EUROPOS KOMISIJA ATNAUJINO HORIZONTALIŲJŲ SUSITARIMŲ VERTINIMO TAISYKLES
Liepos 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos (EK) patvirtinti atnaujinti Bendrosios išimties reglamentai „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimams“ bei „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams“. Komunikatas „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ (Gairės) įsigalios iškart po paskelbimo.
Bendrosios išimties reglamentai įtvirtina sąlygas, kurioms egzistuojant konkuruojančių įmonių sudarytiems bendradarbiavimo susitarimams taikoma konkurencijos taisyklių išimtis, t. y. jiems netaikomos nuostatos, draudžiančios konkurenciją ribojantį įmonių bendradarbiavimą. Atnaujinti Bendrosios išimties reglamentai numato analogiškus iki šiol galiojusiems bendradarbiaujančių įmonių bendrai užimamos rinkos dalies „saugius slenksčius“, atitinkamai, 20proc. specializacijos susitarimų bei 25 proc. mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimų atveju, kurių neviršijus taikoma išimtis.
Visgi atnaujintuose dokumentuose EK pakoregavo taisykles, pagal kurias vertina, ar įmonės atitinka minėtus rinkos dalių „saugius slenksčius“. Bendrosios išimties reglamentuose taip pat numatytos sąlygos, kurioms esant EK ar nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos gali nuspręsti tam tikriems susitarimams netaikyti išimties net jei šalių bendrai užimama rinkos dalis nesiekia „saugaus slenksčio“ ribos.
Atnaujinti Bendrosios išimties reglamentai numato pereinamąjį laikotarpį iki 2025 m. birželio 30 d., kuriuo iki 2023 m. birželio pabaigos sudarytiems įmonių susitarimams išimčių taikymas gali būti pateisinamas ir pagal anksčiau galiojusių reglamentų nuostatas.
Susitarimas, neatitinkantis Bendrosios išimties reglamentuose numatytų sąlygų, savaime nėra laikomas pažeidžiančiu konkurencijos teisės taisykles (išskyrus giežtuosius apribojimus – įmonių kartelinius susitarimus). Tokiais atvejais konkretaus susitarimo teisėtumas priklauso nuo individualaus jo poveikio konkurencijai vertinimo, kurį atlikti gali padėti atnaujintos Gairės.
Gairėse pateikti Bendrosios išimties reglamentų nuostatų paaiškinimai ir jų taikymo pavyzdžiai, aptariami įvairių rūšių bendradarbiavimo susitarimų teisėtumo vertinimo kriterijai. Šio EK dokumento tikslas yra padėti įmonėms įsivertinti savo veiksmų galimą poveikį konkurencijai bei teisėtumą. Konkurencijos taryba, vertindama įmonių veiksmų atitiktį ES bei nacionalinių konkurencijos taisyklių reikalavimams, taip pat vadovaujasi Gairėse nurodytais principais.
Atnaujintame dokumente EK, remdamasi ES teismų praktika, pateikė tokių reikšmingų konkurencijos teisės sąvokų kaip „suderinti veiksmai“, „potenciali konkurencija“, konkurencijos ribojimas „pagal tikslą“ ir „pagal poveikį“, „papildomi ribojimai“ paaiškinimus. EK, be kita ko, pateikia išsamesnius kriterijus, kaip turėtų būti vertinamas mobiliojo ryšio operatorių bendradarbiavimas dalijantis infrastruktūra ar bendrai naudojant dažnius, informacijos mainai, įskaitant informacijos mainus skaitmeninėje erdvėje, kaip reikėtų atskirti bendro pirkimo susitarimus nuo draudžiamų pirkėjų kartelių, teisėtus tiekėjų konsorciumus (jungtinės veiklos pasiūlymus) nuo neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų. EK taip pat aptaria įvairius kriterijus, reikšmingus vertinant tvarumo susitarimų atitiktį konkurencijos taisyklėms. Detalesnis pakeitimų aprašymas pateikiamas Konkurencijos tarybos svetainės skiltyje apie konkurenciją ribojančius susitarimus.
Gairėse pateikiama informacija yra bendro pobūdžio. Jose nurodyti įmonių bendradarbiavimo susitarimų vertinimo kriterijai neturėtų būti suprantami kaip baigtinis sąrašas, automatiškai taikomas visiems praktikoje įmonių sudaromiems susitarimams, neatsižvelgiant į individualaus atvejo specifines aplinkybes.
Sudarydami bendradarbiavimo susitarimus konkurentai turi pareigą įvertinti jų atitiktį konkurencijos taisyklių reikalavimams. Konkurencijos taryba teikia įmonėms bendro pobūdžio konsultacijas dėl aktualių teisės normų, tačiau, neatlikusi tyrimų ir nenustačiusi visų galutiniam vertinimui reikšmingų aplinkybių, neteikia išvadų, ar konkretūs įmonių veiksmai ar susitarimai atitinka konkurencijos teisės reikalavimus.
