susitarimus su UAB „Statybos strategija“ ir UAB „Finsida“. Tačiau tai, kad tarp patronuojančios bendrovės ir jos dukterinių bendrovių egzistuoja organizaciniai ekonominiai ryšiai, gali įrodyti pirmosios įtaką antrųjų strategijos atžvilgiu ir todėl pateisinti tai, jog jos visos gali būti suvokiamos kaip vienas ekonominis vienetas (ūkio subjektas).

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ de facto vykdo kontrolę UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ atžvilgiu. Pagal patikrinimo metu paimtą elektroninio susirašinėjimo tarp bendrovių medžiagą matyti, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ akivaizdžiai vadovauja kasdienei UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ veiklai, tarpusavyje paskirstydama darbus, planuodama vidinę įmonių veiklą rinkoje, kokiuose konkursuose joms reikia dalyvauti, nustatydama bendrovių teikiamų paslaugų kainas ir pan.

UAB „Eurointegracijos projektai“ laikytina grupės bendruoju centru, koordinuojančiu pagrindinę grupės veiklos strategiją, finansus bei darbų vykdymą. EIP įmonių grupė sukūrė dalyvavimo konkursuose sistemą, pagal kurią iš anksto pasidalindavo tarpusavyje konkursus, kuriuose jos ketina dalyvauti ir laimėti, todėl realiai tarp įmonių nebūdavo jokios konkurencijos. Be to, pačios įmonės savo internetinėje svetainėje, ar teikdamos komercinius pasiūlymus, arba siūlydamos karjeros perspektyvas, save pateikia kaip vieną ūkio subjektą – UAB „Eurointegracijos projektai“.

Atsižvelgiant į šiame skyriuje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ darė reikšmingą įtaką dukterinėms įmonėms UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“, be to, pati patronuojanti bendrovė buvo tiesiogiai susijusi su dalimi nagrinėtų viešųjų pirkimų konkursų. Dėl šios priežasties visos trys bendrovės privalo būti vertinamos kaip vienas ekonominis vienetas konkurencijos teisės prasme ir būti solidariai atsakingos už priimamus sprendimus, įskaitant šiame tyrime išnagrinėtus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio draudžiamus susitarimus.

Įvertinus 2007 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Finsida“ raštą Konkurencijos tarybai dėl ketinimo prisipažinti bei 2007 m. spalio 29 d. bendrovės prisipažinimą, o taip pat 2007 m. rugpjūčio 30 d. UAB „EIP Kaunas“ raštą Konkurencijos tarybai dėl ketinimo prisipažinti ir 2007 m. spalio 11 d. prisipažinimą, o taip pat šių bendrovių pateiktus įrodymus, darytinos išvados, jog:

1. EIP grupės įmonė UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „Finsida“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo trijuose viešųjų pirkimų konkursuose;

2. UAB „Finsida“ prisipažino dėl dviejų konkursų, UAB „EIP Kaunas“ – dėl trijų.

3. Susitarimą inicijavo UAB „EIP Kaunas“, o UAB „Finsida“ atliko pasyvų vaidmenį.

4. Iš minėtų konkursų, UAB „EIP Kaunas“ gavo 78 900 pajamų, o UAB „Finsida“ pajamų negavo.

5. Atsižvelgiant į tai, jog nė dėl vieno aukščiau išvardinto viešųjų pirkimų konkurso Konkurencijos taryba neturėjo įrodymų pažeidimui konstatuoti, darytina išvada, kad abi bendrovės pateikė draudžiamo susitarimo įrodymus, kurių Konkurencijos taryba neturėjo, ir kurie buvo reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą.

Pastebėtina, kad nei UAB „EIP Kaunas“, nei UAB „Finsida“ nepateikė prisipažinimų dėl Konkurencijos tarybos nustatytų šių įmonių draudžiamų susitarimų dalyvaujant Vaidos Sireikienės individualios įmonės ir dviejuose Neringos savivaldybės administracijos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, nors nei tyrimo metu, nei bylų nagrinėjimo posėdžio metu savo dalyvavimo šiuose draudžiamuose susitarimuose iš esmės neneigė.

Įvertinus 2007 m. spalio 23 d. UAB „Statybos strategija“ prisipažinimą ir 2007 m. spalio 24 d. UAB „EIP Vilnius“ prisipažinimą, o taip pat šių bendrovių pateiktus įrodymus, darytinos išvados, jog:

1. EIP grupės įmonė UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „Statybos strategija“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo dviejuose viešųjų pirkimų konkursuose;

2. Susitarimą inicijavo UAB „EIP Vilnius“, o UAB „Statybos strategija“ atliko pasyvų vaidmenį.

3. Iš minėtų konkursų, UAB „EIP Vilnius“ gavo 41 134 Lt pajamų, o UAB „Statybos strategija“ pajamų negavo.

4. Atsižvelgiant į tai, jog dėl aukščiau išvardintų viešųjų pirkimų konkursų Konkurencijos taryba turėjo pakankamai įrodymų pažeidimui konstatuoti, darytina išvada, kad nė viena bendrovė nepateikė draudžiamo konkurento susitarimų įrodymų, kurių neturėjo Konkurencijos taryba ir kurie būtų reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę ūkio subjektams skirti baudas.

Šioje byloje prieš tai svarbu išsiaiškinti, kokie ūkio subjektai bus laikomi atsakingais už įvykdytus draudžiamus susitarimus bei kuriems ūkio subjektams už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bus taikomos sankcijos.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia ūkio subjektų konkurenciją ribojančius susitarimus. To paties įstatymo 40 ir 41 straipsniai numato, jog Konkurencijos tarybos sankcijos yra taikomos ūkio subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ūkio subjektus, sudariusius draudžiamus susitarimus, Konkurencijos taryba įvardijo kaip EIP grupė, UAB „Statybos strategija“ ir UAB „Finsida“, darytina išvada, jog būtent šie ūkio subjektai ir turi būti traukiami atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus. Faktą, kad pagal Konkurencijos įstatymą atsakomybėn yra traukiamas ne juridinis asmuo, bet ūkio subjektas, bylų nagrinėjimo posėdžio metu patvirtino ir pati EIP grupės atstovė.³²

Pastebėtina, kad Konkurencijos tarybai nutarimu priėmus sprendimą, jog tam tikri ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymą ir nustačius įpareigojimus ar paskyrus baudas, iškyla teisinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo klausimas. Viena šios prievolės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (Konkurencijos taryba) turi teisę šias sankcijas taikyti.

Dėl to konstatuotina, kad nors konkurencijos teisės prasme atsakomybėn traukiami ūkio subjektai nebūtinai gali turėti konkrečią teisinę formą, priimdama sprendimą ir nustatydama įpareigojimus Konkurencijos taryba nutarimo rezoliucinėje dalyje privalo aiškiai įvardinti juridinius asmenis, kurių atžvilgiu yra priimtas Konkurencijos tarybos sprendimas.

Tokią poziciją patvirtina ir Europos teismų praktika. Pavyzdžiui, byloje Limburgse Vinyl Maatschapp? NV and Others v Commission Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog „nors Komisija sprendimo 44 punkte nurodė, kad „ūkio subjektas“ 85(1) straipsnio prasme nebūtinai reiškia vieną teisinę formą turintį asmenį, siekiant pritaikyti ir priversti vykdyti sprendimą, būtina identifikuoti teisinį statusą turintį subjektą(-us), kuriam bus adresuotos nustatytos priemonės.“³³

Pagal tyrimo metu surinktus duomenis matyti, jog draudžiamus susitarimus sudarė UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“, o EIP grupės patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ ne tik darė reikšmingą įtaką savo dukterinių įmonių veiklai, bet ir pati buvo tiesiogiai susijusi su trimis nagrinėtais viešųjų pirkimų konkursais. Dėl to Konkurencijos taryba konstatuoja, kad nagrinėjamo pažeidimo ir nustatytų įpareigojimų šioje byloje adresatais laikytini UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP Kaunas“, UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ kaltinami draudžiamo susitarimo padarymu kaip vienas ūkio subjektas, minėti juridiniai asmenys laikytini solidariai atsakingais už Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą ir paskirtą sankciją.

Nustatydama ūkio subjektams baudas, Konkurencijos taryba remiasi konkurencijos santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei savo ir teismų praktika draudžiamų susitarimų bylose.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Baudos nustatomos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui.

Pagal Taisyklių 2 punktą pagrindinis baudos dydis nustatomas įvertinus pažeidimo pavojingumą bei jo trukmę. Nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos plotą.

Horizontalūs kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos pažeidimų. Konstatuotina, kad ūkio subjektai padarė pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinį susitarimą. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika bei baudų nustatymo gairėmis, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti valstybės (šiuo atveju – ir Europos Sąjungos) lėšas.

Tuo tarpu Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu draudžiami viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas apsunkina ar net atima iš perkančiųjų organizacijų galimybę racionaliai naudoti jų projekto įgyvendinimui skirtas lėšas. Iškyla grėsmė, jog dėl tokių susitarimų Europos Sąjungos paramą gavusios perkančiosios organizacijos bus priverstos įsigyti galimai nekokybiškas ir/ar rinkos kainas viršijančias prekes, paslaugas ar darbus, dėl ko paramos gavėjas gali turėti nenumatytų papildomų išlaidų, jam gali nepakakti projektui skirtos paramos sumos bei iškilti grėsmė paramos sutartyje numatytų rezultatų pasiekimui ir projekto įgyvendinimui. Akivaizdu, jog dėl konkurenciją ribojančių įmonių susitarimų nukenčia ne tik paramos gavėjas, bet ir visa valstybė.

Kadangi ūkio subjektai sudarė skirtingą draudžiamų susitarimų skaičių (EIP grupė dalyvavo 8 viešųjų pirkimų konkursuose, UAB „Finsida“ – 6, UAB „Statybos strategija“ – 2), darytina išvada, jog ūkio subjektų veiksmų poveikis konkurencijai taip pat buvo nevienodas, dėl ko būtina diferencijuoti įmonėms skirtinos baudos dydį už pažeidimo pavojingumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Taksi įmonės prieš Konkurencijos tarybą konstatavo, kad „pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos plotas pagal Taisyklių 3 punktą yra esminiai kriterijai sprendžiant apie pažeidimo pavojingumą. Draudžiamas susitarimas dėl kainos pagal pobūdį yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų (minėta, kad toks susitarimas per se yra draudžiamas net nenustatinėjant jo faktinio poveikio rinkai), tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje (Vilniaus miesto taksi paslaugų rinka). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pagal pažeidimo pavojingumą baudos dydis turėtų neviršyti vidurkio. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal jau įvertintus kriterijus baudos dydis turėtų sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų.“³⁴

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad nagrinėjamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo geografine rinka laikytina visa Lietuvos Respublikos teritorija, darytina išvada, jog baudos dydis už pažeidimo pavojingumą turėtų būti didesnis nei 4 procentai bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų.

Dėl to EIP grupei taikytini 5 procentai UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Vilnius“ bendrųjų metinių pajamų, UAB „Finsida“ – 3,75 procento bendrųjų įmonės pajamų, UAB „Statybos strategija“ – 1,25 procento.

Pastebėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3517) 4 straipsniu, įmonė, turinti vieną arba kelias dukterines įmones, privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti nurodytas visas įmonių grupės turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas, turimas tą dieną, kuri laikoma konsoliduotos finansinės atskaitomybės data, taip pat pajamos ir sąnaudos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, kurio pelno (nuostolių) ataskaita yra sudaroma. Todėl 2008 m. balandžio 29 d. gavus UAB „Eurointegracijos projektai“ patvirtinimą, jog įmonės pateikta finansinė atskaitomybė yra konsoliduota³⁵, nustatant EIP grupės 5 procentus bendrųjų metinių pajamų, remiamasi tik UAB „Eurointegracijos projektai“ finansinės atskaitomybės duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudos dydis už pažeidimo trukmę prilyginamas 0, pagrindinis baudos ūkio subjektams dydis lygus aukščiau nurodytam dydžiui už pažeidimo pavojingumą.

Skirdama baudas Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgia į ūkio subjektų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui.

Kadangi ūkio subjektų UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“ atžvilgiu draudžiamas susitarimas, nors ir įgyvendintas, nebuvo naudingas ir įmonės negavo iš jo jokių pajamų, šią aplinkybę Konkurencijos taryba vertina kaip atsakomybę lengvinančią ir abiems bendrovėms baudos dydį mažina 20 procentų.

Kadangi EIP grupės patronuojanti įmonė UAB „Eurointegracijos projektai“ 2006 m. birželio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.2S-9 buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, remdamasi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, šią aplinkybę Konkurencijos taryba vertina kaip atsakomybę sunkinančią ir EIP grupei baudos dydį didina 20 procentų.

Kaip nustatyta 8 skyriuje, UAB „Statybos strategija“ ir UAB „Finsida“ draudžiamuose susitarimuose atliko pasyvius vaidmenis. Dėl to abiems bendrovėms baudos dydis mažinamas dar 20 procentų. Kadangi abi EIP grupės įmonės UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ buvo pažeidimų iniciatorės, iš draudžiamų pažeidimų gavusios pajamų, darytina išvada, jog EIP grupės įtaka pažeidimo padarymui buvo didelė ir dėl to baudos dydis didinamas dar 20 procentų.

Iš aukščiau atliktų baudos apskaičiavimo veiksmų matyti, kad atlikusi Taisyklių 2 – 5 punktuose numatytus veiksmus, Konkurencijos taryba realizavo Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius baudų skyrimo pradmenys, t. y. įgyvendino bendrąją taisyklę, kuri nustatė, kokio dydžio bauda gali būti skiriama ūkio subjektui už konkretų jo padarytą pažeidimą. Tokiu būdu apskaičiavusi baudas, Konkurencijos taryba nustatė, kad EIP grupės narėms UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ solidariai skirtina 240 000 Lt bauda, UAB „Statybos strategija“ – 24 000 Lt bauda, o UAB „Finsida“ – 6 000 Lt bauda.

Tačiau iš paminėtos taisyklės, reglamentuojančios bendruosius baudų skyrimo klausimus, teisės normos numato ir išimtis, leidžiančias geriau individualizuoti baudos dydį bei užtikrinti teisingumą.

Viena iš tokių išimčių yra numatyta Taisyklių III skyriuje (6–8 punktai), kuris suteikia teisę sumažinti (sušvelninti) pagal Taisyklių II skyriaus nuostatas paskirtą baudą ūkio subjektui, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, jei jo veika atitinka Taisyklių 6 – 8 punktuose nustatytas sąlygas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje UAB „Lamberta“ prieš Konkurencijos tarybą nurodė, kad „Iš Taisyklių III skyriuje įtvirtintų teisės normų konstrukcijos matyti, kad Taisyklių 6 punktas veikia kaip bendro pobūdžio teisės norma, Taisyklių 7 ir 8 punktų atžvilgiu. Tai reiškia, kad ūkio subjekto atžvilgiu Taisyklių III skyriuje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik tuomet, jei jo veika, visų pirma, atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytas sąlygas, o būtent, jeigu jis pateikė visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Ir tik tuomet, jei jo veika atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytas sąlygas, gali būti sprendžiamas klausimas dėl Taisyklių 7 ar 8 punktų, leidžiančių sumažinti baudą nuo 50 iki 75 procentų taikymo, ar nuo 20 iki 50 procentų, taikymo“.³⁶

Konkurencijos taryba pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje visi ūkio subjektai pateikė jiems žinomą informaciją apie draudžiamus susitarimus ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu, dėl to jie visi atitinka Taisyklių 6 punkte nustatytas sąlygas. Toliau atskirai vertintina kiekvieno ūkio subjekto veiksmų atitiktis 7 ar 8 punkto reikalavimams.

Taisyklių 7 punktas numato, kad bauda sumažinama nuo 50 iki 75 procentų, kai Konkurencijos taryba yra priėmusi nutarimą dėl draudžiamo konkurentų susitarimo tyrimo pradėjimo, o ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvių, pateikęs visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą, pateikia draudžiamo konkurentų susitarimo įrodymus, kurių neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą bei nebuvo draudžiamo konkurentų susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

Remiantis 8 skyriuje pateikta analize, konstatuotina, kad tik UAB „Finsida“ atitinka visas Taisyklių 7 punkte įtvirtintas sąlygas, kadangi UAB „Statybos strategija“ pateikti įrodymai nebuvo reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą, o EIP grupės prisipažinimai nebuvo pirmieji, be to šios grupės įmonės buvo draudžiamų susitarimų iniciatorės. Atsižvelgdama į tai, jog UAB „Finsida“ pateikė prisipažinimus dėl draudžiamo susitarimo dalyvauti dviejuose viešųjų pirkimų konkursuose, nors tyrimo metu nustatyta, kad šis ūkio subjektas sudarė daugiau susitarimų, Konkurencijos taryba pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnį apskaičiuotą baudą mažina 50 procentų.

Taisyklių 8 punkte numatyta, jog bauda sumažinama nuo 20 iki 50 procentų, jeigu draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis pateikia draudžiamo susitarimo įrodymus, kurių neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą.

Remiantis 8 skyriaus išvadomis, pažymėtina, kad tik EIP grupė atitinka numatytas sąlygas, kadangi grupė pateikė reikšmingus įrodymus apie savo įmonių dalyvavimą trijuose draudžiamuose susitarimuose, dėl kurių Konkurencijos taryba įrodymų neturėjo. Atsižvelgdama į tai, jog EIP grupės pateikti įrodymai buvo reikšmingi dėl trijų viešųjų pirkimų konkursų, nors ūkio subjektas viso dalyvavo aštuoniuose konkursuose, Konkurencijos taryba pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnį apskaičiuotą baudą mažina 40 procentų.

Kadangi UAB „Statybos strategija“ nepateikė draudžiamo konkurento susitarimų įrodymų, kurių neturėjo Konkurencijos taryba ir kurie būtų reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą, darytina išvada, kad šio ūkio subjekto veiksmai negali būti vertinti pagal Taisyklių III skyrių 7 ir 8 punktus. Dėl to 2007 m. spalio 23 d. bendrovės pateikti prisipažinimai dėl dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose turi būti analizuojami pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį bei Taisyklių II skyriaus 5 punktą juos laikant ūkio subjekto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2007 m. kovo 15 d. nutarimu Nr.2S-6 Konkurencijos taryba ūkio subjektams, tyrimo pabaigoje pateikusiems dėl dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose prisipažinimus, kurie nebuvo reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą, pagrindinį baudos dydį sumažino 25 procentais.³⁷ Tokių Konkurencijos tarybos veiksmų teisingumą 2008 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.³⁸

Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Statybos strategija“ prisipažinimai buvo pateikti daug ankstesnėje tyrimo stadijoje, todėl už šią lengvinančią aplinkybę taikytinas daugiau nei 25 procentų pagrindinio baudos dydžio sumažinimas.

Pagal Taisyklių 5.1 punktą, bauda gali būti mažinama iki 50 procentų, atsižvelgiant į ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, ar kitas ten nenurodytas Konkurencijos tarybos pripažintas lengvinančias aplinkybes. Kadangi UAB „Statybos strategija“ pagrindinis baudos dydis jau buvo sumažintas 20 procentų kaip lengvinanti aplinkybė dėl to, kad įmonei draudžiamas susitarimas nebuvo naudingas ir negavo iš jo jokių pajamų, darytina išvada, jog už pateiktą prisipažinimą, laikytiną antrąja šio ūkio subjekto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrindinis baudos dydis UAB „Statybos strategija“ daugiausiai gali būti dar mažinamas 30 procentų, atsižvelgiant į tai, baudos dydis mažintinas dar 30 procentų.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skirtinos tokios baudos – EIP grupei (t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“) – 144 000 Lt, UAB „Statybos strategija“ – 12 000 Lt, UAB „Finsida“ – 3 000 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu bei Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad EIP įmonių grupė, t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“, taip pat UAB „Finsida“ ir UAB „Statybos strategija“, sudariusios draudžiamus susitarimus šiuose viešųjų pirkimų konkursuose:

1.1. EIP įmonių grupė, t.y. UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“ – Vaidos Sireikienės individualios įmonės, Neringos savivaldybės administracijos, VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kuršėnų politechnikos mokyklos, Birštono savivaldybės, VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ ir UAB „Anykščių šiluma“ organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose;

1.2. UAB „Finsida“ – Vaidos Sireikienės individualios įmonės, Neringos savivaldybės administracijos, VšĮ Krekenavos pirminio sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kuršėnų politechnikos mokyklos ir Birštono savivaldybės organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose;

1.3. UAB „Statybos strategija“ – VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ ir UAB „Anykščių šiluma“ organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose,

pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus pažeidimus skirti tokias baudas: UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“ ir UAB „EIP Kaunas“ solidariai skirti – 144 000 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius) Lt; UAB „Statybos strategija“ – 12 000 (dvylika tūkstančių) Lt; UAB „Finsida“ – 3 000 (tris tūkstančius) Lt.

3. Nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, bylą dalyje dėl UAB „Pajūrio auditas“, UAB „Vertybių auditas“, VšĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“, L.Jablonskienės firma „Finansinis ir valdymo auditas“, UAB „Mag Solutions“, UAB „EIP Šiauliai“, UAB „EI projektai“, UAB „Projektorama“ dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose nutraukti.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas