KONKURENCIJOS TEISĖ: NAUJOVĖS, TENDENCIJOS IR IŠŠŪKIAI
Nuo būsimų koncentracijų reguliavimo naujovių iki valstybės pagalbos verslui – šios ir kitos aktualios temos aptartos Tarptautinėje konkurencijos teisės konferencijoje, kurią kartu su Konkurencijos taryba surengė advokatų kontora COBALT.
Konferencijos dalyvius pasveikinęs „COBALT Lietuva“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus besibaigiančius 2017-uosius pavadino koncentracijos kontrolės metais ir prognozavo, kad šios tendencijos bus stebimos ir kitąmet. Vis dėlto ateity daugiau sandorių gali būti sudaroma svetur – nemažai Baltijos šalių verslo lyderių nebegali plėstis vietos rinkose, tad aktyviai domisi, kokius sandorius galėtų sudaryti užsienyje.
Tikėtina, kad kitąmet koncentracijų srautas neslūgs, tačiau Lietuvos verslui gali tekti rečiau kreiptis leidimo į Konkurencijos tarybą, nes planuojama keisti konkurencijos priežiūros taisykles. Tokiai iniciatyvai jau pritarė Vyriausybė. Ūkio ministerijos patarėjas konkurencijos politikos formavimo klausimais Kęstutis Šukvietis apžvelgė svarbiausias Konkurencijos įstatymo pataisas, tarp kurių – siūlymas didinti pajamų ribas, kada verslui atsiranda pareiga kreiptis į Konkurencijos tarybą leidimo vykdyti koncentraciją.
Šiuo metu nustatytą koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminių bendrųjų pajamų paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais ribą siūloma didinti nuo 14,5 mln. Eur iki 20 mln. Eur, ir kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų kartelę kilstelėti nuo 1,45 mln. Eur iki 2 mln. Eur.
K. Šukviečio teigimu, priėmus pataisas, verslui reikės teikti mažiau pranešimų apie koncentracijas, bus vertinami tik stambesnių ūkio subjektų sandoriai.
Preliminariai skaičiuojama, kad priėmus šias pataisas, kasmet Konkurencijos taryba nagrinėtų vidutiniškai 15–20 proc. pranešimų apie koncentracijas mažiau nei iki šiol ir galėtų naudotų savo išteklius kitiems tyrimams, kurių rezultatas sukurtų naudos vartotojams.
Diskusijoje „2017 m. didžiausių verslo įsigijimų ir susijungimų sandorių Baltijos šalyse apžvalga bei ateities tendencijos“ dalyvavęs Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas tvirtino, kad pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai nagrinėjant pranešimus apie koncentracijas, tenka atlikti išsamias teisines ir ekonomines analizes. Viena tokių buvo atlikta vertinant bendrovių „Rimi Lietuva“ ir „Palink“ koncentraciją. Tokiais atvejais ūkio subjektams tenka pateikti daugiau duomenų, Konkurencijos tarybos ekspertams išanalizuoti daug informacijos, kad būtų galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, ar įgyvendinus koncentraciją atitinkamose rinkose nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija.
Apžvelgdamas ateities tendencijas, E. Šatas neabejojo, kad sudėtingų koncentracijų daugės, ir paragino verslo atstovus bei jiems talkinančius teisininkus iš anksto pasidomėti, kokia informacija būtina pasirūpinti teikiant pranešimą.
Kuo daugiau ir išsamesnės informacijos gausime iš verslo, tuo greičiau galėsime išnagrinėti pranešimus apie koncentraciją ir įvertinti poveikį rinkai. Vis dar pasitaiko atvejų, kai ūkio subjektai nėra pasirengę pateikti pranešimo apie koncentraciją, ir procesas užtrunka.
Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos narys
Valstybės pagalba – ne išeitis
Ar dabartinės konkurencijos teisės taisyklės tinkamos elektroninei prekybai ir kokie iššūkiai elektroninėje erdvėje kyla verslui, su privačių bendrovių atstovais diskutavo Konkurencijos tarybos patarėja konkurencijos politikos klausimais Gintarė Surblytė-Namavičienė. Aptardama Europos Komisijos atlikto elektroninės prekybos rinkos tyrimo rezultatus, ji apžvelgė elektroninės prekybos specifiką bei detaliau paaiškino, kaip internetinių pardavimų apribojimai vertinami konkurencijos teisės prasme.
Konferencijos dalyviai nemažai dėmesio skyrė ir itin aktualiai valstybės pagalbos temai. Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė tvirtino, kad valstybės pagalba yra vienas konkurenciją iškraipančių faktorių, ir ji turi būti skiriama tik įvertinus skatinamąjį poveikį, tačiau konkurencijos sargų įspėjimai ne visada girdimi. J. Šovienė apgailestavo, kad viešojo administravimo subjektai vis dar linkę ignoruoti jiems tenkančią pareigą saugoti konkurencijos laisvę: „Konkurencijos tarybai tenka nemažai daliai savivaldybių priminti pareigą organizuoti konkurencingą procedūrą atrenkant viešųjų paslaugų teikėją, užuot pavedus tas paslaugas teikti savo įmonėms ir atimant iš kitų ūkio subjektų galimybę konkuruoti“.
Konkurencijos tarybos narė akcentavo, kad savivaldybės, privilegijuojančios savo įmones ir išstumiančios iš rinkos privataus verslo atstovus, sulaukia vienareikšmiško teismų vertinimo – tokiais sprendimais pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Už tai savivaldybėms jau gresia ir finansinės sankcijos.
Konkurencijos taryba kviečia verslo atstovus būti aktyvesnius padedant išaiškinant konkurenciją ribojantį reguliavimą, o viešojo administravimo subjektus – konsultuotis su institucijos ekspertais ieškant konkurenciją neribojančių reguliavimo alternatyvų.
Tarptautinė konkurencijos teisės konferencija – tai jau ketvirtasis Konkurencijos tarybos inicijuoto konkurencijos kultūros sklaidos projekto #AtviraiSuKonkurencijosTaryba renginys.
